Myth-busting. Kas (ne)lemia akcijų rinkų grąža ?

Finansų medijose visuomet gausu pranašų, prognozuojančių įvairius ekonominius rodiklius. Viso to, žinoma, netrūkstą ir šioje meškų rinkoje.

Įsijungęs TV ar mėgstamiausią YouTube kanalą investavimo tema pamatysi ratu susėdusius ekspertus, besidalinančius savo įžvalgomis, apie ekonomikos perspektyvas, recesiją, visa to reikšmę kompanijų pelnams.

Lyg tas svarbu.

Visa tai galima pavadinti terminu “Finiancial Pornography“. Betiksle informacija, nepadedančia priimti išmintingų ilgalaikę naudą teikiančių sprendimų.

Continue reading “Myth-busting. Kas (ne)lemia akcijų rinkų grąža ?” →

Žiema, žiema, bėk iš kiemo

Pasibaigus GFC (global financial crisis) investuotojai gyveno šiltnamio sąlygomis. Aktyvai brango, spekuliacinis apetitas augo. Palūkanų normos mažėjo, visi džiaugėsi pelnais.

Šie metai rinkoms kaip niekada šalti.

Rinkos krenta nuo pat žiemos vidurio, ir net atėjusi vasara neatnešė paskutiniais metais įprasto staigaus atšokimo, buy the dip strategija nebeveikia. Kažkas keisto ?

Užaugo ištisa nauja investuotojų (tame tarpe ir aš) karta, kuriems tai nauja ir neįprasta. Neįprasta ne tik reikšmingi kritimai nuo piko, bet dar svarbiau, įsigalėjo pesimizmas ir nematyti jokių prošvaisčių horizonte.

Kaip sako James O’Shaughnessy, viena matyti nuodingos gyvatės nuotrauką, o kitą – sutikti ją tropikų miške. Tik antruoju atveju paaiškėja – bijai gyvačių ar ne.

Continue reading “Žiema, žiema, bėk iš kiemo” →

Kas yra Ethereum staking

Nemaža dalis kripto projektų yra, švelniai tariant, abejotinų perspektyvų.

Gausu ponzi schemų (kaip tik šiomis dienom Terra iškeliavo į amžino poilsio žemę), jokios vertės negeneruojančių aplikacijų, milijardus pagal kapitalizaciją kainuojančių blockchains. Jau nekalbu apie atsitiktinius scam‘us ar meme tokens.

Ethereum – išimtis visoje šitoje šaršalynėje.

Ethereum sudaro rimtos inovacijos įspūdį. Visiškai nenustebčiau, jeigu po kelių metų šio blockchain pagrindu būtų sukurta revoliucinių produktų ir paslaugų, novatoriškų verslų.

Continue reading “Kas yra Ethereum staking” →

5 dalis. OMX Baltic akcijų rolė portfelyje

Paskutiniai du dešimtmečiai nebuvo geras laikmetis investuoti į pasaulio akcijų indeksą žmogui, gyvenančiam Lietuvoje.

2,3% reali grąža per 22 metus. Nevisiškai tie skaičiai kuriuos reklamuoja II ir III pakopos pensijų fondai ar IGD atstovai, siekiantys parduoti savo finansinius instrumentus.

Bet tokia realybė, kai investuojama į globalias akcijas, o gyvenama gimtojoje šalyje.

Continue reading “5 dalis. OMX Baltic akcijų rolė portfelyje” →

Širšė ar bitė ? Finbee apžvalga

Kažkada parašiau kelis įrašus apie Finbee ir Paskolų Klubas platformas. Tais įrašais žiūrėjau, kiek galima uždribti Lietuviškose P2P tarpusavio skolinimo platformose.

Šiuo įrašu noriu detaliai panagrinėti kas Finbee yra. Pasižiūrėti, kokiomis veiklomis įmonė užsiima, kaip generuoja pelną, veiklos istoriją ir tęstinumo perspektyvas.

Kitaip tariant – praeiti įrašai buvo apie tai, kiek galima uždirbti. O šis – ar verta šios galimos grąžos vaikytis. Gal per daug rizikinga ?

Continue reading “Širšė ar bitė ? Finbee apžvalga” →

4 dalis. Trumpa Lietuvos nekilnojamo turto rinkos istorija

Parašiau ilgą įrašą apie nekilnojamo turto kainų istoriją pasaulyje. Pats laikas pasižiūrėti, kiek trumpa Lietuvos patirtis panaši į ilgalaikes pasaulines tendencijas.

Jeigu istoriškai pasaulyje būsto kainos auga panašiu į infliaciją tempu, tai nereikia jokios gilios analizės, kad nuspėti, jog Lietuvoje realios NT kainos augo ženkliai sparčiau, nei kitų vartojimo prekių ir paslaugų kainos. O kaip su būsto nuomos pajamingumu ?

Ar būstas nuomai – gera investicija ?

Štai, anot “INVL Asset Management” publikacijos, būstas nuomai buvo geriausia investicija:

INVL Ilgalaikės investicijos ir Lietuvos investicijų indeksas 1996-2021 m.
Continue reading “4 dalis. Trumpa Lietuvos nekilnojamo turto rinkos istorija” →

4 dalis. NT nuoma. Inflation adjusted grąža, ilgalaikė perspektyva

Nekilnojamas turtas brango, brangsta ir brangs. Visi tą žino.

Grafike pateikiama Amsterdamo vieno iš centrinių kanalų nekilnojamo turto kainos istorija, apimantis beveik 400 metų vietos istorija. Kodėl grafikas nėra aukštyn kylanti kreivė ?

