Pinigų gremlinai

Vasara investicijomis domiuosi mažai, dar mažiau laiko skiriu šiam puslapiui prižiūrėti, bet viena tema paskutiniu metu mane šiek tiek erzina.

Norėjau pasinaudoti tam tikrais Lietuviškai instrumentais, bet niekaip nepavyksta uždirbti tiek, kiek norėtųsi.

Lietuvoje galima rasti nemažai sutelktinio finansavimo platformų, kurios žada neblogą grąžą.

Arba pilna platinamų obligacijų emisijų.

Pavyzdžiui, pažvejojus galima rasti neblogų pasiūlymų investuoti Rontgen platformoje už 8-10%, pora įdomių pasiūlymų mačiau naujoje BeMyBond platformoje.

O kur dar lyg iš gausybės rago pasipylusios obligacijų emisijos, žadančios 8-10%.

Tačiau paskaičiavus kiek realybėje uždirbsiu (arba uždirbau), pasirinkdamas šiuos instrumentus – neretai nusiviliu, nes dažnu atveju galutinis rezultatas bus gerokai kuklesnis.

Nes pinigus valgo vienas toks didžiulis gremlinas – laikas.

Continue reading →

Investicinių portfelių pavyzdžiai

Į portfelio formavimą aš žiūriu kaip į keleto žingsnių procesą:

(i) Pirmiausia – pasirenkamos investavimui tinkamos turto klasės, (ii) tuomet įvertinama galima šių turto klasių grąža ir rizika, (iii) stengiantis rizikas diversifikuoti suformuojamas investicinis portfelis.

Pirmas žingsnis yra ganėtinai lengvatas, bet antrasis – sunkiai įgyvendinamas praktikoje, todėl, kuomet nukeliauji iki trečiojo žingsnio – jau sunku susigaudyti kuo užsiimi.

Štai kodėl pilna įvairiausių skirtingų portfelio sudarymo strategijų.

Kadangi niekas nežino kur investuoti geriausia, nei kur grąža didžiausia, nei rizika mažiausia, dauguma atvejų portfelio formavimas labiau primena ne mokslą, bet meną, kuomet svarbiausia, jog galutinė keverzonė nediorgintų kiekvieną kartą portfelio ataskaitą akimis permetus.

Šiame įraše apžvelgsiu keletą populiariausių Lietuvoje ir pasaulyje portfelio sudarymo strategijų.

Continue reading →

Kaip sudaryti savo investicinį portfelį

Dažnas skirtumas tarp individualių ir profesionalių investuotojų, tai jog individualių asmenų portfeliuose vyrauja chaosas.

Blaškomasi tarp dividendinių ar technologijų kompanijų akcijų, užsiperkama kas tuo metu ant bangos, ar šiaip skamba viliojančiai – čia šiek tiek P2P ar aukso, o gal net žaliavų, kitą mėnesį, nuotaikai pasikeitus, pozicijos irgi kinta.

Plano, strategijos ir logikos nebuvimas lemia dažną aktyvią prekybą, elgesio klaidas, emocijas kuomet rinkos svyruoja, bei jokio aiškumo galvoje – ką, kur ir kodėl darau.

Šiame įraše aš pabandysiu papasakoti, kaip aš įsivaizduoju portfelio formavimą, šio proceso logiką ir žingsnius.

Į portfelio sudarymą aš žiūriu kaip į kelerių žingsnių procesą:

(i) Pasirenkamos investavimui tinkamos turto klasės, (ii) įvertinama galima grąža ir rizika, (iii) atsižvelgiant į kiekvieno asmenines savybes ir poreikius sudaromas diversifikuotas (arba ne) portfelis.

Continue reading →

2023-ieji: Buliaus metai

2022-ųjų spalva buvo raudona, tais metais krito visos rinkos, visos turto klasės, o saugios užuovėjos rasti buvo neįmanoma.

2023-ieji metai absoliučiai priešingi, viskas žaliavo.

Pagaliau buvo galima uždirbti, o daugiausia uždirbo tie – kurie rinkosi rizikingiausias turto klases.

