BULIAUS ANATOMIJA

Individualaus investuotojo memuarai

2025 m. lietuviškiems fondams ir vėl nepasisekė

Prisipažįstu – man kartais patinka pasišaipyti iš lietuviškų fondų rezultatų. Ne iš piktos valios, o todėl, kad jų rezultatai tiesiog patys to prašosi.

O investuotojai, kurie juos renkasi, neretai jaučiasi kaip šuniukas šiame paveiksliuke.

Įvairūs lietuviški fondai, regis, niekada ir jokiomis aplinkybėmis nesugeba aplenkti VWCE. Ir šis faktas man tiesiog juokingas.

Kaip jau esu rašęs įraše „Lietuviškųjų „profesionalių“ investuotojų rezultatai“, daugiamečiai lietuviškų fondų rezultatai neblizga, o 2025 m. šiuo požiūriu nebuvo jokia išimtis.

Šįkart greitomis palyginau įvairių fondų 2025 m. rezultatus su pasaulio akcijų rinkas sekančiu Vanguard FTSE All-World UCITS ETF, dar liaudyje žinomu kaip VWCE.

P.S. Šis įrašas yra parodija ir skirtas pramogai. Fondų rezultatus nurašiau skubėdamas, tad galėjo pasitaikyti klaidų. Nesiekiu objektyvumo ir tikslumo. Taip pat neverta įsižeisti dėl kritikos – juk ji pelnyta.

ETF 2025 m. rezultatų apžvalga

Europoje šiandien galima rinktis iš net 1397 ETF, todėl išsirinkti – ne visada paprasta.

Todėl kasmet peržvelgiu, kaip sekasi keliems didžiausiems ir populiariausiems ETF, juos grupuodamas pagal regionus – nuo pasaulio ir JAV iki Europos bei besivystančių rinkų.

Šiame įraše trumpai apžvelgiu šių ETF 2025 metų rezultatus.

2025-ieji: nauji vėjai

Štai ir pasibaigė 2025-ieji.

Tai buvo metai, kai aš pagaliau buvau teisus 🙂 Daugiau ar mažiau. Juk ne kartą rašiau, kad laukiu permainų rinkose, kai JAV akcijos bus nukarūnuotos.

Štai, pavyzdžiui, prieš metus rašytą 2024-ųjų metų apžvalgą užbaigiau žodžiais:

Vis dėlto verta susimąstyti apie galimybę, kad tai, kas jau daugelį metų yra populiariausia, nebūtinai atneš aukščiausią grąžą sekančiu laikotarpiu, o JAV akcijos, ypač JAV technologijų akcijos, nėra ta vištidė, kur visus savo kiaušinius reikėtų laikyti.

2024-ieji: kaip bulius virto meška

Bent jau kalbant apie 2025 metus, šis spėjimas pasitvirtino. O JAV akcijos, kurios pastaruosius keliolika metų buvo the only game in town, šiemet daugelį nuvylė.

O kas bus toliau – kas žino. Tačiau 2025-iesiems pasibaigus pats metas išsamiau apžvelgti skirtingų turto klasių rezultatus: kas pasiteisino, kas nuvylė ir kur matau didžiausias rizikas ateityje.

Žaliavos, Bitcoin ir ETFs

Nuo 2025 m. gruodžio „Vanguard“ leido savo klientams įsigyti Bitcoin ir kitų kriptovaliutų ETFs.

„Bank of America“ nuo 2026 m. leidžia klientų portfeliuose per reguliuojamus ETF turėti apie 1-4% kripto exposure, o savo turto valdymo patarėjams rekomenduoti kripto produktus.

Finansų industrija, kaip visada, puikiai atlieka savo darbą – kuria naujus instrumentus, turto klases, prekybos strategijas. Iš pasaulio akcijų fondo valdymo daug neuždirbsi.

Šiame įraše noriu pasidalinti keliomis savo mintimis apie panašų laikotarpį, kai 2002–2008 m. žaliavos, panašiai kaip BTC dabar, iš nišinės turto klasės tapo mainstreamine.

Nextury Technology Fund

„Nextury Technology Fund“ (NTF) – vienas ryškiausių pastarojo metų Lietuvoje veikiančių investicinių fondų, išsiskiriantis stulbinama istorine grąža.

Nuo starto 2018 m. fondas vidutiniškai uždirbo apie 19% metinę grąžą – rezultatas, kuris verčia kilstelėti antakį. Kas lėmė tokią aukštą grąžą?

Ar šiuos rezultatus lėmė išskirtinė valdytojų kompetencija? O gal tiesiog technologijų kompanijoms palanki rinka, atsitiktinė sėkmė? Ar NTF tinkamas pasirinkimas investuotojams? Ypač norintiems investuoti į technologijų kompanijas.

Ir kuo skiriasi NTF nuo pasyvaus NASDAQ ETF? Ar fondo valdytojai kuria alpha – realią pridėtinę vertę investuotojams, ar tik važiuoja kartu su rinkos vidurkiu, už tai lupdami aukštus valdymo mokesčius?

