Kas yra Ethereum staking

Nemaža dalis kripto projektų yra, švelniai tariant, abejotinų perspektyvų.

Gausu ponzi schemų (kaip tik šiomis dienom Terra iškeliavo į amžino poilsio žemę), jokios vertės negeneruojančių aplikacijų, milijardus pagal kapitalizaciją kainuojančių blockchains. Jau nekalbu apie atsitiktinius scam‘us ar meme tokens.

Ethereum – išimtis visoje šitoje šaršalynėje.

Ethereum sudaro rimtos inovacijos įspūdį. Visiškai nenustebčiau, jeigu po kelių metų šio blockchain pagrindu būtų sukurta revoliucinių produktų ir paslaugų, novatoriškų verslų.

Tačiau, neturiu jokios nuomonės apie ETH, kaip token, vertę. Neturiu jokio supratimo, ar Ethereum blockchain pamatinis žetonas ETH yra pervertintas ar nuvertintas. Šiuo metu po didžiulių svyravimų Ethereum kapitalizacija apie 250 mlrd. JAV dolerių. Ar tai pagrįsta suma – neturiu jokio supratimo.

Net jeigu pati technologija pasiteisintų (tai nėra garantuota), galbūt žetono vertė šiuo metu smarkiai per didelė.

Bet šis įrašas ne apie tai.

Vienas iš būdų spekuliuoti Ethereum tinklo ateities verte ir jo perspektyvomis – pirkti ir laikyti ETH žetoną. Bet norint, galima ne tik turėti ETH, bet ir šį token stakinti.

Tam reikia turėti 32 ETH žetonus. Tie kas neturi – gali pasinaudoti SaaS (Staking as a Service) protokolais, tokiais kaip Lido ir Rocket Pool. Arba stakinti per centralizuotas valiutos keityklas (Kraken, Coinbase ir kt.). Puiku. Bet ką reiškia visi šie terminai ir kas iš tikro vyksta stakinant Ethereum ?

Šis įrašas yra mano asmeninis bandymas suprasti, kas yra stakinimas.

Kas slepiasi po žodžiu staking

Blockchain yra tam tikras registras, apskaitos knyga (ledger), kurioje saugoma kas kam priklauso (who owns what).

Nuėję į registrų centrą galima gauti duomenis iš nekilnojamo turto registro, išsiaiškinti kas yra kieno savininkas šiuo metu. Kiekvienu laiko momentu registrų centro duomenų bazėje esantys NT objektai turi savo savininkus. Registrų centro darbuotojai gali atlikti įrašus, pakeitimas, ir atnaujinti duomenų bazę. Tik naujausia duomenų bazės versija yra teisinga.

Panašiai ir su blockchain. Kiekvienu momentu yra vienintelė teisinga ir paskutinė duomenų bazės versija (state).

Registrų centre, kada registrų centro darbuotojas pakoreguoja kurio nors NT savininko vardą, darbuotojui užtenka paspausti mygtuką ir duomenų bazė atsinaujina. Dabar ši, naujausia versija tampa paskutine ir teisinga.

Blockchain tipo duomenų bazė veikia šiek tiek kitaip.

Ethereum tinklą sudaro atskiri kompiuteriai, kuriose įrašyta tam tikra speciali programinė įranga, vadinama “Ethereum Node“. Kada blockchain tinklo dalyviai (Ethereum Nodes) atlieka transakcijas, jie išsiunčia signalą visiems likusiems Ethereum Nodes, apie atliktą transakciją (kuri nėra patvirtinta, pending). Transakcijos automatiškai state neatnaujina, bet keliaują į mempool.

Mempool – tai tarsi koks laukiamasis, į kuri transakcijos papuola prieš tai, kai jos įrašomos į blockchain duomenų bazę (patvirtinamos, įrašomos į naują bloką). Kiekviena Ethereum Node turi šiek tiek kitokį nepatvirtintų transakcijų sąrašą, kuris laukia mempool’e. Nes užtrunka, kol informaciją apie atliktą transakciją pasiekia visus tinklo dalyvius, o kartais – pasimeta apskritai.

Kaip transakcijos galiausiai papuola iš mempool į blockchain bloką ?

PoW atveju, mineris išsprendęs matematinę užduotį gauna teisę kurti naują bloką, iš mempool esančių ir laukiančių transakcijų. Mineris pasirenka tam tikras iš jų ir sudaro naują bloką. Kurias transakcijas mineris įtraukia į bloką ? Tas, kurios moką didžiausią gas fee.

PoS atveju (Ethereum), transakcijas iš mempool parenka, ir iš jų naują bloką sukuria, validarius.

