5 dalis. OMX Baltic akcijų rolė portfelyje

Paskutiniai du dešimtmečiai nebuvo geras laikmetis investuoti į pasaulio akcijų indeksą žmogui, gyvenančiam Lietuvoje.

2,3% reali grąža per 22 metus. Nevisiškai tie skaičiai kuriuos reklamuoja II ir III pakopos pensijų fondai ar IGD atstovai, siekiantys parduoti savo finansinius instrumentus.

Bet tokia realybė, kai investuojama į globalias akcijas, o gyvenama gimtojoje šalyje.

Per paskutinį mėnesį parašiau kelis įrašus apie infliaciją, įvairių turto klasių realią grąžą ir panašiai. Šis įrašas pratęsia akcijų ir infliacijos ryšį. Tik šį kartą nagrinėsiu namų rinkos akcijų reikšmę portfelio konstravime.

1. Lokali infliacija, globali grąža

Pasižiūrėsiu, iš kur atsirado tas skaičius, 2,3% per metus, detaliau.

MSCI ACWI indekso (šis indeksas seka pasaulio akcijų rinką, apima išsivysčiusias ir besivystančias rinkas) nominali grąža 2000-2022 metais siekia 5,3%, jeigu skaičiuoti eurais. Nedaug.

Reali grąža vidutiniam euro zonos piliečiui siekia 3,5%. Čia reali grąža atsižvelgiant į euro zonos vartotojų kainų indeksą. Euro zonos infliacija minėtu laikotarpiu siekė 1,8% per metus.

Reali grąža atsižvelgiant į lietuvišką infliaciją siekia 2,3% per metus. Per 22 metus, nuo 1999 gruodžio mėnesio pabaigos iki 2022 kovo pabaigos. Ouch.

Vidutinis lietuvis uždirbo trečdaliu mažesnę realią grąža nei vidutinis europietis, investuodamas į pasaulio akcijas sekantį indeksą. Nes infliacija Lietuvoje beveik du kartus buvo didesnė už euro zonos vidurkį.

Kodėl rezultatas toks prastas ?

Gautas 2,3% metinės grąžos rezultatas yra nulemtas pasirinkto laikotarpio. Tikėtina, kad pasirinkus bet kurį kitą istorinį periodą, gaučiau kur kas geresnius rezultatus.

Pavyzdžiui, per paskutinius dešimt metų (2012 kovas – 2022 kovas) reali MSCI ACWI grąža, atsižvelgiant į lietuvišką infliaciją, siekią 7,9%. Neblogai, bet pasaulio akcijų indeksas uždirbo dar daugiau, jo grąža siekė 9,4%.

Per dešimtmetį, kuris prasidėjo 2010 metų pabaigoje ir baigėsi 2020 metų pabaigoje MSCI ACWI atsižvelgiant į lietuvišką infliaciją uždirbo apie 10 proc., o OMX Vilnius apie 5 proc. Taigi, yra dešimtmečių, kuriais lietuviška akcijų rinka buvo ganėtinai nesėkmingas pasirinkimas.

Nominali grąža nevalgoma

Ką aš noriu pasakyti, tai šis faktas:

Uždarbis, investuojant į pasaulio akcijų ETF, priklausys nuo daugelio kintamųjų. Vienas iš jų – kokia bus infliacija Lietuvoje.

Gali būti taip, kad vokietis ar amerikietis, investuojantis į MSCI ACWI, išėjęs į pensiją galės gyventi iš savo investicijų, nuimdamas po 4% per metus nuo savo portfelio.

O lietuvis investuotojas negalės, nors nominali grąža bus ta pati, MSCI ACWI total return, bet reali grąža – visai kita.

2. Ar vietinė akcijų rinka apsaugo nuo vietinės infliacijos

Įdomu žiūrėti į aukščiau pateiktus Lietuvos akcijų rinkos duomenis. Lietuvoje aukšta infliacija (bent jau aukštesnė nei kitų išsivysčiusių šalių tuo pačiu laikotarpiu) nekenkė akcijų rinkų grąžai. Realus OMX Vilnius uždarbis, 2000-2022 metais siekęs 7,2% per metus, atrodo solidžiai.

Primenu, kad esu rašęs įrašą pavadinimu “Infliacija aukštyn, akcijos žemyn“, kuriama argumentavau, kad infliacija – prastos žinios akcijų rinkų grąžai. Teigiau, kad vidutiniškai, kuo aukštesnė infliacija – tuo prastesnė akcijų rinkų grąža, remiantis įvairių šalių patirtimi.