Apie visus šiuos klausimus – išsamiau. Pasižiūrėsiu, ar NTF spintoje nėra paslėptų skeletų.

Saugioms obligacijoms portfelyje nebėra vietos

Kaip investavime išvengti arba sumažinti riziką? Tradicinis patarimas, dažnai minimas senose investavimo knygose, – rinktis saugių šalių obligacijas, tokių kaip JAV, Vokietija ar panašiai.

Tokiu atveju „buy and hold“ ilgalaikis investuotojas savo portfelio, sudaryto iš akcijų ir kitų rizikingų turto klasių, riziką mažina nuolatine saugių obligacijų alokacija.

Bet štai problema – iShares Euro Government Bond 1–3yr UCITS ETF, investuojantis į trumpalaikes euro zonos vyriausybių obligacijas, per pastarąjį dešimtmetį uždirbo vos 0,37% metinę grąžą. Ilgo laikotarpio obligacijų fondų rezultatai buvo dar prastesni.

Tuo metu metinė infliacija Lietuvoje siekė apie 4,6%. Tai koks čia „saugus“ investavimo instrumentas? Nesąmonė.

Kaip pradėti investuoti, kai metų daugiau nei išminties

Lietuva tampa vis turtingesne šalimi, ir nemažai žmonių antroje gyvenimo pusėje susiduria su netikėta problema – santaupomis.

Pavykus sukaupti keliasdešimt ar net kelis šimtus tūkstančių eurų, dažnai pritrūksta žinių, ką su tais pinigais daryti.

Dažnu atveju tai pinigai, kurių nereikės penkerius metus ar dar ilgiau, taupomi neapibrėžtai ateičiai, „juodai dienai“ ar panašiai.

Su tokia problema susidurs ir dalis iš II pakopos pasitraukusių asmenų. Visgi šis įrašas nėra jiems skirtas (nors gali būti naudingas), nes tokių asmenų tikslas turėtų būti tolimesnis nuolatinis kaupimas (dollar-cost averaging investing).

Šis įrašas skirtas 40-60 metų asmenims, kurių kišenes „degina“ nemaža sutaupyta pinigų suma (lump-sum investing), bet trūksta žinių ir patirties investavime. Jis skirtas tiems, kurie svarsto, ką daryti su santaupomis ir nuo ko pradėti investuoti.

Ilgalaikis investavimas saugumo neužtiktina

Akcijos yra rizikingos.

Ne tik pavienių įmonių akcijų vertės smarkiai svyruoja, bet ir plačiai diversifikuotų fondų, net tokių kaip VWCE.

Ar yra koks nors šios problemos sprendimo būdas? Kaip sumažinti akcijų keliamą riziką?

Populiari strategija, kurios laikausi ir pats, – ilgalaikis investavimas, iš pirmo žvilgsnio padėti gali riziką sumažinti, bet tai – iliuzija.

Atrodo logiška būtų manyti, kad tik trumpalaikiai investuotojai, kurių horizontas tėra vieneri ar dveji metai, akcijų rinkose patiria riziką.

Tuo tarpu ilgalaikiam investuotojui rinkos svyravimai tarsi nepavojingi, o rizikos nėra – juk blogiausiu atveju tereikės išlaukti kelerius metus, kol akcijų kainos vėl pakils.

Tačiau taip nėra. Iš tiesų, ilgalaikis investavimas gali būti dar rizikingesnis!

Akcijos investuojant trumpam yra rizikingos, bet ši rizika nemažėja investavimo laikotarpiui ilgėjant.

Apie tai plačiau – šiame įraše.

Tikroji infliacija Lietuvoje

Kokia tikroji infliacija Lietuvoje? Kaip sparčiai iš tikrųjų auga prekių ir paslaugų kainos šalyje?

Atsakyti į šiuos klausimus nesunku – Valstybinė duomenų agentūra šiuos rodiklius skelbia kas mėnesį. Bėda tik viena: oficialiais skaičiais pasitiki nedaugelis.

Daugelio žmonių asmenine patirtimi, kainos pastaraisiais metais augo nepaprastai sparčiai, o oficiali statistika dažniausiai rodo tik vienženklį, kuklų augimą.

Ar šiais infliacijos duomenimis galima pasitikėti? Kada jie atspindi realybę, o kada – ne? Apie tai šiame straipsnyje.

Baltijos akcijos ir II pakopa

Į Baltijos regiono įmonių akcijas pradėjau investuoti nuo 2024 m. balandžio.

Kaip rašiau įraše „Ar Baltijos šalių akcijos yra dirty cheap“, pagrindinė šio sprendimo priežastis buvo tai, kad Baltijos akcijos tuo metu ekstremaliai pigios.

Nuo tada iki dabar OMX Baltic 10 indeksas, kurį stengiuosi atkartoti investuodamas į Baltijos akcijas, pakilo 11,26%. Tai reiškia, kad uždirbau apie 7,7% metinę grąžą.

Kas laukia Baltijos akcijų artimiausiais metais? Kaip šią rinką paveiks II pakopos pensijų sistemos reforma?

Apie tai – šiame įraše.

Page 1 of 11

Powered by WordPress & Theme by Anders Norén