Žiema, žiema, bėk iš kiemo

Pasibaigus GFC (global financial crisis) investuotojai gyveno šiltnamio sąlygomis. Aktyvai brango, spekuliacinis apetitas augo. Palūkanų normos mažėjo, visi džiaugėsi pelnais.

Šie metai rinkoms kaip niekada šalti.

Rinkos krenta nuo pat žiemos vidurio, ir net atėjusi vasara neatnešė paskutiniais metais įprasto staigaus atšokimo, buy the dip strategija nebeveikia. Kažkas keisto ?

Užaugo ištisa nauja investuotojų (tame tarpe ir aš) karta, kuriems tai nauja ir neįprasta. Neįprasta ne tik reikšmingi kritimai nuo piko, bet dar svarbiau, įsigalėjo pesimizmas ir nematyti jokių prošvaisčių horizonte.

Kaip sako James O’Shaughnessy, viena matyti nuodingos gyvatės nuotrauką, o kitą – sutikti ją tropikų miške. Tik antruoju atveju paaiškėja – bijai gyvačių ar ne.

Investuotojai rinkdamiesi strategiją turi spręsti, kokia jų rizikos tolerancija. Dažniausiai pasižiūrima į (ar finansų patarėjas papasakoja apie ) ilgalaikius akcijų ir kitų aktyvų istorinius rezultatus ir didžiausius nuosmukius, ir toks naujai iškeptas investuotojas galvoja – “nieko čia tokio, galėčiau tokius kritimus iškęsti”.

Tačiau, kaip ir gyvatės nuotraukos atveju, taip ir investavime. Viena yra teoriškai galvoti, kad gali neparsiduoti rinkoms griūvant, kita – rasti optimizmo ir užsispyrimo nekeisti savo planų, nepasiduoti baimėms ir vyraujančiam pesimizmui realybėje.

Nors situacija rinkose nominalia išraiška nėra tragiška, vos apie -20% akcijų rinkose. Tačiau prie nominalios -20% grąžos pridedu Lietuvoje siaučiančia infliaciją (realybė kiek gražesnė nei toks supaprastinimas, bet ne tame esmė) ir portfelio realios perkamosios galios pokyčiai nedžiugina …

Dabar puikiai pasirodys, kas pasirinko tinkamą investavimo strategiją ir rizikos laipsnį, o kas tik galvojo, kad kandančių roplių nebijo.

Keep the course ?

Laimei, kol kas asmeniškai nejaučiu jokių panikos ženklų ir neturiu noro išsiparduoti kritusių aktyvų. Padeda tai, kad growth akcijomis susižavėjęs nebuvau, p2p stabilus reikalas, o kripto daugiau domėjausi, o ne pirkau.

Šiuo postu ketinu apsvarstyti įvairių savo portfelį sudarančių turto klasių perspektyvas. Galbūt paaiškėjo, kad esu pridaręs klaidų, kurias laikas taisyti ?

Čia pat reikia pastebėti, kad pagrindinė klaida, kurią daro investuotojai ir kodėl jų rezultatai long term’e tragiški – parsiduoti dugne ir pirkti aukštumose. Todėl, vertinant savo portfelyje ir svarstant pokyčius, šitą visada reikia turėti omenyje.

Jeigu atlieku pokyčius po nuosmukio – didžiausia tikimybė, kad tai elgesio klaida ir pasidaviau baimei.

Apskritai, esu giliai įsitikinęs, kad pokyčiams reiktų būti pasiruošus iš anksto, o ne juos atlikti finansinio nuosmukio metu. Todėl, užuomina iš anksto, jokių reikšmingų pokyčių neplanuoju.

Tai pasakius, vienas iš mano kartais klausomų podcastų “Money For the Rest of Us” autorius David Stein savo investavimo filosofiją apibūdina kaip: “investing on the leading edge of the present“.

Ką tai reiškia ? Niekas negali atspėti ateities, bet visada galima atsižvelgti į dabartį.

Kokius pajamingumus šiuo metu siūlo įvairūs vertybiniai popieriai, kaip keičiasi ir kokia dabar yra ekonominė situacija šalyje ir/ar globaliai ? Ar padidėjo tam tikrų rizikų tikimybė ? Gal atsirado naujų galimybių, kurių nebuvo ankščiau, arba kokios rizikos išryškėjo ?

Atspėti ateities neįmanoma

Vienas toks mano fundamentalus įsitikinimas, kaip veikia pasaulis, yra šis.

Niekas nežino kas bus. Infliacijos, akcijų rinkų kainų svyravimų, ekonominės raidos ir kitų panašių rodiklių atspėti ir prognozuoti niekas nesugeba.

Pilna per įvairius media kanalus šnekančių orakulų, kurie pateikia savo prognozes ir paaiškinimus, kas vyksta dabar ir kas bus ateityje. Bet realiai – naratyvas visada seka paskui kainą, o ne atvirkščiai.

Ekonomika yra didelė juoda dėžė ir niekas neturi gero supratimo kaip ji veikia, tai tiesiog per sudėtingas organinis sutvėrimas. Paskutiniais metais ši dėžutė buvo išjungta, įjungta, pakratyta ir padaužyta.

Kas bus ateityje – niekas neatspės ir nenusakys. Dabar. O po laiko bus pilna išminčių, kurie, pagal tai kaip keisis kaina, papasakos kodėl viskas taip nutiko.

Taigi, turint omenyje tai, kad niekas (įskaitant, žinoma, ir mane) nežino ateities, pagarinėsiu, ką dabartinės sąlygos sako apie įvairius mano portfelį sudarančius aktyvus.

1. Akcijos

Didžiausia dalį mano portfelyje sudaro įvairių regionų ETF’ai.

Su šia portfelio dalimi viskas taip paprasta, kad net smagu – svarbu nepanikuoti ir neparduoti atpigusių ETF’ų.

Vienoms akcijoms ir regionams ateityje seksis geriau – kitiems prasčiau.

Bet atskirų įmonių (ar regionų) pickinimas – įrodytas kelias į underperformance. O turimų pozicijų pardavimas po nuosmukio – portfelio sudeginimas.

Pilna konsultantų ir nuomonės formuotojų kurie dabar rekomenduoja energetikos akcijas, vertės įmonės ir taip toliau. Bet kaip jau pasakyta, kam seksis ateityje – niekas nežino.

Aš ir pats turiu padaręs nuodėmių, nukrypęs nuo pasaulinių market-cap svorių savo akcijų alokacijoje, bet teisybės dėlei, vargei tie nukrypimai išeis į naudą. Dažniausiai rinka kur kas protingesnė už atsitiktinį klaviatūros kaubojų. Bet tikrai dabar turimos alokacijos nekeisiu.