Kodėl tada šis teiginys nepasiteisina Lietuvoje ?

Visų pirma, 2000-2022 metais infliacija siekė 3%. Tai nėra tiek jau daug.

Visų antrą, vidurkis visada slepia įvairius kraštutinumus. Nors vidutiniškai infliacija akcijų grąžai kenkia, bet visko būna. Būna periodų su aukšta infliacija ir puikia akcijų rinkų grąža. Tad Lietuviški duomenys nėra kažkoks stebuklas.

Norint detaliai susipažinti su infliacijos įtaką akcijų rinkų grąžai siūlau perskaityti “Triumph of the Optimists: 101 Years of Global Investment Returns” knygos autorių Elroy Dimson, Paul Marsh and Mike Staunton Credit Suisse Global Investment Returns Yearbook 2021 ir 2022. Toliau pateikta informacija remiasi šiais šaltiniais.

Istoriškai vidutiniškai reali akcijų rinkų grąža yra apie 4,5% (1900-2020 metais). Skaičiuojant vietine valiuta, atsižvelgiant į vietinę infliaciją (neperskaičiuojant visko USD ar kitą valiutą).

Yra šalių, kuriose akcijų rinkoms baisiai nesisekė (Austrija, Italija), ar sekėsi labai gerai (Australija, USA, PAR). Bet visos likusios per daug nuo 4,5% proc. vidurkio nenukrypsta (tarp šių šalių nėra šalių, kurių akcijų rinkų istorija turi pertrūkių – Argentina, Rusija ir panašiai).

Infliacija ir reali akcijų grąža šalyje 1900-2020 metais

Tos šalys, kuriose infliacija mažiausia, nebūtinai turi aukščiausią akcijų rinkų grąžą.

Infliacija mažesnė nei 3% per metus buvo keturiose šalyse – Šveicarijoje, Nyderlanduose, JAV ir Kanadoje. Visose šiose šalyse akcijų rinkų grąža buvo puiki – bet tik JAV (6,6%) viena iš aukščiausių pasaulyje. Likusiose šalyse akcijų rinkų grąža panaši į pasaulio vidurkį (apie 4,5%).

Tačiau beveik visose šalyse, kuriose infliacija buvo labai aukšta (Austrija, Italija, Belgija, Vokietija ir Prancūzija) – tose šalyse reali akcijų rinkų grąža pati prasčiausia !

Šalys, kuriose infliacija buvo aukščiausia 1900-2021 metais, tose šalyse vietinių akcijų rinkų reali grąža (atsižvelgiant į vietinę infliaciją) buvo prasčiausia.

Vietinė akcijų rinka neapsaugo nuo aukštos infliacijos šalyje !

O kaip su pasaulio akcijų krepšeliu ? Ar tų šalių gyventojai, kuriose infliacija aukšta, uždirba investuodami į globalias finansų rinkas ?

3. Ar globalios akcijos apsaugo nuo vietinės infliacijos ?

Nėra daug duomenų, kurie nagrinėtų, kokią įtaką vietinė infliacija turi globalių finansinių aktyvų generuojam pelnui.

Kitais žodžiais, kokią realią grąža pasiekia investuotojai, gyvenantys šalyje su aukšta infliacija ir investuojantys į pasaulio akcijų indeksą.

Investuojant į užsienio rinkas, realią grąžą sudaro trys komponentai: a) nominali užsienio akcijų grąža; b) infliacija gimtoje šalyje; c) valiutų kursų pokyčiai.

Daugumoje šalių 1900-2020 metais infliacija buvo ženkliai aukštesnė nei JAV. Nenuostabu, kad tų šalių valiutos smarkiai nuvertėjo JAV dolerio atžvilgiu minėtu laikotarpiu.

Credit Suisse Global Investment Returns Yearbook 2022 duomenimis, 1974-2021 metų laikotarpiu dauguma šalių (tirta 32 skirtingos šalys) investuotojams globali diversifikacija apsimokėjo. Tokių šalių investuotojų sharp ratio, investuojant į pasaulio akcijas sekantį indeksą, buvo aukštesni, nei į vietines akcijas.

Panašu, kad dauguma šalių piliečiai, net jeigu infliacija jų gimtose buvo aukšta, puikiai uždirbo investuodami globaliai. Didelė uždarbio dalis buvo nulemta valiutų kursų pokyčių.

