Geriausi akcijų ETFs

Remiantis justETF.com duomenimis, Europoje yra 1217 akcijų ETFs.

Pasirinkimo gausa gali apsukti galvą – kaip išsirinkti geriausią ir tinkamiausią iš jų? Sudariau geriausių ETF’ų, ar bent jau tų, kurie man labiausiai patinka, ir jų sekamų indeksų, sąrašą:

Geriausia fondą išrinkti ne visada paprasta. Viskas prasideda nuo investavimo strategijos pasirinkimo.

Mano galva, geriausias būdas investuoti į akcijas yra rinktis pasyvius, indeksą sekančius ETFs. O svarbiausia iš jų išsirinkti tokį, kuris nuo savo sekamo indekso atsilieka mažiausiai.

Tuomet lieka pasirinkti regioną, į kurio akcijas norima investuoti – viso pasaulio, JAV, Europos, emerging markets ar dar kažką.

Kurio regiono akcijas rinktis – klausimas, kuriuo aš irgi turiu nuomonę, bet šis straipsnis tiesiog ne apie tai. Nes mano nuomonė tėra nuomonė, o kito žmogaus vertinimas nebūtinai sutaps su mano.

Tačiau išrinkti objektyviai geriausią, arba bent jau vieną geriausių, kiekvieno regiono akcijų ETF’ą – yra įmanoma.

Pirmiausia papasakosiu, kokiais kriterijais vertinant aš lyginu skirtingus ETF tarpusavyje, o tuomet plačiau aptarsiu kiekvieno regiono geriausius fondus.

Continue reading “Geriausi akcijų ETFs”

Swedbank Robur fondai

Swedbank Robur fondai yra vienas populiariausių būdų investuoti į akcijas Lietuvoje, ypač reguliariai tam skiriant nedideles pinigų sumas.

Nors alternatyvų netrūksta – pirkti ETF per brokerį ar Revolut, yra SEB mikroinvestavimo paslauga, rinktis II ar III pakopos pensijų fondus. O kur dar šarlatanų brukamas apgaulingasis IGD (prasčiausias iš visų pasirinkimų).

Neturint daug žinių, pasirinkti tinkamiausią variantą investavimui gali būti sunku. Kas tie brokeriai? Kas tie ETF? Dažnam viskas atrodo painu ir neaišku.

Tuo tarpu Swedbank daugeliui lietuvių yra pažįstamas ir patikimas bankas. Užtenka kelių mygtukų paspaudimų ir tu jau investuotojas. Tačiau tai nėra vienintelis šio pasirinkimo privalumas.

Daugeliui tarptautiniai tarpininkai, su kuriais negali susikalbėti lietuviškai ar kurie neturi biuro Lietuvoje, kelia nepasitikėjimą.

Swedbank yra šalia, aptarnauja lietuvių kalba, o reikalui esant visada galima paskambinti arba apsilankyti padalinyje. Atsakymai į rūpimus klausimus pateikiami greitai ir patogiai.

Ir reputacija Swedbank puiki – tai patikimas ir stambus bankas, o ne koks offshore reguliuojamas noname brokeris. Šios priežastys prisideda prie Swedbank Robur fondų populiarumo Lietuvoje.

Pelnytai ar ne? Geras tai pasirinkimas – ar blogas? Apie tai šis įrašas.

Continue reading “Swedbank Robur fondai”

Akcijos iki mėnulio neskrenda

Šiuo metu rinkose yra toks nemažas dirbtinio intelekto sukeltas šaršalas.

Daug žmonių tikisi, kad dirbtinio intelekto technologijų revoliucija ne tik pakeis pasaulį, bet ir leis neblogą pinigą uždirbti investuojant į su dirbtiniu intelektu susijusias kompanijas.

Į klausimą „kur” dažniausiai mano matomas patarimas – investuoti į JAV akcijas, ypač magnificent seven, NASDAQ indeksą, robotikos ar dirbtinio intelekto ETF’us ir panašiai.

Nemaža dalis rinkos dalyvių tikisi, kad pastarųjų 15 metų JAV akcijų rinkų, ypač technologijų kompanijų, sėkmė gali būti pakartota ir ateityje.

Nuo 2010 m. pradžios iki 2024 m. pabaigos NASDAQ indekso, sudaryto iš technologijų kompanijų, metinė grąža siekė apie 20% eurais (apie 18% doleriais). Tuo tarpu S&P 500 indekso grąža buvo 16% eurais (apie 14% doleriais).

Aš visiškai sutinku su nuomone, kad AI ir kitos technologijos tikrai pakeis pasaulį – tuo neabejoju. Tačiau abejoju svajonėmis, kad pastarųjų metų JAV akcijų sėkmė gali būti pakartota.

Mano nuomonę lemia faktas, kad, remiantis daugelio šalių – JAV ir kitų – pavyzdžiais, ilgalaikėje perspektyvoje akcijos paprastai neuždirba daugiau nei 10%, nepriklausomai nuo technologinio progreso.