Su akcijomis šiuo metu galima daryti du dalykus. a) pildyti, jeigu turima iš ko; b) nieko nedaryti.

Įdomu būtų, jeigu growth akcijų nuosmukis tęstųsi ilgą laiką, ir investuotojų sentimentas pasikeistų smarkiai į vertės akcijų pusę. Tuomet, galbūt, būtų laikas pradėti domėti growth akcijomis.

Taigi, savo akcijų portfelyje neplanuoju jokių pokyčiu. Nebent rebalansuoti iš kitų aktyvų į akcijas, tokiais svoriai kaip dabar laikau.

2. Laikas stabdyti p2p investicijas ?

Šiai turto klasei bus skirta didžioji įrašo dalis. Čia matau daugiausiai priežasčių pokyčiams įgyvendinti.

Jeigu parduoti akcijas dugne – epinė klaida. Tai visiškai kitaip su p2p.

Pasikeitusi ekonominė situacija gali reikšti, kad kas buvo puiki p2p tipo investicija, tokia nebėra. O laikinai sustabdžius auto ar rankinį investavimą prarandami procentas ar du metinių palūkanų nuo nereinvestuotos sumos nėra reikšmingas nuostolis.

Bet sukaupiamas kapitalas pokyčiams portfelyje, einamosioms išlaidoms padengti, ar kitoms reikmėms.

Ekonominė situacija keičiasi tiesiog akyse. Ar tai turėtų keisti mano p2p portfelio kompoziciją ?

Kas pasikeitė

Esu kažkur rašęs, kad p2p sektorius Lietuvoje nėra patyręs viso pilno ekonominio ciklo. Grąžos, kurios buvo pasiektos p2p platformų (o jos, pripažįstu – puikios), uždirbtos ekonominio pakilimo metu.

Paskutiniu metu pasigirsta vis daugiau baimių ir prognozių apie artėjančią ekonomikos žiemą. Tačiau man puikiai žinoma, kaip sunku prognozuoti ekonomikos raidą.

Yra toks anekdotas: “economists have successfully predicted nine of the last five recessions“. Todėl, kad dabar visi šneka apie ateinantį sunkmetį – dar nereiškia, kad taip ir bus.

Tačiau rizikų puokštė – pasikeitė. Šiuo metu didesnė tikimybė (bet toli gražu ne garantija), kad p2p platformos pasieks grąžas gerokai mažesnes, nei nominali palūkanų norma įvardijama paskolų pasiūlymuose. Taip pat, mažesnes nei istoriniai platformų rezultatai.

P2P nelygu P2P

P2P nėra vienalytis dalykas. Sakyčiau, yra trys kategorijos:

  • Sutelktinis finansavimas – NT projektai (EstateGuru, Profitus ir panašūs)
  • Sutelktinis finansavimas – žemės ūkio ir smulkaus verslo projektai (Finbee verslui ir HeavyFinance)
  • Tarpusavio skolinimas – vartojimo kreditai

NT sutelktinio finansavimo platformos

Sakyčiau, ši kategorija – pats rizikingiausias p2p sektorius. Keletas rizikų, kurios galėtų materializuotis:

1. Optimistiški NT vertinimai.

Nesu turto vertinimo ekspertas, bet turiu galvoje tokią taisyklę susigalvojęs.

Niekada nepasitikėk žmogaus nuomone, jei už tą nuomonę jam sumokėta.

Už turto vertinimą, kaip taisyklė, sumoka patys paskolų gavėjai, todėl niekada nesu linkęs pasitikėti turto vertinimo ataskaitomis. Žinoma, bent kiek respektabilesnės NT turto vertinimo kontoros galimybės turto kainą išpūsti yra kiek ribotos reputacijos ir teisinių pasekmių prasme. Bet užstatomo turto kaina visada bus kiek pervertinta (vidutiniškai).

Tas pats taikoma reitingų agentūroms, auditoriams, investicinio gyvybės draudimo pardavėjams ir visiems kitiems už kurių “sąžiningą” nuomonę moka finansinių priemonių leidėjęs, o ne investuotojas.

2. Operatoriaus bankrotas

Čia pareičiau prie antros rizikos. NT finansavimo platformos tiesiog nesukurtos gyventi NT kainų smukimo laikotarpiu.

Esu daug rašęs apie NT kainų istoriją – ilgi NT kainų svyravimai, į mažėjimo pusę, istoriškai yra norma, o ne išimtis.

Smunkant NT kainoms, dalis projektų taps nemokūs, be galimybių skolininkams grąžinti pasiskolintas lėšas. Mažės pasitikėjimas platforma, nemokios paskolos kaupsis, investuotojai lėks iš ten kaip vėjas.

Nesakau, kad žinau ateitį ir dabar, per ateinančius metus ar kelis, NT kainos kris. Bet kada nors taip bus. Tada NT sutelktinio finansavimo platformos iškeliaus į bankroto karalystę.

Ar taip bus artimoje ateityje – nežinau. Bet, turbūt, to rizika didesnė, nei pernai.

3. Principal loss

UK (atrodo ir JAV ?) jau būta nemažai NT finansavimą teikusių platformų bankrotų. Investuotojams jie gerai nesibaigė. Lėšos prarandamos, amžinai ir negrįžtamai.

Nėra taip, kad rizikuojama 100% investuoto kapitalo tam, kad uždirti 10% metinių palūkanų. Bet reikšminga dalis kapitalo patirtų nuostolių. Kiek, 30%, 50% ? Neįsivaizduoju.

Dėl aukščiau minėtų priežasčių nuo pat pradžių šio segmento finansavimo, asmeniškai, vengiu. Turiu nedidelį eksperimentinį portfelį EstateGuru. Turiu pripažinti, kad mane stebina kiek gerai jie išieško nemokias paskolas.

Nesakau, kad esu garantuotas, jog ilgalaikėje perspektyvoje EstateGuru ir kitos platformos išnyks, bankrutuos. Tačiau kuomet ateis ilgesnis periodas, per kurį NT kainos kris (o taip neišvengiamai ateis, tik klausimas kada, žr. į istoriją). Tokiais periodais bus nepaprastai sunku išsaugoti operatoriaus gyvybingumą.

Taigi, šis p2p segmentas man – lengvas pasirinkimas. Padidėjo rizika, kad NT kainos artimiausiais metais kris. Todėl aš išeinu (tiesa sakant jau prieš pusmetį išėjau) iš šio segmento. Konkrečiai, iš EstateGuru.

