BULIAUS ANATOMIJA

Individualaus investuotojo memuarai

Saugioms obligacijoms portfelyje nebėra vietos

By

On November 28, 2025

In bonds

Kaip investavime išvengti arba sumažinti riziką? Tradicinis patarimas, dažnai minimas senose investavimo knygose, – rinktis saugių šalių obligacijas, tokių kaip JAV, Vokietija ar panašiai.

Tokiu atveju „buy and hold“ ilgalaikis investuotojas savo portfelio, sudaryto iš akcijų ir kitų rizikingų turto klasių, riziką mažina nuolatine saugių obligacijų alokacija.

Bet štai problema – iShares Euro Government Bond 1–3yr UCITS ETF, investuojantis į trumpalaikes euro zonos vyriausybių obligacijas, per pastarąjį dešimtmetį uždirbo vos 0,37% metinę grąžą. Ilgo laikotarpio obligacijų fondų rezultatai buvo dar prastesni.

Tuo metu metinė infliacija Lietuvoje siekė apie 4,6%. Tai koks čia „saugus“ investavimo instrumentas? Nesąmonė.

Read More

Kaip pradėti investuoti, kai metų daugiau nei išminties

By

On November 17, 2025

In Kitos temos, Psichologija

Lietuva tampa vis turtingesne šalimi, ir nemažai žmonių antroje gyvenimo pusėje susiduria su netikėta problema – santaupomis.

Pavykus sukaupti keliasdešimt ar net kelis šimtus tūkstančių eurų, dažnai pritrūksta žinių, ką su tais pinigais daryti.

Dažnu atveju tai pinigai, kurių nereikės penkerius metus ar dar ilgiau, taupomi neapibrėžtai ateičiai, „juodai dienai“ ar panašiai.

Su tokia problema susidurs ir dalis iš II pakopos pasitraukusių asmenų. Visgi šis įrašas nėra jiems skirtas (nors gali būti naudingas), nes tokių asmenų tikslas turėtų būti tolimesnis nuolatinis kaupimas (dollar-cost averaging investing).

Šis įrašas skirtas 40-60 metų asmenims, kurių kišenes „degina“ nemaža sutaupyta pinigų suma (lump-sum investing), bet trūksta žinių ir patirties investavime. Jis skirtas tiems, kurie svarsto, ką daryti su santaupomis ir nuo ko pradėti investuoti.

Read More

Ilgalaikis investavimas saugumo neužtiktina

By

On October 28, 2025

In Akcijos

Akcijos yra rizikingos.

Ne tik pavienių įmonių akcijų vertės smarkiai svyruoja, bet ir plačiai diversifikuotų fondų, net tokių kaip VWCE.

Ar yra koks nors šios problemos sprendimo būdas? Kaip sumažinti akcijų keliamą riziką?

Populiari strategija, kurios laikausi ir pats, – ilgalaikis investavimas, iš pirmo žvilgsnio padėti gali riziką sumažinti, bet tai – iliuzija.

Atrodo logiška būtų manyti, kad tik trumpalaikiai investuotojai, kurių horizontas tėra vieneri ar dveji metai, akcijų rinkose patiria riziką.

Tuo tarpu ilgalaikiam investuotojui rinkos svyravimai tarsi nepavojingi, o rizikos nėra – juk blogiausiu atveju tereikės išlaukti kelerius metus, kol akcijų kainos vėl pakils.

Tačiau taip nėra. Iš tiesų, ilgalaikis investavimas gali būti dar rizikingesnis!

Akcijos investuojant trumpam yra rizikingos, bet ši rizika nemažėja investavimo laikotarpiui ilgėjant.

Apie tai plačiau – šiame įraše.

Read More

Tikroji infliacija Lietuvoje

By

On October 13, 2025

In infliacija

Kokia tikroji infliacija Lietuvoje? Kaip sparčiai iš tikrųjų auga prekių ir paslaugų kainos šalyje?

Atsakyti į šiuos klausimus nesunku – Valstybinė duomenų agentūra šiuos rodiklius skelbia kas mėnesį. Bėda tik viena: oficialiais skaičiais pasitiki nedaugelis.

Daugelio žmonių asmenine patirtimi, kainos pastaraisiais metais augo nepaprastai sparčiai, o oficiali statistika dažniausiai rodo tik vienženklį, kuklų augimą.