Jeigu, tarkim, Lenkijoje gyvenantis žmogus investavo į JAV akcijų rinką, kuri per metus paaugo 10% nominalia išraiškia, bet Lenkijoje infliacija siekė 10%. Kiek realia išraiška uždirbo investuotojas, nulį ? Nebūtinai, viskas priklauso nuo PLN/USD kurso pokyčio per metus.

Ne veltui pavyzdžiui naudoju Lenkiją. Lietuvoje nėra būdo, esant aukštai infliacijai šalyje, dalinai ar visiškai nuostolius kompensuoti per valiutos kurso nuvertėjimą. Infliacija Lietuvoje daro lygiai nulį įtakos EUR/USD kurso įtakai.

4. Lietuvos atvejis

Istoriškai, jeigu kurioje šalyje infliacija buvo aukšta, tai tokių šalių piliečiam globali diversifikacija lyg ir apsimokėjo, nes dalis grąžos buvo generuojama valiutos kurso smukimu (vietinė valiuta atpigo, lyginant su užsienio valiuta, kuria turimi aktyvai užsienyje).

Bet šie argumentai neatspindi lietuviškų realijų.

Jeigu Lietuvoje infliacija bus ir toliau aukštesnė už euro zonos vidurkį, tai lietuvis investuotojas, atsižvelgiant į infliaciją Lietuvoje, uždirbs visada mažiau nei koks vokietis ar prancūzas (atsižvelgiant į infliaciją vakarų Europoje).

Kyla klausimas, kiek įvairių šalių istoriniai duomenys pritaikomi Lietuvoje. Jeigu kitose šalyse infliaciją kompensuodavo valiutos kurso nuvertėjimas, bet Lietuvoje to nebus.

Žinoma, viena vertus tai reiškia, kad infliacija Lietuvoje eurais turi tam tikras lubas. Infliacija čia negali amžinai būti didesnė už vakarų Europos vidurkį, išlaikant dabartinį valiutos mechanizmą.

Tačiau įmanoma įsivaizduoti hipotetinę situaciją, kuomet nominalios pajamos šalyje ir toliau artėja prie euro zonos vidurkio, po kelių dešimtmečių vidutinis lietuvis uždirba kaip vidutinis vokietis.

Tačiau vidutinis lietuvis įpirks gerokai mažiau prekių ir paslaugų gimtoje šalyje, nes prekių ir paslaugų kaina čia bus didesnė.

O vidutinis investuotojas į pasaulio akcijų indeksą Lietuvoje uždirba ženkliai mažiau, nei vidutinis europietis ar amerikietis. Realia išraiška, atsižvelgiant į infliacija namų šalyje.

IMO, tai didžiulė rizika, investuojant į globalius aktyvus ir gyvenant iš jų pajamų Lietuvoje.

5. Baltijos šalių įmonių akcijų rolė portfelyje

Pats laikas grįžti prie klausimo, kurį nagrinėju šiuo įrašu.

Ar yra logikos turėti Baltijos šalių, ypač lietuviškų, įmonių akcijų savo portfelyje. Jeigu investavimo tikslas gyventi iš investicinio portfelio generuojamų pajamų.

Investuojant į vietines akcijas, uždarbis koreliuoja su išlaidom ?

Argumentas investuoti į Baltijos (ypač Vilniaus) indeksus sudarančias kompanijas galėtų būti toks.

Jeigu investuotojas išlaidas patiria vietinėje šalyje, tai reikia turėti vietinių įmonių akcijų. Dėl dviejų priežasčių.

Pirma, jeigu ekonomikai seksis gerai (geriau už pasaulio vidurkį), tai vietinių įmonių akcijų grąža bus aukštesnė už pasaulio akcijų.

Antra, jeigu infliacija šalyje bus aukštesnė už kitų šalių vidurkį, tai vietinės akcijos bus inflation hedge nuo vietinio kainų lygio augimo.

1) Akcijos ir BVP augimo ryšys neegzistuoja

Problema su pirmu argumentu yra ta, kad akcijų rinka nėra ekonomika. Net jeigu Lietuvos ekonomika augs įspūdingais tempais, tai toli gražu nereiškia, kad augs ir listinguojamų kompanijų akcijų kainos. Nes akcinės bendrovės neatspindi visos ekonomikos.

O kur dar faktas, kad tarp akcijų rinkų grąžos ir BVP augimo kitose šalyse istoriškai nėra ryšio1,2.

