Kas naujo Baltic akcijose

Prieš nepilnus metus investavau dalį portfelio į Baltijos regiono akcijas.

Man patiko, kad Baltijos šalių įmonės ne tik yra nepaprastai pigios, moka puikius dividendus, bet dar svarbiau – jų pelnai sparčiai augo.

Pavyzdžiui, nuo 2022 m. pabaigos iki 2024 m. pavasario OMX Baltic 10 indekso P/E rodiklis sumažėjo nuo 12,6 iki 7,2.

O svarbiausia – taip nutiko ne dėl to, kad krito indekso sudarančių kompanijų kainos (mažėjo P), bet dėl to, kad įmonių pelnai nepaprastai smarkiai išaugo (didėjo E). Plačiau šia tema rašiau įraše „Ar Baltijos šalių akcijos yra dirty cheap?“.

Tuo metu, 2024 m. pavasarį, kaip tik ieškojau naujų investicinių idėjų ir pagalvojau: kodėl gi ne? Kelis procentus savo portfelio įmečiau į OMX Baltic 10 indeksą sudarančias akcijas.

Laikas pasižiūrėti, kas per nepilnus metus pasikeitė.

Continue reading “Kas naujo Baltic akcijose”

2024-ieji: kaip bulius virto meška

Jau tapo tradicija iš mano pusės – prabėgusių metų apžvalgą parašyti. Pirmoji buvo 2022 metų apžvalga.

Tai buvo prasti metai – meškų metai. Visos turto klasės raudonavo, o infliacija siautėjo tikrąja to žodžio prasme. Tame 2022 metų įraše linkėjau pasitinkant 2023-uosius išlikti optimistiškiems, nes ilgalaikėje perspektyvoje finansų rinkose būtent optimistai triumfuoja ir uždirba daugiausiai.

Tuomet atėjo 2023-ieji: Buliaus metai. Jie buvo visiškai priešingi 2022-iesiems. Metai pasižymėjo puikia įvairių turto klasių grąža. Uždirbo visi, kas netingėjo – akcijų rinkose, obligacijų rinkose ir kitur.

Tačiau daugiausiai uždirbo tie, kurie buvo investavę į JAV akcijas, kaip jau per paskutinius 15 metų buvo beveik kasmet. Toje 2023-ųjų apžvalgoje išreiškiau savo susirūpinimą, kad šis JAV akcijų rinkų dominavimas negali tęstis amžinai.

Bet palaikyk mano alų, pasakė dirbtinis intelektas, o 2024-aisiais JAV akcijos, pasigavę AI temą, vėl nušlavė visas kitas turto klases.

Per Kalėdas, sėdėdamas prie stalo ir klausydamas, kaip giminaičiai diskutuoja, kurios JAV technologijų kompanijų akcijos užtikrins jiems orią senatvę, negalėjau atsikratyti nuojautos, jog tai geruoju nesibaigs.

Investavimas nėra toks lengvas, o kai viskas tampa per lengva ir per aišku, kaip taisyklė – visada baigiasi ašaromis.

Dažniausiai investavime akivaizdus geriausias pasirinkimas yra overcrowded, todėl sekančių periodų grąža, ypač vidutiniu laikotarpiu, iš pačių populiariausių instrumentų, nebūtinai yra auksinė.

Continue reading “2024-ieji: kaip bulius virto meška”

Grąža iš tarpusavio skolinimo P2P platformų (2025 metais)

Vienas iš mano naudojamų investavimo instrumentų yra tarpusavio skolinimo platformos, tokios kaip Paskolų klubas, Finbee ir SAVY.

Renkantis šias platformas, kyla klausimas: kokios grąžos galima tikėtis investavus šiose platformose? Į kokius reitingus ir kurių platformų investuoti geriausia?

Į šiuos klausimus ne kartą esu bandęs atsakymus rasti. Paskutinį kartą įraše P2P (2 dalis): Tarpusavio skolinimas, kurį publikavau 2023 metų lapkritį.

Šiame įraše pasidalinsiu savo naujausiais skaičiavimais, kokios grąžos galima tikėtis investuojant į tarpusavio skolinimo platformas 2025 metais.

Continue reading “Grąža iš tarpusavio skolinimo P2P platformų (2025 metais)”

Kaip veikia tarpusavio skolinimas

Lietuvoje veikia trys tarpusavio skolinimo platformos: Finbee, SAVY ir Paskolų klubas. Per šias platformas galima investuoti į vartojimo kreditus – skolinti pinigus kitiems žmonėms.

Iš pirmo žvilgsnio viskas atrodo paprasta, tačiau iš tikrųjų tai gana sudėtingas investicinis instrumentas, kurio daugelis tarpusavio skolinimo platformomis besinaudojančių investuotojų pilnai nesupranta.

