Dividendinis investavimas yra populiari, bet kontraversiška strategija.

Viena vertus, su dividendiniu investavimu viskas yra gerai. Tai tikrai nėra prasčiausia įmanoma strategija pasaulyje, o laikantis jos ilgą laiką galima pasiekti puikių rezultatų.

Kita vertus, tarp geriausių investuotojų pasaulyje nėra nė vieno, kuris taikytų dividendinio investavimo strategiją. Pastebima net atvirkštinė taisyklė – kuo daugiau apie investavimą išmanai, tuo mažesnė tikimybė, kad pasirinksi dividendų strategiją.

Bet dividendinio investavimo temą mėgsta įvairūs influenceriai, gaunantys komisinių atkatą už reklamuojamus produktus – nes šią strategiją lengva „parduoti“.

Dividendinį investavimą taip pat mėgsta ir smulkūs mažmeniniai investuotojai. Taip yra todėl, kad dividendai sukuria saugumo, patikimumo, stabilumo ir racionalaus investavimo iliuziją.

Kad dividendinis investavimas tėra miražas, rašiau viename savo įrašų, pavadintame Dividendų miražas, kuriame argumentavau, kad dividendinės kompanijos nėra geresnės.

Šiame įraše argumentuosiu, kad pasirinkti dividendinio investavimo strategiją yra klaida. Dividendinio investavimo strategija pažeidžia vieną iš pagrindinių investavimo taisyklių – diversifikaciją. Kam apsiriboti vien tik dividendus mokančiomis kompanijomis?

Dividendiniai investuotojai dažnai uždirba tiek pat (ar net mažiau) nei tie, kurie savo portfelį diversifikuoja plačiau. Tačiau, priešingai nei dažnai tikima, apsiribojus vien dividendinėmis investicijomis rizika išauga, o ne sumažėja.

Continue reading “Dividendiniai investuotojai nevalgo nemokamų pietų” →

Yra toks nepaprastai bjaurus dėsningumas finansų rinkose.

Instrumentai ir investavimo strategijos, kurios tampa populiariausiomis, galiausiai investuotojus nuvilia, ir viskas baigiasi fejerverkais.

Puikus to pavyzdys tarp institucinių investuotojų 1980–1987 m. buvusi populiari „portfolio insurance“ strategija, kurios esmė buvo automatiškai pardavinėti akcijas rinkoms krentant, remiantis tam tikrais matematiniais modeliais.

Dėl masinio šios strategijos taikymo 1987 m. spalio 19 d. įvyko didžiausias vienos dienos kritimas JAV rinkų istorijoje – „Black Monday“, kai JAV indeksai nukrito daugiau nei 20%, o dalis šią strategiją taikiusių investuotojų patyrė net 30% nuostolį per dieną.

Strategija, kuri teoriškai turėjo apsaugoti nuo nuostolių, praktikoje atnešė milžiniškus nuostolius visiems. Kodėl? Nes taip elgėsi visi, ir dar tuo pačiu metu.

Šiais laikais ši strategija jau išnykusi, nes akivaizdžiai nepasiteisino, tačiau dabar yra kitų visų investuotojų pamėgtų strategijų.

Didžiausias paskutinių dviejų dešimtmečių trendas – pasyvus investavimas, kai investuojama į fondą, kuris pasyviai seka tam tikro sektoriaus, šalies, regiono ar viso pasaulio akcijų rinkų vidurkį.

Continue reading “VWCE strategijos trūkumai” →

2024 metų pabaigoje mintis, kad JAV akcijoms gali nesisekti, o Europos akcijų grąža maloniai nustebinti, daugumai investuotojų tiesiog netilpo į galvoje.

Štai kaip Dario Perkins, žinomas britų ekonomistas, apibūdino savo patirtį 2024 m. pabaigoje, kai klientams siūlė pirkti Europos akcijas.

Back in November I’ve spent a whole month arguing with clients. Some clients wanted to cut me off those calls, because they were so convinced that this was all about US exceptionalism, that US was the only place worth investing.

I had those long arguments with clients where they were telling me, yeah, but Europe is rubbish. There’s no productivity. There’s no AI. The politicians are completely incompetent.

And I kept saying to them, yes, but we know all of that and we’ve known all of that forever.

So the question is, you know, were do we go from here and what’s priced and what isn’t priced?

Dario Perkins

Tuo metu visi ir jų močiutės investavo į NASDAQ arba bent jau į S&P 500, blogiausiu atveju – į VWCE, nes JAV akcijos juk „brangs amžinai“. Kas galėjo pagalvoti, kad šioms akcijoms kartais gali ir nepasisekti?