Gal kada ateityje ir grįšiu, man jie visai patinka.

Žemės ūkio projektų finansavimas

Šioje kategorijoje yra bene vienintelis žaidėjas – HeavyFinance.

Čia susiduriu su dviem bėdomis. Pirma – jiems šiais metais nelabai sekasi. Antra – HeavyFinance turiu reikšmingesnį portfelį.

2021 m. YouTube įraše Laimonas Noreika sakė, jog tikisi apie 5% defaultų, iš kurių apie pusę bus sėkmingai išieškota per du metus.

Šiai akimirkai rezultatai tokie, kad 2020 m. išduotų paskolų 12% vėluoja daugiau nei 90 d., 2021 metų paskolų – 8,57%. Mano asmeniniame portfelyje 60 d. vėluoja dar didesnis procentas paskolų.

Mane patraukė HeavyFinance siūlomas instrumentas, nes jie veikia itin stabiliame žemės ūkio sektoriuje, kuris nepasižymi bankrotais ir yra remiamas valstybės.

Todėl aš paskolas, dalinamas ūkininkams (kurie dažnai turi turto ir yra neribotos juridinės atsakomybės asmenys), vertinau tikrai saugiomis.

Į tokį mano HeavyFinance rizikos vertinimą nebuvo įskaičiuotas karas ir prekybinių ryšių embargas.

Žemės sektoriui, panašu, sunku susitvarkyti su energetinių kainų ir trąšų kainų pokyčiams.

Kažkada Laimonas, HeavyFinance vadovas, surengė seminarą nemokioms paskolom aptarti, bet tebuvo kažkoks chaotiškas pašnekėjimas apie atsitiktines paskolas.

Kol kas HeavyFinance nemokių paskolų administravimas man toks ir atrodo, chaotiškas, neaiškus ir neatidirbtas.

Tai nereiškia, kad galiausiai mano ir kitų portfeliai patirs nuostolį. Net ir pats procentas vėluojančių paskolų nėra kažkas, kas mane gąsdintų. Bet kol nepamatysiu faktiško sėkmingo paskolų administravimo – i’m out of here.

Ateityje tikrai svarstysiu grįžti į šį segmentą. Kai sektoriaus situacija normalizuosis ir išieškojimų rezultatai taps aiškesni.

Smulkaus verslo sutelktinis finansavimas

Šiame segmente veikia tokie žaidėjai kaip Finbee Verslui, NordSteet, Savy ir FinoMark.

Apie šį segmentą išmanau mažiausiai, tad, turbūt, vertėtų susilaikyti nuo vertinimų.

Nesu nagrinėjęs įmonių nemokumo tikimybių pokyčių per finansines ir ekonomines krizes. Nesu detaliai nagrinėjęs ir šiame segmente veikiančių platformų rezultatų ir perspektyvų.

Susilaikau nuo vertinimo.

Vartojimo kreditai per tarpusavio skolinimą

Jeigu reinvestavimą turimuose portfeliuose sutelktinio finansavimo platformose stabdyti atrodo visai logiška, tai viskas labiau komplikuota su šia p2p portfelio dalimi.

Visų pirma, čia reiktų skirti reliatyvų ir absoliutų šio instrumento rizikų ir grąžos puokštę. Taip pat, rolę portfelyje ir viso investicinio portfelio kompoziciją.

Mažai šansų, kad absoliučia išraiška (nesant operatorių bankrotams) čia būtų patirta didelių nuostolių. Net jeigu ekonomikoje atsirastų trumpo ir vidutinio laikotarpio bėdų, realios gyventojų pajamos smulktų ir/ar išaugtų nedarbas.

Kadangi vartojimo kredito įsipareigojimo atsikratyti sunkoka (asmeninis bankrotas keblus reikalas, būti Hamletu – nemalonus pasirinkimas), ankščiau ar vėliau ir nemokios paskolos, tikėtina, pradėtų judėti.

Sunku įsivaizduoti, kad (vėl, nesant operatorių bankrotams) tarpusavio skolinimo platformų administruojamų paskolų nominali grąža būtų neigiama, tokias paskolas laikant ir laukiant išieškojimo rezultatų.

Tačiau, čia yra tam tikrų kabliukų ir skirtumų tarp įvairių paskolų trukmės ir kokybės.

Pirma – trumpo ir ilgo laikotarpio paskolos

Yra daug mažiau neapibrėžtumo investuojant į trumpo laikotarpio (12-36 mėnesių) paskolas. 60+ mėnesių paskolos man, šiuo metu, atrodo nepatrauklios.

Antra – aukštos ir žemesnės rizikos paskolos

Paskolų Klubo A ir A+ reitingai ir Finbee A, B ir C reitingai, net ir smarkiai išaugus nemokių paskolų procentui, atrodo užtikrintai pliusinę nominalią grąžą generuojantys instrumentai.

Nesu toks tikras apie rizikingesnes paskolas. O Paskolų Klubo C- reitingas – čia jau optimistam tokį perlą palieku.

Taigi, menkai tikėtina, kad investicijos į vartojimo kreditus, ypač renkantis trumpesnės trukmės ir žemesnės rizikos paskolas, atneštų neigiamą grąžą.

Klausimas, ar ta grąža bus reikšminga ?

Jeigu grąža nebus aukšta, sakykim, 0-5% rėžyje (skaičiavimų kaip padidėjusios nemokios veiks grąžą nedariau, skaičiai iš lempos), nuostolio nėra. Bet ar tai mažina šios investicijos patrauklumą ir geriau rinktis cash, akcijas ar kt. ?

Matau tokius argumentus už ir prieš tarpusavio skolinimo platformų atsisakymą.

Argumentai už tarpusavio skolinimo platformų auto investavimo stabdymą:

  1. p2p nėra sunkmečiu išbandyta turto klasė. Didėja ekonominio nuosmukio rizika ir ateities grąžos gali būti ženkliai mažesnės nei istorinis vidurkis. Plius, operatoriaus bankroto niekada atmesti negali.
  2. Jeigu visgi taip nutiktų (kas tikrai nėra garantuota ir aš vertinu ne tikimybę, o tiesiog galimybę), kad palūkanų normos pakiltų. Gal po pusės metų išduodamų paskolų palūkanų normos būtų ženkliai didesnės, ir dabartinis grynųjų rezervas leistų investuoti į šias pelningesnes paskolas.
  3. Jeigu tolesnis kritimas akcijų rinkose tęstųsi (pabrėžiu, nežinau ar taip bus, nieko neprognozuoju), turėčiau rimtesnį grynųjų rezervą investuoti į atpigusią akcijų rinką.