Nesu daug laiko praleidęs, nagrinėjant šį reiškinį. Mintinai prisimenu, kad menkas ryšys tarp BVP augimo ir akcijų grąžos šalyje aiškinamas tuo, kad BVP augina verslai, kurie nėra kotiruojami biržoje, bei dėl to, kad augimas jau įskaičiuotas į aktyvų kainą. Taip pat, dėl naujai išleidžiamų akcijų (share dilution)3.

Nėra taip, kad ekonomikos augimas neturi jokios reikšmės ir įtakos, bet ryšys tarp BVP augimo ir akcijų rinkų grąžos yra labai labai komplikuotas ir nelinijinis.

Užtenka pasižiūrėti į faktą, kad išsivysčiusių šalių akcijų rinkų grąža yra aukštesnė už besivystančių (tokiu kaip Lietuva).

2) Vietinės akcijos neapsaugos nuo vietinės infliacijos

Iš esmės šį klausimą aprašinėjau pirmoje šio įrašo dalyje.

a) Akcijos nėra inflation hedge; b) kitose šalys, kuriose infliacija buvo aukščiausia, reali tų šalių įmonių akcijų grąža (vietine valiuta ir infliacija) buvo prastesnė už pasaulio akcijų vidurkį; c) šalyse su aukšta infliacija globali diversifikacija apsimokėjo.

Galbūt Lietuvos situacija kitokia, dėl svetimos valiutos naudojimo šalies viduje. Bet net jei nutiktų taip, kad pasaulio akcijos pasirodytų esą prasta investicija Lietuvoje gyvenančiam asmeniui dėl to, kad Lietuvoje bus aukšta infliacija (nominalus uždarbis toks pats kaip vokiečio, bet realius mažesnis). Tai dar nereiškia, kad automatiškai vietinės akcijos blizgės.

Baltijos šalių akcijos suteikia portfeliui diversifikacijos

Lieka argumentas, kad įtraukus Baltijos šalių įmonių akcijas į portfelį, pasieksiu geresnės diversifikacijos.

Bet tada, kodėl įtraukti Lietuvos, o ne Zimbabvės ar Lenkijos akcijas ?

Todėl, kad vietinės akcijos rinkos grąža yra susietos su vietine ekonomika. Bet kaip tika nagrinėjau, neaišku ar taip yra …

6. Išvados

Deja, bet išvadų nėra.

Įtraukiant Baltijos šalių akcijas į portfelį, tą daryčiau siekiant labiau susieti portfelio rezultatus su vietinės šalies ekonominėmis perspektyvomis.

Norėčiau, kad vietinių įmonių akcijos apsaugotų mano portfelio perkamąją galią tai atvejais, jeigu šalies ekonomika ir toliau šuoliuotų puikiais tempais. Arba jeigu infliacija šalyje ir toliau būtų aukštesnė nei vakarų Europos vidurkis.

Tačiau argumentų, kodėl menkai išsivysčiusi vietinė vertybinių popierių rinka, sudaryta iš kelių kompanijų, kurios visiškai neatspindi bendros šalies ekonomikos (nei jos augimo potencialo) apsaugos mane nuo tokių rizikų nėra daug.

Kol kas neturiu Baltic ar Vilniaus indeksus sudarančių kompanijų savo portfelyje. Gal klystu ? Smalsu būtų išgirsti detalius argumentus kodėl.

Tai vienas iš portfelio sudarymo vietų, ties kuria nesu apsisprendęs, ar darau gerai.

Akivaizdu, kad investuoti didžiulę dalį, tarkim 50% portfelio, vien į OMX Vilnius indeksą būtų klaida.

Akivaizdu, kad investuoti mažą dalį, iki 5-10%, klaida nebūtų.

Bet ar verta ?

11 thoughts on “5 dalis. OMX Baltic akcijų rolė portfelyje

    1. Duomenis paėmiau iš MSCI puslapio:
      https://www.msci.com/end-of-day-history?chart=regional

      Netikrinau, bet tikėtina backtest.curvo.eu duomenys irgi tą patį parodytų, imant identišką laikotarpį.

      Norėjau palyginti duomenis su OMX Vilnius indekso grąža, todėl pasirinkau laikotarpį nuo 2000 metų (OMX Vilnius duomenis nuo 2000 pradžios radau).

      Plius MSCI puslapyje ACWI duomenys prasideda nuo 1999 metų pradžios, o kad ilgesnė duomenų serija yra backtest.curvo.eu nežinojau. Ačiū už pasidalinimą.

