Swedbank Robur fondai yra vienas populiariausių būdų investuoti į akcijas Lietuvoje, ypač reguliariai tam skiriant nedideles pinigų sumas.
Nors alternatyvų netrūksta – pirkti ETF per brokerį ar Revolut, yra SEB mikroinvestavimo paslauga, rinktis II ar III pakopos pensijų fondus. O kur dar šarlatanų brukamas apgaulingasis IGD (prasčiausias iš visų pasirinkimų).
Neturint daug žinių, pasirinkti tinkamiausią variantą investavimui gali būti sunku. Kas tie brokeriai? Kas tie ETF? Dažnam viskas atrodo painu ir neaišku.
Tuo tarpu Swedbank daugeliui lietuvių yra pažįstamas ir patikimas bankas. Užtenka kelių mygtukų paspaudimų ir tu jau investuotojas. Tačiau tai nėra vienintelis šio pasirinkimo privalumas.
Daugeliui tarptautiniai tarpininkai, su kuriais negali susikalbėti lietuviškai ar kurie neturi biuro Lietuvoje, kelia nepasitikėjimą.
Swedbank yra šalia, aptarnauja lietuvių kalba, o reikalui esant visada galima paskambinti arba apsilankyti padalinyje. Atsakymai į rūpimus klausimus pateikiami greitai ir patogiai.
Ir reputacija Swedbank puiki – tai patikimas ir stambus bankas, o ne koks offshore reguliuojamas noname brokeris. Šios priežastys prisideda prie Swedbank Robur fondų populiarumo Lietuvoje.
Pelnytai ar ne? Geras tai pasirinkimas – ar blogas? Apie tai šis įrašas.
1. Kaip investuoti į akcijas geriausia
Kaip žinoti, ar Swedbank Robur fondai yra geras pasirinkimas? Atsakymas paprastas – palyginti Swedbank fondus su pigiais ir pasyviai valdomais fondais.
O kodėl?
Seniai seniai, kažkur septintame XX a. dešimtmetyje ir vėliau, buvo atlikta gausybė tyrimų apie individulių ir profesionalių investuotojų rezultatus akcijų rinkose. Paaiškėjo, kad individualių investuotojų rezultatai tragiški, dažnai vos lenkia indėlių grąžą, o profesionalių investuotojų, įvairių investicinių fondų, rezultatai geresni.
Tačiau paaiškėjo dar vienas svarbus dalykas – dauguma investicinių fondų negali aplenkti akcijų rinkų vidurkio. Pavyzdžiui, jei S&P 500 indeksas, atspindintis JAV akcijų rinką, vidutiniškai uždirba apie 10% per metus, dauguma aktyviai valdomų fondų šio rezultato neaplenkia.
Taip gimė pasyviai valdomi indeksiniai fondai, kurių valdytojai siekia ne atrinkti geriausias įmones, bet kuo tiksliau atkartoti pasirinkto indekso sudėtį ir rezultatus.
Vienas pirmųjų tokių fondų buvo 1976 m. Johno Bogle įkurtas S&P 500 indeksą sekantis fondas. Iki šiol yra labai mažai (jeigu apskritai yra) fondų, investuojančių į JAV akcijas, kurie šį indeksą aplenkia.
Lygiai taip pat yra su Europos, ar Japonijos, emerging markets ar kitų regionų akcijų fondais. Aktyviai valdomi fondai, siekiantys aplenkti rinkos vidurkį, ilgainiui nuo šio vidurkio atsilieka. Šia tema išsamiau rašiau Investavimo į akcijas pradžiamokslis (1 dalis) ir Investavimo į akcijas pradžiamokslis (2 dalis): Pasyvus investavimas.
Štai kodėl geriausias būdas investuoti į akcijas yra pasyviai valdomi akcijų fondai. O norint sužinoti, ar verta rinktis Swedbank Robur fondus, užtenka jų rezultatus palyginti su aukso standartu – pasyvių valdomų indeksinių fondų rezultatais.
Dar vienas svarbus kriterijus – fondų valdymo mokesčiai ir kitos su investavimu susiję išlaidos. Nes kuo fondas brangesnis, tuo daugiau jis nuo rinkos vidurkio atsilieka.
Tyrimai rodo, kad brangūs fondai geresnių rezultatų vis tiek niekada nepasiekia, nėra taip, kad brangesnis fondas reiškia, kad geresnį servisą gauni ar dar kažką. Priešingai – kuo didesni fondų valdymo ir kiti su investavimu susiję kaštai, tuo prastesni rezultatai.
Galiausiai, gali būti painu suprasti, koks skirtumas tarp liaudyje populiarių ETFų ir Swedbank Robur fondų. Realiai – didelių skirtumų nėra, abu šie investavimo instrumentai yra fondai.
ETF yra biržoje prekiaujami fondai (exchange traded fund), o Swedbank Robur yra tradiciniai investiciniai fondai (mutual fund). Kita suknelė – bet ta pati panelė.