Argumentai už reinvestavimą:

  1. Jeigu operatoriai nebankrutuos, menkai tikėtina, kad grąža bus neigiama. Net jei nemokių paskolų dalis smarkiai didėtų.

Viską susumavus, sprendimas čia priklauso nuo bendros portfelio situacijos ir ketinimų ką daryti su grįžtančiu cash’u.

Turint planų lėšas reinvestuoti atpigusiose akcijų rinkose, arba jaučiant einamųjų lėšų stygių, stabdyti investicijas į tarpusavio skolinimo platformos nėra klaida.

Bet tęsti investavimą Finbee ir Paskolų klube – tikrai svarstytinas variantas. Ypač ribojant pasirenkamų paskolų trukmę ir riziką.

3. Kripto

Kripto susidomėjau praeitų metų viduryje, kaip tik tuo metų kada kripto kainos šturmavo aukštumas.

Čia man, asmeniškai, geras ir puikus priminimas, kada gali puikiai žinoti visus biases (šališkumus, skaityti Kahnamen), nuo kurių kenčia investuotojai, bet vis tiek pats nesi nuo jų apsaugotas.

Didėlė dalis mano “investicijų” į kripto buvo atlikta arti all time highs. Tačiau smagu, kad užteko proto ten sumesti tik nedidelę dalį portfelio, o ir didelė nuo tos nedidelės dalies buvo stablecoins pavidalu (ir tikrai ne į UST).

Ar mano kripto investicijos buvo klaida ?

Vienas dalis manęs tiesiog rėkia, kad “I should have known better“. Investicijos į aktyvus, kurie šturmuoja naujas kainų aukštumas, kuriais investuotojai euforiškai susižavėję, visada baigiasi blogai.

Kita, kaip daug kartų rašiau savo įrašuose apie kripto, man tai susipažinimui ir pažaidimui skirta turto klasė. Išmokau tikrai nemažai, o to niekada nebūčiau pasiekęs nepabandęs pirkti įvairių žetonų.

Kainoms kritus visur pilna dūsavimų “uhh…ahhh…, kripto scamas, sakiau tau”. Teisybė – didelė dalis visos šios ekosistemos turi lygiai nuliui lygią ilgalaikę vertę.

Bet manau, kad visiškai įmanoma, kad krito technologijų pagrindu ateityje bus sukurta įvairių naujų produktų ir paslaugų, naujo tipo bendrovių, dalis jų gali būti puiki investicija (bet gali taip ir niekada nebūti). Jeigu tokiu galimybių matysiu – jau būsiu pasiruošęs alokuoti ten savo investicinio portfelio dalį.

Ar jau dabar yra tokių investicinių galimybių šioje srityje ?

Šiuo metu mano kripto portfelio dalį (kuri labai labai labai maža nuo viso portfelio) sudaro šiek tiek BTC, ETH ir cash. Turiu truputuką atsitiktinių monetų, apie kurias esu rašęs, bet jų vertės tokios smulkios, kad net minėti neverta.

Bitcoin

Neturiu nuomonės apie BTC, niekad rimtai netikėjau šiuo instrumentu, ir vis dar netikiu. Pirkau susipažinimui ir kad nejausčiau FOMO (čia toks behaviour triukas, jeigu kokio aktyvo kaina vis kyla ir gailiesi, kad jo neturi, nupirk už 0,01% portfelio vertės ir FOMO dingsta). Gal kada tai taps skaitmeniniu auksu ar dar kuo, kas žino. Nesu nei pesimistiškas nei skeptiškas. Neįmanoma atspėti BTC kainos pokyčių, bent jau aš tokių gebėjimų neturiu.

Ethereum

ETH – visai kita istorija. Tai vienintelis kripto projektas (apie kurį detaliai žinau), kuris man panašus į galimą investiciją, ypač prieš dabartinių verčių. Ypač jei dar kristų.

Tikrai seksiu kaip ateityje seksis Ethereum blockchain. Mano galva – tai didžiulė dizaino erdvė, kurioje galima kurti naujus produktus ir paslaugas. Ethereum, kaip investicija turi dvi bėdas. Pirma – šis blockchain jau vertas daugiau kaip šimto milijardų, net kainai kritus keturis kartus. Antra – nieko rimto jo pagrindu (apart įdomios technologijos) dar nėra sukurta.

Kitos monetos

Turbūt yra ir kitų smulkių kripto projektų, į kuriuos būtų galima investuoti. Tik bėda – aš neturiu nei laiko nei nori į juos gilintis (bent jau šiuo metu, vasara). O pirkti kripto žetonus indeksuojant pagal market cap yra portfelio-žudybė.

Didelė dalis kripto aktyvų scam‘ai, ar šiaip neturiu jokios ekonominės logikos, kaip investicija

Stablecoins

Šią sritį viena akimi seku jau senokai.

Viena vertus, kol kas nematau rimtesnių galimybių įdarbinti lėšas per DeFi protokolus. Visi yeild farming panašiau į trumpalaikį spekuliavimą, o ne ilgalaikę investavimo strategiją. Kita investicinė galimybė būtų liquidity providing įvairiuose DEX, bet su šiuo uždarbio būdu irgi gausu problemų. O kur dar programinio kodo rizika.

Dar šiek tiek sekiau kas vadinama CeFi. Turėjau tam tikrą portfelį BlockFi. Kiek domėjausi šia kompanija, ji man paliko teigiamą, gerai valdomo verslo, įspūdį.

Tačiau po Terra ir Celsius bankrotų viską iš BlockFi atsiėmiau. Šiuo metu visame instituciniame kripto pasaulyje per aukšta sisteminės griūties rizika. Jeigu BlockFi neužsilenks – svarstyčiau sugrįžti.

Ypač įdomu, kad neseniai Circle išleido euro stablecoin. Bus įdomu stebėti kokią grąžą šis stablecoin siūlys respektabiliuose CeFi ir DeFi projektuose.

4. Obligacijos ir indėliai

Buvo laikas, kada šiek tiek turėjau obligacijų savo portfelyje. Bet palūkanų normoms mušant naujus dugnus jau keli metai tokių finansinių instrumentų visiškai neturiu.

Bet turiu, taip vadinamas, indėlių “kopėčias” kredito unijose. Kai kiekvienais metais dalį indėlio rollinu naujiems penkiems metams.

Šiuo metu, po 20% infliacinio periodo Lietuvoje tai atrodo kaip puikus būdas perkamajai galiai deginti. Bet visi aktyvai (išskyrus p2p) krito dar labiau.

