Kaip investuoti neprofesionalui ?

Neseniai mačiau spaudoje straipsnių ciklą „Investuoti paprasta su Jekaterina ir Rena“.

Kaip suprantu, pagrindinė šio projekto mintis buvo parodyti auditorijai, jog investuoti yra paprasta.

Žinoma, investuoti šiais laikais tikrai nėra sudėtinga, paspaudi pora mygtukų ir štai – investavai.

Tačiau kur investuoti, kokia strategija vadovautis, kokius instrumentus įsigyti – nepaprastai sudėtingas klausimas, nes kuo giliau į mišką, tuo daugiau medžių – galimybės beribės.

Todėl kuomet aš išgirstu teiginius, jog investuoti yra paprasta, man kyla klausimas, kodėl tuomet man investuoti taip sunku ? 🙂

Iš esmės yra trys būdai investuoti, čia turiu omenyje ne tik mygtukų spaudinėjimo procesą, bet patį pasirinkimą, kur investuoti:

(1) Atiduoti pinigus valdyti kitiems, profesionalams, kurie investuos ir viską padarys už tave;

(2) Pačiam tapti profesionalu, suprasti viską nuo A iki Z;

(3) Vadovautis kitų žmonių patarimais.

Deja, bet tik pirmasis būdas investuoti yra paprastas, antrasis sudėtingiausias, o trečiasis, vadovautis kitų patarimais – gali būti lengvas, bet dažnai baigiasi tragiškai, nes pasirenkami netinkami patarimai.

Šis straipsnis apie tai, kaip investuoti, kuomet pirmieji du būdai nėra tinkamas pasirinkimas (kodėl – plačiau tekste), bei tenka investuoti vadovaujantis ekspertų, arba tų, kurie tokiais apsimeta, rekomendacijomis.

Nors nesu investavimo profesionalas ar ekspertas, bet esu begalę investavimo rekomendacijų išbandęs pats praktikoje, todėl esu netinkamų investavimo patarimų ekspertas 😉

Continue reading “Kaip investuoti neprofesionalui ?”

Rontgen apžvalga

Nors Lietuvoje P2P platformų netrūksta, bet gerų ir patikimų – nėra jau tiek ir daug.

Galėčiau suskaičiuoti platformas, kuriomis pats asmeniškai pasitikiu, ant vienos rankos pirštų, bei keli pirštai liktų atsargai.

Mano vertinimus galima rasti įraše P2P (5 dalis): Geriausios platformos investavimui.

Esu ypač atsargus su sutelktinio finansavimo platformomis.

Užsienyje ne viena tokia bankrutavus, o Lietuvoje veikiančios nesusitvarko su nemokiomis paskolomis (Nordstreet, Estateguru, HeavyFinance). Kas bus su tokiomis platformomis toliau ?

Rontgen platforma, veikianti NT sutelktinio finansavimo sektoriuje, tuo tarpu, išsiskiria solidžiais rezultatais ir projektais, bei nepaprastai maža nemokių paskolų dalimi.

Visgi, mano skeptiška nuomonė sutelktinio finansavimo NT platformų atžvilgiu nėra paslaptis, kaip rašiau P2P (3 dalis): Įspėjimas dėl NT platformų.

Tai nėra veiklos segmentas, kuris man tinka, patinka ir kuriuo pasitikiu. NT platformas aš laikau įgimtai nestabiliomis, kurių ilgalaikis veiklos tęstinumas man kelia nepaprastai daug klaustukų.

Ar gali būti Rontgen išimtis iš taisyklės ?

Continue reading “Rontgen apžvalga”

Investicinių portfelių pavyzdžiai

Į portfelio formavimą aš žiūriu kaip į keleto žingsnių procesą:

(i) Pirmiausia – pasirenkamos investavimui tinkamos turto klasės, (ii) tuomet įvertinama galima šių turto klasių grąža ir rizika, (iii) stengiantis rizikas diversifikuoti suformuojamas investicinis portfelis.

Pirmas žingsnis yra ganėtinai lengvatas, bet antrasis – sunkiai įgyvendinamas praktikoje, todėl, kuomet nukeliauji iki trečiojo žingsnio – jau sunku susigaudyti kuo užsiimi.

Štai kodėl pilna įvairiausių skirtingų portfelio sudarymo strategijų.

Kadangi niekas nežino kur investuoti geriausia, nei kur grąža didžiausia, nei rizika mažiausia, dauguma atvejų portfelio formavimas labiau primena ne mokslą, bet meną, kuomet svarbiausia, jog galutinė keverzonė nediorgintų kiekvieną kartą portfelio ataskaitą akimis permetus.

Šiame įraše apžvelgsiu keletą populiariausių Lietuvoje ir pasaulyje portfelio sudarymo strategijų.

Continue reading “Investicinių portfelių pavyzdžiai”

Kaip sudaryti savo investicinį portfelį

Dažnas skirtumas tarp individualių ir profesionalių investuotojų, tai jog individualių asmenų portfeliuose vyrauja chaosas.