Investavimui į akcijas kuo puikiausiai tinka bet kuris fondų tipas, tik svarbu pasirinkti pigų ir pasyviai valdomą indeksą sekantį fondą.
Deja, Swedbank Robur fondai nėra tobuli. Jie nėra nei pigiausi, nei visiškai atitinka pasyvaus investavimo filosofiją.
2. Swedbank Robur yra aktyviai valdomi ESG fondai
Visi tyrimai rodo, o realių investuotojų rezultatai patvirtina, kad pasyviai valdomų fondų grąža ilguoju laikotarpiu dažniausiai yra geresnė. Todėl visada svarbu rinktis pasyviai valdomą fondą.
Štai kodėl aš nesu ir niekada nebūsiu didelis Swedbank Robur fondų gerbėjas. Nes nors dalis Swedbank fondų reklamuojami kaip pasyvūs, bet nei vienas iš Swedbank Robur fondų iš tikrųjų nėra visiškai pasyvus.
Vieni fondai aktyvesni už kitus
Kiek Swedbank fondai yra pasyvūs ar aktyvus, tiesa sakant, suprasti ne visada paprasta, bet nei vienas iš Robur fondų nėra visiškai pasyviai valdomas.
Swedbank Robur fondai, tokie kaip „Access Edge Global”, „Access Edge Europe”, „Access Edge USA” ar „Access Edge Emerging Markets”, yra beveik pasyviai valdomi fondai, sekantys tam tikrus indeksus, bet ir šie turi tam tikrų nukrypimų nuo palyginamųjų indeksų (apie juos – netrukus).
Tuo tarpu fondai, tokie kaip „Technology”, „Global High Dividend” ar „Healthcare” pristatomi kaip aktyviai valdomi.
Visi fondai yra ESG
Minėti nukrypimai nuo pasyvaus investavimo filosofijos, kuriuos turi visi Swedbank Robur fondai, tai visi jie taiko subjektyvius ESG kriterijus įmonėms, į kurių akcijas investuoja.
Imkim, pavyzdžiui, „Swedbank Robur Access Edge Global” fondą, kurs lyg seka MSCI World, viso pasaulio išsivysčiusių šalių akcijų rinkas, bet realiai – atsirenka tik tas įmones, kurios tenkina Swedbank nustatytus ESG kriterijus:
„Access Edge Global“ yra indeksą sekantis akcijų fondas, investuojantis į įvairių sektorių įmones visame pasaulyje. Fondas valdomas remiantis kiekybiniais tyrimais pagrįsta strategija, atsižvelgiama į tvarumo veiksnius, ypač didelis dėmesys skiriamas klimato kaitos problemų sprendimui laikantis Paryžiaus susitarimo reikalavimų. Fondo valdytojai pirmenybę teikia įmonėms, kurių veikloje išmetama mažai šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Iki 10 % fondo lėšų investuojama į vadinamąsias socialinio poveikio bendroves, kurios, pavyzdžiui, tiesiogiai prisideda prie perėjimo prie atsinaujinančiųjų energijos išteklių sistemos.
Kitaip tariant, Robur fondai investuoja tik į tas įmones, kurios turi DEI divizijas ir už kiekvieną naujai statomą gamyklą pasodina po tris medelius – baltos, juodos ir azijietiškos spalvos.
Juokauju, žinoma, bet daugiau mažiau ESG yra tiesiog betikslė kompanijų scoring metodologija, sukuriantis krūvas perteklinio popierizmo, neturinti daug bendra su aplinkosauga ir be jokios apčiuopiamos naudos pasauliui.
Su kuo tai turi bendra? Su reklama. ESG yra tiesiog reklama, kuri padeda tokiems fondų valdytojams kaip Swedbank pateisinti aukštesnius valdymo mokesčius.
3. Swedbank Robur fondai yra gana brangūs
Pasirinkti pasyviai valdomą fondą svarbu, bet nemažiau svarbu – pasirinkti pigų fondą. Brangus fondas, nepriklausomai nuo to, ar jis valdomas pasyviai, ar aktyviai, visada yra prastesnis pasirinkimas.
Kaštų svarbos perdėti neįmanoma, todėl pasikartosiu: SU INVESTAVIMU SUSIJĘ MOKESČIAI TURI BŪTI KUO MAŽESNI.
Pateiksiu hipotetinį pavyzdį, kaip aukšti valdymo mokesčiai mažina sukauptą sumą. Tarkime, investuojate 30 metų laikotarpiu po €100 per mėnesį į akcijų fondą, kurio metinė grąža siekia 8% prieš mokesčius ir išlaidas. Per 30 metų investuosite iš viso €36 000.
- Jei fondo metinės išlaidos sudaro 0,2%, sukaupta suma būtų apie €137 000.
- Jei fondo metinės išlaidos siektų 1%, sukaupta suma sumažėtų iki €118 000.
- Jei fondo metinės išlaidos sudarytų 2%, sukauptumėte tik apie €98 000.