Visų pirma, vartojimo paskolos yra anuitetinės. Antra, jos dažnai defaultina (vėluoja daugiau nei 90 dienų), o kur dar ankščiau laiko grąžinamos paskolos.

Visos šios „judančios” detalės padaro šį instrumentą, investavimą į vartojimo paskolas per tarpusavio skolinimo platformas, gana sudėtingu.

Bet viena iš platformų – Finbee – leidžia parsisiųsti visą savo paskolų knygą ir detaliau išanalizuoti, kaip realiai veikia šis instrumentas.

Šiame įraše, remdamasis Finbee duomenimis, trumpai pristatysiu, kaip veikia investavimas per tarpusavio skolinimo platformas.

Įrašas skirtas ne papasakoti bendrai, kas tai yra per instrumentas (apie tai ne kartą esu rašęs kituose savo įrašuose), bet atskleisti tam tikras ir specifines šio instrumento subtilybes.

Continue reading “Kaip veikia tarpusavio skolinimas”

SAVY apžvalga

SAVY – nuo žodžio „saviems“ arba nuo angliško žodžio „išmaniems“ (angl. savvy). Tai pirmoji lietuviška P2P platforma, įkurta 2014 m., kuri neseniai atšventė savo veiklos dešimtmetį.

SAVY pagrindinė veikla yra tarpusavio skolinimas. Šiuo metu SAVY yra trečia pagal dydį tarpusavio skolinimo platforma Lietuvoje. Įmonė bandė save atrasti ir kitose srityse, pavyzdžiui, verslo kreditavimo, bet ne itin sėkmingai.

Nėra paslaptis, kad esu didelis tarpusavio skolinimo platformų gerbėjas. Nepaisant pastaruoju metu kitose platformose sumažėjusios grąžos iš šio instrumento, aš vis dar matau vietos tokioms investicijoms savo portfelyje.

Bet SAVY man visada buvo mažiausiai pažįstama iš visų tarpusavio skolinimo platformų. Kodėl? Dažnai tiesiog neįmanoma susigaudyti, kas ir kaip vyksta platformos viduje.

Šis įrašas – tai mano jau ne pirmas bandymas perprasti šios platformos veiklos niuansus.

Continue reading “SAVY apžvalga”

Besivystančių rinkų akcijos

Investavimas pasižymi cikliškumu.

Ar pavyktų atspėti, kieno grąža pavaizduota grafike žemiau mėlyna linija? Esu įsitikinęs, kad be šio straipsnio antraštės pagalbos teisingų spėjimų būtų mažai.

Taip – tai tiesa.

Mėlyna linija žymi būtent MSCI Emerging Markets indekso grąžą, o raudona linija – JAV S&P 500 indekso rezultatus.

1999–2024 m. laikotarpiu MSCI Emerging Markets indekso metinė grąža eurais siekia 8,2% ir vos nežymiai atsilieka nuo S&P 500 indekso, kurio metinis rezultatas 8,5%.

Keista, ar ne? Nuostabiosioms JAV akcijoms, vedamoms technologijų kompanijų, išsiskiriančių neregėtu pelningumu, po dot-com burbulo sprogimo prireikė ketvirčio amžiaus, kad pavytų besivystančių rinkų akcijų indeksą.

Continue reading “Besivystančių rinkų akcijos”

Sveiki atvykę į 1968-uosius

Esu didelis akcijų turto klasės fanas ir pasyvaus investavimo filosofijos gerbėjas.

Manau, jog viena geriausių investavimo strategijų, kuria tik įmanoma sugalvoti, kuri lengvai įgyvendinama praktikoje – pirkti ir ilgą laiką laikyti pigų viso pasaulio akcijų rinką sekantį fondą, tokį kaip Vanguard FTSE All-World UCITS ETF.

Nuo 2011 m. didžiąją dalį savo portfelio visada laikiau akcijose. Niekada nė nemirktelėjau per visas krizes ir kritimus. Per 2020 m. COVID-19 recesiją buvau taip užsiėmęs kitais reikalais, kad šios net nepastebėjau. 2022 m. puikiai ir ramiai miegojau, nors rinkose siautė suirutė, o akcijų ir obligacijų turto klasės fiksavo nuostolius, dėka siautėjančios infliacijos.

Tačiau šiais metais pirmą kartą per savo investavimo karjerą pradedu jausti nerimą – atrodo, kad nothing makes sense.

Akcijos paprastai ilgą laikotarpį nebrangsta po 16% per metus – tai nėra normalu. Tuo tarpu JAV akcijos, kurių svoris šiuo metu viso pasaulio akcijų indekse apie 65%, tokiu tempu brangsta pastaruosius 15 metų.

Ar gali būti, jog šis balius baigsis baisiomis pagiriomis, skaudančia galva ir tuščiomis piniginėmis?

