Dividendų miražas

Dividendai – religinė tema nemažai daliai asmenų.

Kartais keista, kokių nesąmonių šia tema žmonės prisigalvota.

Neseniai klausiau “Investavimo akademijos” laidą. Svečiai susirinko rimti – Nerijus Mačiulis, Tautvydas Mačiulaitis, Rena Saribekian ir vienas man nežinomas svečias.

Laidos viduryje man nežinomasis laidos svečias šauna: “Mano filosofija – aktyvai turi generuoti pinigų srautą. Kiek ten ta aktyvo vertė svyruoja nėra svarbu. Iš vertės prieaugio duonos nenusipirksi. Reiškia, reikia investuoti į dividendines akcijas.”

Niekas – ne blinkt, nė nebando prieštarauti. Priešingai, Nerijus Mačiulis pritaria, dabar geras laikas dividendinėms akcijoms. Tautvydas Mačiulaitis irgi palinksi šia tema.

Lietuvos investuotuoju švietimas at it’s best.

Įsivaizduokim, kad 1998-ųjų pradžioje super gabus IT’išnikas Bobas baigia studijas Stenforde ir darbo ieško. Suranda du pasiūlymus – jam darbą siūlo Amazon ir Walmart.

Bobas nekvailas, žino kad iš algos turtingas nebūsi. Nori vietoj algos gauti įmonės, kurioje dirbs, akcijų.

Abi įmonės sutinka Bobui mokėti algą akcijomis.

Bobas džiaugiasi, Bobas galvoja. Kurį darbdavį rinktis? Pasiskaito kažkur, kad svarbiausias geros akcijos bruožas – dividendai. Įsidarbina Walmart.

Bezos dar bando perkalbėti Boba, sako ateik pas mane, mes čia novatoriškas verslas, sparčiai augam. Ką tu ten tam Wallmart, websitą kursi ?

Bobas atsako jam: “Nereikia man tų beverčių tavo akcijų, cash is king, už Amazon akcijas duonos nenusipirksiu”.

Kaip sekėsi šių kompanijų akcininkams nuo to laiko ?

Amazon nėra mokėjusi nė dolerio dividendų per visą savo įmonės veiklos istoriją.

Walmart – liaudies mėgstama dividendų aristokratų kompanija.

Abiem įmonėms sekėsi puikiai, Bobas nevargsta, ant duonos užteks.

Bet Bobas gavo gerą pamoką – dividendai nėra svarbiausia. Svarbiausia yra total return.

1. Kas tas total return

Bendra grąža (total return) investuojant į pavienes akcijas, ar akcijų indeksą sekantį ETF, priklauso nuo dviejų dedamųjų:

Total return = Price return + Dividend return.

Akcijos kainos pokytį (price return) galima išskaidyti į fundamentalių įmonės rezultatų pokytį (pavyzdžiui, uždirbamas pelnas arba išmokami dividendai vienai akcijai), ir kiek rinkoje už tuos įmonės fundamentalius rezultatus mokama (P/E ar P/D rodiklis).

Jeigu žiūrima į price return per uždirbamą pelną vienai akcijai, tai price return sudarys:

Price return = Earnings growth return + P/E change return.

Arba total return:

Total return = Earnings growth return + Dividend return + P/E change return.

Dividendai, žinoma, svarbi bendros grąžos dalis. Bet neverta pamiršti ir likusių grąžos dedamųjų.

Nemažai apie tai rašiau čia.

Menkai tikėtina, kad bendra grąža bus aukšta, jeigu price return neigiamas.

Bet gal visa ta informacija, apie earnings growth ir P/E pokyčius neesminė, gal investuodamas į dividendus mokamus aktyvus total return grąža aukščiausia ?

Pasižiūrėsim.

2. Dividendų mechanika

First of all, kas gi tie dividendai ?

Kuomet kompanija uždirba pelną, su juo reikia kažką daryti. Įmonės vadovybė gali išmokėti dividendus, supirkinėti įmonės akcijas (share buybacks) arba reinvestuoti lėšas atgal įmonės plėtrai, naujų produktų kūrimams, R&D, acquisitions ir t.t.

Jeigu įmonė nusprendžia mokėti dividendus, tai nėra free money. Nes šios lėšos, išmokėtos akcininkams, nebus panaudotos įmonės plėtrai.

Dažniausiai, jeigu gaunami dividendai, prarandamas price return.

Po “ex-dividend date” akcijos kaina krenta

Įsivaizduokim, kad investuojam į ETF, kuris seka viso pasaulio akcijas. ETF akcijos kaina lygi $100.

Per metus ETF’ą sudarančių įmonių akcijų kaina nepasikeičia, rinkos sentimentas irgi (P/E rodiklis). Bet ETF sudarančios kompanijos išmoka dividendų. Vienai akcijai tenka $1 dividendų (taigi, per metus bus gaunamas tikrai dividend return, o price return lygus nuliui).

Kiek verta tokio ETF akcija ? Panagrinėsiu du skirtingus ETF tipus – accumulating ar distributing.

Su accumulating tipo fondu viskas paprasčiau.

Metų eigoje kompanijos, kurios sudaro šį accumulating ETF moka dividendus. Fondas gautas lėšas reinvestuoja atgal į viso pasaulio akcijų indeksą.

Metų gale viena accumulating ETF akcija verta $101.

Kaip su distributing ETF ?