Skirtumas tarp pigiausio ir brangiausio varianto siekia net €39 000! Daugiau nei iš viso pinigų investuota per 30 metų metų.
Todėl net 0,1% skirtumas, lyginant fondų valdymo mokesčius tarpusavyje, yra svarbus, o 0,5% skirtumas – didžiulis. Mano „nykščio taisyklė” – visi fondai, kurių valdymo ir kitos išlaidos viršija 0,5% per metus, nėra tinkamas pasirinkimas.
Tik svarbu suskaičiuoti tikrai visas su investavimu susijusias išlaidas, tokias kaip sandorių mokesčiai, saugojimo mokesčiai ir kitas, o ne tik fondo valdymo mokesčius.
Robur fondų valdymo mokesčiai
Tai kiek brangūs yra Swedbank Robur fondai? Šių fondų mokesčiai svyruoja nuo tikrai padorių iki gerokai akiplėšiškų.
Lentelėje pateikiau įvairių Swedbank Robur fondų metinius valdymo mokesčius (TER – „total expense ratio“) ir palyginau juos su panašių populiarių ir pasyvių ETF valdymo mokesčiais.
Pasyvūs Swedbank Robur fondai (pirmi keturi lentelėje) ima apie 0,4% metinį valdymo mokestį, o aktyviai valdomi fondai daugiau kaip 1%.
Tuo tarpu ETF valdymo mokesčiai svyruoja nuo 0,07% iki 0,3%.
Tai yra pagrindinė priežastis, kodėl patyrę rinkos dalyviai, valdantys savo asmeninius pinigus ir investuojantys dideles pinigų sumas, niekada panašių į Robur fondų nesirenka. Pasirinkus pigius ETFs, per ilgą laikotarpį, galima sutaupyti dešimtis ar net šimtus tūkstančių eurų.
Kiti mokesčiai
Bet ne visi turi šimtatūkstantinius portfelius, galiausiai, Robur fondai yra sukurti būtent smulkiems investuotojams. O valdymo mokesčiai nėra vienintelės išlaidos, kurias patiria investuotojai.
Didžiulis Swedbank Robur fondų privalumas, tokiais atvejais, yra tas, kad be fondo valdymo mokesčių, nėra jokių kitų papildomų išlaidų, tokių kaip sandorių mokesčiai, bid/ask spread, vertybinių popierių saugojimo mokesčiai ir pan.
Dėl to, bent iš pirmo žvilgsnio, pigiausi ir pasyvūs Swedbank Robur fondai (kurių valdymo išlaidos siekia iki 0,4 %) galėtų būti patrauklus pasirinkimas tiems, kurie investuoja nedideles sumas, pavyzdžiui, €50–€100 kas mėnesį.
Bet tik tuo atveju, jei šie fondai iš tiesų gerai seka pasirinktus indeksu. Laikas pasižiūrėti į rezultatus.
4. Swedbank Robur fondų rezultatai
Juk galų gale, investavime svarbiausia yra grąža.
Jeigu pasyvių Swedbank Robur fondų rezultatai būtų puikūs, panašūs į pigiausių ETF ir tik šiek tiek atsiliekantys nuo sekamų indeksų, tuomet šie fondai tikrai galėtų būti puikus pasirinkimas.
O gal mano teorija, kad pasyvūs fondai dažniausiai uždirba daugiau, o brangūs fondai nesugeba jų aplenkti, yra klaidinga?
Gal Swedbank Robur tokie Buffetai susirinkę, kad aktyvių ir brangių fondų rezultatai kelis kartus aplenkia rinkos vidurkį? Pažiūrėkim.
Pradėsiu nuo to, kaip sekasi beveik pasyviems Robur fondams.
Swedbank Robur pasyvūs fondai
Išrinkau keturis populiariausius Swedbank fondus, kurių prospekte nurodoma, kad jie yra pasyvūs ir seka indeksus.
Šių fondų rezultatus per pastaruosius trejus kalendorinius metus palyginau su ETFų, kurie seka tuos pačius indeksus, rezultatais. Trejų metų laikotarpį pasirinkau dėl to, kad Robur fondai buvo įkurti tik 2021 metais.
Štai, pavyzdžiui, „Access Edge Global” fondas, sekantis MSCI World indeksą, apimantį išsivysčiusio pasaulio akcijas, uždirbo: 2022 m. -15,1%, 2023 m. 19,2%, o 2024 m. 24,1%.
Identišką indeksą sekančio „iShares Core MSCI World UCITS ETF” rezultatas kiekvienais metais buvo geresnis, atitinkamai -13,0%, 19,6% ir 26,2%.
„Access Edge Global” nuo iShares ETF atsiliko: 2022 m -2,1%, 2023 m. -0,4%, o 2024 m. -2,2%. Vidutiniškai atsilikimas sudaro -1,6% per metus.
Panaši situacija ir su kitais fondais. „Access Edge Europe” nuo identiško ETF vidutiniškai atsilieka -1,0 % per metus, o „Access Edge USA“ – -2,2 % per metus.