Blaškomasi tarp dividendinių ar technologijų kompanijų akcijų, užsiperkama kas tuo metu ant bangos, ar šiaip skamba viliojančiai – čia šiek tiek P2P ar aukso, o gal net žaliavų, kitą mėnesį, nuotaikai pasikeitus, pozicijos irgi kinta.

Plano, strategijos ir logikos nebuvimas lemia dažną aktyvią prekybą, elgesio klaidas, emocijas kuomet rinkos svyruoja, bei jokio aiškumo galvoje – ką, kur ir kodėl darau.

Šiame įraše aš pabandysiu papasakoti, kaip aš įsivaizduoju portfelio formavimą, šio proceso logiką ir žingsnius.

Į portfelio sudarymą aš žiūriu kaip į kelerių žingsnių procesą:

(i) Pasirenkamos investavimui tinkamos turto klasės, (ii) įvertinama galima grąža ir rizika, (iii) atsižvelgiant į kiekvieno asmenines savybes ir poreikius sudaromas diversifikuotas (arba ne) portfelis.

Continue reading “Kaip sudaryti savo investicinį portfelį”

Pensijų sistema Lietuvoje (2 dalis): II ir III pakopa vs ETF

Dažnai sakoma, jog vienas geriausių investicinių instrumentų, asmeniui taupančiam pensijai ar šiaip ilgam laikui, yra visą pasaulio akcijų rinką sekantis pigus ir pasyvus fondas.

Aš esu didelis tokio investavimo fanas, bei šį savo požiūrį esu plačiai pristatęs senesniuose įrašuose (Investavimo į akcijas pradžiamokslis 1 dalis ir 2 dalis).

Tačiau dažnai investuotojai Lietuvoje viliojami taupyti ateičiai, ypač pensiniam amžiui, pasinaudojant kitais instrumentais – tokiais kaip pensijų sistemos II ar III pakopos.

Jau ne kartą rašiau tokie lietuviški instrumentai (II pakopos pensijų fondų rezultatai; Lietuviškųjų “profesionalių” investuotojų rezultatai), žvelgiant į jų pasiektus istorinius rezultatus, ženkliai atsilieka nuo viso pasaulio akcijų rinką sekančio pigaus ETF.

Tačiau investavimas į ETF neturi mokestinių lengvatų, o II ir III pakopos fondai, tuo tarpu, plačiai įvairiomis lengvatomis apdovanoti.

Tačiau II ir III pakopų fondai turi ne tik vieną bėda, tai jog jų rezultatai ženkliai prastesni nei rinkos vidurkis – pirkdamas šiuos instrumentus gauni visą puokštę rizikų, kurių neturi ETF.

Apie šias rizikas plačiai rašiau pirmoje dalyje apie pensijų sistemą Lietuvoje.

Atsižvelgiant į visą šią informaciją, mokestines lengvatas, kurios daro II ir III pakopos instrumentus patrauklesniais, bei rizikas, kurios šiuos instrumentus neigiamai įtakoja, ką geriau rinktis asmeniui, norinčiam ilgam laikui investuoti į akcijų rinką ?

Viso pasaulio akcijų rinką sekantį ETF ar maksimalios rizikos į akcijas investuojančius II ir III pakopos pensijų fondus ?

Continue reading “Pensijų sistema Lietuvoje (2 dalis): II ir III pakopa vs ETF”

Pensijų sistema Lietuvoje (1 dalis): II ir III pakopa

Lietuvoje gausu įvairių instrumentų skirtų taupymui sulaukus pensinio amžiaus.

Viskas prasideda su I pakopa – Sodros mokama pensija, tuomet yra galimybė (kartais priverstinai) kaupti II pakopoje, kam pasirinkimo trūksta – gali rinktis dar ir III pakopą.

Blogiausia šios sistemos dalis, jog norint nuodugniai šias pakopas suprasti, net velnias išsisuktų koją.

Neabejoju, nė 1% būsimų pensininkų nesupranta nei kaip veikia šie instrumentai, nei kokios grąžos tikėtis.

Continue reading “Pensijų sistema Lietuvoje (1 dalis): II ir III pakopa”

II pakopos pensijų fondų rezultatai

Šiais metais publikavau kelis įrašus tema, jog Lietuvoje valdomų akcijų fondų rezultatai, švelniai tariant, nedžiugina.

Vienas populiarus instrumentas liko nepaminėtas – II pakopos pensijų fondai, kuriuose šiuo metu pinigus kaupia ~1,4 mln. šalies gyventojų.

Šis įrašas bus apie būtent II pakopos pensijų fondus, bet ne visus, o pačius rizikingiausius, kurie visą arba beveik visą turtą investuoja į akcijų rinką.

Tiksliau – pažiūrėsiu kaip sekėsi 1996-2002 metų ciklo fondams.