Ar šiais infliacijos duomenimis galima pasitikėti? Kada jie atspindi realybę, o kada – ne? Apie tai šiame straipsnyje.

Read More

Baltijos akcijos ir II pakopa

By

On October 2, 2025

In Akcijos

Į Baltijos regiono įmonių akcijas pradėjau investuoti nuo 2024 m. balandžio.

Kaip rašiau įraše „Ar Baltijos šalių akcijos yra dirty cheap“, pagrindinė šio sprendimo priežastis buvo tai, kad Baltijos akcijos tuo metu ekstremaliai pigios.

Nuo tada iki dabar OMX Baltic 10 indeksas, kurį stengiuosi atkartoti investuodamas į Baltijos akcijas, pakilo 11,26%. Tai reiškia, kad uždirbau apie 7,7% metinę grąžą.

Kas laukia Baltijos akcijų artimiausiais metais? Kaip šią rinką paveiks II pakopos pensijų sistemos reforma?

Apie tai – šiame įraše.

Read More

Kas uždirbs iš AI?

By

On September 22, 2025

In Akcijos

Įdomu stebėti, kaip vystosi AI technologija, kur ši mus nuves.

ChatGPT išpopuliarėjo jau beveik prieš trejus metus, nuo to momento AI technologija turėjo milžinišką įtaką akcijų kainoms JAV ir pasaulyje.

Nepaprastai įdomu tai, kad AI technologiją vysto didžiąja dalimi rinkoje jau įsitvirtinę verslai: populiariosios Mag-7 ir kitos žymios JAV technologijų įmonės.

Šios mega korporacijos, veikiančios technologijų sektoriuje, dominuoja akcijų rinkose jau kokius penkiolika metų, būtent jų akcijų kainos augo sparčiausiai.

Tačiau tai nebuvo niekuo nepagrįstas „burbulas“, nes kartu su akcijų kainomis sparčiau nei kitų sektorių įmonių augo ir JAV technologijų įmonių pelnai.

Į sceną žengus AI, situacija pasikeitė.

Didžiosios JAV technologijų kompanijos, plėtojančios AI technologiją, patiria didžiulius kaštus investuodamos į šią naują sritį, bet iš to gauna mažai naudos.

AI technologija tiesiog nėra pelninga.

Read More

Ar tvarūs P2P platformų finansai

By

On September 11, 2025

In p2p

P2P – man patinka.

Tai lietuviška, smulki ir neefektyvi turto klasė, kurioje, turint žinių ir įdedant darbo, įmanoma aptikti įdomių investavimo galimybių.

Štai kaip atrodo mano asmeniniai rezultatai, investuojant į P2P turto klasę nuo 2020 m.:

Iš tiesų mano asmeniniai 2020–2024 metų rezultatai buvo apie pusę procento prastesni, o 2025 metų year-to-date – apie procentą geresnis, nei pavaizduota lentelėje (P2P tikslią grąžą nepaprastai sunku skaičiuoti). Apytiksliai iš P2P uždirbau ~10% metinių, įskaičiavus nemokių paskolų neigiamą įtaką.

Svarbus P2P pliusas – ši turto klasė puikiai diversifikuoja mano portfelį, daugiausiai sudarytą iš akcijų. Minusas – sunku į P2P investuoti.

Sunku todėl, kad tai komplikuotas instrumentas su gausybe paslėptų rizikų, kurių didžiausia ir grėsmingiausia – „užsirauti“ ant vienos iš P2P platformų bankroto. Apie tai plačiau rašiau įraše „P2P: Žaidžiame Minesweeper“

Jei pataikysi investuoti į finansiškai silpną „platformą-miną“, jos bankrotas gali atnešti didžiulių nuostolių.

Todėl šiame įraše panagrinėsiu įvairių platformų finansinę būklę – kurios iš jų yra saugesnės, nes tai tvarūs verslai, o kurios vos laikosi.

Read More

Interactive brokers: po 13 metų

By

On September 1, 2025

In Kitos temos

Investavimas dažniausiai prasideda nuo brokerio pasirinkimo. Ką rinktis? Dažnas siūlymas internetuose – Interactive Brokers.

Bet jei žinių daug neturi ir šį pavadinimą pirmą kartą girdi, pervesti santaupas nežinia kur ir kam – baugu.