Distributing ETF dividendų politika tokia, kad visus iš kompanijų gautus dividendus investuotojams išmoka kartą per metus, metų paskutinę dieną (pavyzdį išgalvojau aš, tai ir dividendų politiką nustatau kokią noriu).

Distributing ETF kaina mėnesiams bėgant irgi artėja link $101, nes ETF vis “kaupia” išmokamus dividendus.

Bet ateina gruodis. Mėnesio pradžioje ETF valdytojas išplatina pranešimą, kuriame nurodo kiek vienai akcijai mokės dividendų, nurodo “ex-dividend date” ir datą, kada bus išmokami dividendai.

Dividendai mokami visiems asmenims, kurie turėjo ETF akcijų iki “ex-dividend date“.

Tarkim, fondas gruodžio pradžioje paskelbia, kad išmokės dividendus gruodžio 31 d., bet ex-dividend date yra gruodžio 20 d.

Kas nutinka su ETF kaina ? Distributing ETF kaina gruodžio 20 d. krenta iki $100.

Bet gruodžio 20 d. investuotojai negauna jokių cashflows. Pinigai sąskaitą pasieks tik gruodžio 31d.

Visiems, kas pirks ETF akcijų po gruodžio 20 d., dividendai mokami nebus. Taip pat, jeigu fondo akcijos parduodamos po gruodžio 20 d., pardavėjas, o ne pirkėjas, gaus $1 dividendų.

Kada kompanija ar ETF išmoka dividendus, negauni $1 free money ir $101 vertės aktyvo. Aktyvo vertė krenta iki $100.

Todėl nieko nėra magiška su tais dividendais. Na, išskyrus tai, kad juos galima susikurti pačiam ! Kaip – papasakosiu vėliau.

P.S. Aprašau ex-dividend mechaniką apytiksliai. Detaliau galima skaityti čia. Bet esmės tas nesikeičia.

3. Kompanijos x vadovas nusipirko privatų lėktuvą iš mano dividendų !

Teorija sako, kad akcijos vertė nesikeičia nuo to, kaip pelnas panaudojamas. Dividendams mokėti ar įmonės plėtrai.

Bet su viena sąlyga. Kompanijos uždirbtas pelnas turi būti investuojamas protingai.

Jeigu kompanija pelną investuoja į pelningus projektus (tokius, kurių grąža tenkina įmonės akcininkus) – kompanijos akcininkams naudingiau, jeigu dividendai nemokami.

Ir atvirkščiai, jeigu įmonės vadovybė nemato gerų galimybių plėtrai, arba nesugeba vlėtros įgyvendinti, akcininkams geriau, jeigu uždirbamas pelnas išmokamas dividendų pavidalu.

Apie šias dividendų teorijas galite pasiskaityti čia.

Neturiu po ranka duomenų, kiek efektyviai S&P 500 kompanijos leidžia uždirbamus pelnus investicijoms, o koks RORE (return on retain earnings) rodiklis besivystančiose rinkoje. Tikėtina, kad EM kompanijos bus ženkliai mažiau efektyvesnės.

Bet šis faktas, kad vienos kompanijos ir rinkos efektyviau panaudoja lėšas, o kitos mažiau – jau įskaičiuotos į akcijų kainas ! Koks Gasprom P/E rodiklis ? Google sako 4,68.

Žinoma, kad investuotojai nesitiki, kad Gasprom earnings bus panaudoti efektyviai, jie didele dalimi nepasieks akcininkų kišenių.

Reinvestuojamas pelnas gali būti iššvaistytas. Vienose kompanijose tokia tikimybė aukštesnė, kitose – žemesnė.

Visi tą žino. Aš, dabar ir tu, visi fondų valdytojai ir visa rinką. Visa ši informacija nėra rocket science ir jau yra įskaičiuota į akcijos kainą.

Jeigu būtų taip, kad dividendinės akcijos siūlo geresnį uždarbi nei likusios, ir šitai neatsispindi akcijų kainose (t.y. dividendų nemokančių kompanijų akcijų kaina nesumažėja dėl lėšų švaistymo), tai reiškia kad rinka neefektyvi, failina į šia tendenciją atsižvelgti.

Tai, ar rinka kvaila ?

3. Dividendinio investavimo rūšys

Pirma, norint vertinti dividendinio investavimo rezultatus, reikia suprasti, kad yra du porūšiai dividendinio investavimo.

High-Dividend. Tai strategija, kai investuojama į aukščiausiu dividendiniu pajamingumu pasižyminčias kompanijas.

Dividend-Growth. Tai strategija, kai investuojama į tas akcijas, kurios moka dividendus jau daug metų, kiekvienais metais vis aukštesnius. Čia visi tie dividendų aristokratai ir panašiai.

High-Dividend investavimas

Pilna duomenų apie tai, kad vertės kompanijos aplenkia augimo kompanijos. Kodėl – jau rašiau.

Kas tos vertės kompanijos ?

Pavyzdžiui, kokia nors įmonė, kurios uždirbamas pelnas ir išmokami dividendai nėra tvarūs. Jeigu šiais metais uždirbamas pelnas kitais metais virs nuostoliu – tai aukštu P/E rodikliu šių metų pelno rinka nevertina.

Įmanoma į tokias “vertės” įmones investuoti sistematikai.

Naudodamasis įvairiais akcijų vertės matais (price to something, tas something gali būti P/E, P/D, P/S ar kažkas kita) – galima visą akcijų rinką padalinti į, pavyzdžiui, penktadalius. Tuomet investuoti į penktadalį pigiausių akcijų ir po metų rebalansuoti portfelį.