Saugių aktyvų turėjimas, bent jau tokiam kaip man, kuris gyvena iš portfelio prieaugio, reikalinga dalis ir nuo jos nepabėgsiu.

Žiūriu, kaip staigiai JAV obligacijų pajamingumas šoko šiais metais. Įdomu, kiek realu, kad panašiai nutiktų Europos šalių obligacijoms ?

Tada vėl būtų galima galvoti apie alokaciją į valstybių obligacijas (kredito unijų dalies sąskaitą). Stebėsiu, ar čia bus galimybių.

Pabaigai

Pasižiūrėjęs į pagrindines asmeninį portfelį sudarančias turto klases lieku ganėtinai patenkintas savo dabartiniais pasirinkimais.

Dauguma pozicijų nereikalauja jokių pokyčių, o jeigu tokius atlikčiau, tai būtų klaida.

Išimtis p2p. Sutelktinio finansavimo platformų atsisakyti šiuo metu, manau, verta. Tarpusavio skolinimo platformos – atviresnis klausimas. Priklauso nuo to, ką ketinama daryti su grįžtančiomis lėšomis.

Dangus nesugriuvo, o kas bus ateityje – niekas dabar nepasakys.

Infliacija išlieka pagrindinė rizika. Ypač todėl, kad didžioji mano pajamų dalis generuojama globaliai, bet perkamoji galia kinta lokaliai.

Bučiau kur kas labiau įsitikinęs savo portfelio ilgalaike sėkme jeigu būčiau vokietis ar amerikietis. Gyvenimas periferijoje turi savų trūkumų.


Pateikiama informacija nėra rekomendacija pirkti ar parduotu konkrečias finansines priemones. Skaitytojai asmeniškai patys atsako už savo sprendimus. Plačiau: Informacijos atskleidimas.

8 thoughts on “Žiema, žiema, bėk iš kiemo

  1. Puikiai!
    Įrašas privertė mane pasižiūrėti nuo 2018 metų sustabdytas investicijas į P2P.
    Finbee dar guli likutis paskolų, kurios visiškai nejuda. Kelios buvo grąžintos per šiuos metus. Minusas, kad komplikuotas pinigų išėmimas, t. y. kabo keli eurai, bet kaip ir nėra prasmės jų persivedinėti. Jeigu neklystu, anksčiau nebuvo galimybės parduoti užsilenkusių paskolų, o dabar toks pardavimas galimas iš esmės už nulinę kainą.
    Savy irgi kabo kelios paskolos. Judėjimo daugiau nei Finbee. Pliusas, kad pinigai keliauja į Paysera sąskaitą, todėl papildomų veiksmų nereikia atlikinėti. M
    Paskolų klube likutis 0 Eur. Vienintelė platformą, kurią per tiek metų pavyko “uždaryti”.

    Mano nuomone, tai ir yra pagrindinis P2P trūkumas, t. y. negalėjimas pilnai užsidaryti paskolų ir rankinis grįžtančių pinigų persivedinėjimas. O “žiemos” atveju dar labiau paūmėja ši problema. Dar reikia turėti omeny, kad galimybė greitai išsiimti pinigus tampa ypač ribota.

    1. Teisybė, kad išsiimti išsiparduodant nėra taip greita ir paprasta. Bet po truputėlį savaime kas mėnesį paskolos grįžta.

      Įdomu būtų sužinoti XIRR Paskolų Klubo, neteko skaičiuoti ?

        1. Man labiausiai patinkantis būdas istoriniai grąžai paskaičiuoti būtų paimti depositų į PK datas ir sumas, lėšų išėmimo datas ir sumas, ir EXCEL XIRR formule paskaičiuoti.
          Tai būtų reali grąža, atsižvelgiant į cash drag ir viską kitą.
          Tikrai būtų smalsu sužinoti, kiek realiai, realūs žmonės, yra per PK platformą uždirbą. Ir būtent toks būdas tai atskleidžia.

  2. Puikus blogas (geriausias iš mano matytų lietuviškų). Tęsk, tikiu kad daugeliui tai naudinga. Esi vienas iš nedaugelio, net ir šiuo sudėtingu metu postinantis content’a. Visi kiti kaip suprantu nusprendė kad easy mode baigėsi, referal’u nebemoka, ir FIRE nebeįdomus.

    Kaip žmogus jau esantis FIRE, gyvenantis iš investicijų ir valdantis septynženkllį portfelį šiek tiek pakomentuosiu tavo įžvalgas (gal bus naudinga).

    1) Akcijos.

    Tikrai naudinga mintis apie pokyčius iš anksto. Siūlau jos nepamiršti ir pritaikyti ateityje. Pasitelksiu vairavimo analogiją: jei važiuodamas keliu matai, kad priekyje siena, tai verta pasukti į šoną ir pasirinkti kitą kelią, arba bent jau sustoti ir apsižvalgyti, o ne tiesiog važiuoti toliau mąstant “tipiškai sienų ant kelio nebūna”.Nes tokio elgesio rezultatas – automobilio remontas (o gal ir ligoninė jei važiavai greitai). Aš iš akcijų išėjau praeitų metų rugpjūtį, kai tapo daugmaž aišku kur viskas juda. Dabar galėčiau nusipirkti dukart tiek.

    Jei nefiksavai pelno rudenį tai metų pradžioje jau TIKRAI buvo akivaizdu kad lekiam į sieną. Vasarį po techninio atšokimo pardavus buvo galima išvengti papildomo minimum 15-20 proc. kritimo net nuo tos vietos. Problema ta, kad net ir dabar mes greičiausiai ne dugne (tipinis bear market ralis), taigi pakankamai atšokus (manau iki spalio tęsis bullish tentencija), net ir tuomet gali būti prasminga apmąstyti portfelio realokaciją. Pagal tai kokio dydžio problematika šiuo metu vyrauja ir kokioje psichologinio investavimo ciklo fazėje esame (pagal save juk matai, kad tau psichologiškai iki kapituliacijos dar toli) akcijų lengvai gali kristi dar kaip minimum tiek pat. Klaidinga “buy high, sell low” bet “sell medium, buy low” yra visai kitas reikalas. Nesakau spurdėti dėl kiekvienos bangelės, bet pilnai absorbavus kokių 50 proc. kritimą atsistatyti tikrai užtruks.

    2) P2P.

