Didžiausia investavimo į akcijas problema yra ta, kad niekada negali žinoti, kas bus toliau. Nepaprastai sunku pasirinkti, kur investuoti šiandien, nes niekada negali būti tikras, kas nutiks rytoj.

Knygoje „Radical Uncertainty: Decision-Making Beyond the Numbers” šis didžiulis neapibrėžtumas apibūdinamas terminu radikali nežinomybė (angl. radical uncertainty).

Radikali nežinomybė reiškia, kad nepriklausomai nuo atliktų skaičiavimų ir analizių, optimalaus sprendimo surasti neįmanoma, nes jis tiesiog neegzistuoja.

Kalbant apie ateitį, mes tiesiog nežinome, kas nutiks, todėl tenka pasirinkti ne geriausią sprendimą – kurio žinoti neįmanoma – bet vieną iš pakankamai gerų sprendimų.

Turint išsamų dabartinės situacijos vertinimą ir supratimą, kaip iš esmės veikia pasaulis, galima identifikuoti vieną ar keletą strategijų investavimui į akcijų rinkas, kurių pagalba galima lengvai suformuoti portfelį.

Šiame įraše aprašysiu keletą tokių paprastų ir pakankamai gerų strategijų, tačiau nei viena iš jų nėra optimali, nes nei aš, nei kas kitas nežino, kas bus ateityje. Tačiau visos šios strategijos yra absoliučiai puikios ir logiškos.

Nr.1: „All-in” į pasaulio akcijų fondą strategija

Pirmoji strategija – viena paprasčiausių ir populiariausių investavimo į akcijas strategijų tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje – „all-in“ į pasaulio akcijų fondą.

Ir ne be reikalo – per pastaruosius penkiolika metų ši strategija veikė beveik tobulai.

Šiuo atveju už visus pinigus, kuriuos norima investuoti į akcijas, periodiškai perkamas vienas akcijų fondas, kuris pasyviai seka viso pasaulio akcijų rinką.

Kaip įgyvendinti strategiją

Yra keletas būdų, kaip šią strategiją įgyvendinti praktikoje Lietuvoje.

Turbūt geriausias iš jų – pirkti pasaulio akcijų ETF, tokį kaip Vanguard FTSE All-World UCITS ETF ar iShares MSCI ACWI UCITS ETF, per pasirinktą brokerį (Interactive Brokers, Revolut ar kitą).

Tiems, kas iki 2025 m. pradžios yra sudarę III pakopos kaupimo sutartis, puiki alternatyva gali būti investavimas į Goindex ar kitą pigų pasyviai valdomą ir pasaulio akcijų indeksą sekantį III pakopos fondą.

Žinau, kad daug kam patinka Swedbank Robur „Access Edge Global” fondas, kurio rezultatai teoriškai turėtų būti identiški pasaulio akcijų ETF. Tačiau mano skaičiavimai rodo, kad praktikoje šis fondas nuo ETF atsilieka 1,6% per metus (remiantis 2022–2024 m. duomenimis).

Dėl šios priežasties nelaikau šio instrumento tinkamu.

Galimai yra ir kitų būdų bei instrumentų šiai strategijai įgyvendinti. Svarbiausia – rinktis pigų viso pasaulio akcijų fondą, kuris gerai sektų pasirinktą indeksą ir neturėtų VP saugojimo mokesčių.

Kodėl tai gera strategija

Svarbiausias klausimas, žinoma, kodėl verta rinktis šią strategiją?

Geriausia šios strategijos savybė – ji puikiai veikia . Pasaulyje yra daugybė žmonių, kurie, taikydami ją praktikoje, uždirbo nepaprastai aukštą grąžą ir aplenkė beveik visus kitus rinkos dalyvius.

Tokių žmonių pavyzdžių galima rasti ir Lietuvoje – Povilas Panavas ar Šeši Nuliai.

Strategija veikia dėl kelių priežasčių.

(a) Sprendimus, ką pirkti, priima rinka

Kaip rašiau Investavimo į akcijas pradžiamokslis, žmonių grupės gebėjimas rasti atsakymus į sudėtingus klausimus yra visiškai kito lygio nei vieno asmens, nes minia sudaryta iš skirtingą patirtį ir žinias turinčių individų.