Štai kaip žmonijos istorijoje atrodė laikotarpis nuo 1903 iki 1969 metų:

1903 m. broliai Wrightai atliko pirmąjį skrydį lėktuvu, o 1969 m. pirmasis žmogus išsilaipino mėnulyje.

Šis vos 66 metų laikotarpis buvo pažymėtas daugybe naujų technologijų išradimų, kurie iš esmės pakeitė pasaulį.

Šis laikotarpis yra puikus pavyzdys, atskleidžiantis, kad nepaisant absoliučiai neįsivaizduojamo technologijų progreso, į mėnulį gali nuskristi tik žmogus, o ne akcijų kainos.

Continue reading “Akcijos iki mėnulio neskrenda”

Kas naujo Baltic akcijose

Prieš nepilnus metus investavau dalį portfelio į Baltijos regiono akcijas.

Man patiko, kad Baltijos šalių įmonės ne tik yra nepaprastai pigios, moka puikius dividendus, bet dar svarbiau – jų pelnai sparčiai augo.

Pavyzdžiui, nuo 2022 m. pabaigos iki 2024 m. pavasario OMX Baltic 10 indekso P/E rodiklis sumažėjo nuo 12,6 iki 7,2.

O svarbiausia – taip nutiko ne dėl to, kad krito indekso sudarančių kompanijų kainos (mažėjo P), bet dėl to, kad įmonių pelnai nepaprastai smarkiai išaugo (didėjo E). Plačiau šia tema rašiau įraše „Ar Baltijos šalių akcijos yra dirty cheap?“.

Tuo metu, 2024 m. pavasarį, kaip tik ieškojau naujų investicinių idėjų ir pagalvojau: kodėl gi ne? Kelis procentus savo portfelio įmečiau į OMX Baltic 10 indeksą sudarančias akcijas.

Laikas pasižiūrėti, kas per nepilnus metus pasikeitė.

Continue reading “Kas naujo Baltic akcijose”

2024-ieji: kaip bulius virto meška

Jau tapo tradicija iš mano pusės – prabėgusių metų apžvalgą parašyti. Pirmoji buvo 2022 metų apžvalga.

Tai buvo prasti metai – meškų metai. Visos turto klasės raudonavo, o infliacija siautėjo tikrąja to žodžio prasme. Tame 2022 metų įraše linkėjau pasitinkant 2023-uosius išlikti optimistiškiems, nes ilgalaikėje perspektyvoje finansų rinkose būtent optimistai triumfuoja ir uždirba daugiausiai.

Tuomet atėjo 2023-ieji: Buliaus metai. Jie buvo visiškai priešingi 2022-iesiems. Metai pasižymėjo puikia įvairių turto klasių grąža. Uždirbo visi, kas netingėjo – akcijų rinkose, obligacijų rinkose ir kitur.

Tačiau daugiausiai uždirbo tie, kurie buvo investavę į JAV akcijas, kaip jau per paskutinius 15 metų buvo beveik kasmet. Toje 2023-ųjų apžvalgoje išreiškiau savo susirūpinimą, kad šis JAV akcijų rinkų dominavimas negali tęstis amžinai.

Bet palaikyk mano alų, pasakė dirbtinis intelektas, o 2024-aisiais JAV akcijos, pasigavę AI temą, vėl nušlavė visas kitas turto klases.

Per Kalėdas, sėdėdamas prie stalo ir klausydamas, kaip giminaičiai diskutuoja, kurios JAV technologijų kompanijų akcijos užtikrins jiems orią senatvę, negalėjau atsikratyti nuojautos, jog tai geruoju nesibaigs.

Investavimas nėra toks lengvas, o kai viskas tampa per lengva ir per aišku, kaip taisyklė – visada baigiasi ašaromis.

Dažniausiai investavime akivaizdus geriausias pasirinkimas yra overcrowded, todėl sekančių periodų grąža, ypač vidutiniu laikotarpiu, iš pačių populiariausių instrumentų, nebūtinai yra auksinė.

Continue reading “2024-ieji: kaip bulius virto meška”

Grąža iš tarpusavio skolinimo P2P platformų (2025 metais)

Vienas iš mano naudojamų investavimo instrumentų yra tarpusavio skolinimo platformos, tokios kaip Paskolų klubas, Finbee ir SAVY.

Renkantis šias platformas, kyla klausimas: kokios grąžos galima tikėtis investavus šiose platformose? Į kokius reitingus ir kurių platformų investuoti geriausia?

Į šiuos klausimus ne kartą esu bandęs atsakymus rasti. Paskutinį kartą įraše P2P (2 dalis): Tarpusavio skolinimas, kurį publikavau 2023 metų lapkritį.

Šiame įraše pasidalinsiu savo naujausiais skaičiavimais, kokios grąžos galima tikėtis investuojant į tarpusavio skolinimo platformas 2025 metais.

Continue reading “Grąža iš tarpusavio skolinimo P2P platformų (2025 metais)”

Kaip veikia tarpusavio skolinimas

Lietuvoje veikia trys tarpusavio skolinimo platformos: Finbee, SAVY ir Paskolų klubas. Per šias platformas galima investuoti į vartojimo kreditus – skolinti pinigus kitiems žmonėms.