      Įraše minėjau, kad MSCI ACWI eurais grąža nuo 2000 metų pradžios neatspindi kitų laikotarpių, ir pasirinkus kitą laikotarpį grąža bus geresnė (tikėtina)

  1. Nesutinkčiau su pagrindine išvada, nes ji priklauso tik nuo požiūrio taško. Įsivaizduok kad europiečio ir lietuvio pajamos vienodos (juk šiame str. nekalbame apie pajamų nelygumą, ar ne?). Europietis ir lietuvis uždirbo vienodai (nes akcijos ar fondas tas pats). Bet lietuvis SUTAUPE daugiau (nes prekių ir paslaugų kainos Lietuvoje buvo ženkliai mažesnės – juk didesnė infliacija Lietuvoje nei Europoje yra tik dėl to, euras tai tas pats). Reiškia jis galėjo reinvestuoti DAUGIAU – tai darydamas jis pasivijo o gal ir aplenkė europietį…

    1. Nesu tikras, ar pilnai suprantu argumentą.

      Investuojant siekiama išsaugoti perkamąją galią ir ją padidinti. Mano argumentas tas, kad reali grąža, metinis pokytis iš akcijų rinkų per metus atsižvelgiant į infliaciją, Lietuvoje mažesnis per paskutinius du dešimtmečius nei vakarų Europoje.

      Yra rizika (bet tikrai ne garantija), kad ir per ateinančius metus, ar dešimtmečius, ši tendencija gali tęstis.

      Kiekvienas euras Lietuvoje turi tam tikrą perkamąją galia. Ši perkamoji galia, jeigu reali grąža Lietuvoje yra mažesnė nei reali grąža euro zonoje, auga lėčiau, investuojant į globalią akcijų rinką.

      Jeigu vokiečio perkamoji galia, per tarkim dešimt metų padvigubėjo, tai lietuvio 1,5 karto tik paaugo (skaičiai išgalvoti, tik pavyzdys).

      Viena pasekmė ta, kad vidutinio lietuvio turtas, realia išraiška, auga lėčiau nei vidutinio europiečio, investuojant į pasaulio akcijų rinką (taip buvo per paskutinius du dešimtmečius, nebūtinai taip bus ateityje).

      Kita pasekmė, kad jau sukaupto turto galima naudoti mažiau per metus, jei reali grąža mažesnė.

      Paimkim investuotoją sukaupusį tam tikrą kapitalą JAV ir Europos ir išėjusį į pensiją. Kiek per metus jis gali nusiimti nuo savo portfelio ?

      Teoriškai, pagal įvairius “safe withdrwal rates” skaičiavimus, apie 4% yra saugi riba. Nusiimi 4% nuo portfelio (tarkim. 40,000 per metus nuo 1 mln. eurų), ir tuos 40,000 eurų adjustini pagal inflaciją (vietinę).

      Yra rizika, kad Lietuvoje gyvenančio asmens “safe withdrawal rate” yra mažesnis, nei vakarų pasaulyje.

  2. Geras straipsnis!

    Keli aspektai:
    1. Tai geriau investuoti vietinėje biržoje ar geriau neinvestuoti?
    2. Gal aš kažko nesuprantu, bet “safe withdrwal rates” juk nėra susijęs su infliacija. Tiek vokietis, tiek lietuvis gali nusiimti tą pačią pinigų sumą (40 000 Eur), tačiau skiriasi šių pinigų perkamoji galia.
    3. Mano nuomone, nėra tikslinga skaičiuoti investicijų perkamąją galią, jeigu investicijos yra dar tik kaupiamos. Taip, šiandien vokiečio investicijų ir investicijų grąžos perkamoji galia gali būti didesnė, tačiau ateityje gali viskas apsiversti. Šį klausimą galima išspręsti persikeliant į kitą valstybę. 🙂

