Individualaus investuotojo memuarai

Category: Akcijos Page 1 of 5

Pasyvaus investavimo era keičia rinkas

Kai faktai pasikeičia, išmintinga keisti ir savo nuomonę. Ar bent jau į naujus faktus atsižvelgti.

Jau daugelį metų, remiantis tvirtais įrodymais, pasyvus investavimas yra išmintingiausia investavimo strategija. Rimtų argumentų prieš ilgą laiką nebuvo. Tačiau galbūt ateina laikas persvarstyti kai kurias pasyvaus investavimo dogmas?

Teoriškai, pasyvus investavimas neturėtų nustatinėti kainų rinkoje. Pasyvus investuotojas turėtų būti kainos priėmėjas („price taker“), bet ne jos formuotojas („price maker“). Tikrąsias kainas turėtų atrasti aktyvūs investuotojai, o pasyvieji – tiesiog pirkti akcijas šiomis jau jų nustatytomis kainomis.

Bet kaip aktyvūs rinkos dalyviai gali nustatyti akcinių bendrovių kainas biržose, jeigu pačių aktyvių investuotojų rinkoje paprasčiausiai nebelieka? Tokiu atveju pasyvūs pinigų srautai pradeda kainas veiki tiesiogiai. Taip pasyvus investuotojas iš „price taker“ nejučiomis virsta „price maker“.

Įvairių akcijų rinkų grąžos 2026H1

Štai beveik pasibaigė pirmasis 2026 metų pusmetis.

Nors dar liko dvi savaitės, nusprendžiau pasižiūrėti, kaip, birželio 12 d. duomenimis, per šį pusmetį sekėsi įvairių regionų ir šalių akcijų rinkoms.

Taip pat apžvelgsiu, kieno rezultatai nuo 2022 m. yra geriausi.

JAV akcijos: puikus ketvirtis (su klaustuku)

2026-ieji kol kas – dar vieni išskirtinai geri metai JAV akcijoms.

S&P 500 indekso grąža nuo metų pradžios, skaičiuojant eurais, šiuo metu siekia 12,57%, o NASDAQ – net 22,88%. Tačiau ne šie skaičiai mane stebina labiausiai.

Ne paslaptis, kad jau kurį laiką išlaikau skeptišką požiūrį į JAV akcijas, todėl spartus jų kainų augimas nėra visiškai tai, ko tikėjausi. Bet tai, kas mane iš tiesų stebina – ne šių metų grąža, o neįtikėtinai spartūs pirmojo ketvirčio pelno augimo tempai. Tai reikalauja atidesnio žvilgsnio.

Vieną kartą Japonijoje

Japonijos akcijų rinkos bumas 1980-aisiais buvo išskirtinis laikotarpis. Tuo metu Japonija atrodė kaip pasaulio valdovė, kuriai nebuvo lygių.

Šios šalies akcijų rinka tapo didžiausia pasaulyje, japoniškos įmonės ir vadybos metodai buvo laikomi pranašesni už vakarietiškus. Iš 10 didžiausių pasaulio įmonių pagal rinkos vertę 9 buvo japoniškos.

Per dešimtmetį iki 1988 m. pabaigos Japonijos akcijos uždirbo ženkliai aukštesnę grąžą nei likusio pasaulio pagrindinių regionų akcijų indeksai.

Yra nedaug tokių laikotarpių finansų istorijoje, kai stambaus regiono akcijų rinka ne tik uždirba stulbinamą grąžą, bet ir tuo pat metu ženkliai lenkia visas kitas pasaulio rinkas dešimtmetį iš eilės. Taip buvo vieną kartą Japonijoje.

Modernių rinkų istorijoje yra tik vienas toks kitas laikotarpis – JAV akcijų bumas 2010-2024 m., per kurį JAV akcijų grąža ženkliai lenkė kitų regionų akcijų rinkas.

Kas buvo Japonijoje po to – visi puikiai žino. Japonija paniro į ilgą ekonominį sąstingį – prarastuosius dešimtmečius. Tuo tarpu Japonijos akcijų rinkos prarado didžiąją dalį savo vertės.

Bet įdomu, kad po 1979-1988 m. dešimtmetį trukusio Japonijos akcijų bumo rinkos nepradėjo staigiai iš karto kristi. Šį dešimtmetį sekė 1989 metų Japonijos akcijų stagnacija.

Šios Japonijos tendencijos primena 2010-2024 m. JAV akcijų rinkų bumą ir po to sekusią 2025 m. JAV akcijų rinkų stagnaciją. Tarp šių abiejų laikotarpių yra nepaprastai daug panašumų, jei akcijų rinkų rezultatus skaičiuosi eurais*.

*Pastaba: visi straipsnyje naudojami duomenys yra paimti curvo.eu ir yra perskaičiuoti eurais. Euro nebuvo iki 1999 m., todėl ankstesni duomenys perskaičiuoti pagal teorinį ECU kursą.

Apsivertęs akcijų pasaulis

Penkiolika metų rinkose vyko JAV akcijų balius – tai buvo didžiausią grąžą beveik kiekvienais metais generuojanti turto klasė.

Aukščiausi lūkesčiai buvo 2024 m. pabaigoje, kai antrą kartą išrinkus Donald J. Trump visi tikėjosi tolimesnio JAV akcijų, ekonomikos ir dolerio dominavimo.

Bet kas nutiko? Nuo 2025 m. pradžios iki šių metų vasario vidurio daugumos rinkų grąža, skaičiuojant eurais, gerokai viršijo JAV akcijų grąžą.

Kodėl staiga JAV akcijos pradėjo atsilikti, o kitų regionų rezultatai – geresni? Kas naujo pasaulyje ir finansų rinkose?