Stakinimo esmė – tapti validatoriumi

Norint tapti validatoriumi reikia stakinti 32 ETH. Validatorius – tai blockchain narys, dalyvaujantis consensus mechanizme. Validatoriai turi dvi užduoti. Iš pending transakcijų mempool’e sukurti sekantį blockchain grandinės bloką arba atestuoti (patvirtinti) kad kitų sukurtas blokas yra teisingas.

Kiekvienos epochos metu, vienas validatorius atsitiktinai išrenkamas iš visų naujam blokui sukurti, o likę validatoriai (tiksliai, dalis jų) tikrina ar bloką kuriantysis gerai atlieka savo darbą, tampa atestuotojais.

Realybėje procesas ženkliai sudėtingesnis, nei čia rašau, bet esmei suprasti to užtenka. Plačiau galima pasiskaityti čia.

Jeigu validatorius blogai atlieka sako darbą (teikia melagingas atestacijas ir panašiai) – jis gali būti baudžiamas (slashing). Plačiai apie tai skaityti galima čia.

Koks tikslas būti validatoriumi

Norint tampi validatoriumi PoS tinkle, reikia stakinti to tinklo žetonus, tam reikia, visų pirma, jų gauti (nusipirkti).

Koks tikslas kam nors tokį darbą atlikti ? Žinoma – siekis uždirbti.

Validatoriai Ethereum tinkle uždirba keliais skirtingais būdais.

Visų pirmą, Ethereum tinklas kiekvieno bloko metu sukuria tam tikrą kiekį naujų ETH žetonų. Šiuo metu, kol Ethereum veikia PoW konsensuso mechanizmo būdu, tai 2 ETH per bloką (ETH issuance rewards). Vėliau, Ethereum perėjus prie PoS, bus išleidžiama mažiau naujų žetonų. Naujai išleidžiamų žetonų kiekis priklausys nuo total ETH staked sumos:

Bet ETH issuance rewards nėra vienintelis ETH stakinančių validatorių uždarbis. Kažkada Ethereum tinkle buvo išleistas atnaujinimas pavadinimo EIP-1559, kuris pakeitė transakcijų mokeskių struktūrą tinkle.

Iki EIP-1559 mineriai gaudavo transakcijų mokesčius ir blokų issuance rewards, o po EIP-1559 ši sistema pasikeitė.

Po pakeitimo, transakcijos mokestį sudaro base fee ir tip.

Dalis transakcijų mokesčių po EIP-1559 yra “sudeginama” ir jos niekas negauna. Kadangi šie mokesčiai mokami ETH žetonais, tai egzistuojančių ETH žetonų kiekis mažėja. Šis “base fee” mokestis svyruoja, priklausomai nuo paklausos naudotis Ethereum tinklu. Labai geras paaiškinimas čia.

Kita transakcijos mokesčio dalis – arbatpinigiai. Norint, kad tavo transakcija būtų įtraukta į bloką ir taptų neatšaukiama, užtenka sumokėti bazinį mokestį. Bet galima mokėti ir daugiau, papildomą dydį, arbatpinigius.

Kam mokėti daugiau ? Nes visos transakcijos keliauja į jau minėtą mempool, iš kurio validatorius, kuris atsitiktinai iš visų validatorių parenkamas sudaryti naujam blokui, iš mempool parenka kurias nori transakcijas.

Jeigu sumokėsi arbatpinigius, ne tik didesnė tikimybė, kad transakcija bus greičiau patvirtinta, bet ir gauti geriausią eilę bloke.

Ethereum tinkle egzistuoja įvairių arbitražo galimybių, dėl kurių įvairūs tinklo dalyviai yra suinteresuoti, kad jų transakcijos būtų įvykdytos kuo greičiau ir kuo aukštesniu eilės numeriu bloke. Už tai jie moka tips, arbatpinigius.

Taigi, validatoriai uždirba dviem būdais, a) gauna naujai išleidžiamų ETH žetonų, ir b) gauna dalį transakcijų mokesčių (tą dalį kuri vadinama tips ir nėra sudeginama).

Uždarbis stakinant ETH

Šiuo metu Ethereum tinklas vis dar naudoja PoW konsensuso mechanizmą, bet tikėtina, greitu metu pereis prie PoS.

Tačiau, jau nuo 2020 metų veikia, taip vadinamas, Beacon Chain. Stakinti ETH šiame Beacon Chain jau įmanoma, bet iki kol įvyks “merge“, momentas, kuriame PoW konsensuso mechanizmą pakeis PoS, ETH stakinamas Beacon Chain yra “užrakinamas”, jo neįmanoma atsiimti atgal.