    Su pastabomis sutinku, mintys protingos, rizikos ŽENKLIAI išaugo, rizikos ir grąžas santykis ne super, taigi žr. pavyzdį su siena. Kas dėl porūšių, mintys man regis teisingos, bet NT nėra lygu NT. Esant geram objektui ir norint investuoti didesnę sumą (na bent 50 000) tai bene vienintelis variantas, tikrai geriau nei verslo paskolos. Neužtikrintų vartojimo paskolų default rate pas mane buvo ne mažas (investavau į tai nuo 2016), bet bendrą situaciją išgelbėjo garantinis fondas. Ten nebuvo daug pinigų, bet bendras XIRR rodo 12,83. Bet čia dėl to, kad automatiniame investavimo stovėjo minimum 21 proc. palūkanos. Šiuo metu skolinti be garantijų už 7 procentus neįdomu. Į žemės ūkį taip ir nenuejau, bet kaip suprantu ir gerai.

    3) Crypto.

    Kaip pirštu į akį, nėra ką pridurti. Pats buvau trumpam įlindęs, gerai kad pakilus 25 proc. pagalvojau kad čia jau neblogai ir gal užteks. Rezultate praleidau dar daug kilimo bet ir visą kritimą, o 25 proc.pelno liko, taip kad gal ir gerai. Dabar galvoju, kad iki akcijų kritimo pabaigos ir sekančio BTC halving nėra ko lysti. Defi ir NFT scamai tuo labiau atkrato norą.

    4) Obligacijos.

    Čia suėjo didžioji dalis iš akcijų išvestų pinigų. Baltijos įmonių obligacijos siūlo labai neblogą rizikos ir grąžos santykį, ypač jei protingai pasirinkti. Plius generuoja stabilų srautą per mėnesį kas esant FIRE irgi svarbu.

    5) NT.

    Šito pas patį nėra, o pas mane sudaro didelę dalį. Tiek nuomos, tiek kainos kilimo prasme tikrai buvo naudinga. Jei neturi pakankamai lėšų pirkti, atkreipiau dėmesį į Inrento, pas juos tikrai buna neblogų variantų su grupiniu buy-to-rent ir default rate iki šiol buvo 0.

    6) Copy Trading.

    Jei yra noro diversifikuoti (tame tarpe į USD) eToro siūlo galimybę kopijuoti FOREX prekiautojus (ir netik). Jei protingai pasirinkti, gaunasi su rinka ne koreliuojantis instrumentas su visai solidžia grąža.

    Pabaigai – nepamišk, kad investavime svarbiausia atsargumas. Kaip sakė W.Buffetas – First rule of investing: don’t loose money. 😉

    Tai tiek, ir taip prirašiau melejoną žodžių, bet gal kažkam bus naudinga.

    1. Ačiū už komentarą ir sugaištą laiką jį rašant. Visada įdomu išgirti mintis žmonių, valdančių rimtesnius asmeninius portfelius.

      Paskutiniu metu ir šis puslapis apmiręs, bet tai – vasaros kaltė. Rudenį planuoju įrašus tęsti. O čia pora pamąstymų apie paties komentarą:

      Akcijos

      Čia, spėju, fundamentaliai skiriasi mūsų požiūriai į portfelio valdymą. Aš nelinkęs daryti staigių judesių. Apsiriboju smulkiais ir nestaigiais pokyčiais.
      Pavyzdžiui, per 2021 m. akcijų dalis portfelyje nežymiai mažėjo, o šiais metais ketinau vėl pradėti ją didinti, bet rinkos atšoko. Tačiau niekada nebūčiau linkęs visiškai atsisakyti akcijų dalies portfelyje (na, niekada nesakyk niekada, bet sunkiai tokią situaciją įsivaizduoju).

      Taip pat, nesu didelis fanas market timing. Neturiu jokių rimtų argumentų manyt, kad aš (kaip ir dauguma kitų) sugebėsiu parinkti įėjimo ir išėjimo taškus.

      Lygiai, kaip ir neturiu jokios nuomonės apie rinkų kryptį artimiausiu metu.

      P2P

      Kažkuriuo metu, rinkoms krentant, buvau sustabdęs visus automatinius ir rankinius reinvestavimus į p2p. Mintis buvo didinti akcijų dalį portfelyje, jei rinkos ir toliau kristų (bei šiaip sąskaitas apmokėti reikia). Tačiau, taško, kuriame ketinau tai daryti rinkos nepasiekė ir šis planas liko neįgyvendintas.
      Kol kas atnaujinau tik Finbee trumpo laikotarpio vartojimo paskolų reinvestavimą. Šioje platformoje mano portfelis vis dar labai mažas, bet esu linkęs jį čia ir toliau didinti. Nebent vėl grįžčiau prie plano reinvestuoti lėšas į akcijas (jeigu akcijos kristų).

      Obligacijos

      Įdomu būtų detaliau išgirsti ką ir kur perki.
      Turiu arti nulio žinių šioje srityje. Kažkada bandžiau pasidomėti, kur ir kaip galima nusipirkti Baltijos šalių įmonių obligacijų, bet pirminį įspūdį galima apibūdinti vienu žodžiu – tragedija. Visiškai retail nepritaikyta rinka. Nėra likvidumo, o bankų platformos kurias patikrinau – ta pati tragedija.

      Tad, smalsu būtų išgirsti, kokiu tarpininku naudojiesi pirkdamas Baltic įmonių obligacijas, pirminėje ar antrinėje rinkoje, bei bet kokią kitą su tuo susijusią naudingą informaciją.

      NT

      Niekada nesakiau, kad neturiu NT 🙂 Tačiau nei ketinu parduoti ką turiu, nei pirkti daugiau. Todėl šia tema nieko ir nerašau.

      Ką esu rašęs, tai kelis įrašus apie NT (https://buliausanatomija.lt/4-dalis-nt-nuoma-inflation-adjusted-graza-ilgalaike-perspektyva/). Šie įrašai šiek tiek pakeitė mano nuomonę apie NT rolę portfelyje.
      NT nuomos pajamos geriau nei kitos turto klasės apsaugo nuo infliacijos šalyje. Todėl mano portfelio reali perkamoji galia būtų šiuo metu aukštesnė, jeigu turėčiau daugiau NT nuomai investicijų. Aišku, šiame apgailestavime daug recency bias.

      Tačiau tai pasakius, reiktų pasakyti dar du dalykus.
      Pirma – vengiu vaikytis aktyvų, kurie paskutiniu metu kilo dviženklėmis metinėmis grąžomis (kaip NT paskutiniais metais). Todėl tikrai neturiu jokių ketinimų NT dalį didinti.
      Antra – dabar gal ir gaila, kad NT turiu mažiau nei norėčiau. Bet jeigu istorija susiklostytų nepalankiai (karas, politinės ir gamtos nelaimės gimtoje šalyje) – staiga gali kilti ir atvirkštinių minčių. Nors istoriškai, vidutiniškai NT nuomai puiki investicija, bet jeigu ši turto klasė sudaro rimtą (50%+) dalį portfelyje, tai viso portfelio sėkmė bus lemta tos šalies, kurioje gyveni, raidos ir sėkmės. Viena gera “juodoji gulbė” ir portfelis dingsta negrįžtamai.