Tik „Access Edge Emerging Markets“ fondas, sekantis MSCI Emerging Markets indeksą, kol kas nežymiai lenkia tą patį indeksą sekantį „iShares MSCI EM UCITS ETF”, tačiau, spėju, tai tik laiko klausimas, kada ir šis Robur fondas pradės atsilikti.
Grįžkim prie „Access Edge Global” fondo. Šis fondas, sekantis išsivysčiusio pasaulio akcijų indeksą, turėtų būti kiekvieno investuotojo portfelio pagrindas.
Bet fondas nuo „iShares Core MSCI World UCITS ETF” atsilieka -1,6% per metus! Tai didžiulis ir absoliučiai nepateisinamas skirtumas.
Šio Robur fondo TER siekia 0,4%, ETFo išlaidų koeficientas 0,2%. Bet Robur fondo atsilikimas net -1,6%! Kur pradingo dar 1,4% grąžos ? Skirtumas, kurio negalima paaiškinti fondų valdymo mokesčių dydžiais?
Atsakymas – aktyvus valdymas ir tos trys magiškos raidės – ESG. Net ir pasyvūs Robur fondai iš tiesų nėra iš tiesų pasyviai valdomi, o aktyvaus valdymas filosofija investuojant į akcijas beveik visada neveikia ir investuotojams kainuoja nepaprastai brangiai.
„Access Edge Global” fondas valdo apie €200 mln. turto. Aktyvaus valdymo kaina, tos trys nelemtos ESG raidelės, šio fondo investuotojams vidutiniškai kainavo apie €2-2,5 mln. kasmet per paskutinius tris metus.
Swedbank Robur aktyvūs fondai
O kaip sekasi aktyviems Robur fondams? Randu bent tris tokius: „Technology”, „Global High Dividend” ir „Healthcare”.
Ironiška, tačiau šių fondų rezultatai yra geresni, nei galima tikėtis iš aktyviai valdomų fondų. Štai rezultatai:
Pradėsiu nuo geriausius rezultatus demonstruojančio „Technology” fondo.
Šio fondo rezultatų lyginimas su pasyviais indeksiniais ETF yra sudėtingesnis dėl metodologinių skirtumų. Pavyzdžiui, „Technology“ fondo didžiausia vienos pozicijos dalis portfelyje neviršija 10%, tuo tarpu pasaulio technologijų sektorių sekančių ETF maksimalūs pozicijų limitai yra kitokie.
Neturėdamas idealaus ETF kandidato, su kuriuo galėčiau Swedbank „Technology” rezultatus lyginti, pasirinkau tris artimiausius rastus. Du iš pasirinktų ETF seka pasaulio informacinių technologijų indeksą ir vienas JAV NASDAQ indeksą.
Mano nuostabai – Swedbank „Technology”, per paskutinius tris metus, lenkia visas tris alternatyvas. Tikrai įdomu, to nesitikėjau.
Nors kitiems dviem Swedbank aktyviai valdomiems fondams – „Global High Dividend“ ir „Healthcare“ – sekasi prasčiau, jų atsilikimas nuo panašių ETF irgi nėra toks didelis, kaip tikėjausi. Be to, atsilikimas yra mažesnis už skirtumą tarp šių fondų ir ETF valdymo mokesčių. Kodėl taip yra?
Pradėsiu nuo detalesnės „Technology“ fondo analizės. Viena iš galimų priežasčių, kodėl „Technology“ fondas pasirodė geriau nei ETF, galėtų būti puikus fondo valdymas – valdytojų gebėjimas atrinkti perspektyvias įmones, kurios lenkia rinkos vidurkį.
Bet įdomu tai, kad Swedbank Robur fondai turi kelias klases. Lietuvoje parduodami „C“ klasės fondo vienetai, denominuoti eurais, tačiau egzistuoja ir „A“ klasės „Technology“ fondo vienetai, denominuoti Švedijos kronomis. Šios fondų klasės yra identiškos, jų metinė grąža nesiskiria – vienintelis skirtumas yra valiuta, kuria ta grąža skaičiuojama.
Kadangi „A“ klasė egzistuoja gerokai seniau, apskaičiavau šios klasės grąžą eurais ne tik per paskutinius trejus metus, bet ir per ilgesnį laikotarpį – paskutinius 13 metų.
Tuomet turėjau apsispręsti, su kuo lyginti „Technology” fondo rezultatus. Kadangi taip ilgai veikiančių panašių ETF eurais, kurie investuotų į pasaulio technologijų sektorių, neradau, nusprendžiau palyginti šį fondą su NASDAQ indeksą sekančio ETF rezultatais. Šis pasirinkimas yra logiškas, nes „Technology“ fondas apie 90% savo investicijų nukreipia į JAV technologijų akcijas.
Per visą 13 metų laikotarpį „Technology“ fondo grąža yra išskirtinai aukšta – 21,2% per metus.
