BULIAUS ANATOMIJA

Temos „AI yra burbulas“ ir „Kaip apsisaugoti nuo AI burbulo sprogimo“ šiuo metu finansų medijoje nepaprastai populiarios.

Nors JAV ir technologijų kompanijų akcijų atžvilgiu esu skeptiškas jau senokai^{1,2,3,4,5,6,7,8,9,10}, keista matyti, kad panaši nuomonė tampa vis populiaresnė, o ją reiškiantys dažnai būna gerokai kategoriškesni už mane.

Dar keisčiau tai, kad kalbos apie AI burbulą ir neišvengiamą jo sprogimą akcijų kainoms menkai rūpi.

Štai per pastaruosius trejus metus į septynias didžiąsias JAV technologijų kompanijas, vadinamas MAG7, investuojančio ETF vidutinė metinė grąža siekia 36,43 % ir vis dar yra netoli all-time highs.

Dar geriau per šį laikotarpį sekėsi puslaidininkių kompanijų akcijoms. SOXX ETF vidutinė metinė grąža per trejus metus siekia 49,43 %, o SMH ETF – 57,37 %. Kaip visada, puikiai sekėsi ir plačiajam JAV akcijų indeksui S&P 500, kurio vidutinė metinė grąža siekė 23,71 %.

Tačiau labiausiai stebina net ne šis kainų augimas. Stebina tai, kad JAV akcijos, tarp kurių technologijų kompanijos užima itin svarbią vietą, pagal vertės rodiklius pinga.

Taigi arba AI iš tiesų nėra burbulas, arba tai keisčiausias burbulas istorijoje.

Read More

Remiantis UBS Global Wealth Report 2026 duomenimis, vidutinis JAV gyventojo grynasis turtas siekia net 696 277 USD. Tačiau pusė amerikiečių turi mažiau nei 68 998 USD – apie dešimt kartų mažiau už šalies vidurkį!

Priežastis akivaizdi – labai netolygus turto pasiskirstymas. Daugybė žmonių yra vargšai, o nedidelė dalis itin turtingų žmonių gerokai pakelia bendrą vidurkį. Medianai – reikšmei, dalijančiai visus žmones į dvi lygias dalis pagal turimą turtą – šių turtingiausių žmonių turto dydis beveik neturi įtakos.

Toks reikšmių pasiskirstymas, kai nedidelė dalis itin didelių reikšmių suformuoja ilgą dešiniąją uodegą, vadinamas teigiamos (dešiniosios) asimetrijos skirstiniu (positively skewed distribution). Tokio skirstinio aritmetinis vidurkis (mean) yra didesnis už medianą (median).

Žinoma, šis įrašas ne apie turto nelygybę. Tad kaip visa tai susiję su investavimu ir konkrečiai su akcijų rinkomis?

Individualių akcijų ilgalaikės grąžos taip pat pasižymi stipria teigiama asimetrija, kai daugelio akcijų ilgalaikiai rezultatai prasti ar neįspūdingi, tačiau maža dalis įmonių uždirba kosmines grąžas ir smarkiai pakelia bendrą visų įmonių grąžų vidurkį.

Read More

Akcijos pagal kapitalizaciją – įmonės rinkos vertę – skirstomos pagal dydį: didelių įmonių (large-caps), vidutinio dydžio įmonių (mid-caps), mažų įmonių (small-caps) ir mikro įmonių (micro-caps).

Tačiau daugelio investuotojų portfeliuose dominuoja pirmosios dvi grupės – didžiausios ir vidutinio dydžio kompanijos. Taip yra todėl, kad šiais laikais retas atsirinkinėja atskiras akcijas (stock picking) pats, dauguma investuoja per fondus – įvairius ETFs.

Daugelis populiarių ETF investuoja tik į dideles ir vidutinio dydžio įmones. Nors tokių fondų, kurie apima ir mažas įmones, yra, bet visi populiarūs visą rinką apimantys fondai sudaromi pagal capitalization-weighted metodologiją: kuo didesnė įmonės kapitalizacija, tuo didesnis šios svoris fonde.

Dėl šios priežasties net pasirinkus visą rinką apimantį fondą, didžiąją jo rezultato dalį vis tiek lemia didesnės kompanijos. Mažų įmonių įtaka bendrai grąžai tokia atveju išlieka nedidelė. Todėl 99 % investuotojų rezultatus lemia didžiausios kompanijos.

Tačiau ar tai išmintinga? Kurios akcijos ilguoju laikotarpiu uždirba daugiau – didelių ar mažų įmonių? Ar yra koks universalus dėsnis, kad didelės įmonės uždirba daugiau, kaip buvo paskutiniais metais, o šis jų pranašumas turėtų tęstis ir ateityje?

O gal atvirkščiai – dabar pats laikas užmesti akį į small-caps akcijų pasaulį? Ar net šių akcijų portfelyje turėti daugiau?

Read More

Kai faktai pasikeičia, išmintinga keisti ir savo nuomonę. Ar bent jau į naujus faktus atsižvelgti.

