Kaip įsigyti Baltijos įmonių obligacijų

Pastaraisiais metais Baltijos šalių įmonės aktyviai skolinasi finansų rinkose, išleisdamos obligacijas.

Investavimas į šiuos skolos vertybinius popierius tapo lengvai prieinamas ir smulkiam mažmeniniam investuotojui, sukaupusiam 1 000 – 10 000 EUR kapitalą savo investicijoms į obligacijas.

Tačiau pirmieji žingsniai, siekiant įsigyti obligacijų, nėra tokie paprasti kaip perkant akcijas ar fondus. Šis įrašas yra trumpas pradžiamokslis nuo A iki Z, kaip įsigyti Baltijos regiono įmonių obligacijų.

Continue reading “Kaip įsigyti Baltijos įmonių obligacijų” →

Įmonių obligacijų rinka Lietuvoje

Baltijos šalių įmonių obligacijos ilgą laiką buvo nepopuliari turto klasė dėl dviejų pagrindinių priežasčių.

Pirma, visame finansų pasaulyje, taip pat ir Baltijos šalyse, skolos instrumentų palūkanų normos buvo neįprastai žemos. Dėl šios priežasties mažai kas norėjo skolinti vietinėms įmonėms, nes gaunama grąža buvo per maža, kad būtų verta investuoti.

Antra, kadangi susidomėjimas šia turto klase regione buvo mažas, dauguma Baltijos šalių įmonių obligacijų emisijų buvo platinamos uždarose investuotojų grupėse, o viešojoje erdvėje apie jas beveik nebuvo girdėti – nei reklamuojama, nei plačiai diskutuojama.

Pats paskutinį kartą įmonių obligacijų savo portfelyje turėjau 2016 m., tarp jų ir Baltijos regiono įmonių obligacijų. Tuomet dalis mano portfelio buvo valdomą vieno iš Lietuvoje veikiančių tarpininkų, naudojantis taip vadinamą portfelio valdymo paslaugą. Kartais šis tarpininkas mano vardu įsigydavo tam tikrų obligacijų.

Nutraukęs portfelio valdymo paslaugą ir perėmęs visišką savo investicijų kontrolę, nuo 2016 m. ilgą laiką neturėjau nei vienos pavienės įmonės obligacijos savo portfelyje.

Gi nuo tų pačių 2016 m. iki 2022 m. tarpbankinės palūkanų normos (pvz., 6 mėn. EURIBOR) buvo neigiamos, o neigiamas risk free rate lėmė ir visų skolos instrumentų, tame tarpe ir Baltijos šalių įmonių obligacijų, žemą pajamingumą.

Skolinti pinigus vietinėms įmonėms už 2–6 % palūkanas neatrodė patraukli investicija, todėl kam gi tos obligacijos galėjo būti reikalingos portfelyje?

Tačiau 2023 m. situacija pasikeitė dviem esminiais aspektais.

Pirma, kaip žinoma, Europos centrinis bankas sparčiai didino palūkanų normas, todėl centrinio banko nustatyta pinigų kaina, kaip banga, pakėlė visų skolos instrumentų, įskaitant ir Baltijos šalių įmonių obligacijų, pajamingumą bei patrauklumą investuotojams.

Antra, iš esmės atgimė ir suklestėjo Baltijos skolos vertybinių popierių rinka. Įmonės ne tik pradėjo dažniau skolintis finansų rinkose, bet nemaža dalis emisijų tapo prieinamos ir mažmeniniams investuotojams, tokiems kaip aš.

Todėl nuo 2023 m. vidurio ir aš neatsispyriau pagundai sudalyvauti keliose klestinčios Baltijos šalių įmonių obligacijų rinkos emisijose.

Continue reading “Įmonių obligacijų rinka Lietuvoje” →

Sumažėjo grąža Finbee ir Paskolų Klube

Jau ne kartą esu pabrėžęs, kad esu didelis tarpusavio skolinimo platformų entuziastas, o investicijos per tokius operatorius kaip Paskolų Klubas ir Finbee tapo neatsiejama mano investicinio portfelio dalimi.