Stakintojai šiuo metu negauna tips, kurie vis dar keliauja mineriams.

Šiuo metu ETH staking ROI yra apie 4,5% (vienas staked ETH uždirba po 0,045 ETH per metus). Kokia grąža bus ateityje, po merge, Ethereum perėjus prie PoS konsensuso mechanizmo – visiškai neaišku. Priklausys nuo to, kiek ETH žetonų bus stakinama ir kiek transakcijų mokesčių bus surenkama.

Girdžiu gandus, kad po merge grąža gali siekti apie 10% per metus. Tačiau gali būti ir ženkliai mažesnė.

Pavyzdžiui, Justin Drake skaičiavimai tokie:

Šio įrašo tikslas nėra išsiaiškinti, kiek galima uždirbti stakinant ETH. Nes man susidaro įspūdis, kad rasti tikslaus atsakymo į šį klausimą – neįmanoma. Viskas priklausys nuo total ETH staked žetonų skaičiaus, kiek bus surenkama transakcijų mokesčių, MEV ir kitų veiksnių. Iš esmės – grąžą lems paklausa pačiam Ethereum blockchain.

Mano tikslas – suprasti, kas tas staking yra. Taip pat, kaip stakinti praktikoje.

Kaip stakinti ETH

Norint stakinti ETH pačiam, reikia 32 ETH monetų. Esant 3.000 USD/ETH kursui, tam reikia arti 100 tūkst. JAV dolerių. Plius, reikalingas nemažas techninių žinių bagažas, nuolatinis interneto ryšys ir dedikuotas kompiuteris. Ši opcija man neįdomi, nes neturiu 32 ETH 🙂 Tad plačiau jos nenagrinėsiu.

Laimei, yra ir kitų alternatyvų. Tai stakinimas per centralizuotas žetonų keityklas (centralized exchanges) ir decentralized staking.

Centralized exchanges

Kripto valiutų keityklos, tokios kaip Coinbase, Kraken ir kitos, šalia savo pagrindinės veiklos (kripto žetonų keitimas) užsiima staking paslauga.

Iš esmės viskas paprasta. Virtuali kurio nors blockchain valiuta pervedama į staking paslaugą teikiančio juridinio asmens kripto piniginę. O šis juridinis asmuo, arba jo įgalioti kiti asmenys, runnina Ethereum Nodes savo vardu.

Didžiausias pliusas, steikinant ETH per centralized exchanges – paprastumas. Nereikia rūpintis private keys ir kitais kripto galvosūkiais, pervedi EUR į kokią Coinbase sąskaitą, liepi steikinti žetonus ir eini miegot, keliems metams.

Trūkumas – not your keys, not your coins. Stakinant per juridinį asmenį savo monetas iškeiti į to juridinio asmens skolos raštelį, pažadą grąžinti monetas su palūkanomis. Jeigu juridinis asmuo bankrutuoja – ate ir žetonams.

Kitas trūkumas – centralizuoti rinkos žaidėjai (kitaip tariant, juridiniais asmenys, o ne blockchain išmanieji kontraktai) ima didžiausią stakinimo tarpininkavimo mokestį. Coinbase 25% gautų ETH rewards pasilieka sau, Kraken 15%.

Dėl šių priežasčių, ir dar todėl, kad mano tikslas pasimokyti kripto pasaulio subtilybių, plačiau šios galimybės nesidomėjau.

Man įdomiau stakinimas per decentralizuotus (arba tokiais apsimetančius) protokolus.

P.S. Šiuo metu Coinbase neteikia staking paslaugų Lietuvos rezidentams. Bet esu girdėjęs podcast su vienu iš Coinbase darbuotojų, kuriame teigiama, kad su laiku ši paslauga turėtų būti prieinama platesniu geografiniu mastu.

Decentralized staking

Kas slepiasi po terminu decentralizuotas stakinimas (kitas naudojamas terminas liquid staking) ?

Blockchain tinkle (galima sakyti, tam tikrame globaliame kompiuteryje) patalpinamas programinis kodas, išmanusis kontraktas.

ETH virtualus žetonas išsiunčiamas šio išmaniojo kontrakto adresu (o ne pervedama į kažkokio juridinio asmens sąskaitą). Mainais gaunamas kitas žetonas, reprezentuojantis išmaniojo kontrakto įsiskolinimą stakinančiam asmeniui.

Taigi, didžiausias skirtumas tas, kad nereikia pasitikėti jokiu juridiniu asmeniu, teismų sistema ir panašiai. The code is law.