Gal ko nors neišmanai? Ar praleidai? Dar sukčiams pinigus pervesi … nesinori apsigauti ir $$$ prarasti.

Aš pats esu Interactive Brokers klientas jau daugiau nei 13 metų. Pirmus pavedimus už 30 000 eurų šiam brokeriui atlikau 2012-ųjų pradžioje, o tų pačių metų pabaigoje ten jau laikiau vertybinių popierių už daugiau kaip 100 000 eurų.

Šiame straipsnyje pasidalinsiu savo patirtimi: kaip man sekėsi per 13 metų naudotis šio brokerio paslaugomis, kodėl tada jį pasirinkau ir kodėl rinkčiausi jį dar kartą.

Read More

Įspėjimas dėl tarpusavio skolinimo platformų

By

On August 24, 2025

In p2p

Esu rašęs įrašą P2P (3 dalis): Įspėjimas dėl NT platformų.

Jame įspėjau, kad NT sutelktinio finansavimo platformų (tokių kaip „Profitus”, „Estateguru” ir „Rontgen”) verslo modelis nėra tvarus.

Tikėtina, kad anksčiau ar vėliau pamatysime šio segmento platformų bankrotus, per kuriuos šių platformų projektuose dalyvavę investuotojai patirs reikšmingų nuostolių.

Šiame įraše panašiai noriu įspėti dėl bėdų, kurios gali kilti investuojant į tarpusavio skolinimo platformas (tokias kaip „Finbee“, „Paskolų klubas” ir „SAVY“), per kurias finansuojami vartojimo kreditai.

Tai nereiškia, kad siūlau nutraukti investicijas per jas (pats turiu portfelius visose trijose minėtose), tačiau derėtų suprasti prisiimamas rizikas.

O viena rizika beveik niekur neminima – šios platformos yra smarkiai prasiskolinusios įmonės (angl. highly leveraged).

Apie tai – plačiau šiame įraše.

Read More

Mano 2 centai apie II pakopą

By

On July 28, 2025

In Lietuviški instrumentai ir tarpininkai

Lietuvos banko duomenimis, 2024 m. apie 1,4 mln. gyventojų dalyvavo II pensijų pakopos sistemoje, tačiau maždaug pusė šių asmenų kaupimą jau yra sustabdę.

Šiais metais priimtos II pensijų pakopos pataisos, kurios leis pinigus iš šio investicinio instrumento atsiimti.

Ar verta kaupimą stabdyti, nutraukti ir pinigus atsiimti?

Viešoje erdvėje pastebiu dvi stovyklas:

Pirmoji stovykla – profesionalūs investuotojai, pasisakantys už pasilikimą II pensijų pakopoje. Tačiau, kokia ironija, dauguma jų yra susiję asmenys, patys dirba bankuose ar pensijų fondų valdymo įmonėse. Todėl jų nuomone pasikliauti negalima.

Antroji stovykla – individualūs investuotojai, jau sukaupę nemažai žinių apie investavimą. Jie II pakopos sistemos negali pakęsti ir pasisako už kuo greitesnį pasitraukimą.

Kuri stovykla teisi?

Viena vertus, aš visiškai sutinku su antrąja stovykla – II pakopos pensijų fondų sistema yra vimdančiai neefektyvi ir problematiška.

Tačiau pasitraukimas – geriausias pasirinkimas tik pažengusiems investuotojams, kurie turi nemažą žinių bagažą apie investavimą. Be to, reikia turėti įrodytų gebėjimų kiekvieną mėnesį atsidėti dalį pajamų bei sugebėjimą santaupų neiššvaistyti dešimtmečiais.

Net ir tada, kai pasirodo naujas „iPhone“, norisi prabangių atostogų ar naujo automobilio.

Realybėje vidutinis Jonas – standartinis II pakopos dalyvis – tokių gebėjimų dažniausiai neturi. Vidutinis Jonas apie investavimą beveik nieko nenusimano, neturi pakankamai tvirtos valios savarankiškai valdyti finansus, nuosekliai taupyti ir nepaliesti santaupų.

Todėl II pakopa, nepaisant visų jos trūkumų, daugeliui vis dar išlieka geriausiu pasirinkimu.

Read More

Page 1 of 11

Next

Powered by WordPress & Theme by Anders Norén