Tačiau esu taip pat minėjęs, jog P2P investicijos nėra tinkamos „buy-and-hold“ investavimo stiliui, kai galima tiesiog sukonfigūruoti automatinio investavimo skelbimus ir pamiršti apie šių priežiūrą.

Šiandien, atsižvelgiant į dabartines rinkos sąlygas, manau, atėjo laikas rimtai apsvarstyti, ar tarpusavio skolinimo platformos vis dar išlieka patraukliu investiciniu instrumentu.

Continue reading “Sumažėjo grąža Finbee ir Paskolų Klube” →

Pragyvenimas iš santaupų ir 4% taisyklė

Kodėl žmonės investuoja ?

Dažniausia priežastis – noras dabar turimus pinigus išsaugoti ateičiai.

Jei šiuo metu uždirbate gerai, gali būti išmintinga dalį lėšų atsidėti tam, kad ateityje galėtumėte anksčiau išeiti į pensiją arba gyventi oriai sulaukus garbingo amžiaus.

Atėjus tam laikui, teks spręsti klausimą, kiek iš sukaupto kapitalo galite kasmet išleisti, kad pinigai neišsektų anksčiau nei poreikiai.

Terminas, nusakantis, kiek kas mėnesį galima saugiai išleisti, kad santaupos per anksti neišsektų, angliškai „safe withdrawal rate“ (SWR) ir yra išreiškiamas procentu nuo sukauptos sumos.

Ironiška, tačiau taupyti yra daug lengviau nei panaudoti santaupas nuolatinėms pragyvenimo išlaidoms padengti.

Continue reading “Pragyvenimas iš santaupų ir 4% taisyklė” →

P2P rinkos naujienos

P2P nėra ta turto klasė, kurioje derėtų investuoti visiškai pasyviai.

Žiūrėk, vienas P2P operatorius naujo tipo paskolas pradėjo dalinti, kitas 50 EUR mokestį įveda, ar paskolų, į kurias investuoji automatu, palūkanų normos pakito.

Blogiausia, jei platformos bankroto rizika išauga, tuomet reikia spėt pabėgt.

Čia visiškai užsimiršti ir kaip akcijose, “pirkti ir laikyti”, nebūtinai geriausia strategija. Todėl visą laiką viena akim, kartais dviem, seku P2P rinką.

Šis įrašas tai paskutinio pusmečio P2P rinkoje apibendrinimas iš asmeninės perspektyvos.

Kitaip tariant, šnekėsiu tik apie tuos rinkos žaidėjus ir jų siūlomus produktus, kurių paslaugomis naudojuosi, arba kažkada naudojausi ir dabar pasitraukinėju.

Continue reading “P2P rinkos naujienos” →

Pinigų gremlinai

Vasara investicijomis domiuosi mažai, dar mažiau laiko skiriu šiam puslapiui prižiūrėti, bet viena tema paskutiniu metu mane šiek tiek erzina.

Norėjau pasinaudoti tam tikrais Lietuviškai instrumentais, bet niekaip nepavyksta uždirbti tiek, kiek norėtųsi.

Lietuvoje galima rasti nemažai sutelktinio finansavimo platformų, kurios žada neblogą grąžą.

Arba pilna platinamų obligacijų emisijų.

Pavyzdžiui, pažvejojus galima rasti neblogų pasiūlymų investuoti Rontgen platformoje už 8-10%, pora įdomių pasiūlymų mačiau naujoje BeMyBond platformoje.

O kur dar lyg iš gausybės rago pasipylusios obligacijų emisijos, žadančios 8-10%.

Tačiau paskaičiavus kiek realybėje uždirbsiu (arba uždirbau), pasirinkdamas šiuos instrumentus – neretai nusiviliu, nes dažnu atveju galutinis rezultatas bus gerokai kuklesnis.

Nes pinigus valgo vienas toks didžiulis gremlinas – laikas.