Jau daugelį metų, remiantis tvirtais įrodymais, pasyvus investavimas yra išmintingiausia investavimo strategija. Rimtų argumentų prieš ilgą laiką nebuvo. Tačiau galbūt ateina laikas persvarstyti kai kurias pasyvaus investavimo dogmas?

Teoriškai, pasyvus investavimas neturėtų nustatinėti kainų rinkoje. Pasyvus investuotojas turėtų būti kainos priėmėjas („price taker“), bet ne jos formuotojas („price maker“). Tikrąsias kainas turėtų atrasti aktyvūs investuotojai, o pasyvieji – tiesiog pirkti akcijas šiomis jau jų nustatytomis kainomis.

Bet kaip aktyvūs rinkos dalyviai gali nustatyti akcinių bendrovių kainas biržose, jeigu pačių aktyvių investuotojų rinkoje paprasčiausiai nebelieka? Tokiu atveju pasyvūs pinigų srautai pradeda kainas veiki tiesiogiai. Taip pasyvus investuotojas iš „price taker“ nejučiomis virsta „price maker“.

Read More

Štai beveik pasibaigė pirmasis 2026 metų pusmetis.

Nors dar liko dvi savaitės, nusprendžiau pasižiūrėti, kaip, birželio 12 d. duomenimis, per šį pusmetį sekėsi įvairių regionų ir šalių akcijų rinkoms.

Taip pat apžvelgsiu, kieno rezultatai nuo 2022 m. yra geriausi.

Read More

2026-ieji kol kas – dar vieni išskirtinai geri metai JAV akcijoms.

S&P 500 indekso grąža nuo metų pradžios, skaičiuojant eurais, šiuo metu siekia 12,57%, o NASDAQ – net 22,88%. Tačiau ne šie skaičiai mane stebina labiausiai.

Ne paslaptis, kad jau kurį laiką išlaikau skeptišką požiūrį į JAV akcijas, todėl spartus jų kainų augimas nėra visiškai tai, ko tikėjausi. Bet tai, kas mane iš tiesų stebina – ne šių metų grąža, o neįtikėtinai spartūs pirmojo ketvirčio pelno augimo tempai. Tai reikalauja atidesnio žvilgsnio.

Read More

Japonijos akcijų rinkos bumas 1980-aisiais buvo išskirtinis laikotarpis. Tuo metu Japonija atrodė kaip pasaulio valdovė, kuriai nebuvo lygių.

Šios šalies akcijų rinka tapo didžiausia pasaulyje, japoniškos įmonės ir vadybos metodai buvo laikomi pranašesni už vakarietiškus. Iš 10 didžiausių pasaulio įmonių pagal rinkos vertę 9 buvo japoniškos.

Per dešimtmetį iki 1988 m. pabaigos Japonijos akcijos uždirbo ženkliai aukštesnę grąžą nei likusio pasaulio pagrindinių regionų akcijų indeksai.

Yra nedaug tokių laikotarpių finansų istorijoje, kai stambaus regiono akcijų rinka ne tik uždirba stulbinamą grąžą, bet ir tuo pat metu ženkliai lenkia visas kitas pasaulio rinkas dešimtmetį iš eilės. Taip buvo vieną kartą Japonijoje.

Modernių rinkų istorijoje yra tik vienas toks kitas laikotarpis – JAV akcijų bumas 2010-2024 m., per kurį JAV akcijų grąža ženkliai lenkė kitų regionų akcijų rinkas.

Kas buvo Japonijoje po to – visi puikiai žino. Japonija paniro į ilgą ekonominį sąstingį – prarastuosius dešimtmečius. Tuo tarpu Japonijos akcijų rinkos prarado didžiąją dalį savo vertės.

Bet įdomu, kad po 1979-1988 m. dešimtmetį trukusio Japonijos akcijų bumo rinkos nepradėjo staigiai iš karto kristi. Šį dešimtmetį sekė 1989 metų Japonijos akcijų stagnacija.

Šios Japonijos tendencijos primena 2010-2024 m. JAV akcijų rinkų bumą ir po to sekusią 2025 m. JAV akcijų rinkų stagnaciją. Tarp šių abiejų laikotarpių yra nepaprastai daug panašumų, jei akcijų rinkų rezultatus skaičiuosi eurais*.

*Pastaba: visi straipsnyje naudojami duomenys yra paimti curvo.eu ir yra perskaičiuoti eurais. Euro nebuvo iki 1999 m., todėl ankstesni duomenys perskaičiuoti pagal teorinį ECU kursą.

Read More

Penkiolika metų rinkose vyko JAV akcijų balius – tai buvo didžiausią grąžą beveik kiekvienais metais generuojanti turto klasė.

Aukščiausi lūkesčiai buvo 2024 m. pabaigoje, kai antrą kartą išrinkus Donald J. Trump visi tikėjosi tolimesnio JAV akcijų, ekonomikos ir dolerio dominavimo.

Bet kas nutiko? Nuo 2025 m. pradžios iki šių metų vasario vidurio daugumos rinkų grąža, skaičiuojant eurais, gerokai viršijo JAV akcijų grąžą.

Kodėl staiga JAV akcijos pradėjo atsilikti, o kitų regionų rezultatai – geresni? Kas naujo pasaulyje ir finansų rinkose?

Read More