Continue reading “Sveiki atvykę į 1968-uosius”

Kaip įsigyti Baltijos įmonių obligacijų

Pastaraisiais metais Baltijos šalių įmonės aktyviai skolinasi finansų rinkose, išleisdamos obligacijas.

Investavimas į šiuos skolos vertybinius popierius tapo lengvai prieinamas ir smulkiam mažmeniniam investuotojui, sukaupusiam 1 000 – 10 000 EUR kapitalą savo investicijoms į obligacijas.

Tačiau pirmieji žingsniai, siekiant įsigyti obligacijų, nėra tokie paprasti kaip perkant akcijas ar fondus. Šis įrašas yra trumpas pradžiamokslis nuo A iki Z, kaip įsigyti Baltijos regiono įmonių obligacijų.

Continue reading “Kaip įsigyti Baltijos įmonių obligacijų”

Įmonių obligacijų rinka Lietuvoje

Baltijos šalių įmonių obligacijos ilgą laiką buvo nepopuliari turto klasė dėl dviejų pagrindinių priežasčių.

Pirma, visame finansų pasaulyje, taip pat ir Baltijos šalyse, skolos instrumentų palūkanų normos buvo neįprastai žemos. Dėl šios priežasties mažai kas norėjo skolinti vietinėms įmonėms, nes gaunama grąža buvo per maža, kad būtų verta investuoti.

Antra, kadangi susidomėjimas šia turto klase regione buvo mažas, dauguma Baltijos šalių įmonių obligacijų emisijų buvo platinamos uždarose investuotojų grupėse, o viešojoje erdvėje apie jas beveik nebuvo girdėti – nei reklamuojama, nei plačiai diskutuojama.

Pats paskutinį kartą įmonių obligacijų savo portfelyje turėjau 2016 m., tarp jų ir Baltijos regiono įmonių obligacijų. Tuomet dalis mano portfelio buvo valdomą vieno iš Lietuvoje veikiančių tarpininkų, naudojantis taip vadinamą portfelio valdymo paslaugą. Kartais šis tarpininkas mano vardu įsigydavo tam tikrų obligacijų.

Nutraukęs portfelio valdymo paslaugą ir perėmęs visišką savo investicijų kontrolę, nuo 2016 m. ilgą laiką neturėjau nei vienos pavienės įmonės obligacijos savo portfelyje.

Gi nuo tų pačių 2016 m. iki 2022 m. tarpbankinės palūkanų normos (pvz., 6 mėn. EURIBOR) buvo neigiamos, o neigiamas risk free rate lėmė ir visų skolos instrumentų, tame tarpe ir Baltijos šalių įmonių obligacijų, žemą pajamingumą.

Skolinti pinigus vietinėms įmonėms už 2–6 % palūkanas neatrodė patraukli investicija, todėl kam gi tos obligacijos galėjo būti reikalingos portfelyje?

Tačiau 2023 m. situacija pasikeitė dviem esminiais aspektais.

Pirma, kaip žinoma, Europos centrinis bankas sparčiai didino palūkanų normas, todėl centrinio banko nustatyta pinigų kaina, kaip banga, pakėlė visų skolos instrumentų, įskaitant ir Baltijos šalių įmonių obligacijų, pajamingumą bei patrauklumą investuotojams.

Antra, iš esmės atgimė ir suklestėjo Baltijos skolos vertybinių popierių rinka. Įmonės ne tik pradėjo dažniau skolintis finansų rinkose, bet nemaža dalis emisijų tapo prieinamos ir mažmeniniams investuotojams, tokiems kaip aš.

Todėl nuo 2023 m. vidurio ir aš neatsispyriau pagundai sudalyvauti keliose klestinčios Baltijos šalių įmonių obligacijų rinkos emisijose.

Continue reading “Įmonių obligacijų rinka Lietuvoje”

Sumažėjo grąža Finbee ir Paskolų Klube

Jau ne kartą esu pabrėžęs, kad esu didelis tarpusavio skolinimo platformų entuziastas, o investicijos per tokius operatorius kaip Paskolų Klubas ir Finbee tapo neatsiejama mano investicinio portfelio dalimi.

Tačiau esu taip pat minėjęs, jog P2P investicijos nėra tinkamos „buy-and-hold“ investavimo stiliui, kai galima tiesiog sukonfigūruoti automatinio investavimo skelbimus ir pamiršti apie šių priežiūrą.

Šiandien, atsižvelgiant į dabartines rinkos sąlygas, manau, atėjo laikas rimtai apsvarstyti, ar tarpusavio skolinimo platformos vis dar išlieka patraukliu investiciniu instrumentu.

Continue reading “Sumažėjo grąža Finbee ir Paskolų Klube”