P2P nėra ta turto klasė, kurioje derėtų investuoti visiškai pasyviai.

Žiūrėk, vienas P2P operatorius naujo tipo paskolas pradėjo dalinti, kitas 50 EUR mokestį įveda, ar paskolų, į kurias investuoji automatu, palūkanų normos pakito.

Blogiausia, jei platformos bankroto rizika išauga, tuomet reikia spėt pabėgt.

Čia visiškai užsimiršti ir kaip akcijose, “pirkti ir laikyti”, nebūtinai geriausia strategija. Todėl visą laiką viena akim, kartais dviem, seku P2P rinką.

Šis įrašas tai paskutinio pusmečio P2P rinkoje apibendrinimas iš asmeninės perspektyvos.

Kitaip tariant, šnekėsiu tik apie tuos rinkos žaidėjus ir jų siūlomus produktus, kurių paslaugomis naudojuosi, arba kažkada naudojausi ir dabar pasitraukinėju.

Continue reading “P2P rinkos naujienos” →

Iš esmės Lietuvos mokestinė sistema ganėtinai palanki investicinėms pajamoms, bet tam tikrų trūkumų yra.

Vienas iš jų – P2P gaunamų palūkanų negalima “sudengti” su P2P nuostolingomis paskolomis.

GPM reikia mokėti nuo visų uždirbtų palūkanų, net jeigu portfelyje yra paskolų, kurių niekada nebeatgausite, dėl to reikšmingą nuostolį patirsite.

Kitaip tariant, jeigu investuosi 10 000 EUR į P2P paskolas su 10% palūkanų norma, bei 4 000 EUR vertės paskolų taps nemokiomis, tai prieš mokesčius patirtas nuostolis sieks -3 400 EUR.

Nes 6 000 EUR paskolos uždirbs 600 EUR palūkanų, o likusi 4 000 EUR suma niekada negrįš.

Bet po mokesčių nuostolis bus dar didesnis, -3 490 EUR, nes metams pasibaigus ir užpildžius GPM deklaraciją nuo 600 EUR palūkanų reikės sumokėti 90 EUR siekiantį gyventojų pajamų mokestį.

Patiri nuostolį – bet mokesčius vis tiek reikia mokėti.

Situacija absurdiška, bet ar svarbi ?

Continue reading “P2P: nemokios paskolos ir GPM” →

Nors Lietuvoje P2P platformų netrūksta, bet gerų ir patikimų – nėra jau tiek ir daug.

Galėčiau suskaičiuoti platformas, kuriomis pats asmeniškai pasitikiu, ant vienos rankos pirštų, bei keli pirštai liktų atsargai.

Mano vertinimus galima rasti įraše P2P (5 dalis): Geriausios platformos investavimui.

Esu ypač atsargus su sutelktinio finansavimo platformomis.

Užsienyje ne viena tokia bankrutavus, o Lietuvoje veikiančios nesusitvarko su nemokiomis paskolomis (Nordstreet, Estateguru, HeavyFinance). Kas bus su tokiomis platformomis toliau ?

Rontgen platforma, veikianti NT sutelktinio finansavimo sektoriuje, tuo tarpu, išsiskiria solidžiais rezultatais ir projektais, bei nepaprastai maža nemokių paskolų dalimi.

Visgi, mano skeptiška nuomonė sutelktinio finansavimo NT platformų atžvilgiu nėra paslaptis, kaip rašiau P2P (3 dalis): Įspėjimas dėl NT platformų.

Tai nėra veiklos segmentas, kuris man tinka, patinka ir kuriuo pasitikiu. NT platformas aš laikau įgimtai nestabiliomis, kurių ilgalaikis veiklos tęstinumas man kelia nepaprastai daug klaustukų.

Ar gali būti Rontgen išimtis iš taisyklės ?

Continue reading “Rontgen apžvalga” →

Kažkuria prasme investuoti į akcijas ar obligacijas lengviau nei į P2P.

Apie šias turto klases viskas jau pasakyti, pakanka naudotis kitų išmintimi, pačiam darbo neįdėti. Užtenka ilgam nusipirkti plačiai diversifikuotą akcijų indeksą ir galima pagrįstai tikėtis neblogo galutinio rezultato.

P2P turto klasė yra lokali, informacijos apie ją, bent jau kokybiškos ir atidžios, rasti sunku. Čia negali investuoti buy-and-hold stiliumi. Sukūręs autoinvestavimo skelbimus ir palikęs juos be priežiūros keleriems metams grįžus gali berasti bankrutavusią platformą.

Ši penkių dalių P2P turto klasės apžvalga buvo skirta visų pirma sau, jog man pačiam lengviau būtų spręsti, ką su savo lėšomis daryti, kur nukreipti investicijas.

Nes, spėju, ateityje bus ne viena ir ne dvi platformos, kurios užsilenks. Vargei tokiu atveju investuotojai liks nenukentėję.

To išvengti – mano pagrindinis tikslas investuojant į P2P platformas.

Šiuo paskutiniu įrašu apibendrinsiu savo iki šiol išsakytas mintis, įvardinsiu tas platformas, kurias laikau patikimiausiomis ir tinkamiausiomis investavimui, bei – kurių geriau vengti.

Continue reading “P2P (5 dalis): Geriausios platformos investavimui” →

Sutelktinio finansavimo platformų įvairovė Lietuvoje didžiulė.

Pradedant niekuo neužtikrintomis verslo paskolomis, baigiant NT įkeitimu užtikrintomis NT projektų vystytojų paskolomis.

Yra ir nišinių platformų, pavyzdžiui, skirtų ūkininkų paskolų finansavimui.

Pasirinkti sunku.

Laimei – neverta visų platformų analizuoti detaliai, nes didelė dalis jų yra netinkamos investavimui. Užtenka įvardinti kelis akivaizdžius trūkumus ir mesti tokią platformą į netinkamų finansinių instrumentų šiukšliadėžę.

Čia nėra ta sritis, kur verta siekti maksimalios diversifikacijos, su mintimi, jog į kuo didesnį skaičių platformų investuosi, tuo labiau rizikas išskaidai.

Atvirkščiai – yra keletas rimtų žaidėjų rinkoje, kurių sukurti produktai yra tinkami investavimui. O dauguma kitų – tik bėdos ieškai ten pinigus dėdamas.

Continue reading “P2P (4 dalis): Sutelktinis finansavimas” →

Lietuvoje veikiantys P2P operatoriai klasifikuojami į tarpusavio skolinimo platformas ir sutelktinio finansavimo platformas.

Sutelktinio finansavimo platformų yra įvairių, bet populiariausios NT projektų finansavimo platformos.

Antroje dalyje apie P2P turto klasę apžvelgiau Lietuvoje veikiančias tarpusavio skolinimo platformas, trečioje dalyje ketinau aptarti visas šalyje veikiančias sutelktinio finansavimo platformas.

Bet pagalvojau, kad mano dėstomos mintys apie vieną iš sutelktinio finansavimo segmentą, platformas skirtas NT vystytojų veiklai finansuoti, nebus tinkamai suprastos.

Daugumos investuotojų nuomone – būtent šios NT platformos yra saugiausios, o mano nuomonė – absoliučiai priešinga.

Todėl visų Lietuvoje veikiančių sutelktinių platformų apžvalgą atidėjau kitam kartui, o šį įrašą nusprendžiau skirti vieno iš segmentų, NT platformų, kritikai.

Continue reading “P2P (3 dalis): Įspėjimas dėl NT platformų” →