Pigios, pagal bet kokius vertės rodiklius, įmonės istoriškai lenkia brangias.

P/D, arba dividendinis pajamingumas, yra vienas iš akcijų vertės rodiklių. Bet ne patys išmokami dividendai yra kažkoks stebuklas, dėl kurio dividendinės akcijos outperformina. Geresnė grąža pasiekiama (backtestuose) todėl, kad įmonės pigios.

Rinka nuvertina tokias kompanijas, nes tikisi per didelio pelno smulkimo, nei būna iš tiesų. Po kurio laiko kompanijos veiklos perspektyvos gerėja, įmonę rinka pradeda vertinti aukštesniu P/E rodikliu.

Rinkos vidurkis, investuojant į vertės įmones, aplenkiamas ne dėl to, kad tokios įmonės moka dividendus. Bet dėl to, kad P/E vertės rodiklis paauga.

Kitaip tariant, jeigu paimsi krepšelį akcijų su tokiu pačiu P/E rodikliu (ar kitu vertės rodikliu), ir tada žiūrėsi ar tos pačios vertės akcijoms sekasi geriau ar blogiau priklausomai nuo to, ar jos moka dividendus – jokios dividendinių akcijų pranašumo istoriniuose duomenyse nebelieka.

No dividend factor exists because stocks with identical “loading” on (or exposure to) the already well-known factors have the same expected return regardless of their dividend policy. For example, the returns of high-dividend strategies are well explained by their exposure to already common factors, particularly the value factor.

Your complete guide to factor based investing

Nėra jokios dividendų magijos. Tos įmonės, kurios yra pigios, istoriškai outperformina, bet ne tos, kurios moka dividendus ir ne todėl, kad moka dividendus.

Dividend-Growth strategija

Dividendų aristokratai ir panašios kompanijos, kurios ilgus metus moka dividendus, kiekvienais metais aukštesnius, pasižymi tam tikromis savybėmis. Pavyzdžiui, mažesniu nei rinkos vidurkis akcijos kainos svyravimu (low volatility) ir fundamentalių rodiklių kokybe (quality).

Skirstyti akcijas pagal tam tikrus kiekybinius kriterijus – vadinama factor investing. Tų faktorių yra įvairiausių ir plačiau bei detaliau plėstis – nėra šio straipsnio tema. Tačiau vienas iš tų faktorių, kaip jau minėta, yra vertės faktorius (įmonės su žemu price-to-book rodikliu lenkia brangias), lemiantis high-dividend strategijos rezultatus.

Kokie faktoriai lemia dividendų aristokratų akcijų rezultatus ? Pavyzdžiui:

Low volatility factor. Tų kompanijos, kurių akcijų kaina svyruoja mažiau už rinkos vidurkį, grąža istoriškai yra aukštesnė.

Quality factor. Kompanijų, kurios pasižymi trimis charakteristikomis: a) high return on equity (ROE), (b) stable year-over-year earnings growth ir (c) low financial leverage grąža aukštesnė už rinkos vidurkį.

Kitais žodžiai tariant, jeigu investuosi į kompanijas, kurių akcijų kaina svyruoja mažiau nei rinka, pasižyminčias aukštu ROE, stabiliais pelnais, žemu įsiskolinu. Tada gausi tą patį rezultatą, kaip investuodamas į dividendų aristokratus. Ir gali visiškai nekreipti dėmesio kiek, ir ar, tokiomis charakteristikomis pasižyminčios kompanijos moka dividendų.

O jeigu dar papildomai žiūrėsi į dividendus – jokios naudos, excess return, negausi.

Teisybės dėlei, yra gausybė būdų įvairiems faktoriams skaičiuoti. Kas ima low vol ir quality, kas kitus (žr. Eugene Fama ir Kenneth F. French ar AQR publikacijas). Esmė – istorinis dividend growth akcijų pranašumas paaiškinamas kitais kiekybiniais rodikliais, kurie nieko neturi bendra su pačiais dividendais.

Bet, gal kas sakys – kam man knistis su faktoriais. Investuosiu į dividendų aristokratus ir vargo nematysiu. Rezultatas gi tas pats ?

Būtent, čia ir esmė. Rezultatas.

4. Rezultatai

Kadangi vertės investavimas gali reikšti investavimą į aktyvus, kurie yra pigūs (high-dividend) arba akcijas, kurios moka vis didesnius dividendus (high-growth, aka dividendų aristokratai), tai ir rezultatus reikia skirti į dvi grupes.

Vertės investavimo rezultatai

Pradžiai supažindinsiu su senesniais duomenimis, bet kaip parodysiu vėliau, paskutiniais dešimtmečiais vertės investavimui nesiseka. O visa ta aukštesnė už rinkos vidurkį grąža matoma tik senuose istoriniuose backtestuose.

Pavyzdžiui, kompanijos, kurių dividendinis pajamingumas aukščiausias, pasižymi aukštesne grąža už rinkos vidurkį 1957-2006 metų laikotarpiu.

Tokios strategijos rezultatas tarp S&P 500 indeksą sudarančių kompanijų yra 14,22%. Rinkos vidurkis vos 11,13%. Taigi, šiame laikotarpyje investavimas į dividendines akcijas buvo puiki strategija.

Stocks for the Long Run by Jeremy J Siegel

Beveik identiški rezultatai investuojant į pigiausias, pagal P/E rodiklį kompanijas. Grąža 1957-2006 metais siekia 14,3% per metus, ir ženkliai lenkia 11,13% rinkos vidurkį.