Continue reading “Pinigų gremlinai” →

Brokerio saugumas: Interactive Brokers vs Freedom24

Viena pirmų bėdų investuojant – tarpininko reikia, brokerio.

Vieni iš dažniausiai reklamuojamų brokerių Lietuvos yra du – Interactive Brokers arba Freedom24.

Interactive Brokers, patikimą ir pasaulyje gerbiamą brokerį, viešojoje erdvėje mini esami brokerio klientai, dažniausiai iš to negaunantys jokios asmeninės naudos.

Freedom24, Kazachstane įsikūrusį brokerį, dažniausiai reklamuoja buvę IGD konsultantai, atradę naują aukso nišą, kurie retai žiūri klientų interesų.

Metai ar du atgal, dar prieš Hindenburg Research publikaciją, pasidomėjau šiuo Freedom24, buvo smalsu kodėl jis taip reklamuojamas. Užteko 15 minučių, jog suprasčiau, kad gyvenime tokiam brokeriui savo turto nepatikėčiau.

Bet ir toliau nuolatos matydavau šio brokerio reklamas. Kodėl šis taip brukamas ? Atsakymą gavau po kurio laiko, kuomet pats jų pasiūlymo sulaukiau juos reklamuoti, už tai žadėjo iki $1 200 USD už kiekvieną nukreiptą klientą.

Tai ir yra vienintelė ir pagrindinė priežastis, kodėl šis neaiškus ir šešėliuose paskendęs brokeris Lietuvoje taip populiarinamas – nes vietinėms investavimo influenceriams puikiai už reklamą atsilygina.

Šiame straipsnyje trumpai papasakosiu, jog svarbiausias brokerio pasirinkimo kriterijus yra saugumas, palyginsiu šiuo aspektu Interactive Brokers ir Freedom24, bei kodėl pastarojo rinktis nederėtų.

Continue reading “Brokerio saugumas: Interactive Brokers vs Freedom24” →

2024Q1: Losing My Religion

Esu didžiulis akcijų fanas, bei pasyvaus “pirk ir laikyk” investavimo į akcijų rinką šalininkas.

Istoriškai akcijų turto klasės grąža pati aukščiausia, o geriausias būdas investuoti į akcijas – pirkti pasyvų fondą, sekantį viso pasaulio akcijų rinką.

Ironiška, kaip tokios investavimo filosofijos šalininkas, didelių nesąmonių portfelyje pridariau per paskutinį ketvirtį.

Apie šiuos pokyčius trumpai šiame įraše.

Continue reading “2024Q1: Losing My Religion” →

P2P: nemokios paskolos ir GPM

Iš esmės Lietuvos mokestinė sistema ganėtinai palanki investicinėms pajamoms, bet tam tikrų trūkumų yra.

Vienas iš jų – P2P gaunamų palūkanų negalima “sudengti” su P2P nuostolingomis paskolomis.

GPM reikia mokėti nuo visų uždirbtų palūkanų, net jeigu portfelyje yra paskolų, kurių niekada nebeatgausite, dėl to reikšmingą nuostolį patirsite.

Kitaip tariant, jeigu investuosi 10 000 EUR į P2P paskolas su 10% palūkanų norma, bei 4 000 EUR vertės paskolų taps nemokiomis, tai prieš mokesčius patirtas nuostolis sieks -3 400 EUR.

Nes 6 000 EUR paskolos uždirbs 600 EUR palūkanų, o likusi 4 000 EUR suma niekada negrįš.

Bet po mokesčių nuostolis bus dar didesnis, -3 490 EUR, nes metams pasibaigus ir užpildžius GPM deklaraciją nuo 600 EUR palūkanų reikės sumokėti 90 EUR siekiantį gyventojų pajamų mokestį.

Patiri nuostolį – bet mokesčius vis tiek reikia mokėti.

Situacija absurdiška, bet ar svarbi ?

Continue reading “P2P: nemokios paskolos ir GPM” →