Klaidžiodamas po savo paskyrą Paskolų Klube galiu užtikti gausybę skirtingų rodiklių. Metinę palūkanų normą, XIRR, ROI, Grynoji portfelio vertė ir Grynojo portfelio ROI.
Pabandysiu trumpai aptarti šiuos rodiklius. Kai kurie jų – visai neblogi. Tačiau dalis – neturi didelės prasmės.
Continue reading “Tarpusavio skolinimo platformos, 4 dalis. Paskolų Klubo ir Finbee asmeniniai portfeliai”Šis įrašas yra trečiasis straipsnis, kuriuo stengiuosi įvertinti grąžą investuojant į tarpusavio skolinimo platformas.
Pirmame įraše nagrinėjau, kaip paskaičiuoti grąžą iš vartojimo paskolų, remiantis tam tikromis prielaidomis. Šį straipsnį rašiau remdamasis Paskolų klubo prielaidomis, naudojau jų prognozuojamus default rate ir recovery rate.
Antrame įraše nagrinėjau Finbee paskolų portfelį. Skaičiavau, kaip istoriškai sekėsi Finbee investuotojams. Pateikiau platformos istorinius default rates, paskolų išieškojimo rezultatus ir galimą grąžą.
Šiuo įrašu noriu palyginti Finbee ir Paskolų klubo platformas, remdamasis abiem aukščiau minėtomis analizėmis. Vertinsiu, kokią grąžą galima uždirbti investuojant į platformų administruojamus vartojimo kreditus.
Continue reading “Vartojimo kreditai, 3 dalis. Finbee ir Paskolų Klubo palyginimas”Ketinau parašyti tris straipsnius ir panagrinėti, kokios grąžos galima tikėtis investuojant į tarpusavio skolinimo platformų administruojamas paskolas. Jau matau, kad į tris įrašus netilpsiu, reikės ir ketvirto įrašo.
Primenu, pirmame straipsnyje apie vartojimo kreditus rašiau, kaip galima apskaičiuoti būsimą grąžą investuojant į vartojimo kreditus. Tokiems skaičiavimams atlikti reikia žinoti kelis kintamuosius: a) palūkanų normą; b) metinį default rate; c) recovery rate (kiek procentų paskolų bus sėkmingai išieškota, arba už kokį procentą nuo paskolos sumos platforma superka).
Antruoju straipsniu ketinau analizuoti Paskolų Klubo ir Finbee istorinius rezultatus, kurios platformos pateikia savo puslapiuose. Tačiau atidžiai peržvelgęs man viešai prieinamus duomenis, supratau, kad iš Paskolų klubo pateikiamų duomenų neįmanoma išskaičiuoti metinių default rates ir recovery rates.
Nusprendžiau, kad šis, antrasis straipsnis apie vartojimo kreditus tarpusavio skolinimo platformose, bus vien tik apie Finbee platformą.
Continue reading “Vartojimo kreditai, 2 dalis. Finbee paskolų portfelis”Ketinu parašyti keletą įrašų, kuriuose nagrinėsiu tarpusavio skolinimo platformų grąžos ir kitus rodiklius. Pradžioje – teorinius, vėliau – statistinius.
Pirmame, šiame, įraše nagrinėsiu teorinius tarpusavio skolinimo platformų (TSP) grąžos rodiklius. Pateikti skaičiavimai tinka visoms tarpusavio skolino platformoms (Paskolų klubas, Finbee, Savy), tačiau remsiuosi Paskolų klubo duomenimis.
Antrame įraše nagrinėsiu Paskolų Klubo ir Finbee pateikiamus statistinius duomenis.
Trečioje dalyje nagrinėsiu savo asmeninių portfelių Paskolų Klube ir Finbee istorinius, bei galimus ateities, rezultatus.
Kadangi antra ir trečia dalis tėra planuojamos, planas gali keistis 🙂 Šiuo metu nesu tikras, koks ateities įrašų turinys. Tik apytikslį įsivaizdavimą, ką norėčiau panagrinėti.
Continue reading “Vartojimo kreditai, 1 dalis. Paskolų klubo grąžos modeliavimas”Dabar yra prikurta tiek daug skirtingų ETFs, kad kartais tikrai sunku juos palyginti ir išrinkti geriausią. Gerai, kad Europos finansų rinkų prievaizdai didžiąja dalimi išsprendė šią bėdą smulkiems investuotojams, uždrausdami visus JAV ETFs.
Man labiausia patinkantis būdas lyginti ETFs yra šis.
Kiekvieno ETF tikslas, jeigu tai pasyvų indeksą sekantis fondas, kuo mažiau atsilikti nuo indekso. Taigi, padaryti taip, kad tracking difference, būtų kuo mažesnis. Tracking difference – skirtumas tarp ETF pasiektos grąžos ir teorinio ETF sekamo indekso grąžos.
Yra mažas, bet labai svarbus, paslėptas reikalas. Visi ETF valdytojai pateikia savo metinius rezultatus, kokį indeksą jų ETF seka (benchmark), ir to sekamo indekso metinius rezultatus. Kartais ETF teikėjai netgi aplenkia savo sekamus indeksus ! Kodėl ?
Continue reading “ETF apžvalga”Pirmas mano kripto įrašas buvo skirtas apibrėžti, kokios yra kripto aktyvų rūšys. Išskyriau BTC, blockchain native žetonus, aplikacijų žetonus, DeFi, CeFi ir NFTs. Nusprendžiau DeFi, CeFi ir NFTs detalesnį nagrinėjimą palikti ateičiai. O pirma sugalvoti, kokia metodologija vadovaujantis būtų galima konstruoti portfelį į tuos aktyvus, kurie turi tokens. Tai BTC, blockchain native ir aplikacijų tokens.
Užduotis atrodė paprasta. Bet kuo daugiau mąsčiau, tuo mažiau supratau. Kripto tokia neišsivysčiusi turto klasė, kurioje gausu kvestionuotinų projektų. Taip gimė antrasis mano įrašas kripto tema, kuriuo siekiau suprasti, kokie yra ilgalaikiai žetonų grąžos šaltiniai.
Šiame įraše nagrinėsiu ką nusprendžiau. Kurias sritis, kaip ilgalaikę investiciją matau, kokius konkrečius žetonus ir kiek % nuo portfelio ten norėčiau skirti.
Continue reading “Kripto portfelio konstravimas. 1 dalis”Pabandžiau sugalvoti, kaip būtų galima padalinti portfelio dalį skirta kripto. Paaiškėjo, kad tai nėra paprasta užduotis. Tam, kad geriau suprasčiau, į kokias kripto sub klases geriau investuoti nusprendžiau atidėti portfelio konstravimo klausimą. Nusprendžiau panagrinėti, kodėl skaitmeninės monetos gali turėti vertę ilguoju laikotarpiu. Pabrėžiu, ilguoju laikotarpiu. Ar skaitmeniniai aktyvai galėtų būti ilgalaikė buy and hold tipo investicija ?
Paskutiniu blogo įrašu išskyriau kelias kripto aktyvų rūšis. Šis postas yra ne apie bitcoin, bet apie visus kitus žetonus ir jų tipus. Taigi, pirmas klausimas, kodėl žetonai turi vertę ?
Yra toks Josh Brown, mano mėgstamas informacijos šaltinis investavimo tema. Jeigu kas nors esate Nassim Taleb gerbėjas (aš esu), Taleb savo knygose yra sukūręs personažą Fat Tony, kuris “nemala š…”, investavimo ir gyvenimo tiesas aiškina ne teoriniai svaičiojimais, o praktiniais žmonių elgesio motyvais. Josh Brown man panašus į Nassim Taleb sukurtą personažą. Sugeba puikiai cut the crap ir eiti į reikalo esmę.
Kažkada Josh Brown parašė blogo įrašą pavadinimu I Collect cashflows . Tai nuostabi kripto pasaulio parodija, smagus ir informatyvus straipsnis, atskleidžiantis esmę. O esmė – cashflows. (p.s. Josh Brown nėra kripto hateris):
Continue reading “Kripto ekonomika”Vėlyvą rudenį praleidau daug laiko bandydamas susipažinti su kripto pasauliu. Kodėl taip ilgai užtrukau ir iki šiol į šią sritį nekreipiau nekreipiau dėmesio ? Vaikytis kiekvieno shinny new thing nėra mano investavimo tikslas, filosofija ir siekiamybė. Man svarbiausia neprarasti investuotų lėšų, o ne YOLO’inti santaupas ant raudonos spalvos kazino (ar šuniuko coin) . Kapitalo išsaugojimas yra taisyklė numeris vienas, du ir trys.
Kripto buvo ir yra spekuliatyvi turto klasė, su neaiškiomis ateities perspektyvomis. Dažnai išgirsime sakant, kad pirkti krito žetonų galima tik už tokią, sumą, kurios negaila prarasti. Manau artėja lūžio taršas, o gal jis jau ir peržengtas, kada šis pasakymas bus tiek pat teisingas, kiek pasiūlymas investuoti į akcijų rinką tik tiek, kiek negaila prarasti. Tikimybė, kad kripto turto klasės kapitalizacija grįš prie nulio menksta su su kiekvienais prabėgusiai metais, ir šios turto klasės branda. Žinoma, čia kalbu apie turto klasę, o ne konkretaus žetono perspektyvas.
Iki šio rudens neturėjau jokių kripto valiutų savo investiciniame portfelyje. Šiuo metu tai tokia maža portfelio dalis, kad kripto valiutų svyravimai man vis dar neturiu jokios reikšmingos finansinės įtakos. Šis prisipažinimas išsakomas tam, kad pabrėžti, jog žemiau pateikta informacija yra šios srities naujoko, o ne eksperto. Neabejoju, kad pateiksiu faktinių klaidų ir neteisingų interpretacijų. Visada esu pasiruošęs pakeisti savo nuomonę bet kuriuo žemiau išsakytu klausimu, ar prisipažinti, kad kažką ne taip supratau. Tad, jei randate klaidų, komentarai visada laukiami, paaiškinkite, kur klystu.
Continue reading “Kripto filosofija”Paskutiniu įrašu pasakiau tokius teiginius:
Žvelgiant į didžiausias šių laikų kompanijas – Apple, Microsoft, Amazon ir t.t. Tai dominuojančios, monopolinių galių turinčios kompanijos, generuojančios bile kokio dydžio pelnus. Sakyčiau, menkai pražasčių teigti, kad tai kompanijos, pervertintos dėl per didelio investuotojų susidomėjimo. Menkai tikėtina, kad rinka reikšmingai jas mis-pricina
Istoriškai nėra priežasčių leidžiančių teigti, kad sektorius, užimantis dominuojančią dalį akcijų rinkoje yra prastesnė investicija, nei kitos kompanijos. Su salyga, kad investuotojų lūkesčiai atspindi realybe ir kompanijų generuojamus pelnus. Manau, dabartinis JAV technologijų sektoriaus dominavimas yra pelnytas, nes šios kompanijos generuoja pasakiškus pelnus akcininkams. Sunku būtų pagrįsti sprendimą vengti tokių kompanijų akcijų, bet lygiai taip pat – investuoti tik į jas.
Kad nėra priežasčių nukrypti nuo market-cap svorių pasaulio indekse dėl tokių baimių kaip aukšta JAV akcijų kaina, besivystančių rinkų underperformance, technologijų sektoriaus kompanijų dydžio
Yucks.. kokių nesamonių prirašiau … Visų pirma, tikrai per stipriai pasisakiau, kad nėra priežasčių teigti, jog akcijų rinkos yra pervertintos.
Continue reading “Vertės investavimo vargai”Paskutinius dešimt metų JAV akcijos, ir ypač US large-cap growth technologijų akcijos, buvo the only game in town. QQQ dešimtmečio metinė grąža 22.59%, SPY 16.3%, VEA 8.25%, Emerging Markets 5.1%. Šis didžiulis JAV rinkos dominavimas paskatino mane prisiminti istorinius JAV, Developed Markets ir Emerging Markets rezultatus. Labai dažnai investuotojai, įvairaus plauko konsultantai ir kiti besidomintys akcijų rinkomis naudoja vienos šalies, JAV, istorinius akcijų rezultatai. Kas būtų, jeigu lūkesčius formuotų ne sėkmingiausia pasaulio rinka ir jos istorinė grąža, bet pasaulio akcijų grąžos vidurkis ? Įtraukiant per revoliucijas ir karus žlugusias akcijų rinkas.