Ir vis dėlto, šios įspūdingos grąžos nereikėtų priskirti fondo valdytojų gebėjimams. Tai tiesiog fondas, investuojantis daugiausia į JAV technologijų kompanijų akcijas, kurioms pastarasis laikotarpis buvo neabejotinai aukso amžius.
Palyginus „Technology“ fondo rezultatus su NASDAQ akcijų indeksą sekančio iShares ETF grąža, matyti, kad per 2012–2024 m. laikotarpį iShares ETF metinė grąža buvo 0,2 % didesnė.
Įdomu tai, kad 2012–2021 m. laikotarpiu, t. y. per pirmuosius dešimt metų, „Technology“ fondas nuo iShares ETF atsiliko po -1,2 % per metus, beveik tiek, kiek sudaro valdymo mokesčių skirtumas. Tačiau per 2021–2024 m. laikotarpį „Technology“ fondas ETF lenkė 3,1 % per metus.
Ką man sako šie rezultatai? Kelis dalykus.
„Technology” fondas – brangesnė NASDAQ indeksą sekančio pasyvaus fondo versija. Ilgalaikėje perspektyvoje šis fondas tikėtina uždirbs panašiai kaip NASDAQ indeksas, tačiau dėl aukštesnių valdymo mokesčių nuo indekso rezultatų atsiliks nemažiau nei per fondo valdymo mokesčio dydį. Panašiai ir buvo 2012–2021 m. laikotarpiu.
Žinoma, visada yra minimali tikimybė, kad per pastaruosius trejus metus NASDAQ indekso aplenkimas yra geras fondo valdytojų darbo rezultatas. Bet kodėl tokio gero darbo nebuvo matyti 2012–2021 m.?
Mano spėjimas, kad pastarųjų trejų metų „Technology” fondų geras rezultatas, kaip ir ne toks blogas kaip tikėjausi „Global High Dividend” ir „Healthcare” fondų rezultatai, yra tiesiog atsitiktinis trumpo laikotarpio nukrypimas.
Jei galėčiau lažintis, statyčiau daug pinigų, kad per ateinančius 10 metų visi trys fondai atsiliks nuo panašių ETFs bent per savo valdumo mokesčių dydžius, apie 1% per metus, o gal ir dar daugiau.
Asmeniškai aš niekada tokių aktyvių fondų investavimui tikrai nesirinkčiau, nes šie yra tiesiog per brangūs.
5. Investicinė sąskaita ir Swedbank Robur
Investuodamas į pasyviai valdomą pigų ir populiarų ETF aš galiu būti beveik tikras, kad toks instrumentas egzistuos ir po 20 metų.
O Swedbank, kaip ir visų kitų bankų, investiciniai fondai nuolat kinta. Gi prieš 2021 m. atsirandant Swedbank Robur fondams šis bankas kitus savo fondus pardavinėjo. Kur šie pradingo, a? Rezultatai buvo prasti, tai ir užlenkė projektuką.
Investuotojų lėšos, žinoma, niekur nepradingsta, kada bankai investicinius fondus panaikina ar sujungia su kitais fondais, ne tą čia turiu omenyje, lėšos saugios – tuo klausimu viskas OK. Tik yra tikimybė, kad Robur fondai nėra tokie ilgaamžiai, kaip pigūs ir pasyviai valdomi ETFs.
Galiausiai, gal Swedbank dar į kokį pinigų plovimo skandalą įsivels ir nuspręsite, kad šio banko paslaugomis nebenorite naudotis.
ETF atveju, per vieną brokerį įsigytus vertybinius popierius visada galima pervesti kitam brokeriui saugoti, tas kainuoja vienkartinius kaštus, bet nesukuria mokestinių pasekmių. Bet Swedbank Robur fondų kitam tarpininkui pervesti nėra galimybių.
Laimei, šie klausimai, kurie buvo itin aktualūs iki praėjusių metų galo, tokiais nebėra, nes Lietuvoje įsigaliojo naujas investicinės sąskaitos mechanizmas.
Kaip tiksliai šis mechanizmas veiks dar nėra visiškai aišku praktikoje, teks palaukti 2026 m. pavasario, bet tai yra didelis pliusas investuotojams, kurie, pavyzdžiui, vieną dieną užsimanys savo Robur fondus parduoti ir investuoti gautas pinigų sumas kitur.
Kad tokiu atveju nereikėtų mokėti GPM nuo vertės prieaugio, derėtų 2026 m. ir vėliau nepamiršti Swedbank vertybinių popierių sąskaitos deklaruoti kaip investicinės sąskaitos.
Tik vienas trūkumas – Swedbank vertybinių popierių sąskaitą deklaravus kaip investicinę prarandama galimybė pasinaudoti šioje sąskaitoje €500 metine GPM lengvata, taikoma finansinių priemonių pardavimo pajamoms.
6. Verdiktas
Šio įrašo tikslas tikrai nebuvo kritikuoti Swedbank. Tai mano pagrindinis bankas, kuriuo naudojuosi jau daugelį metų.