Kas toliau nutiks su paskolintu ETH žetonu priklauso nuo programinio kodo, kuris yra atviras. Bet visa decentralized staking idėja ta, kad joks fizinis ar juridinis asmuo netampa pervestų ETH žetonų savininkas. Todėl nereikia niekuo pasitikėti. Tik programiniu kodu.

Jeigu programiniame kode nėra klaidų, bugų ir exploitų (nekreipiant dėmesio į slashing riziką) – stakinamo ETH neprarasi. Čia, žinoma, didelis jeigu. Ši, programinio kodo klaidos rizika, naudojantis decentralized staking protokolais yra bene rimčiausia priežastis to nedaryti.

Kripto pasaulyje sumos, siekiančios šimtus milijonų dolerių, pavagiamos reguliariai.

Tai pasakius, bent keli decentralized staking protokolai tikrai rimtai atrodo. Tačiau vertinti jų programinio kodo saugumą kompetencijos neturiu.

Populiariausias decentralized staking protokolas yra Lido, užimantis 90% rinkos. Reikšmingiausias jo konkurentas – Rocket Pool, užima vos 4%.

Bendrai šiuo metu ETH stakinama už 11 mlrd. JAV dolerių.

Lido

Lido – multimilijardinis verslas. Šiuo metu apie 8 mlrd. JAV dolerių vertų ETH žetonų stakinama per Lido protokolą.

Reikia pripažinti, kad detaliai suprasti kaip protokolas veikia itin sudėtinga užduotis.

Jeigu naudojantis centralized exchanges kas vyksta nesunku suprasti (žetonai perduodami kažkokiam juridiniams asmeniui, o šis juridinis asmuo įsipareigoja juos su palūkanomis grąžinti vėliau), tai kas vyksta Lido viduje – galvosūkis.

Decentralizacijos teatras

Kažkodėl visi kripto pasaulyje vaidina tai, ką aš pavadinčiau decentralizacijos teatru.

Lido prisistato kaip “decentralizuotas protokolas”. Kitaip tariant, leidžiama suprasti, kad nėra kažkokio centralizuoto galios centro, kuris priima sprendimus. Kas, mano galva, visiškas bullshit.

Realiai, panašu, visas tas protokolas (t.y. programinis kodas Ethereum blockchaine) valdomas tam tikrų konkrečių žmonių, ir galia (galimybė leisti smart contract atnaujinimus ir toliau plėtoti produktą) pakankamai sukoncentruota kelių asmenų rankose.

Kas tie asmenys ? Tie, kas kontroliuoja didžiąją dalį LDO tokens ir valdo Lido DAO. Tai stambūs juridiniais asmenys, kurie investuoja į kripto projektus ir panašiai (Paradigm, Jump Trading, Alameda, Three Arrows Capital, Dragonfly ir kiti).

Šios multimilijoninės kompanijos valdo Lido programinį kodą (per Lido DAO) ir jį toliau plėtoja. Kas iš esmės reiškia, kad Lido ganėtinai panašu į įprastinę kompaniją, turinčią savo investuotojus ir akcininkus. Tik jos akcijomis prekiaujama ne per NASDAQ, bet per Ethereum blockchain.

Tai kas nutinka pervedus ETH žetonus į Lido smart contract adresu ?

Lido turi sąrašą juridinių asmenų, taip vadinamų Node Operators. Jiems suteikiama teisė tapti validatoriais, leidžiant naudotis per Lido protokolą skolinamais ETH žetonais, ir atlikti pilnavertes Ethereum blockchain validatoriaus funkcijas (kurti naujus blokus iš laukiančių mempool’e transakcijų ir tikrinti, ar kitų validatorių sukurti blokai teisingi, už tai gaunant atlygį). Plačiau skaityti čia.

node operators do not have access to user funds, but instead a public validation key that allows them to validate transactions with another user’s stake. This means that Lido is non-custodial.

Bankless

Kaip suprantu, protokolas veikia tokiu principu, kad Ethereum ETH žetonai pervedami Lido protokolo adresu, o mainais gaunama stETH žetonai. Šie stETH tokens reprezentuoja Lido išmaniojo kontrakto įsipareigojimą grąžinti ETH žetonus stETH žetono turėtojams.

Tuomet, Lido programinis kodas parenka Node Operator ir leidžia jam valdyti 32 ETH žetonus. Node Operator neturi nuosavybės teisių į ETH žetonus, bet juos valdo stETH holderių vardu.

Tačiau, Node Operatorius gali pridaryti bėdų stETH turėtojams, jeigu operatoriaus valdomas Ethereum Node patirs baudų (slashing). Taip pat, nėra būdų operatorius priversti nutraukti veiklą ir grąžinti Ethereum žetonus, plačiau apie tai skaityti čia.