Stocks for the Long Run by Jeremy J Siegel

Abu grafikai panašūs, nes kaip sakiau, aukštas dividendinis pajamingumas lygiai tas pats, kaip investavimas į pigias, pagal bet kokį kitą rodiklį, kompanijas.

Puiku, atrasta puiki strategija rinkai aplenkti. Bet, prieš kam nors bėgant pirkti dividendinių akcijų, trumpas įspėjimas – everybody knows that.

O kai visa rinka ką nors žino, štai kas būna toliau. Pradėsiu nuo JAV duomenų.

Palyginkime, kaip sekėsi Vanguard High Dividend Yield ETF ir Vanguard Value ETFs po 2005 metų.

Nebeliko jokios value premijos. Standartinis S&P 500 indeksas, kurio grąža, nuo 2007 metų iki šiol siekia 8,1%, lenkia visus vertės porūšius.

Vanguard High Dividend Yield ETF rezultatas 7,21% per metus, o Vanguard Value ETF 6,64%.

Žinoma, JAV ne vienintelis regionas pasaulyje. Tai maž kitur vertės akcijos žiba savo pasiekimais ?

Imkim Europos rinką. Palyginsiu tris iShares fondus. Vienas seką bendrą rinką (IMEU), kitas renkasi aukšto dividendinio pajamingumo kompanijas (IDVY), trečias ETF investuoja į vertės kompanijas, kurių price to book, earnings ir free cash flow rodikliai žemi (IEDL).

Bendrą Europos akcijų rinką sekantis IMEU lenkia savo vertės konkurentus. IMEU grąža siekia 6,38% per metus.

Europinis dividendinis IDVY ETF 3,76%, Value Factor IEDL ETF 5,70%.

Blogai ? Nelabai. Emerging Markets vertės investavimui sekasi blogiau.

Lyginsiu iShares Core EM ETF (EIMI), kuris seką bendrą rinką ir iShares dividendinį EM ETF (IEDY), investuojantį į tas besivystančių rinkų kompanijas, kurių dividendinis pajamingumas aukščiausias.

iShares EM Core ETF (EIMI) rezultatas siekia 6,19% per metus nuo 2012 metų pradžios.

iShares dividendinis Emerging Markets ETF (IEDY) gali “pasigirti” 1,73% metine grąža.

Apibendrinant, 2005 metais investuotojas, perskaitęs knygą apie tai, kaip dividendinės ir vertės akcijos outperformina, buvo nemaloniai nustebintas. Per ateinančius du dešimtmečius sėkmės formulė pakartota nebuvo.

JAV, Europoje ir Emering Markets – visur vertės akcijos bendros rinkos nebelenkia. Galėjai rinktis high dividiend yield ar kitus vertės rodiklius – rezultatas tas pats.

Kodėl ? Nes rinka yra efektyvi.

Dividend-growth rezultatai

Pasižiūrėkim į Dividend-growth strategiją sekančius fondus. Pradžiai lyginsiu šiuos du fondus:

iShares Select Dividend ETF (DVY). Renkasi JAV kompanijas, kurios penkis ir daugiau metų moka dividendus.

First Trust Morningstar Div Leaders ETF (FLD). Investuoja į vidutinio ir didelio dydžio JAV kompanijas, pasižyminčias “dividend consistency and dividend sustainability in years past“.

Rezultatai ? 2007-2022 metų laikotarpiu S&P 500 indeksas generuoja 8,10% per metus.

iShares Select Dividend ETF grąža siekia 6,45%, o First Trust Morningstar Div Leaders ETF gali pasigirti 6,10% per metus siekiančiu rezultatu.

Taip lengvai nepasiduosiu. Ieškau toliau dividendinių aristokratų pranašumų. Imu dar tris ETF, kurių istorija trumpesnė.

ProShares S&P 500 Dividend Aristocrats (NOBL) ETF – investuoja į S&P 500 dividendų aristokratų akcijas.

Vanguard Dividend Growth (VDIGX) ETF – manau, pavadinimas fondo viską pasako.

Schwab U.S. Dividend Equity ETF (SCHD) – “Invests in high-dividend-yielding stocks in the U.S. with a record of consistently paying dividends, selected for fundamental strength relative to their peers, based on financial ratios“.

Pagaliau ! Radau dividendinį fondą, kuris nuo 2014-ųjų metų lenkia bendrą rinką.

Schwab U.S. Dividend Equity ETF grąža siekia 10,38% per metus, o S&P 500 fondo grąža 9,8%.

Likę du aristokratų ETF’ai, deja, šiek tiek atsilieka.

Nereikia suprasti, jog teigiu, kad dividendų aristokratų tipo kompanijos nevertos dėmesio. Atvirkščiai – Walmart, Coca Cola, McDonalds, Exxon Mobil – sėkmingos, jau daugelį metų veikiančios korporacijos, akcininkams išmokančios gausybę uždarbio.

Bet kaip ir visada – everybody knows that.

Rinka efektyvi, visi žino, kad šios kompanijos nuostabios ir puikios. Todėl NOBL ETF kaina (pagal P/E rodiklį) tokia pati, kaip S&P 500 indeksą sekančio ETF.

5. Dar kartą apie total return svarbą

Įrašą pradėjau pasakojimų, kaip investavimo akademijos svečias pasakoja, jog kainos prieaugis nėra “tikras”. Anot jo – tik dividendai – tikra grąža.

