Kai akcijų rinkos šiais metais darda amerikietiškais kalneliais, daugeliui investuotojų jau sukasi galva.
Tačiau Lietuvoje turime puikią alternatyvią turto klasę, kuri leidžia ne tik išvengti nuolatinių akcijų kainų svyravimų, bet ir uždirbti solidžią grąžą – tai P2P.
Nenorėčiau sudaryti klaidingo įspūdžio, kad ši turto klasė visiškai nerizikinga – čia taip pat slypi nemažai rizikų. Tačiau jos kitokios ir dažniausiai nepasireiškia tuo pat metu, kai akcijų rinkas krečia drebulys.
Tokiais metais kaip šie, kai finansų rinkos purtosi, tačiau Lietuvos ekonomika (bent kol kas) atrodo palyginti stabili, P2P gali į portfeliui atnešti ramybės ir stabilumo.
Šiame įraše trumpai apžvelgsiu, kiek man pavyko uždirbti iš savo P2P investicijų per pirmąjį šių metų ketvirtį.
1. Finbee, Paskolų Klubas ir SAVY
Labiausiai mėgstu ir pasitikiu tarpusavio skolinimo platformomis, apie šią P2P rūšį rašiau ne kartą.
Vis dėlto viena pagrindinių šio instrumento problemų yra ta, kad sunku tiksliai įvertinti realią investicijų grąžą. Taip nutinka todėl, kad dalis paskolų vėluoja arba negrąžinamos.
Kaip skaičiuoju grąžą iš tarpusavio skolinimo platformų
Grąžai skaičiuoti naudoju paprastą metodiką: visas paskolas vertinu pagal jų vėlavimo laikotarpį ir pritaikau tam tikrą koeficientą. Pavyzdžiui, laiku mokamų paskolų vertei taikau 100% koeficientą, daugiau kaip 90 dienų vėluojančių – 85%, o vėluojančių ilgiau nei 720 dienų – tik 10% jų likutinės vertės.
Šitaip įvertinu, kokia būtų reali paskolų vertė antrinėje rinkoje, analogiškai viešai prekiaujamų vertybinių popierių „Mark to Market“ vertei.
Tuomet iš savo banko išrašų srenku visus įnešimus ir išėmimus kiekvienai platformai ir naudodamas Excel XIRR formulę apskaičiuoju metinę investicijų grąžą, darydamas prielaidą, kad portfelį parduodu už paskaičiuotą vertę.
Plačiau, kaip tą darau, jau esu rašęs.
Didžiausias šio metodo trūkumas – ne visose platformose šiuos skaičiavimus atlikti lengva. Tačiau įgudus, šis procesas užima vos kelias papildomas minutes.
Grąža iš tarpusavio skolinimo
Šiais metais investuoti į P2P tarpusavio skolinimo platformas sekasi visai neblogai.
Pirmąjį ketvirtį metinė grąža didžiausia buvo Finbee platformoje, apie 11,2%. SAVY pavyko uždirbti 8,5%, o Paskolų Klube 7,1% metinę grąžą.
Nors Paskolų Klube ir SAVY grąža nesiekė 10%, bet trys mėnesiai nėra pakankamas laikotarpis susidaryti pilno vaizdo, nes trumpu laikotarpiu grąža smarkiai svyruoja dėl to, kad kelios paskolos dažniau nei vidutiniškai tampa nemokios, arba dėl to, kad kelios paskolos sėkmingai išieškomos, ar dėl sezoniškumo.
Pavyzdžiui, per paskutinį 2024 m. ketvirtį grąža iš Paskolų klubo siekė net 14,6%.
Todėl lentelėje pateikiau ir savo uždarbį platformose nuo pat savo investicijų šiose pradžios 2019 m.
Nuo 2019 m. daugiausiai uždirbau SAVY, 10,9%, Paskolų klubo grąža siekia 10,4%, o Finbee 10,1%.
Tarpusavio skolinimas vis dar manęs nenuvilia ir norint uždirbti daug, bet nepatirti rinkų svyravimų, yra kur pasislėpti!
2. Rontgen, BeMyBond ir HeavyFinance
Be jau minėtų trijų tarpusavio skolinimo platformų, investuoju ir į tris sutelktinio finansavimo platformas: Rontgen, BeMyBond ir HeavyFinance.
Kaip sekėsi šiose? Irgi neblogai.
Rontgen
Per 2025 m. pirmąjį ketvirtį Rontgen platformoje turėjau apie 10 skirtingų paskolų, kurių svertinė palūkanų norma siekė 8,5%.
Jeigu visos šios paskolos būtų išmokėtos laiku ar bent jau išieškotos su visomis priklausančiomis palūkanomis, būtent tokia būtų mano metinė grąža už pirmąjį šių metų ketvirtį.
Žinoma, dalis paskolų visuomet gali tapti nemokiomis, tad tikslią šių metų grąžą paskaičiuoti bus galima tik ateityje. Vis dėlto nenustebčiau, kad net ir po nemokių paskolų grąža išliks apie 8–8,5%.
Tačiau pastaruoju metu platformoje siūlomų paskolų palūkanos gerokai nukrito, tad tokios aukštos grąžos investuojant į naujas paskolas dabar uždirbti nepavyktų.
BeMyBond
2025 m. pirmąjį ketvirtį BeMyBond platformoje turėjau keletą skirtingų investicijų, kurių svertinė palūkanų norma buvo apie 9%.
Kaip ir Rontgen atveju, tokią grąžą uždirbti pavyks tik tuo atveju, jei visos paskolos bus grąžintos laiku.
Taip pat ir šioje platformoje, kaip ir Rontgen atveju, naujausių projektų palūkanų normos jau sumažėjo.
Tačiau manęs nenustebintų, jei artimiausiu metu dėl neramumų pasaulio finansų rinkose palūkanos tiek Rontgen, tiek BeMyBond platformose vėl reikšmingai pakiltų.
HeavyFinance
Turiu investicijų ir HeavyFinance platformoje, tačiau čia pirmojo 2025 m. ketvirčio tikslios grąžos paskaičiuoti negaliu, nes neturiu išsisaugojęs visų tam reikalingų duomenų.
Tačiau galiu pasidalinti ilgesnio laikotarpio rezultatais – nuo 2021 m., kuomet pirmą kartą pradėjau investuoti šioje platformoje.
Kadangi visada rinkausi tik lietuviškas paskolas, turiu nemokių paskolų savo portfelyje turiu gana nedaug.
Vertinant, kad iš šių nemokių paskolų , kurios vėluoja 91–360 dienų, atgausiu 95% investuotos sumos su palūkanomis, o iš vėluojančių virš 360 dienų – apie 90%, – tai mano vidutinė metinė grąža HeavyFinance platformoje siektų apie 10,7%.
Ar tokios prielaidos realistiškos? Sunku pasakyti. Tačiau kol kas HeavyFinance gana sėkmingai administravo lietuviškas nemokias paskolas, į kurias buvau investavęs.
Bet net ir pesimistiškesniu scenarijumi uždarbis mane tenkina. Jei iš paskolų, vėluojančių 91–360 dienų, grįžtų 80% su palūkanomis , o iš vėluojančių ilgiau nei metus – tik 50%. Tokiu atveju mano metinė grąža HeavyFinance vis tiek būtų apie 10%.
Tai tebėra solidus rezultatas.
Vis dėlto turiu pripažinti – HeavyFinance platforma iš visų mano pasirinktų platformų turi didžiausią bankroto riziką, todėl kartais dvejoju, ar sprendimas čia investuoti buvo pagrįstas.
3. P2P irgi rizikinga turto klasė
Šiuo įrašu norėjau pasiekti du tikslus.
Pirmasis – tiesiog sau pačiam tiksliai paskaičiuoti ir įsivertinti, kokią grąžą man pavyko uždirbti iš P2P investicijų pirmąjį šių metų ketvirtį.
Antrasis mano tikslas buvo priminti apie šią nuostabią turto klasę. Gerai atsirinkus platformas ir tinkamai valdant riziką, P2P leidžia pasiekti panašią grąžą kaip akcijos, tačiau išvengiant tokių didelių svyravimų.
Žinoma, būtų klaidinga manyti, kad P2P investicijos neturi rizikų – jos tikrai egzistuoja ir apie jas esu rašęs ne kartą.
Pavyzdžiui, rašiau, kad P2P – tai kaip žaidimas „Minesweeper“: aukštą grąžą pasieksi tik tuomet, jeigu išvengsi tų pavojingų „minų“ – platformų, kurios anksčiau ar vėliau bankrutuos.
Jei Lietuvos ekonomikos padėtis pradėtų prastėti, sumažėtų ir P2P investicijų grąža, tačiau, tikėtina, kad ji išliktų teigiama.
Tačiau kur kas rimtesnės pasekmės lauktų tuomet, jei su sunkumais susidurtų pačios platformos – va tada jau prasidėtų tikri fejerverkai.
Laimei, bent jau kelios iš Lietuvoje veikiančių platformų (ne visos aptartos šiame įraše) atrodo finansiškai pakankamai stiprios atsilaikyti net šalies ekonominei situacijai reikšmingai pablogėjus.
Mano vertinimu iš tarpusavio skolinimo platformų finansiškai stipriausia Finbee, o iš sutelktinio finansavimo Rontgen (tai nėra kvietimas į šias platformas investuoti).
Taip pat norėčiau patikslinti vieną svarbų dalyką – šiuo įrašu tikrai neteigiu, kad dabar reikėtų parduoti akcijas ir viską perkelti į P2P. Jei tokia mintis kilo, tai tą reikėjo padaryti dar iki šių metų pradžios 🙂 Kaip dariau aš 😛
Visgi, jei dabartinė situacija akcijų rinkoje atrodo per daug gąsdinanti naujoms investicijoms, P2P vis dar išlieka patrauklia alternatyva.
Įspėjimas:
Šiame įraše pateikiama informacija nėra ir neturėtų būti suprantama kaip investavimo rekomendacija. Straipsnyje pateikiama informacija yra bendro informacinio pobūdžio ir neturėtų būti naudojama investavimo sprendimams priimti.
Pateikiama informacija yra asmeninė autoriaus nuomonė, tai nėra skatinimas įsigyti minimas finansines priemones.
Autorius nėra kvalifikuotas investavimo konsultantas ir neturi licencijos teikti investavimo rekomendacijoms.
Autorius gali būti asmeniškai investavęs į straipsnyje minimas finansines priemones.
Pateikiama informacija yra nekomercinio pobūdžio. Tinklapio autorius neturi jokių sąsajų su finansinių priemonių leidėjais, negauna jokių reklamos ar partnerystės (angl. affiliate) pajamų.
Plačiau skaityti: Informacijos atskleidimas
Skaitydamas Jūsų įrašus svarstau, kiek jie man, vidutiniam pasyviai investuojančiam žmogui aktualūs. ,,Pasislėpti”, kaip ne pirmąkart rašote, reiškia daryti kažką aktyvaus. Man kaip ir daugeliui mėgėjų, ko gero, netinkamas užsiėmimas, nes mes, gi, pasyviai investuojam. Tai telieka kažką apie 10% P2P laikyti ir gatava, ar ne?
Jums kaip ir gydytojams turėtų galioti ,,primum non nocere” (pirmiausia nepakenk) principas. Gi skaito Jus market time’inantys hipsteriai…
Noriu pabrėžti, kad pasislėpti nebūtinai reiškia daryti ką nors aktyvaus, prie to dar grįšiu. Paskutinė pastraipoje rašiau, kad tikrai neteigiu, kad reikia bėgti dabar akcijų parduoti, aš to tikrai nedaryčiau, ir atvirkščiai, dabar kaip tik P2P pats pardavinėju ir į akcijas investuoju.
Kas dėl pasyvaus investavimo.
Man patinka pasyvus investavimas ir aš netikiu market timing ir žmonių gebėjimais ateitį atspėjant. Kaip ir dauguma pasyvių investuotojų pasirenkančių VWCE „all-in” strategiją.
Bet galbūt, nors tuo nesu įsitikinęs, yra labai labai labai labai retų progų, kartą ar du per investavimo karjerą, kai remiantis istoriniais faktais ir dabartinę investuotojų psichologija rinkose, galima daryti tvirtas išdavas, kad rinkoje akcijos tikrai yra per daug pervertintos arba nuvertintos – burbule.
Aš manau, kad toks labai labai labai retas periodas dabar yra su JAV akcijoms. Ypač taip buvo metų pradžioje, šiek tiek mažiau jau tuo esu įsitikinęs dabar, kai šios taip smagiai pakrito.
Ir čia aš pats susiduriu su dilema. Dauguma atvejų aš pats visiškai netikiu market timing, bet matau didelę riziką, kad šis atvejis yra išskirtinis.
Tuo pačiu, jei palikčiau didelę dalį portfelio akcijose, ir aš esu teisus, tai mano portfelis, jo dalis akcijose, neatneštų tos grąžos, kurios man reikia, todėl iš JAV akcijų beveik pasitraukiau.
Ir ant šios savo nuomonės, kad JAV akcijoms nesiseks, statau visą savo viešą reputaciją kiek šios turiu 🙂 Jei aš klystu, po 5 metų nuo 2024 m. pradžios paskaičiavus, kad JAV akcijoms sekėsi geriau nei MSCI World ex US indeksui, arba šios akcijos uždirbs ~10% metinių – tai manęs tokiu atveju tikrai nereikia skaityti ir klausyti 🙂
Apie P2P.
Kalbėdamas, kad P2P galima pasislėpti, aš būtent turiu omenyje, kad reikšmingą dalį portfelio P2P galima laikyti visą laiką.
Kiek? Čia jau asmeninis kiekvieno reikalas.
Bet P2P turėti 20-50% portfelio visą laiką – visiškai puiki alternatyva. Tokiu būdu galima pasislėpti nuo akcijų volatility ir vis tiek uždirbti panašiai!
Bet, kaip sakiau, būtina išvengti platformų bankrotų, neinvestuoti į tas platformas, kurios užsilenks. O to pasiekti yra aktyvus darbas.
P2P atveju būtina nuolat sekti pasirinktų platformų finansinę situaciją.
Galiausiai, kita problema, kad aš nežinau ar po 5-10 metų P2P turto klasė vis dar egzistuos ir čia bus galiam pasiekti 8-10% grąžą, kaip dabar.
Apie akcijas
Dažnai sudaroma iliuzija, kad 100% „all-in” į VWCE yra strategija be rizikos – tereikės palaukti metus ar dešimt, jei akcijos nukris, viskas atšoks ir ~10% metinių garantuota.
Tai iliuzija!
Pasaulio akcijų indeksas, per ateinančius 30 m., gali neuždirbti aukštos grąžos, o strategija nuvilti. Investuoti į akcijas pasyviai ir ilgam irgi yra rizikinga.
Tarp realių ateities scenarijų yra ir tokių, kad per 30m. pasaulio akcijos uždirbs 5% nominalių. Kas tada? Ar užteks?
Mėginau pagrinde Finbee. Visos paskolos, kurios buvo grąžintos, tai jos grąžintos gerokai anksčiau, pvz. paėmus 2metams grąžintos po 3-8mėn., ko pasekoje tu gauni kelis centus palūkanų ir pradinę investiciją ir tiesiog vėl turi investuoti į kitas paskolas. O, kad “atloštum” vieną nemokų klientą, tau reikia belekiek mokių klientų, kurie grąžina paskolas anksčiau laiko…
Investavau iki 2022m pabaigos, nes poto prasidėjo visokios paskolos su palūkanų atidėjimais, galiausiai Finbee gavo daug babkių ir patys pradėjo verslo paskolas finansuoti, o mums paliko tik fizinius.
Nuo 2021-08 iki 2022-04 buvo pervesta 2000eur. Šiame periode nebuvo išėmimu, visas “pelnas” buvo reinvestuotas į papildomas paskolas, investuota į kelis šimtus paskolų nuo 5 iki 20eur, paprastai paskolos trukmės 1-3metai, 12-18%. Pervesti pinigai buvo pilnai suinvestuoti iki 2022m pabaigos ir daugiau nebuvo reinvestuojama.
Iki šiol esu išsiėmęs 2100eur, ir dar likę Finbee sąskaitoje 125.78eur laisvų lėšų + 217.53eur negrąžintų paskolų (iš kurių 138.14eur vėluoja 91+ dienų ir tikėtina neatgausiu jų).
Tai paskaičiavus ką turiu(-ėsiu) iki 2025 pabaigos: 2100eur + 125.78 + 79.39 = 2305.17eur.
Tai nustojus investuoti 2022metais, ir atėjus 2025m pabaigai, per 3 metus būsiu uždirbęs ~305eur, kas gaunasi kokie 5%? 🙂
Tai man atrodo pastaraisiais metais galėjai Unijoj užsifiksuoti 5% metinių palūkanų indėlį keliems metams ir turėti tuos pačius % bet su garantijomis.
Jūsų žodžiuose yra daug teisingų faktų, bet klaidingų išvadų.
Vartojimo paskolos nėra toks paprastas instrumentas, daug niuansų.
Teisybė, kad dauguma paskolų grįžta gerokai ankščiau laiko, apie tai rašiau įraše Kaip veikia tarpusavio skolinimas. Ten galite rasti lentelę, kurioje paskaičiavau kurio laikotarpio paskolos realiai kada grįžta. Bet nėra bėda, kad jos grįžta, nes gi grįžta su paskaičiuotomis palūkanomis.
Kas dėl jūsų grąžos skaičiavimo, tai neužtenka informacijos, kad „nuo 2021-08 iki 2022-04 buvo pervesta 2000eur”. Reikia žinoti, kuriomis tiksliai dienomis buvo papildyta ir kuriomis tiksliai dienomis buvo nusiimtos lėšos į banko sąskaitą.
Galite, jei norite, emailu atsiusti šią info, kartu su cash likučiu ir dabartine portfelio būkle (kokiai sumai likę mokių paskolų, ir kokiai sumai vėluojančių, ir kiek dienų vėluojančių). Paskaičiuosiu tiksliai jūsų uždarbį.
Bet taip kaip jūs skaičiuojant, tai didžiausia klaidinga prielaida, kad 138,14eur, vėluojantys 91+ dienų, yra beverčiai.
Laikui bėgant atgausite bent 50-70% šios sumos, kartu su palūkanomis.
Visada tokias paskolas galima ir antrinėje rinkoje parduoti, tikrai gausite daugiau nei 0eur 🙂
Spėčiau, paskaičiavus viską tiksliau, išeitų jūsų grąža ~10% metinių.
Dėkui, viskas gerai. Kolkas apleidau P2P ir dar nežinau ar noriu ten grįžti. Man asmeniškai nepatiko investuoti į žmonių paskolas su ilgais terminais (60-120mėn), na bet čia jau mano kažkokie durni įsitikinimai buvo ir gal čia buvo klaida kodėl mano metinis % toks mažas. Pagrinde skolinau trumpesniam periodui (12-36mėn) ir didžioji dalis buvo verslo paskolos, žmonių paskolų buvo minimaliai, tik pačioje pradžioje. Tada eigoje pastebėjau, kad ir nemažai verslo paskolų tampa nemokios, todėl išjungiau auto investavimą ir atsirinkinėjau verslo paskolas su gera istorija (turi gražintų paskolų/esamos gražinamos laiku). Ir dabar pažiūrėjus aktyvias paskolas iš likusių 85 vėluoja 38 (35 iš jų verslo). Pvz. yra dar 2021.09-2021.10 vėluojančių verslo paskolų, kurios turėjo būti gražintos iki 2023.09.
Iš principo sutinku, kad kažkokią dalį atgausiu, bet jeigu atgausiu, kad ir visus 138eur, tarkime 2027m, nors turėjau juos gauti pvz 2024-2025m., tai metines palūkanas reikėtų dalinti iš tiek metų kiek buvo įšaldyti pinigai, ar ne taip?
Jeigu pvz. investavau 2022m., ir turėjo gražinti per 2 metus su 12% palūkanų, bet gražino po 6 metų, kad ir su visomis palūkanomis, na tai nesigauna turbūt 12% metinių? Reikėtų dalinti iš trijų, nes tris kartus ilgiau užtruko kol atgavau savo investiciją, kas vėlgi gaunasi ~4%.
Tos 60-120 mėn. paskolos realiai yra kažkur per pus trumpesnės, nei skelbime nurodyta.
Nepaisant to, aš tikrai nekritikuoju sprendimo į tokias neinvestuoti, nes dėl daugelio priežasčių ilgesnės paskolos tikrai yra rizikingesnės.
Kaip ir negaliu daug komentuoti verslo paskolų, nes pats į šias niekada neinvestavau.
Bet pakomentuosiu jūsų įsitikinimą, kad metines palūkanas reikėtų dalinti iš tiek, kiek metų yra iššaldyti pinigai. Šis nėra teisingas.
Aš jau pats pamiršau kiek ir kaip tiksliai, bet paskoloms vėluojant palūkanos yra skaičiuojamas, tik kartais gal kiek mažesnės, kartais teismas ne visas jas priteisia. Čia komplikuota tema, kurią jau esu primiršęs. Reiktų sutartis pavartyti.
Bet, nepaisant to, štai konkretus pavyzdys. Paskaičiavau kiek uždirbo man viena paskola, kurią finansavau 2020 metais, kuri po metų tapo nemoki ir vėliau sėkmingai išieškota teisminiu būdu su visomis prikapsėjusomis palūkanomis, baigta grąžinti 2024 metų gale.
Iš viso mano uždarbis iš šios paskolos 15,22%. Paskolos reklamuojamo MPN nepavyko uždirbti, turėjau gauti 17%, bet vis tiek neblogai.
Niekada nevengiau ilgų terminų, bet į verslo nė karto neinvestavau. Kuo ilgesni terminai tuo dažnesni išankstiniai išmokėjimai. Nenorėdamas ilgai laukti ir strigti visada naudojau investuotojų foną, jei ką ir prarandi tai vardan stabilesnio pinigų srauto ir ramesnio miego.
Mam labai patinka savy. Kitų ir nebandžiau. Patiko dėl investuotojų fondo. Bet dabar tik išsiminėju. Labai patinka vadovas, bet jis neamžinas, o kas tada? Čia visur kur vienas stiprus vadovas. O paskui gali sukčius ateiti. Kol kas nuo įkūimo savy stabiliai gaunu 10%, be vėlavimų. Prasukau ten virš 100k. Dėl tokių sumų skolinau po 500eur per kartą kitaip neįmanoma
Kas dėl SAVY, prieš kelias dienas ~20 vnt. paskolų pabandžiau antrinėje rinkoje parduoti, norėjau pasižiūrėti, ar norint galėčiau dalį portfelio išsiparduoti.
Panašiai ir kitose platformose padariau.
Tai SAVY greičiausiai išsipardavė visos paskolos, tik trys liko neparduotos.
Sunku lyginti, kai pati Savy supirkinėja iš antrinės rinkos… Kitos platformos taip nedaro. PK priešingai – kaip tik daug išmetinėja pardavimui, tai tik didina konkurenciją pardavėjams.
Paskolų klubas portfelio peržiūra skiltyje pristatė gerą rodiklį ROI LTM. Tai faktinis 12 mėn grąžos rodiklis procentinė išraišką. XIRR, tiek vidutinė palūkanų normos vidurkis paremtas ant prezumpcijų o ROI LTM rodo faktą. Kiek idėjai pinigų ir kiek nuo jų gavai grąžos.
Nesuprantu kaip pas tave gaunasi 7-10 proc. Mano dabartinis aktyvus portfelis yra nuo 2020-07 ir automatiškai investuojama į visas paskolas iš eilės jei yra pinigų fiksuota suma. Šiuo metu yra virš 10000 investuotų paskolų ir faktinė grąža viso portfelio ROI LTM 12.08%
Beje turiu ir 2016-2021 metų PK portfelį, kur visos likusios 321 paskolos yra vėluojančios virš 720 d. tačiau po truputi išieškoma ir ROI LTM yra 14.28%. Gaunasi, kad turint vien vėluojančias paskolas, jos uždirba daugiau, nes prisideda visokie išieškojimo mokesčiai ir t.t.
Nesu per daug įsigilinęs į ROI LTM rodiklį, bet šis kiek suprantu neatsižvelgia į faktą, kad dalies principal niekada nepavyks atgauti, todėl šis rodiklis rodys aukštesnę grąžą nei yra reali. Apie panašų rodiklį ROI, kodėl šis netinka, rašiau viename senesnių savo įrašų.
XIRR, kurį Paskolų Klubas skaičiuoja, “Portfelio peržiūra” skiltyje, neatsižvelgia į cash drag, realus pinigų srautus į ir iš banko sąskaitos, kad užtrunka, kol pinigai suinvestuojami.
Bet XIRR, kurį aš skaičiuoju remdamasis likvidacine portfelio verte ir faktiniais praeities pinigų srautais iš/į banko sąskaitą, parodo praeities duomenimis pagrįstą grąžą, darant prielaidą, kiek portfelis antrinėje rinkoje vertas dabar.
Kas dėl nemokių paskolų, visai gali būti, kad dabar vėluojančios paskolos uždirba daugiau, pavyzdžiui, tokias perkant antrinėje rinkoje vietoje investavimo pirminėje rinkoje.
Bet jei šalies ekonominė būklė pablogėtų, padidėtų nedarbo lygis ir nemokių paskolų PK, nemokių paskolų procentas, tai greit pasimatytų didžiulis skirtumas tarp rizikingų ir ne tokių rizikingų reitingų paskolų.
Tikėčiausi, kad tokiu atveju saugesnių reitingų (A+, A, gal net B), grąža išliktų teigiama, o rizikingesnių reitingų ir nemokių paskolų gerokai sumažėtų, tikėtina, būtų neigiama.
Panašiai buvo su Lending Club JAV, 2008-2009 m. Štai ką apie LendingClub grąžą per 2008-2009 m. sako ChatGPT:
Tiesiog, kadangi turiu portfelį kur buvo 3000+ paskolų ir likę 321 virš 720 vėluojanti paskola, kitos gražintos, suprantu, kad tavo XIRR prezumpcija PK atveju neteisinga, nes grąža yra ženkliai didesnė. Taip pat pagal statistika ilguoju laikotarpiu yra išieškoma daugiau negu yra skoloje. Lyginti su Lending club kuris buvo praktiškai nereguliuojamoje rinkoje yra višiskai kitas dalykas. Jau lyginti kurie investuoja į Latvijos, Estijos ar kitų europos šalių paskolas, nes reguliacinė aplinka skiriasi.
Ir dar su ta mada, ką sako ChatGPT reik dar kai kam viską paskui sutikrinti, nes man bent jau dažnai būna, parašius datą ir paklausus kokia tai diena bus, tai beveik visada daro klaidą pasakydamas ne tą savaitės dieną 😀
Šiaip skaičiuojant XIRR remiuosi būtent Paskolų Klubo siūlomais koeficientais, kuriais remiantis jie skaičiuoja „Grynoji portfelio vertė”.
Pagal statistiką išieškoma daugiau nei principal, bet ta statistika remiasi visomis paskolomis kartu sudėtomis į bendrą statistiką. Tikrai nėra taip, kad nuo paskolų, kurios vėluoja 720 d., ar kurių paskutinė įmoka atlikta prieš 720d, pavyksta išieškoti visą likusią paskolos sumą.
Aš, žinoma, nesakau, kad mano koeficientai teisingi ir tobulai apskaičiuoti. Tai tam tikra prielaida, spėjimas, kuris gali būti teisingas arba ne. Gal ir per daug pesimistiški. Jūs galite būti teisus.
ChatGPT sako, kad LendingClub turėjo licenciją 2008-2009 m. 🙂 Tai, beje, JAV platforma, kuri nebankrutavo, o tik vėliau pakeitė veiklos modelį ir nustojo su mažmena bendradarbiauti.
Kas dėl mano pateiktų LendingClub istorinių duomenų tikrumo, kuriuos ištraukiau iš ChatGPT, tai esu klausęs vieną Money for the Rest of Us podcasto epizodą (dabar jau sunku atsekti kurį konkrečiai), dar prieš daugelį metų, kur laidos autorius pristatinėjo LendingClub istoriniu duomenis per 2008-2009 m. krizę.
Jo išsakyti skaičiai, ir ChatGPT pateikti skaičiai, daugiau ar mažiau sutampa. Todėl šį kartą ChatGPT atsakymu pasitikiu.
Nors, žinoma, sutinku su jumis, kad neturint žinių apie ką klausi, niekada negalima ChatGPT pasitikėti.
“ Šiaip skaičiuojant XIRR remiuosi būtent Paskolų Klubo siūlomais koeficientais, kuriais remiantis jie skaičiuoja „Grynoji portfelio vertė”
Tada man įdomu, kaip Jūs galite palyginti PK Xirr su kitų platformų Xirr?
Nes tik PK skelbia “Portfelį pagal gautas įmokas”, pagal kurį apskaičiuojama ta “Grynoji portfelio vertė”. Tiek iš Finbee, tiek iš Savy tokios informacijos gauti, ir tuo pačiu apskaičiuoti “Grynosios portfelio vertės” neįmanoma. Šios platformos skelbia tik vėlavimus pagal mokėjimo grafikus. O jei lyginate Finbee ir Savy vėlavimus pagal mokėjimo grafikus su PK vėlavimais pagal gautas įmokas, tai toks palyginimas nėra korektiškas.
Pilnai pripažįstu, kad tai klaida iš mano pusės. Ir jūs esate teisus – palyginimai nėra korektiški.
Rašydamas atsakymą į vieną komentarą jau po šio įrašo šitą klaidą supratau ir pats, bet jau šaukštai buvo po pietų.
Kitą kartą lyginant platformas reiks sugalvoti, kaip šį neatitikimą ištaisyti, nors jis nėra toks jau esminis. Rezultatus iškreipia vos ~1% ribose.
Pavyzdžiui, remiantis PK „Grynoji portfelio vertė” rodikliu, kuris skaičiuojamas pagal paskutinę įmoką, ir pritaikius PK standartinius koeficientus, mano grąža PK nuo 2019 m. iki dabar yra 10,3%.
O jei tais pačiais koeficientais paskaičiuočiau PK portfolio vertę pagal grafiką, o ne pagal paskutinę įmoką, tai PK grąža nuo 2019 m. siekia 9,3%.
Visuotinio nuosmukio metu kažin ar gelbėtų ir p2p. Dalis mokių taptų nemokiais, o dar gali r valdžia įkišti trigrašį apsaugoti “silpnesniems” nuo “lupikautojų” nors ir dabartinė tvarka antstolių nedžiugina
Priklauso nuo žodžio gelbejimas apibrėžimo 🙂
Jei kai akcijos -30%, P2P generuoja 0%, gelbėja ar ne ? 😉
Bet svarbiausia, P2P neturi tiek jau daug bendra su JAV, ar pasaulio akcijų, grąža. Todel kartais kai rinkose uraganas, P2P Lietuvoje sau nuobodžiauja