Norėjau rasti gerą ir smulkiam investuotojui tinkamą būdą investuoti į akcijų rinką nedidelėmis sumomis. Maniau, kad nors Swedbank Robur fondai ir nėra idealus variantas dėl ESG metodologijos, bet iš bėdos tokiam darbui turėtų tikti.
Juk dalis šių fondų yra reklamuojami kaip pasyviai valdomi, kai kurių jų valdymo mokesčiai dar pusė velnio, o jokių kitų paslėptų įkainių ar mokesčių nėra.
Gaila – bet ne. Giliau pasikapsčius trūkumai lenda lauk. Tenka konstatuoti – Robur fondai nėra geras pasirinkimas investavimui.
Tai geriausiai iliustruoja „Access Edge Global” fondas. Tokio tipo fondas – pigus ir pasyvus, sekantis pasaulio akcijų indeksą – teoriškai turėtų būti daugelio investuotojų portfelio pagrindas.
Tačiau šis fondas atsilieka nuo tokį pat akcijų indeksą sekančio ETF net 1,6 % per metus! Toks atsilikimas pasyviam fondui yra absurdiškai didelis.
Pats Swedbank kaltas, kad sugadino beveik gerą produktą prifarširuodamas šį ESG šlamštu.
Panaši situacija yra ir su kitais pasyviais Swedbank Robur fondais. Jų rezultatai yra per daug prasti – šie fondai reikšmingai atsilieka nuo iš tikrųjų pasyvių ir pigių ETF.
Ironiška, tačiau aktyvių Swedbank Robur fondų, tokių kaip „Technology“, rezultatai per pastaruosius trejus metus buvo geresni, nei tikėjausi.
Vis dėlto ar pats kada nors investuočiau į tokius fondus? Vienareikšmiškai – ne.
Niekada neinvestuočiau į akcijų fondą, kurio valdymo mokestis viršija net vieną procentą. O gerus „Technology“ fondo rezultatus pastaraisiais metais laikau ne fondo valdytojų profesionalumo įrodymu, bet atsitiktine sėkme.
Gaila. Tikrai gaila. darbo imantis maniau išvados bus kitokios.
Laimei, yra ir kitų alternatyvų.
Įspėjimas:
Šiame įraše pateikiama informacija nėra ir neturėtų būti suprantama kaip investavimo rekomendacija. Straipsnyje pateikiama informacija yra bendro informacinio pobūdžio ir neturėtų būti naudojama investavimo sprendimams priimti.
Pateikiama informacija yra asmeninė autoriaus nuomonė, tai nėra skatinimas įsigyti minimas finansines priemones.
Autorius nėra kvalifikuotas investavimo konsultantas ir neturi licencijos teikti investavimo rekomendacijoms.
Autorius gali būti asmeniškai investavęs į straipsnyje minimas finansines priemones.
Pateikiama informacija yra nekomercinio pobūdžio. Tinklapio autorius neturi jokių sąsajų su finansinių priemonių leidėjais, negauna jokių reklamos ar partnerystės (angl. affiliate) pajamų.
Plačiau skaityti: Informacijos atskleidimas
Dėkui už šią paliestą temą, kuri manau tikrai daug kam padės apsispręsti.
Tik norėčiau sužinoti jūsų nuomonę – pardavus Edge Global Fund ETF ar geriau pirkti per Revolut viso pasaulio ETF, kol dar yra 1 nemokamas sandoris per mėn ar vis dėl to geriau pereiti į BRK tokiu atveju?
Dėkui jums.
Nesu lyginęs šių tarpininkų tarpusavyje. IBKR pažįstu puikiai, bet tai nereiškia, kad Revolut blogai.
Ypač jei portfelis mažas, o sandorio mokesčiams gaila pinigų.
Gal nėra didelio skirtumo?
Laukiu kada Bulius imsis Nexture Fondu analizes. Nes tas is tiesu banginis, o va iki jo kaip nenueina, taip nenueina.
Smulki žuvis.
Robur aš nuoširdžiai ketinau endorsinantį straipsnį parašyti, bet gavos kaip gavos 🙂
Skambinausi į SEB banką pasiaiškinti dėl investicinės sąskaitos. Vadybininkė pasakė, jog vertybinių popierių sąskaitos kaip investicinės deklaruoti nebus galima. Reikia su vertybiniais popieriais susijusią banko sąskaitą naudoti tik investavimui ir deklaruoti ją VMI kaip investicinę. Pardavus visus ar dalį fondų, pinigai įkris į būtent tą sąskaitą ir jei juos vėl investuosi kažkur kitur, GPM nuo prieaugio mokėti nereikės.
Kadangi aiškumo, kaip veiks investicinės sąskaitos mechanizmas, dar nėra, tai sunku suprasti, ką ir kaip riekės deklaruoti, bet esmės tas nekeičia.