Ar jis vienintelis ? Deja, ne. Štai citata iš toje pačioje laidoje dalyvavusio Tautvydo Mačiulaičio blogo:

Įsivaizduokim, jog turim A ir B aktyvus. Galime pasirinkti vieną iš jų ir tuomet į tą aktyvą 30 metų kiekvieną mėnesį investuoti po 200 eurų su 10% metine grąža. Aktyvas A tiesiog generuoja 10% metinės grąžos, aktyvas B iš 10% grąžos išmoka 4% dividendų.

…aktyvą A žmogus kol kas kaip ir neturi absoliučiai nieko. Taip, šviečia investicinėje sąskaitoje skaičius 456k EUR. Bet kas iš to ? Tu tų pinigų panaudoti negali.

…Jei turi aktyvą A, labai smagu taupyti mokesčius ir žiūrėti, kaip jo vertė auga. Tačiau iš to aktyvo jokios praktinės naudos tavo gyvenime nebus, kol jo neparduosi…

…Tuo tarpu aktyvas B išmoka nuolatinį srautą į tavo sąskaitą. Tuos pinigus tu gali reinvestuoti, išleisti, padovanoti, suvalgyti ar ką tik leidžia tavo fantazija su jais padaryti. Jie jau tavo….

…Po 25 metų investavimo į aktyvą A, tu realiai neturi nieko. Tik įrašą, kad tau priklauso X vertės daiktas. Tuo tarpu aktyvo B atveju tu turi nuolatines išmokas, kurios gali realiai gerinti gyvenimo kokybę….

Letas pelnas

Kiek paklausau lietuviško turinio investavimo tema, tai šių citatų autorius nepasižymi nusikalbėjimais ir į temą pataiko. O šis, cituojamas, blogo įrašas – senokas. Todėl nenoriu akcentuoti vieno ir konkretaus jo pasisakymo.

Tačiau tokia “logiką” dažnai galima išgirsti ir kituose informaciniuose šaltiniuose – tai visiška nesąmonė.

Price return is not real return logikos dekonstrukcija

Pasižiūrėkim atidžiau į teiginį, kad price return, arba skaičiukas kurį matai savo brokerio sąskaitos interface, nėra tikras.

Yra keletas argumentų, kodėl tas skaičiukas galėtų būti tik “teorinė” vertė, nesvarbi praktiškai.

1. Tai tik įrašas, ne turtas

Pirma, bet koks finansinis turtas šiais laikais tėra įrašas duomenbazėje.

Nepriklausomai nuo to, ar turima cash’as Swedbanke, ar akcijos Interactive Brokers. Nėra jokio fizinio daikto, tik elektroninis įrašas.

Kaip viskas veikia akcijų atveju ? Nesu specialistas, bet mano įsivaizdavimas toks.

Yra didelis centrinis registras (vadinamas depository), kuriame saugoma informacija kas kam priklauso. Berods, Airiškų ETF akcijų savininkai registruojami Euroclear depository.

Jeigu perku VWRD akcijas per Interactive Brokers, ar Euroclear parašyta, kad šios akcijos priklauso man ? Ne.

Euroclear yra įrašas, kad tam tikras akcijų skaičius priklauso Interactive Brokers. O tada jau Interactive Brokers saugo konkrečių asmenų duomenis, kuriems šios akcijos priklauso. Šitas fokusas vadinamas “securities are held in street name“.

Tai, ar mano akcijos, saugomos Interactive Brokers, saugios ? Ar niekur mano turtas nepradings ?

Mano manymu – ganėtinai saugios. Tačiau visada svarbu double checkinti, kokiu brokerį naudojiesi, kad netyčia nepataptum šaraškino kontoros auka. Neverta bėgti paskui kiekvieną startuolį, siūlantį prekiauti akcijomis.

Galbūt, įrašas apie mano indėlį Swedbanke saugesnis turtas, nei Interactive Broker įrašas, apie mano turimas akcijas. Bet jeigu laikysiu savo santaupas indėlio pavidalu Swedbanke, tai tikrai po 20 metų duonos už jas ir te įpirkusiu.

2. Šuldu buldu – susikūriau dividendus pats !

Antras argumentas – kai išmokami dividendai, turiu tikrus pinigus, cashą. O kas man iš to vertės prieaugio ?

Tokiais argumentais daroma iliuzija, kad kainos prieaugis negali būti panaudojamas turto savininko kokiam tik nori tikslui. Teigiama, vienintelis būdas nuolatinėms išlaidom padengti – pastovus dividendų srautas.

Išduosiu paslaptį – dividendus gali susikurti pats !

Kaip ? Yra toks magiškas mygtukas, vadinamas “sell“. Paspaudi jį, ir tas įsivaizduojamas draugas, kainos prieaugis, staigiai virsta realia perkamąja galia banko sąskaitoje.

Pavyzdžiui, buvau neatidus, neklausiau facebooko profesionalų ir nusipirkau accumulating VWRD versiją. VWRD distributing versija dividendus išmokėjo, o mano accumulating fondas juos pavogė. Ką daryti ?

Tarkim, distributing VWRD ETF vertė $100 ir fondas išmokėjo $1 dividendų. Accumulating ETF vertė bus lygi $101.

Galiu paimti, parduoti accumulating ETF už $1 dolerį ir turėsiu lygiai tą patį rezultatą ! Turėsiu įmonių, sekančių pasaulio akcijų indeksą, už $100 ir $1 banko sąskaitoje. Abiem atvejais.