Continue reading “II pakopos pensijų fondų rezultatai”

Tautvydas Marčiulaitis, krištolinis rutulys ir pasyvus investavimas

Yra toks nuvalkiotas bajeris, kuomet išmintingo investuotojo klausiama, kas bus ateityje, kurios turto klasės ar akcijos brags, atsakymas – My Crystal Ball is Cloudy.

Bet yra žmonių, kurie sako žinantys, kas bus ateityje.

Sakyčiau, jog vienas tokių yra bene didžiausias investavimo influenceris Lietuvoje Tautvydas Marčiulaitis.

Visų pirma, man pačiam dažnai įdomu pasikaustyti Tautvydo minčių, neabejoju, yra daugybę sričių (Lietuvos obligacijų rinka), kurioje jis turi platų žinių bagažą.

Aš net nesu nusistatęs prieš pagrindinį jo sukurtą produktą, Milvas Baltic Corporate Bond fund. Visai gali būti, jog tai nėra prastas investavimo instrumentas (bent jau prieš nuskaičiuojant aukštus valdymo mokesčius).

Tačiau visada klausantis vietinių tarpininkų ir fondų valdytojų minčių reikia suprasti, jog jų darbas nėra gerą patarimą duoti, bet patiems ir savo įmonių shareholderiams uždirbti.

Kartais patarimą duodančio ir patarimo gaunančio asmenų interesai sutampa, bet dažniau – kardinaliai skiriasi.

Neseniai po vienu savo straipsniu radau komentarą, klausiantį, ką manau apie straipsnį “Visai nejuokingas šių laikų klausimas: kur dėti pinigus, kai nėra kur jų dėti?“.

Tai Delfi.lt ir Investuok žurnale publikuotas Tautvydo Marčiulaičio straipsnis, kuriame kritikuojamas pasyvaus investavimo stilius ir aukštinamas aktyvaus investavimo stilius.

Perskaitęs pasibaisėjau, jog kažkas šiais laikais gali tokį bad investment advice dalinti.

Continue reading “Tautvydas Marčiulaitis, krištolinis rutulys ir pasyvus investavimas”

Investavimo psichologija (2 dalis): vertės žinoti neįmanoma

Prieš keletą dienų klausiau pokalbio su Profitus marketingo vadove Monika Lenčickaite, kuriame pašnekovė pasakojo apie savo investavimo į akcijas strategiją.

Pašnekovė prisipažįsta, investavime į akcijas save laikanti naujoke, užsimena, jog seniau jos investavimo strategija buvo pagalvoti, kuriam sektoriui ateityje seksis geriau, tuomet atsitiktinai atrinkdavo keletą to sektoriaus įmonių ir į jas investuodavo.

Viena iš tokių jos investicijų buvo skrydžių kompanijos, kuomet pagalvojo, jog po pandemijos šiam sektoriui turėtų sektis, bet pasirinko ir Kinijos skrydžių kompanijas, kurioms, kaip sakė pašnekovė, nepagalvojo, jog gali nepasisekti dėl įvestų sankcijų.

Investicija nenusisekė.

Dabar, sako Monika, jau pasimokius, kad spėlioti kuriam sektoriui seksis neverta, bet reikia tiesiog pasidomėti, pasiskaityti, dabar ji nusiperka kokį žurnalą skrendant į komandiruotę apie verslą ar ekonomiką ir taip bando sugalvotu, kur reikėtų investuoti.

Negalėjau nesišypsoti klausydamasis šios investavimo kelionės.

Continue reading “Investavimo psichologija (2 dalis): vertės žinoti neįmanoma”

Investavimo psichologija (1 dalis): emocijos ir kitos bėdos

Dažnas investuotojas, net esantis savo investavimo kelionės pradžioje, jau turi kažkokį įsivaizdavimą, kiek istoriškai uždirba įvairios turto klasės.

Nepatyrusio investuotojo nuomone, vidutinę grąžą aplenkti nesunku. Pavyzdžiui, jeigu akcijos uždirba ~10% per metus, tai truputėlį darbo įdėjus gauti 12% sunku nebus.

Gi užtenka pirkti akcijas, kurios brangs labiau nei rinkos vidurkis !

Arba parduoti akcijas prieš ekonomikai panyrant į recesiją, kuomet kainos aukštos, o kritus – atpirkti dugne. Kas gali būti lengviau ?

Toks įsivaizdavimas visiškai neatitinka tikrovės.

Grafikas žemiau yra tikrovė, nemaloni realybė – investuotojai neuždirba rinkų vidurkio.

Blogiau, gerokai blogiau – vidutinio investuotojo rezultatas yra tragiškas, siekia vos 3,6% per metus 2002-2021 m. laikotarpiu ir gerokai atsilieka nuo visų įmanomų turto klasių vidurkio.

Continue reading “Investavimo psichologija (1 dalis): emocijos ir kitos bėdos”