Naujus metus rinkos dalyviai pasitinka optimistiškomis nuotaikomis, palūkanų normos siaubo nebevaro, infliacija – pamirštama tema.

Nors kažkokios didelės euforijos rinkose nėra, panašu, grįžtama į “business as usual” rėžimą.

Continue reading →

Obligacijos (2 dalis): kam jos reikalingos ?

Obligacijos – viena pagrindinių turto klasių pasaulyje. Šis įrašas antrasis obligacijų tema.

Pirmojoje dalyje rašiau apie tai, kas yra obligacijos. O šio įrašo tikslas atsakyti į klausimą – what the hell do you need them for ? Gal iš viso nereikia ?

Yra dvi priežastys, kodėl investuojama į obligacijas, ir abi jos nesuderinamos.

Pirma, obligacijos yra saugi turto klasė.

Investuojant į obligacijas, nes šios yra saugios, siekiama ne aukštos grąžos, bet kuo labiau sumažinti portfelio vertės svyravimus.

Šiuo atveju dažniausiai šnekama apie patikimų valstybių vyriausybių obligacijas, kurios, sakoma, yra risk-free, neturi tikimybės tapti nemokiomis.

Antra, investuojama į obligacijas norint uždirbti aukštą grąžą.

Antruoju atveju, stengiantis uždirbti, dažniausiai šnekama apie įmonių obligacijas, kurių pajamingumas, bet ir rizika, aukštesnis, nes įmonės gali bankrutuoti.

Ši, antroji priežastis, visiškai nesiderina su pirmąja.

Continue reading →

Obligacijos (1 dalis): Pagrindai

Du metai atgal apie obligacijas niekas nė girdėti nenorėjo, nes šių vertybinių popierių pajamingumas ilgą laiką buvo žemiau plintuso.

Bet laikai keičiasi, štai Lietuvos vyriausybės dešimties metų trukmės obligacijų pajamingumas yra apie 4,5%.

Spaudoje gausu pranešimų apie lietuviškų įmonių platinamas obligacijų emisijas, kurių pajamingumas siekia 10% ir daugiau.

Pagaliau ši turto klasė vėl tampa įdomi daugeliui. Man irgi.

Obligacijos ir akcijos yra dvi didžiausios turto klasės pasaulyje. Apie akcijas buvo du paskutiniai mano įrašai, laikas pašnekėti apie obligacijas.

Pagrindinis obligacijų skirtumas nuo akcijų – ribotas upside. Sakoma, kad į akcijas investuoja optimistai, į obligacijas – pesimistai.

Investuojant į akcijas sėkmingi tie, kas ras įmonių turinčių augimo potencialą, kompanijų, kurių ateities šviesi. Investuojant į obligacijas sekasi tiems, kurie akcentuoja worst case scenario ir sugeba blogiausio išvengti, kitaip tariant, paranojiška ir atsargi asmenybė – būtinas charakterio bruožas sėkmingai veikti šioje rinkoje 🙂

Continue reading →

Investavimo pagrindai

Įspėjimas:

Šiame įraše pateikiama informacija nėra ir neturėtų būti suprantama kaip investavimo rekomendacija. Straipsnyje pateikiama informacija yra bendro informacinio pobūdžio ir neturėtų būti naudojama investavimo sprendimams priimti.

Pateikiama informacija yra asmeninė autoriaus nuomonė, tai nėra skatinimas įsigyti minimas finansines priemones.

Autorius nėra kvalifikuotas investavimo konsultantas ir neturi licencijos teikti investavimo rekomendacijoms.

Autorius gali būti asmeniškai investavęs į straipsnyje minimas finansines priemones.

Pateikiama informacija yra nekomercinio pobūdžio. Tinklapio autorius neturi jokių sąsajų su finansinių priemonių leidėjais, negauna jokių reklamos ar partnerystės (angl. affiliate) pajamų.

Plačiau skaityti: Informacijos atskleidimas.

Šį blogą pradėjau rašyti prieš daugiau kaip pusantrų metų.