Kai kas vis dėlto galėjo. Ne tik Dario Perkins, bet ir aš! 🙂

Continue reading “Europos akcijų šlovės valanda” →

Metų pradžioje lietuviškąją investuotojų bendruomenę buvo apėmęs nemenkas nerimas. Facebook grupėse sparčiai išplitęs VMI išaiškinimas skelbė, kad Interactive Brokers neatitinka investicinei sąskaitai keliamų reikalavimų.

Man šis išaiškinimas iškart sukėlė abejonių, kuriomis dalinausi savo įraše, kurį pavadinau „Interactive Brokers, investicinė sąskaita ir ChatGPT“.

Ten, pasitelkdamas ChatGPT kaip asmeninį patarėją teisiniais klausimais, argumentavau, jog Interactive Brokers visiškai atitinka keliamus reikalavimus, o VMI pozicija turėtų ilgainiui pasikeisti.

Šis spėjimas buvo taiklus. Šią savaitę VMI atnaujino savo DUK skyrelį apie investicinę sąskaitą, patvirtindama, kad Interactive Brokers – kaip ir kituose brokeriuose – turimus vertybinius popierius bus galima oficialiai deklaruoti kaip laikomus investicinėje sąskaitoje.

Laimei!

Bet prie ko čia AI revoliucija?

Continue reading “VMI atšaukė AI revoliuciją” →

Yra žmonių, kurie investavimo pasaulyje vadinami perma bears.

Pavyzdžiui, Nourielis Roubini – „išpranašavęs“ 2008–2009 m. krizę ir tokią pat, ar dar didesnę, krizę pranašaujantis kasmet.

Perma bears – tai analitikai ar komentatoriai, kurie nuolat yra pesimistiškai nusiteikę rinkų atžvilgiu ir nekeičia savo nuomonės, nepriklausomai nuo to, kas vyksta pasaulyje.

Dažniausiai tokie asmenys nėra investicijų valdytojai, o jei ir investuoja, tai tikrai nesivadovaudami savo nuolatinėmis doomsday pranašystėmis, nes investuojant tokiu stiliumi greitai gali likti basas.

Kalbant apie akcijų rinkas, pastaruoju metu savo įrašuose tikrai nebuvau optimistas – ne kartą esu išreiškęs atsargumą, ypač JAV akcijų atžvilgiu.

Tačiau noriu pabrėžti, kad perma bear nesu. Atvirkščiai – šis puslapis ne be reikalo pavadintas „Buliaus anatomija“, o ne „Meškos anatomija“.

Akcijos yra nuostabi turto klasė, atnešusi turtus daugeliui kantrių investuotojų, kurie, nebijodami laikinų svyravimų, sugeba ilgą laiką išlikti šioje rinkoje.

Bet didžiausia akcijų rinkų problema ta, kad derlingus metus keičia sausringi. Pasitaiko trumpalaikių, vidutinio ar ilgo laikotarpio meškų rinkų, kai rinkos dalyvius pradeda kamuoti baimė ir nerimas dėl ateities.

Tačiau būtent tokios krizės ir krizelės, kai baimės rinkoje netrūksta, o viskas prekiaujama su nuolaida, yra geriausias metas investuoti.

The time to buy is when there’s blood in the streets.

Baron Rothschild

Todėl šiuo įrašu noriu pasinaudoti savo maža, didelės įtakos neturinčia platforma ir priminti: akcijas reikia pirkti tada, kai kraujas liejasi gatvėmis – kaip dabar.

Continue reading “Kai kraujas liejasi laisvai” →

Didžiausia investavimo į akcijas problema yra ta, kad niekada negali žinoti, kas bus toliau. Nepaprastai sunku pasirinkti, kur investuoti šiandien, nes niekada negali būti tikras, kas nutiks rytoj.

Knygoje „Radical Uncertainty: Decision-Making Beyond the Numbers” šis didžiulis neapibrėžtumas apibūdinamas terminu radikali nežinomybė (angl. radical uncertainty).

Radikali nežinomybė reiškia, kad nepriklausomai nuo atliktų skaičiavimų ir analizių, optimalaus sprendimo surasti neįmanoma, nes jis tiesiog neegzistuoja.

Kalbant apie ateitį, mes tiesiog nežinome, kas nutiks, todėl tenka pasirinkti ne geriausią sprendimą – kurio žinoti neįmanoma – bet vieną iš pakankamai gerų sprendimų.

Turint išsamų dabartinės situacijos vertinimą ir supratimą, kaip iš esmės veikia pasaulis, galima identifikuoti vieną ar keletą strategijų investavimui į akcijų rinkas, kurių pagalba galima lengvai suformuoti portfelį.

Šiame įraše aprašysiu keletą tokių paprastų ir pakankamai gerų strategijų, tačiau nei viena iš jų nėra optimali, nes nei aš, nei kas kitas nežino, kas bus ateityje. Tačiau visos šios strategijos yra absoliučiai puikios ir logiškos.

Continue reading “3 paprasti akcijų portfeliai” →