Esmė tokia, kad iki 2024 metų galo įsigytus VP bus galima vienaip ar kitaip deklaruoti kaip įnašus į investicinę sąskaitą.
Dėkui. Labai geras straipsnis. Pats esu investavęs į tuos Swedbank Robur fondus, bet visiškai pritariu straipsnyje išsakytoms mintims ir nenuginčyjamiems skaičiams. Tačiau ką tada daryti eiliniam smulkiam investuotojui, kuris nusiteikęs po truputį stabiliai investuoti į pasaulio-technologijų ir kt. akcijų indeksą sekančius fondus? Gali pirkti tam pačiam Swedbank ar kt. banke tuos ETF – bet ten išvis bendrai bus kosmiškai brangu. Kurti paskyrą IBKR? Turint galvoje, kad užsikruši, kol susitvarkysi visus dokumentus, gausi griozdinę platformą, kurios 99 proc. investuotojų po 200 eurų į mėn. nesupranta. Rimtai? Ačiū, bet ne. Kam man tas vargas. Revolut? Asmeniškai nepasitikiu šiuo reikalu, kai vadovai turi rusišką kvapą. Tiesiog iš principo. Jau nekalbant apie visokius freedom ir t.t., registruotus Kazachstane ar kur ten. Tai jau geriau Swedbank atiduosiu saugiai procentą, nei po kokių 5 metų sutaupytas procentas su visomis investicijomis išlys per gerklę, kai visi pinigai pradings. Sakysite, paranojikas? Gal. Bet nenoriu cirkų. Ir to niekas iš investuojančių nenori 🙂 Tai ką tada daryti? Ironiška, bet kuo daugiau domiuosi, tai rinkoje pasiūlymų šimtai, bet arba nepatogūs ir komplikuoti eiliniam žmogui, kuris nenori užsiimti treidinimu, o banaliausiu investavimu į pasaulio indeksą, arba brangūs, arba tokie, kurie mirksi lemputės kaip kazino ir tiesiog dvelkia afera (anksčiau-vėliau). Patyrusiems investuotojams gal čia mano mintys sukels tik juoką, labai tikėtina, bet šiaip pakankamai „žaliam“ investuotojui šioje srityje yra sudėtinga net pirmame žingsnyje – pasirinkti paslaugos tiekėją, kas yra vienas svarbiausių sprendimų.
P.S. gal kokių minčių apie Myriad Capital? Čia šitie suprantu, kaip ir tokie buvo IBKR atstovai Lietuvoje, dabar su jais kažkaip (ne)dirba, bando lyg ant savęs daugiau, lyg patogesnis naudojimasis, lietuviškas supportas. Gal kas naudojatės jų paslaugomis? Kokios patirtys? Įkainiai, ypač įdomu lyginant su tais pačiais Swedbank Robur tipo fondais?
Geri klausimai, bet nesu tikras ar turiu gerą atsakymą. Galiausiai viskas priklauso nuo investuojamų sumų dydžio ir žinių bagažo.
Nenustebčiau, jei geriausias variantas investuoti itin mažas sumas su nedideliu žinių bagažu visgi būtų Revolut. Jūs iškeliat tam tikrų klausimų dėl šios organizacijos patikimo ir reputacijos, bet aš į šiuos aspektus nesu įsigilinęs. Negaliu pasakyti, svarūs tai argumentai ar ne.
Turint žinių ir pinigų, geriausias variantas irgi aiškus – IBKR. Girdėjau internetuose žmones kalbant, kad neturint žinių ir pinigų vis tiek ne taip jau sudėtinga per jų mobilią aplikaciją VP įsigyti.
Dar man tik viena ausim girdėtas Trading212 yra. Čia jau nuomonės visiškai neturiu, ar tai svarstytinas pasirinkimas, reikėtų plačiau domėtis.
Kas dėl Myriad Capital, tai investavimas.lt podcaste juos kalbino. Iš pirmo žvilgsnio viskas OK su jais, svarstytina alternatyva.
Sveikas,
emociškai pritariu. 🙂 Suprantu, kad gali kelti juoką šio blog’o skaitovams, bet visas savo investicijas sudėti į internetinę brokerinę platformą atrodo rizikingas dalykas. Įvykus kokiai nors krizei, tikiu Swedbank daugiau komunikuos, stengsis padėti, nei IBKR mažmeniniams klientui iš Lietuvos. O ir IBKR platformą reikia vis dėlto suprasti, nusipirkti aiškiai būtent tai, ko nori. Pabandžiau nusipirkti plačiai aprašomų ETF, išmeta kelis variantas paieškoje, skirtingose biržose, ect.
IBKR priskirti rizikingai „internetinei platformai” nederėtų. Interactive Brokers viena iš veiklos sričių yra būti hedge fondų brokerių, šioje rinkoje Interactive Brokers konkuruoja petys į petį su tokiais žaidėjais kaip Goldman Sachs, Morgan Stanley and JPMorgan.
