Yra žmonių, kurie investavimo pasaulyje vadinami perma bears.
Pavyzdžiui, Nourielis Roubini – „išpranašavęs“ 2008–2009 m. krizę ir tokią pat, ar dar didesnę, krizę pranašaujantis kasmet.
Perma bears – tai analitikai ar komentatoriai, kurie nuolat yra pesimistiškai nusiteikę rinkų atžvilgiu ir nekeičia savo nuomonės, nepriklausomai nuo to, kas vyksta pasaulyje.
Dažniausiai tokie asmenys nėra investicijų valdytojai, o jei ir investuoja, tai tikrai nesivadovaudami savo nuolatinėmis doomsday pranašystėmis, nes investuojant tokiu stiliumi greitai gali likti basas.
Kalbant apie akcijų rinkas, pastaruoju metu savo įrašuose tikrai nebuvau optimistas – ne kartą esu išreiškęs atsargumą, ypač JAV akcijų atžvilgiu.
Tačiau noriu pabrėžti, kad perma bear nesu. Atvirkščiai – šis puslapis ne be reikalo pavadintas „Buliaus anatomija“, o ne „Meškos anatomija“.
Akcijos yra nuostabi turto klasė, atnešusi turtus daugeliui kantrių investuotojų, kurie, nebijodami laikinų svyravimų, sugeba ilgą laiką išlikti šioje rinkoje.
Bet didžiausia akcijų rinkų problema ta, kad derlingus metus keičia sausringi. Pasitaiko trumpalaikių, vidutinio ar ilgo laikotarpio meškų rinkų, kai rinkos dalyvius pradeda kamuoti baimė ir nerimas dėl ateities.
Tačiau būtent tokios krizės ir krizelės, kai baimės rinkoje netrūksta, o viskas prekiaujama su nuolaida, yra geriausias metas investuoti.
The time to buy is when there’s blood in the streets.
Baron Rothschild
Todėl šiuo įrašu noriu pasinaudoti savo maža, didelės įtakos neturinčia platforma ir priminti: akcijas reikia pirkti tada, kai kraujas liejasi gatvėmis – kaip dabar.
Continue reading “Kai kraujas liejasi laisvai” →