      1. Na kad jau susirašinėjam tai parašysiu dar šiek tiek.

        Akcijos.

        Čia manau reikia skirti trading ir strategic management, kuriam turi įtakos taip pat ir amžius, portfelio dydis bei asmeninė situacija. Yra standard deviation kuris iššauktas stock market volatility, o yra crash, kuris būna kartą per dešimtmečius. Į pirmą geriau nereaguoti, nebent esi geras trader, o antras turi rimtų pasekmių kurių gal geriau neignoruoti.

        Aišku, yra viena situacija kai tau 25, tavo alga 2000 į rankas ir į akcijas investuota 20 000. Net jeigu praradai 50 proc. visko ir stagfliacijos įtakoje (kuri mano nuomone dabar ir yra) rinkos papuole į situaciją kurioje Japonija yra nuo 1989 metų kritimo kuris neatsistatė iki dabar nors praėjo jau 30 metų, arba po 2000 dot com crash teko palaukti “tik” 15 metų kol šis atsistatys bent jau nominaliais skaičiais (inflation adjusted dar gerokai daugiau), tu pasispaudęs trūkumą gali atstatyti per 10 mėnesių, nes realiai gyveni iš algos ir dar daug lieka. O net jei ir nelieka, tai iki pensijos dar daug metų ir tiek 10 000 absoliučiais pinigais nemažai bet ne life changing.

        Kita, kai tau 45, algos nėra nes tu jau retired, o investuota 1 200 000. Aišku galima būti “nelinkus” ką nors rimtesnio daryti, bet tuomet praskrendi ant 600 000, tavo pajamos krenta dvigubai, laukti 15 metų tu negali nes valgyti norisi dabar o ne už 15 metų, o visas atsistatymas reikalauja DVIGUBAI daugiau procentų nes vyksta nuo pusės likusios sumos. Ir kai vienoj rankoj mintys “ai gal nieko per daug nedarysiu, tegu sau plaukia kaip yra ir gal nieko nenutiks” o kitoj risk management, reasonable stop loss (o dar geriau take profit) ir didelių pinigų išsaugojimas apsaugant savo ateitį, tai kažkaip man ta antra laimi. Neesu fanas ir aš, sukelia daug streso, bet kai ant stalo rimtos sumos tai fanas tu ar ne nebe taip svarbu. Išties svarbu ar gali sau leisti tiek prarasti. Jokiu budu nesakau, kad reikia visai atsisakyti akcijų kaip portfelio dalies, tiesiog manau, šiuo metu išties yra ‘sell high, buy low” momentas kuris labai retai pasitaiko, ir apsižvalgymui kuriam laikui bent jau išeiti į cash tikrai sveika.

        P2P.

        Finbee bandžiau bet kažkaip pasiūlos pasirodė mažai ir užmečiau tąkart, susikoncentravęs į Paskolų klubą (kuris po to irgi labai suprastėjo bet čia jau kita istorija). Kokias Finbee sąlygas dabar gauni finansuodamas tas jų paskolas? Paskutiniu metu dar bandžiau Inrento (tokia NT nuomos alternatyva, kai pačiam nereikia valdyt objekto man pasirodė patraukli), žiūrėsim kaip eisis.

        Obligacijos.

        Sorry, kažkaip užsimiršau, kad ten viskas ne taip paprasta. Kadangi dauguma platinimų yra uždari ir vyksta OTC, prieiga prie privačios bankininkystės ar bent jau susijusių brokerių labai pageidautina. Aišku, įėjimo minimumo standartas yra 10 000 ir jei tu jau ŽINAI apie platinimą ir sąlygas tai brokeris negali tau atsisakyti parduoti, problema tik ta, kad apie vykstančius platinimus tu sužinai tik jei tu informuotas investuotojas (kas man atrodo reikalauja bent jau 150 000 portfelio ir testo) arba kažkas nori tau apie tai pranešti. Aš pavyzdžiui painformuoju mūsų su žmona tėvus, kad yra galimybė pakankamai saugiai įdarbinti jų 14 000 už 11 proc. o ne už 3 proc. Manau taip yra dėl EU ribojimų, nes ne visos priemonės tinkamos retai offering.

        Jei apžvelgti kur pirkti, tai aš pagrinde perku per Šiaulių banko (jie gana plačiai šioje srityje dalyvauja, vietomis netgi vykdydami market maker funkciją reikalui esant) brokerius arba Luminor (nežinau gal yra ir kituose bankuose bet man pakanka). Alternatyva – Evernord (jie dalyvauja kai kuriuose platinimuose plius turi savo produktų įdomių). Manau Orion irgi variantas bet su jais nedirbau. Aišku, jei norisi fire and forget tai yra dar Milvas bet ten dideli kaštai ir žemokas pajamingumas dėl to man nepatinka. Dar turint priėjimą prie Nasdaq Baltic ten kartais irgi būna variantų, likvidumas ne super bet aš kadangi imu dėl srauto ir diversifikacijos tai man tas nelabai svarbu. Paskutinį kartą palaukęs pakritimo pirkau ten MOGO obligacijas su 11 proc. kuponu už 96 proc. kainos. Kadangi pavyko pripirkti už 70 000 tai sakyčiau vidutiniam lietuvos investuotojui ne taip ten viskas ir blogai su galimybe investuoti (na tikrai geriau negu finbee buvo kai paskutinį kartą ten žiurėjau). O dėl to ką pirkti tai viskas priklauso nuo situacijos vertinimo ir asmeninio rizikos apetito. Vienam atrodo tinkamos AUGA Group obligacijos su 6 proc. Metinių o kitas nori rinktis CREDIT STAR su 13,5 proc.

        NT.

        Perskaičiau tą postą. Wow…. respect. Norėjau pasakyti, kad nukeliu kepurę, bet kepurė skaityk jau ant žemės. Galiu tik pakartoti – keep it coming.