Iš pirmo žvilgsnio viskas atrodo paprasta, tačiau iš tikrųjų tai gana sudėtingas investicinis instrumentas, kurio daugelis tarpusavio skolinimo platformomis besinaudojančių investuotojų pilnai nesupranta.

Visų pirma, vartojimo paskolos yra anuitetinės. Antra, jos dažnai defaultina (vėluoja daugiau nei 90 dienų), o kur dar ankščiau laiko grąžinamos paskolos.

Visos šios „judančios” detalės padaro šį instrumentą, investavimą į vartojimo paskolas per tarpusavio skolinimo platformas, gana sudėtingu.

Bet viena iš platformų – Finbee – leidžia parsisiųsti visą savo paskolų knygą ir detaliau išanalizuoti, kaip realiai veikia šis instrumentas.

Šiame įraše, remdamasis Finbee duomenimis, trumpai pristatysiu, kaip veikia investavimas per tarpusavio skolinimo platformas.

Įrašas skirtas ne papasakoti bendrai, kas tai yra per instrumentas (apie tai ne kartą esu rašęs kituose savo įrašuose), bet atskleisti tam tikras ir specifines šio instrumento subtilybes.

Continue reading “Kaip veikia tarpusavio skolinimas”

SAVY apžvalga

SAVY – nuo žodžio „saviems“ arba nuo angliško žodžio „išmaniems“ (angl. savvy). Tai pirmoji lietuviška P2P platforma, įkurta 2014 m., kuri neseniai atšventė savo veiklos dešimtmetį.

SAVY pagrindinė veikla yra tarpusavio skolinimas. Šiuo metu SAVY yra trečia pagal dydį tarpusavio skolinimo platforma Lietuvoje. Įmonė bandė save atrasti ir kitose srityse, pavyzdžiui, verslo kreditavimo, bet ne itin sėkmingai.

Nėra paslaptis, kad esu didelis tarpusavio skolinimo platformų gerbėjas. Nepaisant pastaruoju metu kitose platformose sumažėjusios grąžos iš šio instrumento, aš vis dar matau vietos tokioms investicijoms savo portfelyje.

Bet SAVY man visada buvo mažiausiai pažįstama iš visų tarpusavio skolinimo platformų. Kodėl? Dažnai tiesiog neįmanoma susigaudyti, kas ir kaip vyksta platformos viduje.

Šis įrašas – tai mano jau ne pirmas bandymas perprasti šios platformos veiklos niuansus.

Continue reading “SAVY apžvalga”

Besivystančių rinkų akcijos

Investavimas pasižymi cikliškumu.

Ar pavyktų atspėti, kieno grąža pavaizduota grafike žemiau mėlyna linija? Esu įsitikinęs, kad be šio straipsnio antraštės pagalbos teisingų spėjimų būtų mažai.

Taip – tai tiesa.

Mėlyna linija žymi būtent MSCI Emerging Markets indekso grąžą, o raudona linija – JAV S&P 500 indekso rezultatus.

1999–2024 m. laikotarpiu MSCI Emerging Markets indekso metinė grąža eurais siekia 8,2% ir vos nežymiai atsilieka nuo S&P 500 indekso, kurio metinis rezultatas 8,5%.

Keista, ar ne? Nuostabiosioms JAV akcijoms, vedamoms technologijų kompanijų, išsiskiriančių neregėtu pelningumu, po dot-com burbulo sprogimo prireikė ketvirčio amžiaus, kad pavytų besivystančių rinkų akcijų indeksą.

Continue reading “Besivystančių rinkų akcijos”

Sveiki atvykę į 1968-uosius

Esu didelis akcijų turto klasės fanas ir pasyvaus investavimo filosofijos gerbėjas.

Manau, jog viena geriausių investavimo strategijų, kuria tik įmanoma sugalvoti, kuri lengvai įgyvendinama praktikoje – pirkti ir ilgą laiką laikyti pigų viso pasaulio akcijų rinką sekantį fondą, tokį kaip Vanguard FTSE All-World UCITS ETF.

Nuo 2011 m. didžiąją dalį savo portfelio visada laikiau akcijose. Niekada nė nemirktelėjau per visas krizes ir kritimus. Per 2020 m. COVID-19 recesiją buvau taip užsiėmęs kitais reikalais, kad šios net nepastebėjau. 2022 m. puikiai ir ramiai miegojau, nors rinkose siautė suirutė, o akcijų ir obligacijų turto klasės fiksavo nuostolius, dėka siautėjančios infliacijos.

Tačiau šiais metais pirmą kartą per savo investavimo karjerą pradedu jausti nerimą – atrodo, kad nothing makes sense.

Akcijos paprastai ilgą laikotarpį nebrangsta po 16% per metus – tai nėra normalu. Tuo tarpu JAV akcijos, kurių svoris šiuo metu viso pasaulio akcijų indekse apie 65%, tokiu tempu brangsta pastaruosius 15 metų.

Ar gali būti, jog šis balius baigsis baisiomis pagiriomis, skaudančia galva ir tuščiomis piniginėmis?

Continue reading “Sveiki atvykę į 1968-uosius”