Taigi, stakindamas ETH per Lido protokolą, nors ir neatiduodu ETH nuosavybės teisių jokiems juridiniams ar fiziniam asmenims (lyg ir duodi mašiną pavairuoti, bet be teisės ją perparduoti), bet tampi priklausomas nuo Node Operators darbo kokybės.

Lido DAO (arba kitaip, asmenys valdantys Lido protokolą) parenka, kurie juridiniai asmenys gali būti Node Operators.

Visi Lido protokolo generuojami ETH staking rewards, taip pat visos gautos baudos už prastą validatoriaus darbą (slashing) sumetami į bendrą krūvą (pool). Tada šiuos apdovanojimus ir nuobaudas pasidalija visi stETH turėtojai.

Dalis protokolo generuojamų pajamų keliauja į Lido Treasury Fund (šiuo metu jame apie 300 mln. JAV dolerių). Jeigu būtų patiriama reikšmingų praradimų (dėl programinio kodo spragų arba dėl gautų nuobaudų už prastą Node Operators darbą), šis fondas būtų panaudotas nuostoliams padengti.

Saugumas

Man įdomiausias klausimas, kiek saugus toks ETH stakinimo būdas.

Čia susiduriama su dviem pagrindinėmis rizikomis.

Pirma – programinio kodo rizika. Kadangi ETH pervedamas smart contract adresu, būtent programinis kodas tampa ETH žetonų savininkas. Jeigu tame programiniame kode pasitaikys klaidų – yra rizika netekti depozitintų ETH žetonų.

Antra rizika – Node Operators. Šie Lido DAO parinkti asmenys niekaip nėra atskaitingi man, kaip ETH stakintojui. Operatoriai yra suinteresuoti gerai atlikti savo darbą, nes už tai gauna užmokestį, bet vis tiek, norėtųsi kažkokios rimtesnės kontrolės (pavyzdžiui, kad jie irgi stakintų dalį lėšų ETH, LDO ar USDC pavidalu).

Man red flag, kad Node Operatoriai neturi, kas yra vadinama, skin-in-the-game. Apskritai, sunku net rasti informaciją, kas jie tokie yra.

Kadangi viską apsvarstęs nusprendžiau šios staking opcijos nesirinkti, plačiau ir apie rizikas nebesidomėjau.

Uždarbis

Lido protokolas pasiima 10% nuo visų gautų staking rewards. Šis uždarbis per pus padalijamas tarp Node Operators ir Lido DAO. O likusi 90% uždarbio suma keliauja visiems stETH turėtojams.

stETH DeFi integracija

Pagrindinis stETH ir Lido privalumas, lyginant su kitais decentralizuotais staking protokolais, tai DeFi integracija.

stETH žetonus galima užstatyti kokiam Maker ar AAVE kaip užstatą, ir pasiskolinti kitų kripto žetonų (pavyzdžiui, DAI, ETH ar USDC).

Lido veikia tik Ethereum mainnet

Pagrindinė priežastis, kodėl Lido manęs nesudomino yra ta, kad kol kas Lido stETH tokens neįmanoma gauta Ethereum Layer 2 roll-ups. Nors šiuo metu nusipirkti stETH Ethereum mainnet nėra brangu, bet aš ketinčiau pirkti ir laikyti ilgą laiką.

Jeigu laikyčiau stETH Ethereum mainnet, po kelių metų transakcijų mokesčiai gali būtų tokie dideli, kad kainuotų per daug stETH konvertuoti į ETH.

Tačiau norint, galima stETH pirkti per Curve arba patiems stakinti per Lido App Ethereum mainnet.

Rocket Pool

Dar geriau nei skaityti mano parašytą Rocket Pool aprašymą, yra perskaityti pačio protokolo pateikimą Staking Overview. Tačiau, pabandysiu apibūdinti esmę ir pats, kad pačiam būtų aiškiau.

Kaip minėta, stakinti ETH asmeniškai yra keblus reikalas. Reikia turėti 32 ETH, techninių žinių, patikimą interneto ryšį.

Rocket Pool išradingumas tas, kad protokolas norintiems ir sugebantiems stakinti ETH patiems, leidžia uždirbi daugiau (nei solo staking), o nenorintiems runninti Ethereum Node, arba neturintiems 32 ETH, leidžia prisijungti prie tų, kurie tą sugeba.

Kas valdo Rocket Pool

Kaip visada kripto pasaulyje, niekas kažkodėl nenori tiksliai įvardinti juridinius asmenis, kurie valdo protokolus. Rocket Pool – ne išimtis.