Tokia logika veikia rinkoms krentant ir kylant, ETF’ams ir paskiroms akcijoms. Akcijoms, kurios moka dividendus ir toms, kurios daro share buybacks.

Bet, dar kas gali sakyti, jeigu distributing ETF dividendus išmoka, jų nereinvestuoja, o rinkos krenta – tai mano turtas išsaugomas ? Duh, mr. obvious.

Kuo mažiau kapitalo yra at risk, tuo mažesni nuostoliai. Bet kas dar mažesnis ? Grąža.

Jeigu akcijos istoriškai uždirba apie ~10% per metus, šio skaičiaus niekaip nepasieksi be dividendų reinvestavimo.

3. Kaina yra nestabili

Dar vienas argumentas, kodėl kaina nesvarbi – nes rytoj ji gali pasikeisti. Tame yra teisybės.

Cashas banko sąskaitoje – stabilu. Akcijų vertė – ne.

Tokia kainą tenka mokėti renkantis šį investavimo būdą. Neapibrėžtumas, kokia akcijų vertė bus rytoj, yra feature, not a bug.

Bet mano šiandieninė portfelio vertė yra lygiai tokia pat reali, kaip casho, gulinčio banko sąskaitoje, vertė.

Nes vieną vertę visada galiu paversti kita ! Bent jau vertybinių popierių biržos darbo metu.

Jei esi Elonas Muskas ir nori parduoti Tesla akcijų už $10 mlrd., tai taip – bandant akcijas parduoti kaina “pabėgs”. Nes nebus pirkėjo tokiam stambiam sandoriui.

Arba, jei reikia parduoti reikšmingą portfelį Baltijos šalių akcijų. Tikėtina, pirkėjas tavęs biržoje nelaukia, kuris už last price quote pirks bilę kiek vienetų į rinką paduodamų Aprangos akcijų.

Bet likvidžių ETF (pavyzdžiui, VWRL) atveju, lietuviškas milijonierius, kuris patiekia į rinką 100k eurų vertės fondo akcijų – kainos nepajudins.

Visada galima likvidžius aktyvus parduoti, o gautas lėšas persiversti į savo banko sąskaitą vartojimo reikmėms.

Kainos prieaugis tiek pat tinkamas pragyvenimo išlaidoms apmokėti, kiek dividendai.

6. Dividendinio investavimo pliusai

Man visada norisi būti objektyviam. Todėl pasakius A, kodėl dividendai nėra svarbu, reikia pasakyti ir B, kad dalies žmonių rezultatai gali būti geresni renkantis dividendinio investavimo strategiją.

Psichologija

Beveik niekas Lietuvoje nešneka apie patį svarbiausią veiksnį, lemiantį rezultatus. Investuotojų psichologiją.

Tik ta strategija, kuri individui priimtina, suprantama ir patikima, gali lemti ilgalaikę sėkmę.

Faktas, kad daugumos investuotojų grąžos rezultatas atsilieka nuo pasaulio akcijas sekančio indekso vidurkio.

Tingiu ieškoti duomenų, bet visai gali būti, kad dividendinio investuotojo rezultatai geresni, už bendrą individualių investuotojų vidurkį.

Kodėl ? Nes perkami aktyvai nėra kažkuo blogi. Dividendinį investavimą propaguojantys asmenys neperka kokių žaliavų ETF’ų ar panašiai.

Bet tas religinis tikėjimas dividendais, spėju, nemažai dalių investuotojų leidžia neparsiduoti rinkoms krentams.

Tai kas, kad tas tikėjimas neturi racionalaus pagrindo. Bet rezultatas geras.

Kiti smulkūs pliusai

Žmogui, jau esančiam pensijoje, turint dividendus mokančius aktyvus nereikia nuolat atlikti sandorių.

Abejoju, ar ši įtaka reikšminga galutiniam rezultatui, nes šiuolaikiniame pasaulyje vieno sandoriai kaštai siekia vos 1-4 eurus.

Paskutinė smulkmena, sprendžiant kurio tipo fondus ir aktyvus rinkis, reikia apgalvoti ir mokesčių sistemos klausimą. Dividendų apmokestinimas gali būti palankesnis už kapitalo prieaugio.

Tačiau, labai menkai tikėtina, kad distributing ETF, ar juo labiau dividendines pavienes akcijas, perkantys asmenys, esantys “kaupimo” stadijoje, išloštų ilgalaikėje perspektyvoje dėl mokestinių priežasčių Lietuvoje.

7. Man patinka dividendai !

Tikrai.

Dauguma mano ETF’ų distributing (turiu tam asmeninių argumentų).

Nors neinvestuoju į pavienes kompanijas, man daug labiau prie širdies vertės, o ne augimo kompanijos.

Neseniai rašiau įrašą, kad pagrindinis veiksnys, lemiantis kurios šalies akcijų rinkos grąža long term’e aukščiausia yra dividends per share augimo tempai.

Taigi, be kalbų, dividendai yra svarbu. Nes įmonės akcijos ilgalaikė vertė priklauso nuo to, kiek pelno bus išmokėta akcininkams dividendų ir share buybacks pavidalu.

Bet aktyvo vertė priklauso ne nuo per praėjusius metus, ar ateinančius metus, išmokamų pinigų srautų, bet pinigų srautų kuriuos įmonė išmokės per visą savo veiklos laikotarpį.