Dauguma įrašų buvo deep dive į vieną ir konkrečią sritį. Spėčiau, dažnai sunkiau suprantami ir mažiau naudingi skaitytojui, neturinčiam tvirto pagrindo po kojomis – solidžių ir tvirtų investavimo pagrindų.

Šis įrašas – apie investavimo pagrindus.

Continue reading →

2022-ieji

Pokovidinės euforijos pabaiga finansų rinkose sutapo su 2021-ųjų kalendorinių metų pabaiga. 2022-ieji buvo pokyčių metai.

Daugelis populiarių istorijų, trendų ir lūkesčių buvo sudaužyti. Optimizmą keitė pesimizmas, populiariausių finansinių instrumentų kainos dugno ieškojo visus metus.

Nasdaq akcijų indeksas, reprezentuojantis augimo akcijas krito 30%, Amazon akcijos 50%, Tesla 65%.

Kripto valiutoms -70% buvo geras rezultatas praėjusiais metais.

Obligacijos, saugiomis laikyti instrumentai, dardėjo žemyn kartus su akcijų kainomis, centriniam bankam keliant palūkanų normas seniai nematytais tempais.

Štai kaip atrodė įvairių regionų akcijų ir europinių obligacijų rezultatai per 2022 metus:

Continue reading →

Žiema, žiema, bėk iš kiemo

Pasibaigus GFC (global financial crisis) investuotojai gyveno šiltnamio sąlygomis. Aktyvai brango, spekuliacinis apetitas augo. Palūkanų normos mažėjo, visi džiaugėsi pelnais.

Šie metai rinkoms kaip niekada šalti.

Rinkos krenta nuo pat žiemos vidurio, ir net atėjusi vasara neatnešė paskutiniais metais įprasto staigaus atšokimo, buy the dip strategija nebeveikia. Kažkas keisto ?

Užaugo ištisa nauja investuotojų (tame tarpe ir aš) karta, kuriems tai nauja ir neįprasta. Neįprasta ne tik reikšmingi kritimai nuo piko, bet dar svarbiau, įsigalėjo pesimizmas ir nematyti jokių prošvaisčių horizonte.

Kaip sako James O’Shaughnessy, viena matyti nuodingos gyvatės nuotrauką, o kitą – sutikti ją tropikų miške. Tik antruoju atveju paaiškėja – bijai gyvačių ar ne.

Continue reading →

3 dalis. Obligacijos, indėliai, p2p ir 14% infliacija

Lietuvos ir Europos obligacijų pajamingumas

Seniai seniai buvo tokie laikai, kai obligacijos turėjo svarbią rolę portfelio konstravime. Šių vertybinių popierių pajamingumas buvo aukštas, o grąža net ir po infliacijos – teigiama. Dabar ši turto klasė virto pajuokos objektu.

Įdomumo dėlei pasižiūrėjau į Lietuvos vyriausybės obligacijų, kurių trukmė apie 10 metų, istorinį pajamingumą. Bei palyginau su infliacija šalyje (skaičiuojant pagal vidutinį metinį VKI) tomis datomis, kada obligacijos buvo platinamos.

Continue reading →

Cookie	Duration	Description
cookielawinfo-checkbox-analytics	11 months	This cookie is set by GDPR Cookie Consent plugin. The cookie is used to store the user consent for the cookies in the category "Analytics".
cookielawinfo-checkbox-functional	11 months	The cookie is set by GDPR cookie consent to record the user consent for the cookies in the category "Functional".
cookielawinfo-checkbox-necessary	11 months	This cookie is set by GDPR Cookie Consent plugin. The cookies is used to store the user consent for the cookies in the category "Necessary".
cookielawinfo-checkbox-others	11 months	This cookie is set by GDPR Cookie Consent plugin. The cookie is used to store the user consent for the cookies in the category "Other.
cookielawinfo-checkbox-performance	11 months	This cookie is set by GDPR Cookie Consent plugin. The cookie is used to store the user consent for the cookies in the category "Performance".
viewed_cookie_policy	11 months	The cookie is set by the GDPR Cookie Consent plugin and is used to store whether or not user has consented to the use of cookies. It does not store any personal data.