Rocket Pool projektas pradėtas 2016 metais. Randu info, kad 2018 metais kompanija valdanti Rocket Pool protokolą gavo finansavimą iš ConsenSys Ventures. Asmenys, kurie vadovauja Rocket Pool organizacijai viešai atskleisti Rocket Pool web puslapyje. Bet plačiau, kas kiek iš tikro valdo RPL tokens (kurie valdo Rocket Pool smart contracts) sunku surasti.

Ateityje protokolo valdymą ketinama perduoti “Protocol DAO”, kurį, savo ruožtu, kontroliuos RPL token holders. Žinomą, spėju, didžiąją dalį RPL tokens kontroliuos pradiniai investuotojai ir protokolo kūrėjai. Tame nebūtų nieko blogą, jeigu taip viešai ir aiškiai būtų įvardijama. Bet kaip visada, vaidinamas kažkoks decentralizacijos teatras.

Yra dar vienas valdymo organas, pavadintas “Oracle DAO”.

Nežinau, kiek esu teisus taip sakydamas, bet Ethereum (po merge) lyg ir sudarys du skirtingu tinklai. Dabartinis ETH1 ir Beacon Chain (ETH2). Čia mano techninės žinios jau baigiasi, bet panašu, kad Rocket Pool smart contracts saugomi ETH1, negali automatiškai gauti informacijos apie validatorių veiksmus ir ETH balansus, kurie yra Beacon Chain.

Oracle DAO funkcija – perduoti informaciją iš Ethereum Beacon Chain į Rocket Pool smart contracts ETH1. Plačiau galima skaityti čia.

Kas tie Oracle DAO nariai ? Rocket Pool kūrėjų parinkti juridiniai asmenys. Sąrašą galima rasti čia.

Vėl, nesuprantu, kam tas decentralizacijos teatras. Šie parinkti juridiniai asmenys, mano kukliu supratimu, tikrai rimti ir patikimi žaidėjai kripto ekosistemoje (Ethereum client developerių komandos, stambūs instituciniai investuotojai).

Svarbus Rocket Pool protokolo elementas – RPL token.

Kaip minėta, ateityje RPL token holders valdys visą protokolo programinį kodą.

RPL token skaičius (token inflation) didėja po 5% per metus.

70% naujai išleidžiamų tokens gauna Node Operators, po 15% Protocol DAO ir Oracle DAO.

Tai kas nutinka pervedus ETH žetonus į Rocket Pool smart contract ?

Primenu, staking tikslas – tapti validatoriumi. Tradicinis būdas, tai kompiuteryje paleisti tam tikrą programinę įrangą (Ethereum Node), kurios pagalbą, ir turint 32 ETH, validatorius dalyvaus Ethereum blokų kūrime.

Rocket Pool norintiems užsiimti šia veikla, siūlo papildomų galimybių. Tie, kas sugeba ir nori būti validatoriais, jie gali tai daryti per Rocket Pool protokolą. Tada jiems reikės ne 32 ETH, bet pusę šios sumos – tik 16 ETH žetonų. Bet taip pat reikės tam tikro kiekio RPL žetonų. Tokie asmenys vadinami Node Operators (terminas tas pats kaip Lido protokolo atveju).

Likę asmenys (depozitoriai), kurie visgi nenori runninti Ethereum Node, gali tiesiog sumesti savo ETH žetonus į Rocket Pool vadinamąjį “deposit pool”. Tuomet jie tiesiogiai validatoriais netampa, bet gauna dalį uždarbio.

Rocket Pool paima 16 ETH iš deposit pool ir leidžia jais naudotis (nors nesuteikia į juos nuosavybės teisės) operatoriams. O šie, sujungia gautuosius 16 ETH su savo 16 ETH ir tampa pilnaverčiais Ethereum blockchain validatoriais.

Svarbu, kad kiek suprantu, nei Rocket Pool komanda, nei bet kuris iš DAO (būsimasis Protocol DAO ir Oracle DAO), neturi tiesioginio priėjimo prie staked ETH. Nėra taip, kad kažkokie žmonės susitarę galėtų staked ETH persiversti savo kripto piniginės adresu.

Node Operators gauna Ethereum naujai išleidžiamus ETH rewards, o po merge gaus ir dalį transakcijų mokesčių. Kadangi Node Operators atsineša tik pusę reikalingos ETH žetonų sumos, tai uždarbiu tenka dalintis. Operatoriams atitenka 0,5+0,5*15% uždarbio. Plius Node Operators gauna dalį naujai išleidžiamų RPL tokens.

Kitaip tariant, jie gauna visą uždarbį nuo savo 16 ETH dalies ir dar 15% depozitorių uždarbio. Likęs uždarbis keliauja bendrai visiems depozitoriams kartu.

Kai depozitoriai perveda ETH į Rocket Pool kontraktus, mainais gauna rETH žetonus. Šie žetonai suteikia teisę į tam tikrą dalį Rocket Pool valdomų ETH žetonų.

Depozitorių ETH žetonų nuosavybės teisė niekam neperduodama, Rocket Pool yra non-custodial.

Esminis skirtumas lyginant su Lido protokolu tas, kad Lido protokole Node Operators yra Lido komandos atrinkti juridiniai asmenys. Rocket Pool bet kas, kas atitinka kiekybinius (bet ne kokybinius) reikalavimus gali tarpi Node operatoriumi.

Didelis Rocket Pool pliusas (lyginant su Lido ir centralized exchanges), kad Node Operators turi skin-in-the-game. Jeigu Node Operators prastai atliks validatoriaus darbą (nepalaikys nuolatinio interneto ryšio, teiks melagingas atestacijas arba įtrauks melagingas transakcijas į bloką), Node Operators RPL tokens (verti 1,6 ETH) ir 16 ETH žetonų bus nusavinti ir parduoti aukcione.

rETH

Ką daryti su šiuo rETH žetonu – fantazijos klausimas. Galima tiesiog jį laikyti kripto piniginėje. Spėju, kad greitu metu rETH žetonas bus integruotas DeFi protokoluose. Bus galima užstatant šį žetoną pasiskolinti kitų virtualių valiutų, arba stablecoins.

Įdomu, kad rETH vertė laikui bėgant didėja (skaičiuojant ETH/rETH kursu, doleriais – nebūtinai). Nes rETH akumuliuoja ETH staking rewards. Jeigu rETH šiuo metu būtų lygus 1 ETH žetonui, ir ETH staking rewards lygus 4% per metus, tai po vienerių metų vienas rETH žetonas būtų vertas 1.04 ETH.

Rocket Pool plėtros bėdos

Rocket Pool plėtrą smarkiai riboja asmenų, norinčių būti Node Operators, skaičius. Lido gali priimti tiek ETH žetonų, kiek tik nori (yra tam tikrų apribojimų iš Ethereum Beacon Chain pusės, bet plačiau šios istorijos nenagrinėjau).

Kadangi norint tapti Node Operator per Rocket Pool reikia ne tik pačiam turėti savo 16 ETH žetonų, bet dar ir RPL tokens pirkti – trūksta norinčiųjų tapti operatoriais žmonių skaičių.

Pasekoje – yra daugiau norinčių stakinti ETH per protokolą, kaip smulkiesiems investuotojams, nei norinčių tapti operatoriais.

Kaip Rocket Pool ateityje spręs šį klausimą – neaišku. Visko gali būti, kad bus mažinamas reikalavimas, kiek Node Operators turi turėti savo pačių ETH žetonų, ar RPL tokens. Tada mažėtų saugumas būti smulkiuoju stakintoju per Rocket Pool protokolą.

Rocket Pool praktikoje

Ethereum blockchain vienas iš didžiausių trūkumų – didžiuliai transakcijų mokesčiai. Dėl jų šiame tinkle neapsimoka atlikti smulkių transakcijų, nes už naudojimąsi DeFi protokolais ir kitus fokusus gali tekti mokėti po kelis šimtus dolerių siekiančius transakcijos mokesčius.

Dėl šios priežasties neketinu nieko daryti su Lido stETH. Nes šiuo metu stETH neįmanoma pirkti Ethereum layer 2 (Arbitrum, Optimism ir kituose).

Bet Rocket Pool galima. Nėra sunku pervesti lėšas iš Ethereum mainnet į Arbitrum arba Optimism roll-ups, ir ten, per Uniswap, nusipirkti rETH žetonų.

Galima pasinaudoti kokiu nors Hop Protocol ir ETH permesti iš Ethereum mainnet į roll-ups. Arba permesti lėšas iš, tarkim, Swedbank į kokį Crypto.com ar Binance,o iš ten tiesiai į Arbitrum ir Optimism tinklus.

Viena problema – rETH žetonams didelė paklausa (per mažai norinčių būti Node Operators). Todėl kartais jie prekiaujami su antkainiu. Jeigu sumokamas 2% antkainis, plius transakcijų mokesčiai, tai ar tikrai verta pirkti rETH ? Laikyti trumpam – neabejotinai neverta. Bet jeigu ketinama rETH saugoti ilgus metus – gal ir verta.

Turint didesnį kapitalą galima stakinti ETH Ethereum mainnet, per Rocket Pool App. Dabartinėmis kainomis transakcijų mokesčiai nedideli ir čia. Bet kas bus ateityje ? Rizikinga smulkias lėšas laikyti Ethereum mainnet.