O, ar ši akcija gera investicija dabar, priklauso nuo to, kokia akcijos kaina yra dabar.

Galbūt, rinka mispricina vertės kompanijas (rašiau apie tai čia). Todėl vertės kompanijos yra geresnė investicija už vidutinę įmonę. O dividend yield vienas būdas vertei matuoti.

Galbūt, rinka linkusi per pigiai įkainoti subrendusius verslus, kurie grąžina lėšas savo akcininkams. Todėl tokios cash cows kompanijos geresnė investicija už rinkos vidurkį.

Bet svarbiausia, abiem atvejai aukštesnį uždarbį už rinkos vidurkį investuotojams atneštų ne dividendai !!!

Abiem atvejais aukštesnę už rinko vidurkį generuotų kainos pokytis (dėl P/E rodiklio pokyčio), o ne dividendai. Nes rinka klaidingai vertintų ateities pinigų srautą, kurį aktyvas generuos.

8. Pabaigai

Paskutinį dešimtmetį augimo akcijoms sekėsi puikiai, vertės akcijų rezultatai gerokai kuklesni. Finansų pasaulyje dažnai yra taip, kad švytuoklė iš vienos pusės keliauja į kitą.

Nerijus Mačiulaitis tikrai gali būti teisus. Galbūt, bus taip, kad vertės (aukšto dividendinio pajamingumo) kompanijoms artimiausias dešimtmetis bus geras.

Tikrai taip gali būti ! Bet ne čia esmė.

Grąžą lemtų perkainojimas, o ne dividendai

Jeigu dividendinėms akcijoms artimiausiais metais seksis geriau, už augimo akcijas, tai ne todėl kad šios akcijos moka dividendus. Bet todėl, rinka perkainos šių kompanijų akcijų kainą.

Bet čia didelis “jeigu”.

Finansų rinkos pasižymi tuo, kad įvairūs kiekybiniai vidurkiai nėra statiški. Vertėms akcijoms gali sektis ne taip gerai, kaip istoriškai, jeigu jų paklausa bus aukštesnė, dėl gausybės egzistuojančių finansinių instrumentų propaguojančių tokį investavimo stilių.

Dividendinis investavimas – reklama

Visi dividendiniai fondai, aristokratų ETFs ir visi dividendinį investavimą propaguojantys guru turi vieną tikslą – uždirbti iš individualių investuotojų sumokamų komisinių ir tarpininkavimo mokesčių.

Tie fondai ir patarėjai egzistuoja ne tam, kad uždirbtų klientams, bet tam, kad patys užsidirbtų.

Dividendinių ETFs expense rations aukštesni. Todėl ETF fondų valdytojai suinteresuoti juos brukti.

Lietuviškai padangėje irgi netrūksta dividendų mėgėjų. Dalis suinteresuoti pardavinėti tokius produktus, nes gauna iš to komisinių vienu ar kitu pavidalu.

Kita dalis – nuoširdžiai tiki savo teiginiais.

Total return is all that matters

Asmeninį investuotojo rezultatą lemia ir lems ne gautų dividendų sumą, o bendra grąža, susidedanti iš kapitalo prieaugio ir dividendų.

To nereiktų pamiršti.


Pateikiama informacija nėra rekomendacija pirkti ar parduotu konkrečias finansines priemones. Skaitytojai asmeniškai patys atsako už savo sprendimus. Plačiau: Informacijos atskleidimas.

8 thoughts on “Dividendų miražas

  1. labas, ne i tema – bet kazkodel i mano email neateina naujienslaiskiai su naujais straipsniais. Gal ir pas kitus ta pati beda ?

    1. Ech, gėda prisimažinti, bet visai pamiršau, kad prieš metus kurdamas puslapį šitą opciją įdėjau.

      Kadangi kam nors įvedus pašto adresą kažkodėl (turbūt todėl, kad aš kreivarankis web kūrimo srityje) jokio priminimo pranešimo negaunu, visi įvesti adresai guli pamiršti.

      Prieš rašydamas sekantį įrašą nepamiršiu pataisyti šios klaidos ir išsiusti priminimą tiems, kas registravosi.

      Didelis ačiū už pastabą !

  2. Kaip visada – puikiai!

    Keli pastebėjimai.
    Nežiūrėjau įrašo, bet spėju advokatui dividendai tiesiog patinka, todėl toks teiginys išsprūdo. Be to, jis nėra labai klaidingas. Tik jūsų požiūrio kampai ir pozicijų pagrindimai galimai skiriasi.
    Amazon’ą lyginti su Walmart irgi truputi nekorektiška. Spėčiau, kad 1996 m. pasirinkus random tech įmonė ir random aristokratą, tai rezultatas būtų aristokrato naudai. Atitinkamai, iš čia atsiranda ir advokato logika, ir advokato teiginio neklaidingumas. Mano nuomone/spėjimas (žinoma, neatlikus tokio tyrimo :)), bendrą rinką/etf/indeksą ištempia kelios įmonės, kurios stipriai auga (Amazon pvz), ko nėra aristokratuose. Bet šio bruožo nėra individualiose įmonėse, todėl atsitiktinai atrinktu atveju (na arba įsivaizduojant, jog 1996 m. žinojai, jog Amazon taps grandu) yra priešingai nei lyginant indeksus/etf/bendrą rinką.