        Nuo savęs pridėsiu, kad NT kainos kilimo kaip uždarbio irgi nelaikau uždarbiu, nes neplanuoju parduoti, o nuomos srautas yra inflation adjusted ir dėl to labai welcome. Geografijos riziką pabandžiau diversifikuoti papildomai nusipirkdamas NT užsienyje, todėl dabar rizikuoju ne vienoj o dvejuose vietose, plius naudoju jį papildomai savo atostogoms, kad per metus sutaupo dar apie 3 tūkstančius. Dar pirkti neplanuoju, nes valdymas tai vargas o ir ciklo vieta dabar ne ta.

        1. Pratęsiu susirašinėjimą.

          Akcijos

          Ir čia, kaip sakiau, matau fundamentalų nesuderinimą mūsų požiūrių. Mano nuomonė apie savo (ir kitų) galimybes atspėti ateities ekonominius rodiklius ir/ar akcijų rinkų kryptį yra itin skeptiška. Pats esu nelinkęs atlikti pokyčių portfelyje dėl subjektyvių spėjimų apie ateities ekonomikos, infliacijos, rinkų ir panašias tendencijas.

          Bet kiekvienas turi teisę į savo nuomonę ir kur dėti asmenines lėšas 🙂Plius, NT, obligacijos, p2p irgi generuoja grąžą.

          Asmeniškai, mano akcijų dalis prarado tik 3% vertės nuo praėjusių metų rugpjūčio iki šių metų liepos pabaigos. Žinoma, būtų nuostabu jeigu sausio 1d. visą akcijų portfelį būčiau likvidavęs, o birželio 30 d. reinvestavęs. Deja, tokių galimybių ateičiai atspėti neturiu. Netikiu, kad turi ir kiti asmenys.

          Su kuo sutinku, tai kad akcijos daug rizikingesnis instrumentas nei pasakoja visokio plauko konsultantai ir finansų media. Visiškai realu, kad dabar ar kitu metu į akcijas investavę asmenys patirs nusivylimų. Visiškai realu, kad artimiausi metai, 10 ar 20 bus tragiški.

          Geriausias būdas nuo to apsisaugoti – diversifikacija per įvairias turto klases, ką pats matau sėkmingai ir darote. Pripažįstu, kad nuo tokių blogiausių akcijoms scenarijų mano portfelis apsaugotas nepakankamai. Taip yra todėl, kad nematau daug gerų alternatyvų. Dėl šios priežasties man itin įdomi paties asmeninė patirtis su Baltic obligacijomis – šios turto klasės neturiu ir nesu susipažinęs.

          P2P

          Sutinku, su abiejų platformų vertinimu. Paskolų Klubas gerokai suprastėjo, reinvestuoti lėšas nelengva, palūkanos sumažėję. Keista ir nuolatinė vadovų kaita įmonėje.

          Finbee pasiūla ribota, dažnai atlikus sąskaitos papildymą dalis portfelio stovi nepanaudota. Pats Finbee rimčiau susidomėjau praėjusių metų pabaigoje (testinį portfelį turiu kelis metus). Kadangi kaip tik panašiu metu rinkoms smukus nustojau permetinėt lėšas į p2p, taip ir nesukūriau ten rimtesnio dydžio portfelio. Manau, per metus ar pusantrų Finbee įmanoma būtų sukurti apie 50-100k eurų portfelį, priklausomai nuo pasirinktų reitingų ir paskolų trukmės. Investuojant į viską iš eilės ir dar daugiau.
          Konkrečiau, per paskutinį mėnesį auto invest pagavo apie dvidešimt 1-3 metų paskolų (nesirenku rizikingiausių reitingų). Taigi, teoriškai 20x500x12 = 120,000 eurų (20 vnt., 500eur į vieną paskolą, 12 mėn). Palūkanos 8-18%.

          Kalbant apie Heavyfinance – jų dar nenurašyčiau. Tik kuriam laikui reikia stebėti, kaip seksis išsikapstyti iš Ukrainos-Rusijos karo sukeltų pasekmių, kai dalis ūkininkų patyrė reikšmingų finansinių šokų. Stebėsiu, kaip ir ar jiems seksis administruoti nemokias paskolas ir vertinsiu šitą platformą iš naujo po keleto mėnesių. HF įdomi investuojant rimtesnes sumas, nes kuo didesnė investuojama suma – tuo aukštesnės siūlomos palūkanos. Panašiais, kaip ir NT platformose.

          Obligacijos

          Hmm… Įdomu… Norėčiau plačiau pasiklausinėti. Man įdomus pats procesas ir visi su tuo susiję komisiniai mokesčiai.

          Pradžiai atsidarau sąskaitą, pvz., Šiaulių banke, užpildau visas standartines KYC/AML formas, paprašau, kad man suteiktų informuotojo investuotojo statusą (įrodau, kad atitinku tam taikomus reikalavimus). Kas tada ?

          Šiaulių bankas informuos mane apie naujai leidžiamas obligacijų emisijas (ar tokią info matysiu kur nors jų platformoje) ? Ar bent jau apie tas emisijas, kurių pirminį platinimą jie patys organizuoja ? Ar jie informuoja automatiškai, ar čia reikia skambinėtis ? Ar per OMX Baltic sekti naujienas apie naujai vykdomas emisijas ?

          O kaip su antrine rinka ? Kaip suprantu, dalis obligacijų yra Baltic Skolos vertybinių popierių sąraše, bet ne visos emisijos ten. Kiek quotes https://nasdaqbaltic.com/statistics/lt/bonds atitinka tai, ką gaučiau Šiaulių banke ir ar apskritai per Šiaulių banką galiu pirkti tai, ką matau nasdaqbaltic puslapyje? Ar per Šiaulių banką gaučiau tik tai, kas nurodoma jų web puslapyje (dabar gaunu šitą https://sb.lt/uploads/media/62f20b588f03f/sb-kotiruotes-220809.pdf?token=/uploads/media/62f20b588f03f/sb-kotiruotes-220809.pdf&, bet nežinau ar pdf bus prieinamas sekančią dieną). Bandau suprasti, kiek rinka segmentuota, ar sandoriai antrinėje rinkoje vyksta tik OTC, kiek info pateikiama automatizuotai ir viešai.

          Kokius komisinius sumoki pirkdamas obligacijas pirminėje ir/ar antrinėje rinkoje. Ar gerai suprantu, kad Šiaulių bankas ima 0,05%(min. 10,00 EUR). Plius VP saugojimo mokestį mokestį, kuris bus 0,005-0,007%.
          Turbūt nėra jokių papildomų mokesčių gaunamiems kuponų mokėjimas ?

          Smagu, kad taip detaliai ir išsamiai pasidalini asmenine patirtimi. Įdomu ir naudinga paskaityti. Dėkui !

Leave a Reply to Kostas Cancel reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *