Ne tik buitinės technikos pardavėjams šis pavasaris primena antras Kalėdas. Investuojantys per tarpusavio skolinimo platformas į vartojimo paskolas irgi turi kuo pasidžiaugti po įvykdytos II pensijų sistemos „reformos“.

Juk pagerėjo nemokių paskolų administravimas. Štai kaip šiuo metu atrodo mano asmeniniai rezultatai trijose Lietuvoje veikiančiose tarpusavio skolinimo platformose šiais metais ir nuo 2019 metų (lentelėje nurodyta grąža yra annualized):

Istoriškai mano vidutinė grąža iš vartojimo paskolų sukasi apie 10 %. Tačiau šiemet vaizdas kitoks: „Finbee“ grąža pakilo iki 13,5 %, o „Paskolų klubo“ rezultatas apskritai atrodo kosminis – net 18,6 %.

Tiesa, „Paskolų klubo“ skaičius reikėtų vertinti atsargiai. Iš šios platformos jau kurį laiką traukiuosi ir naujų investicijų nebeatlieku, tad šis šuolis labiau atspindi sėkmingą likutinio portfelio išieškojimą.

Tuo tarpu „SAVY“ platformoje tokio ryškaus pokyčio nėra – čia II pakopos pensijų „lietus“ mano grąžos reikšmingai nepakėlė. Galbūt todėl, kad čia mano portfelis mažesnis, tikslesnius rezultatus sunkiau apskaičiuoti.

Nors šių metų rezultatai iš esmės džiugina, įrašas skirtas ne jais pasigirti. Priešingai – noriu pakalbėti apie tai, kas laukia ateityje. Tikėtina, geriausi laikai P2P investuotojams jau lieka praeityje, o dabar atliekamų investicijų grąža ateityje bus gerokai mažesnė.

1. Palūkanų normos mažėja

Pagrindinė priežastis, kodėl būsima grąža ateityje bus mažesnė nei praeityje – tiesiog smarkiai sumažėjo naujai išduodamų paskolų palūkanos.

Paskolų klubas

„Paskolų klubas“ šiuo požiūriu yra bene ryškiausias pavyzdys – čia per pastaruosius kelerius metus palūkanos krito labiausiai.

Dar 2025 m. pradžioje už A reitingo paskolas buvo galima gauti apie 10 %, B reitingas siūlė 16 %, o C – net 21 % siekiančias palūkanas. Tačiau dabar vidutinės svertinės palūkanos platformoje kiekvienam reitingui nukrito atitinkamai iki 7 %, 14 % ir 18 %.

Tai reiškia, kad dėl to tikėtina grąža ateityje bus apie 2–3 % mažesnė nei buvo įprasta seniau.

SAVY

Nors oficialus „SAVY“ statistikos puslapis šiuo metu neveikia, mano asmeniniai duomenys rodo, kad palūkanų normos čia krito labai panašiai.

Nuo 2024-ųjų iki dabar ypač saugesnių reitingų paskolų palūkanos sumenko apie 2 procentus.

Nors apie rizikingesnių reitingų palūkanų normas šiuo metu neturiu tikslesnių duomenų (į šias paskolas investuoti vengiu), bet, grubiai vertinant, panaši situacija yra ir su jomis.

Finbee

„Finbee“ platformoje palūkanos taip pat mažėjo, nors kiek mažiau nei pas konkurentus.

Lentelėje pateikiu nesvertines vidutines palūkanų normas 2024–2026 m. laikotarpiu. Į šią statistiką įtraukiau tik ne trumpesnes nei 36 mėnesių paskolas (trumpesnių paskolų „pagauti“ beveik neįmanoma).

Nors Finbee palūkanų sumažėjimas nėra toks drastiškas kaip konkuruojančiose platformose, siekia apie 1 %, tačiau grąža investuotojams mažėjo ir šioje platformoje.

Kodėl palūkanų normos mažėja

Trumpai galima aptarti ir klausimą, o kodėl palūkanos platformose mažėja.

Juk ne visur rinkoje pinigų kaina krenta. Štai pavyzdžiui, 6 mėn. Euribor palūkanų normos pastaruoju metu augo.

Bet tarpusavio skolinimo vartojimo paskolų atveju veikia kiti veiksniai.

Iš esmės platformoms investuotojų netrūksta, o naujai išduodamos paskolos dažnai akimirksniu finansuojamos.

Taip pat vartojimo kreditų rinka yra nepaprastai konkurencinga, siekiant išlaikyti išduodamų paskolų apimtis ar net šias auginti platformos stengiasi didinti savo siūlomų produktų patrauklumą skolininkams mažindamos skolos kainą.

Galiausiai pati rinka tapo brandesnė, dalinai paskolos per platformas finansuojamos institucinių žaidėjų pinigais, o smulkiems fiziniams asmenims lieka mažiau vietos.

Visa tai leidžia tikėtis, kad dabartinės sumažėjusios palūkanų normos nėra trumpalaikis reiškinys, bet ilgametė tendencija.

2. Geri laikai amžinai tęstis negali

Smunkančios palūkanų normos yra tik viena iš priežasčių, kodėl ateityje tikiuosi mažesnės grąžos iš vartojimo paskolų.

Yra ir kita problema – ekonominės aplinkybės šalyje gali pasikeisti.

Lietuva jau kurį laiką išgyvena savotišką aukso amžių, tačiau istorija moko, kad tokie ciklai nėra amžini. Dažnai šalims, kurioms sekėsi geriau, vėliau tenka susidurti su iššūkiais.

Puikus pavyzdys – Vokietija, kuri ilgą laiką buvo vadinama Europos ekonominiu garvežiu, tačiau pastaruosius kelerius metus tiesiog buksuoja. Kaip ir Estija, ilgai buvusi Baltijos regiono pirmūne, pastaruoju metu prarado pagreitį. Tuo tarpu Ispanija, anksčiau skendusi stagnacijoje, šiandien demonstruoja vieną sparčiausių ekonomikos augimo tempų Europoje.

Todėl faktas, kad Lietuvoje atlyginimai ir ekonomika augo bene sparčiausiai Europoje jau kuris laikas, nėra garantija, kad ši tendencija išliks.

Nors tai nėra mano tvirtas įsitikinimas, realia laikau riziką, jog apie 2028 m. Lietuvos ekonomikos ir atlyginimų šalyje augimo tempai bus gerokai sulėtėję.

The Worst of Loans Are Made in the Best of Times

Howard Marks

Čia verta prisiminti garsiąją Howard Marks frazę: „Blogiausios paskolos išduodamos geriausiais laikais“

Kalbant apie Lietuvos ekonomikos augimą ir vartojimo paskolas, visos platformos, vertindamos skolininkų mokumą ir priskirdamos jiems reitingus, remiasi būtent pastarųjų „auksinių“ metų duomenimis.

Atėjus prastesniais laikams šie lūkesčiai ir jais paremti kredito rizikos vertinimo modeliai gali pasirodyti buvę gerokai per daug optimistiški.

3. Tikėtina grąža mažėja

Visi šie veiksniai mane veda prie vienos išvados: dabartinių naujai išduodamų paskolų tikėtina grąža tarpusavio skolinimo platformose yra gerokai sumažėjusi.

Jei istoriškai investuodamas į „Finbee“, „SAVY“ ar „Paskolų klubą“ uždirbdavau vidutiniškai apie 10 % per metus, ateityje tikrai bus prasčiau. Klausimas tik – kaip prastai?

Pasakyti tiksliai neįmanoma, galima tik spėti.

Apie 2 % grąža yra sumažėjusi vien dėl kritusių naujai išduodamų paskolų palūkanų normų. Tai – faktas, kurio nepakeisi. Tačiau tai tik dalis paveikslo.

Remiantis Howard Marks įžvalga, kad prasčiausios paskolos išduodamos geriausiais laikais, visiškai realu, jog lėtėjant ekonomikai ir atlyginimų augimui, nemokių paskolų procentas augtų kur kas labiau nei gerais laikais paremti rizikos vertinimo modeliai numatė.

Kaip ir sulėtėtų vėluojančių paskolų administravimas ir išieškojimas.

Nors tiksliai įvertinti šios rizikos šiuo metu neįmanoma, kaip ir ar tikrai ši rizika materializuosis, įsivaizduokime scenarijų, kad dėl šių priežasčių galutinė grąža sumažės dar 2 procentiniais punktais.

Kas, mano manymu, visiškai realu.

Rezultatas tampa kiek nuviliantis: jei istoriškai ši turto klasė siūlė solidų 10 % metinį uždarbį, tai naujomis aplinkybėmis galime likti su vos 6 % metinių.

Mažoka.

4. Ką daryti

Tai išvada, kalbant apie tarpusavio skolinimo platformas, peršasi pati – laikas investicijas stabdyti ir iš šių platformų pasitraukti.

Kol dar nevėlu.

Tačiau pats savo investicijų visiškai nenutraukiau. Nors iš „Paskolų klubo“ pasitraukinėju, „SAVY“ portfelį vis dar reinvestuoju (tiesa, jis nedidelis), o „Finbee“ išlaikau stabilų. Kodėl?

Atsakymas labai paprastas – tiesiog nesugalvojau, kur kitur šiuo metu šiuos grįžtančius pinigus nukreipti.

Tiems, kurių investavimo horizontas siekia 10–20 metų, vienas iš puikių sprendimų visada yra 100 % akcijų portfelis. Tačiau tai nėra mano asmeninė situacija ir toks variantas man netinka.

Dalinai iš P2P grįžtančias lėšas „pravalgau“, bet perteklinę dalį reinvestuoju atgal – tiesiog šiuo metu nesugalvoju, kuo šią savo portfelio dalį pakeisti.

Ką su šia portfelio dalimi daryti – šiuo metu man yra didžiausias klausimas, į kurį kol kas nerandu atsakymo.

Įspėjimas:

Šiame įraše pateikiama informacija nėra ir neturėtų būti suprantama kaip investavimo rekomendacija. Straipsnyje pateikiama informacija yra bendro informacinio pobūdžio ir neturėtų būti naudojama investavimo sprendimams priimti.

Pateikiama informacija yra asmeninė autoriaus nuomonė, tai nėra skatinimas įsigyti minimas finansines priemones.

Autorius nėra kvalifikuotas investavimo konsultantas ir neturi licencijos teikti investavimo rekomendacijoms.

Autorius gali būti asmeniškai investavęs į straipsnyje minimas finansines priemones.

Pateikiama informacija yra nekomercinio pobūdžio. Tinklapio autorius neturi jokių sąsajų su finansinių priemonių leidėjais, negauna jokių reklamos ar partnerystės (angl. affiliate) pajamų.

Plačiau skaityti: Informacijos atskleidimas