Rinka yra tarsi neįtikėtinai galinga skaičiavimo mašina, kurios gebėjimas apdoroti sudėtingą ir įvairiapusę informaciją nepalyginamai lenkia pavienių individų sugebėjimus.

Todėl rinkos kaina – žmonių minios vidutinis spėjimas, kiek verta viena ar kita kompanijos akcija – daugeliu atvejų yra tikslesnis kompanijų ateities perspektyvų vertinimas nei kažkieno asmeninė nuomonė.

Pasirinkdamas investuoti į pasaulio akcijų fondą, sprendimą, ką pirkti ir kokiomis proporcijomis, priimi ne pats – šį sprendimą perleidi kur kas išmintingesniam mechanizmui – akcijų rinkoms.

Taip automatiškai daugiau investuojama į tas įmones, kurias rinka vertina kaip perspektyvesnes, t.y. tas, iš kurių tikimasi didesnio pelno ateityje.

(b) Šios strategijos lengviausia laikytis ilgą laiką

„All-in“ į pasaulio akcijų fondą strategija veikia, nes jos lengva laikytis.

Žmonės įpratę savo rezultatus lyginti su kokiu nors palyginamuoju indeksu (angl. benchmark), kad įvertintų, ar jų pasirinkta investavimo strategija yra teisinga.

Jei tau sekasi gerai ir tavo grąža bent jau neatsilieka nuo palyginamojo indekso, tokios strategijos laikytis lengva.

Ir atvirkščiai – jei pastarųjų kelerių metų rezultatai prasti, t. y. indeksas, su kuriuo lyginiesi, pasiekė kur kas didesnę grąžą, tik laiko klausimas, kada pradėsi dvejoti dėl savo pasirinktos investavimo strategijos.

Kadangi „all-in“ į pasaulio akcijų fondą atveju investuojama būtent į tą benchmarką, su kuriuo visi savo asmeninius rezultatus lygina, niekada nuo rinkos vidurkio neatsiliekama ir nereikės savęs kvestionuoti, ar priėmei teisingą sprendimą.

Tai leidžia niekada nenukrypti nuo kurso, pasirinktos investavimo strategijos, kas užtikrina puikius ilgalaikius rezultatus.

Nr.2: „1/N” strategija

Antroji strategija šiek tiek kitokia.

Šiuo atveju investuojama ne į viso pasaulio akcijų fondą, bet lygiomis dalimis į tris pagrindinius akcijų regionus.

Kaip įgyvendinti strategiją

Šiai strategijai prireiks trijų fondų:

1. JAV akcijų rinką sekančio fondas – tai gali būti iShares Core S&P 500 UCITS ETF ar panašus fondas, sekantis S&P 500 ar panašų JAV akcijų indeksą.
2. Išsivysčiusių šalių (be JAV) akcijų fondas – šiuo metu Europoje yra prieinamas tik vienas toks fondas – Xtrackers MSCI World ex USA UCITS ETF.
3. Besivystančių šalių akcijų fondas – šiam tikslui puikiai tinka iShares Core MSCI Emerging Markets IMI UCITS ETF, bet yra ir kitų panašių fondų.

„1/N“ strategijos nepavyks įgyvendinti per III pakopos pensijų fondus, Swedbank Robur ir kitus panašius instrumentus, nes juose nėra galimybės investuoti į MSCI World ex USA ar panašų indeksą sekantį fondą.

Kodėl tai gera strategija

Yra keletas priežasčių, kodėl ši strategija yra veiksminga ir kodėl tam tikromis aplinkybėmis ji gali būti pranašesnė už „all-in“ į pasaulio akcijų fondą strategiją.

(a) Geresnė diversifikacija

„1/N“ taisyklė daugelyje sričių, ne tik investavime, dažnai savo rezultatais lenkia gerokai labiau sofistikuotas strategijas.

Ši strategija ypač naudinga sudėtingose situacijose, kai ateities rezultatų nuspėti neįmanoma – ji automatiškai užtikrina maksimalią diversifikaciją, nes portfelis padalijamas lygiomis dalimis tarp visų pasirinkimo variantų.

Pasirinkus „all-in“ į pasaulio akcijų fondą strategiją, pasikliaujama rinkos gebėjimu prognozuoti ateitį – investuojama į tuos regionus, kurių pelną ateityje rinka prognozuoja būsiantį didžiausią.

Bet kartais ir visa rinka klysta, o regionai, kurių perspektyvos atrodė puikios, vėliau demonstruoja nuviliančius rezultatus (pavyzdžiui, JAV akcijos 1929 m. ir 1968 m., Japonija 1989 m., besivystančios rinkos 2008 m.).

„1/N“ taisyklė apsaugo nuo prognozavimo klaidų. Ji paremta prielaida, kad niekas, net ir pati rinka, nesugeba tiksliai nuspėti ateities. Todėl vietoje to, kad pasikliauti rinkos spėjimu, kuriam regionui seksis geriausiai, investuojama į visus regionus po lygiai.

(b) Rinka irgi nesugeba prognozuoti ateities

Problema su „all-in“ į pasaulio akcijų fondą strategija yra ta, kad ji automatiškai daro prielaidą, jog rinka sugeba nuspėti, kuriems regionams ateityje seksis geriausiai, ir būtent į šiuos derėtų investuoti daugiausiai.

Bet jeigu rinkos dalyviai kiekvienas atskirai nesugeba nuspėti svarbių įvykių, tai nežinojimą agreguojant vis tiek lieki su nežinojimu.

• 1900 m. JAV akcijos sudarė vos 15% pasaulio akcijų indekso svorio. Kas tuomet galėjo nuspėti, kad per kelis dešimtmečius kils du pasauliniai karai, o JAV taps ekonomine supergalybe?
• 1900-1910 m. investavusieji į Rusijos akcijas nesitikėjo, kad po 1917 m. spalio revoliucijos bolševikams atėjus į valdžią investuotojai neteks visko.
• 1966 m. JAV akcijų rinką buvo apėmusi „Nifty Fifty“ euforija, o tuo metu niekas nė sapnuoti negalėjo, kad 1989 m. Japonijos akcijų rinkos kapitalizacija bus didžiausia pasaulyje.
• 2005 m. niekas negalėjo dviejų rišlių sakinių suregzti, kurie nuspėtų ir paaiškintų, kodėl po poros metų, 2008–2009 m., kils viena didžiausių visų laikų finansų krizių ir kokie bus jos padariniai.
• 2019 m. pradžioje rinka niekaip į akcijų kainas neįskaičiavo po metų kilsiančios COVID-19 pandemijos pasekmių, nes tokios pandemijos niekas nė nesapnavo.
• Šiuo metu rinka nežino, kokius muitus ar kitus tarifus įves Donald Trump, ir ar tai sukels recesiją.

Visi šie pavyzdžiai rodo, kad rinkos dalyviai individualiai ar kolektyviai neturi jokių gebėjimų prognozuoti svarbiausių ateities įvykių, kurie didžiąja dalimi lems įvairių regionų akcijų rinkų grąžą ateityje.

Bet „all-in“ į pasaulio akcijų fondą strategija tokią prielaidą daro, kad ateitį žinoti galima, kad JAV akcijos ir JAV doleris ir toliau dominuos, o į doleriais denominuotas JAV akcijas investuojama net 65% viso portfelio.

„1/N“ taisyklė, tuo tarpu, paremta įsitikinimu, kad niekas realiai negali žinoti, kuriam regionui seksis geriausiai, todėl investuojama į visus po lygiai.

Kodėl būtent šiuos tris regionus pasirinkau

„1/N“ taisyklė turi ir silpnąją pusę – kyla natūralus klausimas, kodėl pasirinkau būtent minėtus tris regionus?

Jei vadovaujantis „all-in“ į pasaulio akcijų fondą strategija nereikia priimti jokių subjektyvių sprendimų, tai taikant „1/N“ taisyklę, regionus, į kuriuos investuojama lygiomis dalimis, pasirinkti reikia kiekvienam asmeniškai.

Aš manau, kad logiška investuoti būtent į JAV akcijas, išsivysčiusių šalių (be JAV) akcijas ir besivystančių rinkų akcijas. Štai kaip argumentuoju šį pasirinkimą.

Visų pirma, yra fundamentalių skirtumų tarp išsivysčiusių šalių ir besivystančių šalių akcijų rinkų.

Istoriškai geriausius rezultatus pasiekia būtent išsivysčiusių šalių akcijų rinkos – akcijų grąža aukščiausia politiškai stabiliose ir demokratiškose šalyse, kuriose gerai veikia teismų sistema, ginanti privačią nuosavybę ir smulkiųjų akcininkų interesus, bei kurios nėra karo ar kitų ekonominių nelaimių suniokotos.

Tačiau tai nereiškia, kad besivystančioms rinkoms visada sekasi blogai – tikrai ne. Būna ilgų laikotarpių, kai būtent šių šalių akcijų rinkų grąža dominuoja pasaulyje.

Nors besivystančios šalys susiduria su įvairiomis problemomis, tokiomis kaip politinis nestabilumas, korupcija, neefektyvus kapitalo panaudojimas ir menka teisinė smulkių investuotojų apsauga.

Tačiau jei šiuo metu išsivysčiusių rinkų ekonomikos stagnuoja, o populiacija sensta, tai besivystančių šalių ekonomikos turi aukštesnį augimo potencialą ir geresnę demografinę situaciją.

Todėl tikrai įmanoma, kad per ateinančius 50–100 metų būtent besivystančių šalių akcijų grąža bus aukštesnė.

Dėl visų šių priežasčių yra logiška portfelyje paskirstyti akcijas tarp išsivysčiusių ir besivystančių šalių akcijų rinkų. Bet kodėl atskirai išskiriu dar ir JAV akcijas?

Pagrindinė priežastis yra ta, kad JAV akcijų rinka yra išskirtinai didelė, labiausiai išsivysčiusi akcijų rinka pasaulyje, šiuo metu pasižyminti visai kitokiomis rizikomis nei kitos rinkos.

JAV akcijų rinkoje dominuoja itin efektyvios mega korporacijos ir didžiausios technologijų kompanijos. Tačiau kartu šios akcijos yra įvertintos itin brangiai, o lūkesčiai dėl jų ateities yra aukščiausi.

Nr.3: „50/25/25″ strategija

Paskutinę strategiją pavadinau „50/25/25″. Ši yra gana panaši į „1/N” taisykle paremtą strategiją, nes portfelis būtų sudaromas iš tų pačių trijų fondų, tačiau skiriasi jų svoriai.

Kaip įgyvendinti strategiją

Šiuo atveju būtų 50% investuojama į išsivysčiusių šalių (be JAV) akcijų fondą ir po 25% į JAV bei emerging markets akcijų fondus.

Kodėl tai gera strategija

„50/25/25″ strategija semiasi įkvėpimo iš „1/N” strategijos, kad geriausia diversifikuotis per įvairius regionus, nes ateities atspėti neįmanoma.

Tačiau tam tikros „1/N” strategijos rizikos charakteristikos man asmeniškai šiuo metu yra šiek tiek nepriimtinos.

Nors emerging markets tikrai gali „iššauti” per ateinantį dešimtmetį, bet šio regiono akcijos yra išskirtinai rizikingos.

Vienas iš pagrindinių skirtumų tarp besivystančių ir išsivysčiusių rinkų yra tas, kad nors visos rinkos patiria laikinų sunkumų, bet išsivysčiusiose šalyse visiški akcijų rinkų krachai istoriškai nepasitaiko.

Tuo tarpu besivystančių rinkų istorijoje pasitaikė atvejų, nors ir retų, kai investuotojai neteko visko.

Kalbant apie JAV akcijas, šiuo metu jos yra nepaprastai brangios, o lūkesčiai dėl jų ateities aukštumose – dažnai tokios aplinkybės baigiasi dideliais nuostoliais.

Dėl šių priežasčių skirti po 33% portfelio JAV ir besivystančioms rinkoms, t. y. iš viso 66%, man šiek tiek nedrąsu.

„50/25/25″ strategijoje 50% portfelio skiriama išsivysčiusių šalių, tokių kaip Japonija, Europa, Kanada ar Australija, akcijoms.

Šių šalių akcijos šiuo metu nėra nei per brangios, nei jų augimo lūkesčiai pernelyg išpūsti. Todėl iš jų galima pagrįstai tikėtis istorinės vidutinės metinės grąžos – apie 8–10%.

Po 25% portfelio skyrimas JAV ir emerging markets akcijoms užtikrina, kad, jei šie regionai demonstruos gerus rezultatus, vis tiek pavyks neblogai uždirbti, tačiau nesėkmės atveju jų įtaka bendram portfelio rezultatui nebus katastrofiška.

Pabaigai

Norėčiau žinoti, kuri strategija yra geriausia, bet nežinau – niekas, net ir pati rinka, ateities nuspėti negali.

Tačiau aš tikiu, kad visos trys šiame straipsnyje įvardintos strategijos yra išmintingos. Tačiau tarp šių strategijų yra ir dar nepaminėtų reikšmingų skirtumų.

„All-in” į pasaulio akcijas strategija geriausiai tinka kaupimo fazėje esantiems investuotojams, kai iki pensijos ar kito tikslo, kuriam bus naudojamos santaupos, dar yra daug laiko. Ji taip pat ypač gerai veikia periodinio investavimo atveju.

Nes jei, pavyzdžiui, JAV akcijoms artimiausiais metais sektųsi prastai, naujos investicijos būtų atliekamos patrauklesnėmis kainomis, o galutinis rezultatas po dešimtmečio ar dviejų vis tiek turėtų būti puikus.

„1/N” strategija leidžia suvaldyti vienos šalies – JAV akcijų rinkos – riziką. Tačiau to kaina yra išaugusi emerging markets rizika.

Jei JAV akcijų rinkoms sektųsi prasčiau, o emerging markets geriau, investuotojai, pasirinkę šią strategiją, tikrai nenusivils.

Tačiau jei Kinija ar kita svarbi besivystanti rinka patirtų visišką krachą, pavyzdžiui, dėl užsienio investuotojų turto nacionalizavimo, 33% portfelio alokacija į emerging markets sukeltų nemalonių pasekmių.

Dėl šios priežasties „1/N” strategiją, kaip ir „all-in” į pasaulio akcijas, laikau tinkamesne kaupimo stadijoje esantiems investuotojams, kuriems toks scenarijus nebūtinai būtų katastrofiškas.

Nors kai kam tai gali pasirodyti keista, būtent „50/25/25″ strategiją laikau saugiausia iš visų.

Didžiausia portfelio dalis joje skiriama tų šalių akcijų rinkoms, kurios istoriškai užtikrina aukščiausią grąžą – išsivysčiusių šalių akcijoms, kurių vertės rodikliai nėra kažkokiame kosminiame ekstremume.

Dėl šios priežasties manau, kad iš trijų šiame straipsnyje įvardintų investavimo strategijų „50/25/25″ yra tinkamiausia tiems investuotojams, kurie jau naudojasi savo investiciniu portfeliu kasdienėms išlaidoms padengti.

Būtent todėl panašios strategijos investavimui į akcijas laikausi ir aš pats.

Tačiau yra dar vienas didelis skirtumas tarp „all-in” į pasaulio akcijas ir „50/25/25″ strategijų.

„All-in” į pasaulio akcijas, bei tam tikru mastu ir „1/N”, turi privalumą, kad jos yra evergreen strategijos – šių galima laikytis absoliučiai be jokių korekcijų ilgus dešimtmečius.

Tuo tarpu „50/25/25″ strategija nėra evergreen, bet skirta pragyventi artimiausių 5-10 metų laikotarpį, suvaldyti specifines dabartines akcijų rinkoje kylančias rizikas.

Pasikeitus situacijai, gali būti logiška atlikti tam tikrus portfelio pakeitimus, tačiau tai nebus lengva.

O netinkamu metu arba netinkamai atlikti pokyčiai gali lemti gerokai prastesnius rezultatus nei tiesiog investavimas „all-in“ į pasaulio akcijų fondą ir griežtas šios strategijos laikymasis, nepaisant visų būsimų rinkos svyravimų.

---

Įspėjimas:

Šiame įraše pateikiama informacija nėra ir neturėtų būti suprantama kaip investavimo rekomendacija. Straipsnyje pateikiama informacija yra bendro informacinio pobūdžio ir neturėtų būti naudojama investavimo sprendimams priimti.

Pateikiama informacija yra asmeninė autoriaus nuomonė, tai nėra skatinimas įsigyti minimas finansines priemones.

Autorius nėra kvalifikuotas investavimo konsultantas ir neturi licencijos teikti investavimo rekomendacijoms.

Autorius gali būti asmeniškai investavęs į straipsnyje minimas finansines priemones.

Pateikiama informacija yra nekomercinio pobūdžio. Tinklapio autorius neturi jokių sąsajų su finansinių priemonių leidėjais, negauna jokių reklamos ar partnerystės (angl. affiliate) pajamų.

Plačiau skaityti: Informacijos atskleidimas