Amsterdamo realių NT kainų indeksas

Na todėl, kad žiūriu į realių kainų, o ne nominalių kainų, istoriją. Prie šio grafiko dar sugrįšiu, bet akivaizdu, kad būta šimtmečių per kurios realios būsto kainos krito. Šimtmečių ! Amsterdame, centrinėje ir paklausioje miesto dalyje.

Yra keletas priežasčių, kodėl dauguma klaidingai supranta ilgalaikes nekilnojamo turto kainų raidos tendencijas. Visų pirma, pastaraisiais metais kainos keliavo į vieną, viršutinę, pusė, todėl recency bias veikia visu savo gražumu. Antra, Lietuvoje gyvenančių asmenų įsivaizdavimas apie NT kainų elgsena susiformavo per paskutinius trisdešimt metų, per kuriuos įvyko sėkminga šalies ekonomikos transformacija iš planinės į rinkos ekonomiką. Įsilieta į svarbiausias vakarų pasaulio institucijas ir sąjungas.

Žinoma, investicijos į nekilnojamą turtą – tai ne vienos kainos pokyčiai. Kita grąžos dedamoji – nuomos pajamos.

Kiek asmeninė Lietuvos gyventojų patirtis atspindi ilgalaikes nekilnojamo turto kainų tendencijas? Kokios grąžos galima tikėtis perkant ir nuomojant būstą ? Šį klausimą plačiai nagrinėsiu viso įrašo metu.

Continue reading “4 dalis. NT nuoma. Inflation adjusted grąža, ilgalaikė perspektyva” →

3 dalis. Obligacijos, indėliai, p2p ir 14% infliacija

Lietuvos ir Europos obligacijų pajamingumas

Seniai seniai buvo tokie laikai, kai obligacijos turėjo svarbią rolę portfelio konstravime. Šių vertybinių popierių pajamingumas buvo aukštas, o grąža net ir po infliacijos – teigiama. Dabar ši turto klasė virto pajuokos objektu.

Įdomumo dėlei pasižiūrėjau į Lietuvos vyriausybės obligacijų, kurių trukmė apie 10 metų, istorinį pajamingumą. Bei palyginau su infliacija šalyje (skaičiuojant pagal vidutinį metinį VKI) tomis datomis, kada obligacijos buvo platinamos.

Šaltinis: Lietuvos Bankas
Continue reading “3 dalis. Obligacijos, indėliai, p2p ir 14% infliacija” →

2 dalis. Infliacija aukštyn, akcijos žemyn

Daug kartų esu girdėjęs teiginius, kad akcijos, kaip turto klasė, pakankamai gerai laikosi aukštos infliacijos periodais.

Argumentacija, pagrindžianti šį teiginį skamba maždaug taip: akcijos apsaugo nuo kainų lygio augimo šalyje, nes verslas gali kylančias kainas permesti ant vartotojų pečių, išsaugoti savo pelno maržas. O pelnas – ilgu laikotarpiu pagrindinis veiksnys, lemiantis įvairių aktyvų kainas.

2021 metai buvo pirmas laikotarpis po ilgo, laiko, kada infliacija sugrįžo į išsivysčiusio pasaulio ekonomikas. Per 2021 metus vartotojų kainų indeksas euro zonoje paaugo 5.3%, JAV paaugo 7%

Kaip sekėsi akcijoms ? Puikiai – S&P500 indeksas paaugo 28 proc. per metus, skaičiuojant JAV doleriais. FTSE Developed Europe indeksas apie 26 proc, skaičiuojant eurais.

Žinoma, šių metų pradžia akcijų rinkose visiškai kitokia. Minėti indeksai sėkmingai krenta kiekvieną mėnesį, o infliacija toliau šuoliuoja aukštyn.

Ar yra ryšis tarp šių dviejų kintamųjų ? Kaip sekasi akcijų rinkoms periodais, kada kainų lygis šalyje auga ? Tai klausimai, į kuriuos dabar pabandysiu rasti atsakymą.

Continue reading “2 dalis. Infliacija aukštyn, akcijos žemyn” →

1 dalis. Kaip apsisaugoti nuo infliacijos

Pasaulio akcijų indeksą sekantis iShares MSCI ACWI ETF šiuo metu kritęs apie 6% nuo piko, skaičiuojant eurais. Kaip ir visišką smulkmė, tikrai ne pirmas ir nepaskutinis toks kritimas indekso istorijoje.

Tačiau investuotojams gyvenantiems Lietuvoje reikia skaičiuoti ne nominalią indekso grąžą, o realią. Kas neįprasta, kad infliacijos dedamoji ženkliai mažina šią realią grąža, nes vasario mėnesio duomenimis, infliacija Lietuvoje didžiausia Europoje, ir lyginant su praėjusių metų vasariu, siekia 14.2%.

Šis akcijų rinkų kritimas, sutapęs su infliacijos šuoliu, ženkliai mažina lokalių, Lietuvoje gyvenančių, investuotojų portfelių perkamąją galią ir atneša nerimo svarstant apie ateities perspektyvas.

MSCI ACWI indekso nuosmukis, EUR

Ar dabartiniai kainų lygio ir finansų rinkų svyravimai yra eilinė turbulencija, netrūkus vėl grįšime prie all time highs ? Ar reikia pradėti skaityti knygas apie 1970-uosius ir stagfliacijos periodą ?

Continue reading “1 dalis. Kaip apsisaugoti nuo infliacijos” →