    1. 1. Norėčiau ir aš žinoti atsakymą į šį klausimą 🙂 Jeigu kas nors sugebėtų pateiktų svarių argumentų, kodėl reikėtų turėti reikšmingą dalį portfolio (ar iš vis tokių akcijų turėti) OMX Vilnius/Baltic akcijų, mielai įsigilinčiau į tokius argumentus. Pats šiuo klausimu nesu apsisprendęs.
      2. Yra gausybė strategijų, kaip nusiimti lėšas iš portfelio, išėjus į pensiją ir panašiai. Dažniausiai naudojama SWR (safe withdrawal rate) strategija yra tokia. Pradėjus nusiiminėti lėšas, pradedama nuo 3-4% nuo portfelio sumos. Tada kas metus šią pirminę sumą adjustinama pagal infliacija. Pvz., jei 65 metų išeinama į pensiją su 1 mln. eur portfeliu, tai pirmais metais nusiimama 40 tūkst. eurų, o kitaip metais būtent šią 40 tūkst. eurų suma didinama (arba mažinama) tokiu dydžiu, kokia yra infliacija šalyje. O ne žiūrima į kiek paaugo ar nukrito portfelis.
      3. Nesutinku. Ar investuotumėte į Egipto akcijų biržą, jeigu būtumėt 100% tikras, kad šios šalies akcijos atneš 20% per metus ? Nebūtinai. Viskas priklauso nuo to, koks per investicijų laikotarpį bus EUR ir Egipto valiutos santykis (kaip keisis kursas). Ir koks bus realus uždarbis Eurais. Jokios skirtumo kokias nominali Egipto akcijų rinkos grąža, jei tos šalies valiuta nuvertės kartais Euro atžvilgiu. Nominalus uždarbis niekam nerūpi, argi netaip ?
      Ta galimybe persikelti į pigias šalis retai pasinaudojama praktikoje 🙂 Vaikais, draugai ir šeima nepersikelia taip lengvai kartu. Galiausiai gyventi neišsivysčiusiose šalyse su svetimšalio statusu nėra taip paprasta. Esu bandęs tai praktikoje 🙂

  3. Skaičiuodamas MSCI ACWI grąžą pamiršai reinvestuotus dividendus.
    Tokiu atveju grąža išauga kosmiškai iki 10% ar daugiau.

    1. Nepamiršau. MSCI ACWI skaičiuoju https://www.msci.com/end-of-day-history duomenimis, eurais. Pasirinkęs “Gross returns”.

      Plačiau https://www.msci.com/eqb/methodology/meth_docs/MSCI_May12_IndexCalcMethodology.pdf :
      Gross Daily Total Return
      This series approximates the maximum possible reinvestment of regular cash distributions (dividends or
      capital repayments). The amount reinvested is the cash distributed to individuals resident in the country
      of the company, but does not include tax credits.

      Kitaip tariant, dividendai reinvestuojami, daroma prielaida, kad jokie foreign withholding tax nepatiriami.

      1. Kokiu būdu sugebėjai suskaičiuoti šitoje MSCI skaičiuoklėje 20 metų? Nes max rodo 10 metų.
        Ir jeigu gross (price + div), eurais, acwi, tai grąžą rodo tokiu atveju 12.25%.

        1. https://www.msci.com/end-of-day-data-search

          Susirandu ACWI (gross, eurais) nuo 1999 12 31 iki 2022 03 31.
          Pasirenku “base value at 100”.

          Gaunu, kad 1999 12 31 iki 2022 03 31 indeksas paaugo nuo 100 iki 317,596.
          (317,596/100)^(12/267)-1=5,33%

          Tekste rašiau, kad pasirinkus bet kurį kitą ganėtinai ilgą laikotarpį, tikėtina, grąža bus daug geresnės. Tikiuosi, kad ir per ateinančius dešimt metų nebus taip blogai.

  4. dėl OMX, tai konkrečiai mano šeima ir aplinka investuoja į OMX Baltic GI. Argumentai:
    1. ROI % = 8% https://nasdaqbaltic.com/statistics/lt/charts (mano asmeniniai tikslai yra 7%, kol kas tik 4 metai kaip investuota, tai ROI virš 7% laikosi)
    2. Tikiu baltijos šalimis, kad čia viskas bus gerai ir augimo potencialo dar yra sočiai
    3. Swedbank duoda VISIŠKAI nemokamą prekybą Baltic’e. Asmeniškai tai man pats patikimiausias brokeris (lenkia ir IB). Deklaravimui viską Swedas sukramto ir pateikia VMI, belieka patvirtint, kad duomenys teisingi, jokių  8BEN formų ir durnų nuolatinių KYC pildymų kaip pas visus kitus mano naudojamus brokerius
    4. EUR valiuta
    5. Investicijos lieka Baltic’e ir leidžia toliau Balticui augti
    6. Smagu savo paties indeksą turėti, just feels good reverse engineerinti Nasdaq sudaryta indeksą

    Kalbant apie portfelio dalį, tai komentaro rašymo metu OMX Baltic GI sudaro 38% (siekiam 50%)

Leave a Reply to Aidas Cancel reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *