Pensijų sistema Lietuvoje (1 dalis): II ir III pakopa

Lietuvoje gausu įvairių instrumentų skirtų taupymui sulaukus pensinio amžiaus.

Viskas prasideda su I pakopa – Sodros mokama pensija, tuomet yra galimybė (kartais priverstinai) kaupti II pakopoje, kam pasirinkimo trūksta – gali rinktis dar ir III pakopą.

Blogiausia šios sistemos dalis, jog norint nuodugniai šias pakopas suprasti, net velnias išsisuktų koją.

Neabejoju, nė 1% būsimų pensininkų nesupranta nei kaip veikia šie instrumentai, nei kokios grąžos tikėtis.

Continue reading “Pensijų sistema Lietuvoje (1 dalis): II ir III pakopa”

II pakopos pensijų fondų rezultatai

Šiais metais publikavau kelis įrašus tema, jog Lietuvoje valdomų akcijų fondų rezultatai, švelniai tariant, nedžiugina.

Vienas populiarus instrumentas liko nepaminėtas – II pakopos pensijų fondai, kuriuose šiuo metu pinigus kaupia ~1,4 mln. šalies gyventojų.

Šis įrašas bus apie būtent II pakopos pensijų fondus, bet ne visus, o pačius rizikingiausius, kurie visą arba beveik visą turtą investuoja į akcijų rinką.

Tiksliau – pažiūrėsiu kaip sekėsi 1996-2002 metų ciklo fondams.

Continue reading “II pakopos pensijų fondų rezultatai”

Tautvydas Marčiulaitis, krištolinis rutulys ir pasyvus investavimas

Yra toks nuvalkiotas bajeris, kuomet išmintingo investuotojo klausiama, kas bus ateityje, kurios turto klasės ar akcijos brags, atsakymas – My Crystal Ball is Cloudy.

Bet yra žmonių, kurie sako žinantys, kas bus ateityje.

Sakyčiau, jog vienas tokių yra bene didžiausias investavimo influenceris Lietuvoje Tautvydas Marčiulaitis.

Visų pirma, man pačiam dažnai įdomu pasikaustyti Tautvydo minčių, neabejoju, yra daugybę sričių (Lietuvos obligacijų rinka), kurioje jis turi platų žinių bagažą.

Aš net nesu nusistatęs prieš pagrindinį jo sukurtą produktą, Milvas Baltic Corporate Bond fund. Visai gali būti, jog tai nėra prastas investavimo instrumentas (bent jau prieš nuskaičiuojant aukštus valdymo mokesčius).

Tačiau visada klausantis vietinių tarpininkų ir fondų valdytojų minčių reikia suprasti, jog jų darbas nėra gerą patarimą duoti, bet patiems ir savo įmonių shareholderiams uždirbti.

Kartais patarimą duodančio ir patarimo gaunančio asmenų interesai sutampa, bet dažniau – kardinaliai skiriasi.

Neseniai po vienu savo straipsniu radau komentarą, klausiantį, ką manau apie straipsnį “Visai nejuokingas šių laikų klausimas: kur dėti pinigus, kai nėra kur jų dėti?“.

Tai Delfi.lt ir Investuok žurnale publikuotas Tautvydo Marčiulaičio straipsnis, kuriame kritikuojamas pasyvaus investavimo stilius ir aukštinamas aktyvaus investavimo stilius.

Perskaitęs pasibaisėjau, jog kažkas šiais laikais gali tokį bad investment advice dalinti.

Continue reading “Tautvydas Marčiulaitis, krištolinis rutulys ir pasyvus investavimas”

Investavimo psichologija (2 dalis): vertės žinoti neįmanoma

Prieš keletą dienų klausiau pokalbio su Profitus marketingo vadove Monika Lenčickaite, kuriame pašnekovė pasakojo apie savo investavimo į akcijas strategiją.

Pašnekovė prisipažįsta, investavime į akcijas save laikanti naujoke, užsimena, jog seniau jos investavimo strategija buvo pagalvoti, kuriam sektoriui ateityje seksis geriau, tuomet atsitiktinai atrinkdavo keletą to sektoriaus įmonių ir į jas investuodavo.

Viena iš tokių jos investicijų buvo skrydžių kompanijos, kuomet pagalvojo, jog po pandemijos šiam sektoriui turėtų sektis, bet pasirinko ir Kinijos skrydžių kompanijas, kurioms, kaip sakė pašnekovė, nepagalvojo, jog gali nepasisekti dėl įvestų sankcijų.

Investicija nenusisekė.

Dabar, sako Monika, jau pasimokius, kad spėlioti kuriam sektoriui seksis neverta, bet reikia tiesiog pasidomėti, pasiskaityti, dabar ji nusiperka kokį žurnalą skrendant į komandiruotę apie verslą ar ekonomiką ir taip bando sugalvotu, kur reikėtų investuoti.

Negalėjau nesišypsoti klausydamasis šios investavimo kelionės.

Continue reading “Investavimo psichologija (2 dalis): vertės žinoti neįmanoma”

Investavimo psichologija (1 dalis): emocijos ir kitos bėdos

Dažnas investuotojas, net esantis savo investavimo kelionės pradžioje, jau turi kažkokį įsivaizdavimą, kiek istoriškai uždirba įvairios turto klasės.

Nepatyrusio investuotojo nuomone, vidutinę grąžą aplenkti nesunku. Pavyzdžiui, jeigu akcijos uždirba ~10% per metus, tai truputėlį darbo įdėjus gauti 12% sunku nebus.

Gi užtenka pirkti akcijas, kurios brangs labiau nei rinkos vidurkis !

Arba parduoti akcijas prieš ekonomikai panyrant į recesiją, kuomet kainos aukštos, o kritus – atpirkti dugne. Kas gali būti lengviau ?

Toks įsivaizdavimas visiškai neatitinka tikrovės.

Grafikas žemiau yra tikrovė, nemaloni realybė – investuotojai neuždirba rinkų vidurkio.

Blogiau, gerokai blogiau – vidutinio investuotojo rezultatas yra tragiškas, siekia vos 3,6% per metus 2002-2021 m. laikotarpiu ir gerokai atsilieka nuo visų įmanomų turto klasių vidurkio.

Continue reading “Investavimo psichologija (1 dalis): emocijos ir kitos bėdos”

Lietuviškųjų “profesionalių” investuotojų rezultatai

Ilgiau skaitantys mano įrašus jau turėjo pastabėti, jog, kalbant apie akcijų turto klasė, aš esu didelis pasyvaus investavimo šalininkas ir menkai tikiu įvairių asmenų gebėjimais aplenkti rinkos vidurkį.

Šiuo metu rašau įrašą apie tai, kodėl individualūs investuotojai atsilieka nuo rinkos vidurkio. Berašant kilo mintis užmesti akį kaip sekasi Lietuvos profesionaliems investuotojams, valdantiems įvairius akcijų fondus.

Nusprendžiau patikrinti, ar įvairūs Lietuvoje valdomi akcijų investiciniai fondai lenkia rinkos vidurkį.

Gi įvairiose konferencijose Lietuvoje investavimo tema pagrindinis patarimas yra stock pickinti ir investuoti į aktyviai valdomus fondus, kurie stengiasi rinkos vidurkį aplenkti.

Matyt todėl, kad Lietuvos rinkoje veikiantiems profesionaliems investuotojams puikiai sekasi ?

Rašant šį įrašą iš pradžių juokiausi, nes negi gali įvairių fondų rezultatai būti tokie blogi…

Vėliau baisu darėsi, gi dalis apžvelgtų fondų yra III pakopos pensijų fondai !

Lietuvos akcijų fondų rezultatai pats geriausias įmanomas įrodymas, jog aktyvus investavimas neveikia, geriau rinktis pasyvų indeksą sekantį fondą.

Continue reading “Lietuviškųjų “profesionalių” investuotojų rezultatai”

2023-ieji: Buliaus metai

2022-ųjų spalva buvo raudona, tais metais krito visos rinkos, visos turto klasės, o saugios užuovėjos rasti buvo neįmanoma.

2023-ieji metai absoliučiai priešingi, viskas žaliavo.

Pagaliau buvo galima uždirbti, o daugiausia uždirbo tie – kurie rinkosi rizikingiausias turto klases.

Naujus metus rinkos dalyviai pasitinka optimistiškomis nuotaikomis, palūkanų normos siaubo nebevaro, infliacija – pamirštama tema.

Nors kažkokios didelės euforijos rinkose nėra, panašu, grįžtama į “business as usual” rėžimą.

Continue reading “2023-ieji: Buliaus metai”

Investavimas į NT: būstas nuomai

Rudenį nusprendžiau parašyti įrašų seriją, pavadinimu investavimo pagrindai, apie pagrindines turto klases ir investavimo procesą.

Kaip rašiau įvadiniame įraše, tik tos turto klasės tinkamos investavimui, kurių vertė laikui bėgant auga dėl fundamentalių ekonominių veiksnių.

Keletą tokių turto klasių jau apžvelgiau, tai akcijos, obligacijos ir P2P.

Nekilnojamas turtas – paskutinė likusi nepaminėta investavimui tinkama turto klasė.

Continue reading “Investavimas į NT: būstas nuomai”

P2P (5 dalis): Geriausios platformos investavimui

Kažkuria prasme investuoti į akcijas ar obligacijas lengviau nei į P2P.

Apie šias turto klases viskas jau pasakyti, pakanka naudotis kitų išmintimi, pačiam darbo neįdėti. Užtenka ilgam nusipirkti plačiai diversifikuotą akcijų indeksą ir galima pagrįstai tikėtis neblogo galutinio rezultato.

P2P turto klasė yra lokali, informacijos apie ją, bent jau kokybiškos ir atidžios, rasti sunku. Čia negali investuoti buy-and-hold stiliumi. Sukūręs autoinvestavimo skelbimus ir palikęs juos be priežiūros keleriems metams grįžus gali berasti bankrutavusią platformą.

Ši penkių dalių P2P turto klasės apžvalga buvo skirta visų pirma sau, jog man pačiam lengviau būtų spręsti, ką su savo lėšomis daryti, kur nukreipti investicijas.

Nes, spėju, ateityje bus ne viena ir ne dvi platformos, kurios užsilenks. Vargei tokiu atveju investuotojai liks nenukentėję.

To išvengti – mano pagrindinis tikslas investuojant į P2P platformas.

Šiuo paskutiniu įrašu apibendrinsiu savo iki šiol išsakytas mintis, įvardinsiu tas platformas, kurias laikau patikimiausiomis ir tinkamiausiomis investavimui, bei – kurių geriau vengti.

Continue reading “P2P (5 dalis): Geriausios platformos investavimui”

P2P (4 dalis): Sutelktinis finansavimas

Sutelktinio finansavimo platformų įvairovė Lietuvoje didžiulė.

Pradedant niekuo neužtikrintomis verslo paskolomis, baigiant NT įkeitimu užtikrintomis NT projektų vystytojų paskolomis.

Yra ir nišinių platformų, pavyzdžiui, skirtų ūkininkų paskolų finansavimui.

Pasirinkti sunku.

Laimei – neverta visų platformų analizuoti detaliai, nes didelė dalis jų yra netinkamos investavimui. Užtenka įvardinti kelis akivaizdžius trūkumus ir mesti tokią platformą į netinkamų finansinių instrumentų šiukšliadėžę.

Čia nėra ta sritis, kur verta siekti maksimalios diversifikacijos, su mintimi, jog į kuo didesnį skaičių platformų investuosi, tuo labiau rizikas išskaidai.

Atvirkščiai – yra keletas rimtų žaidėjų rinkoje, kurių sukurti produktai yra tinkami investavimui. O dauguma kitų – tik bėdos ieškai ten pinigus dėdamas.

Continue reading “P2P (4 dalis): Sutelktinis finansavimas”