ETF 2025 m. rezultatų apžvalga

Europoje šiandien galima rinktis iš net 1397 ETF, todėl išsirinkti – ne visada paprasta.

Todėl kasmet peržvelgiu, kaip sekasi keliems didžiausiems ir populiariausiems ETF, juos grupuodamas pagal regionus – nuo pasaulio ir JAV iki Europos bei besivystančių rinkų.

Šiame įraše trumpai apžvelgiu šių ETF 2025 metų rezultatus.

Ilgalaikis investavimas saugumo neužtiktina

Akcijos yra rizikingos.

Ne tik pavienių įmonių akcijų vertės smarkiai svyruoja, bet ir plačiai diversifikuotų fondų, net tokių kaip VWCE.

Ar yra koks nors šios problemos sprendimo būdas? Kaip sumažinti akcijų keliamą riziką?

Populiari strategija, kurios laikausi ir pats, – ilgalaikis investavimas, iš pirmo žvilgsnio padėti gali riziką sumažinti, bet tai – iliuzija.

Atrodo logiška būtų manyti, kad tik trumpalaikiai investuotojai, kurių horizontas tėra vieneri ar dveji metai, akcijų rinkose patiria riziką.

Tuo tarpu ilgalaikiam investuotojui rinkos svyravimai tarsi nepavojingi, o rizikos nėra – juk blogiausiu atveju tereikės išlaukti kelerius metus, kol akcijų kainos vėl pakils.

Tačiau taip nėra. Iš tiesų, ilgalaikis investavimas gali būti dar rizikingesnis!

Akcijos investuojant trumpam yra rizikingos, bet ši rizika nemažėja investavimo laikotarpiui ilgėjant.

Apie tai plačiau – šiame įraše.

Baltijos akcijos ir II pakopa

Į Baltijos regiono įmonių akcijas pradėjau investuoti nuo 2024 m. balandžio.

Kaip rašiau įraše „Ar Baltijos šalių akcijos yra dirty cheap“, pagrindinė šio sprendimo priežastis buvo tai, kad Baltijos akcijos tuo metu ekstremaliai pigios.

Nuo tada iki dabar OMX Baltic 10 indeksas, kurį stengiuosi atkartoti investuodamas į Baltijos akcijas, pakilo 11,26%. Tai reiškia, kad uždirbau apie 7,7% metinę grąžą.

Kas laukia Baltijos akcijų artimiausiais metais? Kaip šią rinką paveiks II pakopos pensijų sistemos reforma?

Apie tai – šiame įraše.

Kas uždirbs iš AI?

Įdomu stebėti, kaip vystosi AI technologija, kur ši mus nuves.

ChatGPT išpopuliarėjo jau beveik prieš trejus metus, nuo to momento AI technologija turėjo milžinišką įtaką akcijų kainoms JAV ir pasaulyje.

Nepaprastai įdomu tai, kad AI technologiją vysto didžiąja dalimi rinkoje jau įsitvirtinę verslai: populiariosios Mag-7 ir kitos žymios JAV technologijų įmonės.

Šios mega korporacijos, veikiančios technologijų sektoriuje, dominuoja akcijų rinkose jau kokius penkiolika metų, būtent jų akcijų kainos augo sparčiausiai.

Tačiau tai nebuvo niekuo nepagrįstas „burbulas“, nes kartu su akcijų kainomis sparčiau nei kitų sektorių įmonių augo ir JAV technologijų įmonių pelnai.

Į sceną žengus AI, situacija pasikeitė.

Didžiosios JAV technologijų kompanijos, plėtojančios AI technologiją, patiria didžiulius kaštus investuodamos į šią naują sritį, bet iš to gauna mažai naudos.

AI technologija tiesiog nėra pelninga.

Dividendiniai investuotojai nevalgo nemokamų pietų

Dividendinis investavimas yra populiari, bet kontraversiška strategija.

Viena vertus, su dividendiniu investavimu viskas yra gerai. Tai tikrai nėra prasčiausia įmanoma strategija pasaulyje, o laikantis jos ilgą laiką galima pasiekti puikių rezultatų.

Kita vertus, tarp geriausių investuotojų pasaulyje nėra nė vieno, kuris taikytų dividendinio investavimo strategiją. Pastebima net atvirkštinė taisyklė – kuo daugiau apie investavimą išmanai, tuo mažesnė tikimybė, kad pasirinksi dividendų strategiją.

Bet dividendinio investavimo temą mėgsta įvairūs influenceriai, gaunantys komisinių atkatą už reklamuojamus produktus – nes šią strategiją lengva „parduoti“.

Dividendinį investavimą taip pat mėgsta ir smulkūs mažmeniniai investuotojai. Taip yra todėl, kad dividendai sukuria saugumo, patikimumo, stabilumo ir racionalaus investavimo iliuziją.

Kad dividendinis investavimas tėra miražas, rašiau viename savo įrašų, pavadintame Dividendų miražas, kuriame argumentavau, kad dividendinės kompanijos nėra geresnės.

Šiame įraše argumentuosiu, kad pasirinkti dividendinio investavimo strategiją yra klaida. Dividendinio investavimo strategija pažeidžia vieną iš pagrindinių investavimo taisyklių – diversifikaciją. Kam apsiriboti vien tik dividendus mokančiomis kompanijomis?

Dividendiniai investuotojai dažnai uždirba tiek pat (ar net mažiau) nei tie, kurie savo portfelį diversifikuoja plačiau. Tačiau, priešingai nei dažnai tikima, apsiribojus vien dividendinėmis investicijomis rizika išauga, o ne sumažėja.

Page 1 of 5

Powered by WordPress & Theme by Anders Norén