Saugumas

Iš esmės man Rocket Pool palieka teigiamą įspūdį. Visas protokolo dizainas sukurtas taip, kad apsaugotų asmenis stakinančius ETH per protokolą. Esu klausęs podcast su vienu iš Rocket Pool kūrėju – nepanašus man jis į grifterį.

Tačiau dabartinis ROI stakinant per Rocket Pool yra tik 4% (po merge, tikėtina, bus didesnė). Tai nėra didelė grąža. Jeigu nebūtų jokių rizikų, tokia grąža geriau nei nieko. Bet rizikų visada yra.

Pagrindinė – smart contract rizika. Rocket Pool nėra senas protokolas, yra galimybė, kad protokolo valdomos lėšos gali būti prarastos.

Kiek ši rizika reali – neturiu kompetencijos vertinti.

Pabaigai

Koks viso šio įrašo tikslas ?

Ar Ethereum gera investicija

Esu viename savo įraše minėjęs, kad nesitikiu ženklių uždarbių iš savo kripto investicijų. Mano tikslas – susipažinti su nauja investicine priemone. Jeigu ateityje nuspręsčiau, kad čia yra kažkokių realių galimybių, jau turėčiau gebėjimų tokias investicijas atlikti.

Taip pat minėjau, kad mane paskatintų investuoti rimtesnes sumas į šią turto klasę du dalykai. Visų pirma, token vertės turėtų reikšmingai kristi. Antra – turėtų atsirasti rimtų verslų (protokolų), kurie generuoja pajamas, o ne pažadus.

Pirmas dalykas, kaip tyčia, šiais metais jau nutiko. Kripto aktyvų kainos smarkiai krito.

Šie metai puikiai parodė, kaip tos growth įmonių vertės (o būtent augimo įmonės ir yra dauguma kripto protokolų ir blockchains) tėra ant smėlio užrašyti skaičiai. Vėjas papūtė – ir vienu nuliu jau mažiau.

Ethereum vienas iš nedaugelio kripto projektų, kuris atitinka antrą reikalavimą – teikia realią naudą, turi verslo modelį, generuojamos pajamos tiesiogiai susijusios su token verte.

Tačiau tai nereiškia, kad Ethereum vertas 250 mlrd. JAV dolerių. Kiek vertas – o iš kur aš galiu žinoti ? Niekas nežino. Bet kuo labiau ETH kaina krenta, tuo man tampa įdomiau žiūrėti į ETH, kaip į galimą investiciją.

Bet vis tiek, tai so so so risky.

Ar verta stakinti Ethereum

Jeigu jau kas nusprendžią priimti, galimai kvailą, sprendimą ir pirkti ETH žetoną, kitas klausimas, ar verta ETH stakinti ?

Mano galva, ne tik verta – bet ir būtina.

Čia kaip pirkti kokias dividendinės kompanijos akcijas, bet negauti dividendų – toks investicinis būdas tiesiog neteiks pakankamai didelės grąžos.

Tik nebūtina bėgti stakinti iš karto, dabar, galima pradžiai palaukti merge ir/ar dar ilgiau. Kol visa ekosistema nusistovės, rizikos išryškės.

Kokį būdą stakinti rinktis – atviras klausimas. Iš visos perskaitytos informacijos man simpatiškiausias variantas Rocket Pool.

Tačiau didžiausia bėda čia, kad neturiu jokios kompetencijos vertinti smart contract rizikos.

Nesakyk, ką galvoji, bet papasakok, kas tavo portfelyje

Yra ta žymi frazė – “Don’t tell me what you think, tell me what you have in your portfolio“.

Tai ką pats padariau ?

Turėjau šiek tiek ETH Coinbase sąskaitoje (žinau, aš kripto newbie, nebandau to slėpti). Neseniai ETH kainai kritus šiek tiek poziciją papildžiau. Taip pat, persivedžiau ETH monetas į Ethereum mainnet, iš ten per Hop Exchange į Arbitrum tinklą.

Arbitrum ETH iškeičiau į rETH ir toliau nieko neketinu daryti. Planuoju laikyti rETH ilgą laiką ir tiek.

Tačiau visa tai darau su smulkiomis sumomis. Niekam nepatarčiau rimtos savo santaupų dalies skirti virtualioms monetoms pirkti.

---

Pateikiama informacija nėra rekomendacija pirkti ar parduotu konkrečias finansines priemones. Skaitytojai asmeniškai patys atsako už savo sprendimus. Plačiau: Informacijos atskleidimas.