    1. I hear you. Yra Amazon ir Walmart pavyzdyje nekorektiškumo. Amazon rezultatai neatspindi vidutinės growth įmonės. Vidutinei growth įmonei nuo 1996-ųjų sekasi panašiai kaip indekso vidurkiui (JAV duomenimis).

      Taip pat sutinku (nors irgi neturiu duomenų), kad vidutinės aristokratų įmonės rezultatai mažiau svyruoja nuo indekso vidurkio, nei vidutinės augimo įmonės. Bet ką tai keičia ? Nesu tikras ar suprantu, kuo šis argumentas svarbus.

      Mano minties esmė, kad grąžą visada lemia total return. Susidedantis iš kainos pokyčio ir dividendų. Dažnai sutinku nuomonę, kad kainos dedamoji nėra “tikra”. Nes tai tik užrašas sąskaitoje, svyruojantis. O dividendai – čia tai jau tikras uždarbis, nes tai cashas banko sąskaitoje.

      Su šia logika nesutinku. Svarbiausias total return. O kaip jis pasiekiamas – ar perkant dividendinius aktyvus, ar augimo akcijas – neturi reikšmės.

      Per paskutinius dvidešimt metų aukšto dividendinio pajamingumo akcijos, ar dividendiniais aristokratai, niekaip nepadėjo pasiekti aukštesnio už bendrą rinkos vidurkį total return.

      Ar įmanoma, kad ateityje ši tendencija pasikeistų ? Žinoma, ypač kalbant apie aukšto dividendinio pajamingumo akcijas. Bet jei taip nutiktų, tai ne dėl mokamų dividendų, bet dėl kainos grąžos.

      Sunkiau tikėtina, kad dividendinių aristokratų grąža vidutiniu laikotarpiu lenktų rinkos vidurkį. Nes nėra skausmo, lyginant su bendru akcijų indeksu, laikytis tokios strategijos. Where there is no pain, there is no gain.

      Ačiū už komentarą!

      1. Kai kalbate apie vidutinę “growth įmonę” kalbate apie tam tikrą indeksą/fondą? Mano diletantišku spėjimu, jeigu paimti 1996 m. visas aristokratų įmones ir visas growth įmones, tai augimo įmonių daugiau (tiek procentaliai, tiek absoliučiais skaičiais) nukeliavo į užmarštį. Čia ir atsiranda mitas apie skaičiukus ekrane, kol pelnas nefiksuotas, tol tik skaičiukai ekrane. Šiandien ta įmonė gali gerai lipti į viršų, tačiau poryt gali keliauti po žeme. Dividendų atveju, jeigu įmonė nukeliaus po žeme, tai šiandien ir ryt gali gauti dividendus.

        Jeigu žiūrėti grynai iš matematikos pusės, tai jūs neabejotinai teisus. Bet čia susimaišo tikėjimas, psichologija ir matematika. 🙂 Jeigu tikėtų matematika, tai pasiimtų paprastą fondą, kuris tikėtina uždirbs tiek, kiek uždirba rinka. Bet žmogui pasijungia psichologija, nori turėti pinigų srautą. Tada atsiranda tikėjimas, jog jis gali atsirinkti geresnes akcijas, nei rinkos vidurkis. Tada supranta, kad yra labai rizikingos akcijos, kurios turi nemažą tikimybę nukeliauti į akcijų užmarštį, todėl renkasi mažiau rizikingas akcijas (aristokratus). Tada gaunasi, tai kas gaunasi.

        1. Sakydamas, kad nuo 1996 m. vidutinei growth įmonei sekasi panašiai kaip value, turėjau omenyje indeksą (remiuosi http://www.portfioliovisualizer.com asset class duomenimis).

          Nuo 1996 m. Vanguard Value Index Fund (VIVAX) grąža žemesnė nei Vanguard Growth Index Fund (VIGRX).

          Spėju, kad šie Vanguard Value ir Growth fondai seka indeksus, kurie yra cap-weighted.
          Tad indeksai neatspindi “vidutinės įmonės rezultato”.

  3. Man sunku ką nors pardavinėti, todėl negaudamas dividendų gal net ir gyvenimą baigčiau su įrašu apie turtą banke, o reguliariai gaunami dividendai yra pinigai kuriais aš disponuoju, kartais pirkdamas jau kitas pozicijas, kartais duoną. O kai būsiu apsiseilėjęs gal nelabai ir susigaudysiu, kad turiu kažką parduoti, norėdamas apmokėti sąskaitas o dividendai įkris patys ir mano visos automatiškai apmokamos sąskaitos ras pinigų banke. Tai ne tik grąža, tai mąstymo būdas. Pvz nesiekiu max pelno, bet noriu srauto, todėl pusė į index pusė į dividendinius. Gal tokių ne aš vienas. Perku ir laikau.

    1. Mano portfelyje šią psichologinio komforto funkcija atlieka p2p dalis. Smagu, kad nepriklausomai nuo akcijų kainų pokyčių, išmokamų dividendų ir panašiai, visada galiu sąskaitas apmokėti iš grįžtančio p2p pinigų srauto.

      Investavimas gali kelti daug streso. Ypač jau esant pinigų nusiėmimo stadijoje, kai ateities perkamoji galia ir pragyvenimo lygis priklauso nuo rinkų aukštingumo.

      Geriausia strategija ne ta, kurios teorinis skaičiukas geriausias, bet ta, kuri ramiai miegoti leidžia, kurios sugebama laikytis ilgą laikotarpį.

      Smagu, kad radote kas jums tinka ir patinka.

Leave a Reply