Bet dėl to, kad mažmeninis retail klientas nėra IB pagrindinė veiklos sritis, kyla ir bėdų, kaip prastesnis aptarnavimas ar sudėtingesnė platforma.
Tačiau kalbant apie saugumą, tikrai nevertėtų Swedbank laikyti saugesniu pasirinkimu. Ypač karo Lietuvoje atveju, aš IBKR skaitau kaip gerokai saugesnį pasirinkimą.
Paprastumas – šioje srityje Swedbank laimi, neabejotinai.
Bet net jei IBKR per sudėtingas pasirinkimas, Swedbank Robur pasaulio akcijų fondas atsilieka nuo sekamo indekso tiek daug … ~1,5% per metus yra absurdiškai daug. Reikia ieškoti kito varianto, nesakau, kad IBKR būtina kažkam rinktis.
Gi tikrai bus laikotarpių, kad per 10 metų viso pasaulio indeksas uždirbs ~6% grąžą. Tai ką, 1/4 šios verta palikti Swedbank Robur?
Net jei grąža bus ~10% metinių, ilgą laiką investuojant su 1,5% atsilikimu susidaro kosminės sumos.
Angliškai knygų neskaitau, filmų nežiūriu, galiu susikalbėti labai buitiniame lygyje, todėl patikėti pinigus platformai, kur visi dokumentai anglų kalba, ir dar reikia įtraukti žmoną – daug problemų man su ib. Ir netgi jei pasirinkčiau – neatsipirktų dėl gp mokesčių. Kaip savo amžiui, kai iki teisės be mokesčių atsiimti investicijas lieka mažiau 10 metų Jūsų dėka pasirinkau viską stumti į goindex 3 pakopą. Manau tų 15% ib neatmuš savo 0,2% išlaidų dydžiu. Laiko nepakaks. O su robur tuo tarpu baigta
Anglų kalbos nemokėjimas, sutinku, situaciją tikrai keičia.
Bet Goindex III pakopa, mano nuomone, jei išlaikysite iki kol galėsite pasinaudoti GPM pensinio amžiau lengvata (o dar jums galioja ir 300 EUR lengvata), tai lenksite visų kitų alternatyvų rezultatus, tame tarpe ir IBKR alternatyvą.
Tik va naujai sudarytoms sutartims dėl kaupimo III pakopoje, nuo šių metų pradžios, 300 EUR lengvata nebegalioja. Nepaisant to III pakopa gali būti vis dar patrauklus variantas, jei tikrai yra reikšminga tikimybė, kad pinigai III pakopoje nebus judinami iki pensinio amžiaus, kada bus galima pasinaudoti viena likusia GPM lengvata.
Paskutinis dalykas, kuris galėtų būti aktualus tokiems asmenims kaip jūs, kurie nėra patys biedniausi pasaulyje, investicijoms, kurias reikės atsiimti ankščiau nei pensinis mažius, pirkti viso pasaulio akcijų rinką sekantį fondą per Swedbanką.
Tokiu atveju komisiniai mokesčiai siekia 0,25% už sandorį (min. 11 EUR) ir dar reikės mokėti VP saugojimo mokestį, kuris siekia 0,1% per metus nuo turto vertės virš 30k EUR.
Tokiu atveju pirmais metais būtų atsiliekama -0,35% nuo ETF rezultato, šį įsigyjant per IBKR ar Revolut, o sekančiais metais, kai daugiau sandorių neatliekama, tik po -0,1%. Tikrai nėra blogai.
Tik šis variantas netinka investuojantiems po 50-100 EUR per mėnesį, nes už kiekvieną sandorį po 11EUR sumokėjus investicijoms nedaug lieka.
Papildysiu, kad esu swdbank privačios bankininkystės dalyvis, tokiems saugojimo mokesčių netaiko, mano portfelis pas juos didesnis nei 30keur, ir nemoku nei cento daugelį metų, dar ir mėnesinis banko mokestis mažesnis, kad ir simbokiškai – 1eur Manau kad galiu ir šiuo variantu pasinaudoti. Ir ačiū už švietėjišką veiklą.
Sveiki. Įdomus jūsų pastebėjimas dėl „pasirinkau viską stumti į goindex 3 pakopą“ 🙂 Pats pas juos praėjusiais metais pasirašiau III pakopos sutartį. Kas imponavo? Arčiausiai to, ką galima vadinti pasyviu investavimu į pasaulio akcijas. O dabar ir mokestį iki 0,55 proc. sumažino. Žadėjo augant bendram visų žmonių sukauptam portfeliui ir toliau mažinti kaštus. Aišku, iki IBKR netempia, bet turint galvoje, kad per 10 metų galėsiu susigrąžinti iki 3000 eurų, juos investuoti, o didžiausia nauda, apie kurią niekas praktiškai nekalba, tai išėjus į pensiją (ar likus ne daugiau kaip 5 metams – pagal dabartinį įstatymą) nereikės mokėti 15 proc. GPM. O tai reikšminga suma. Patys paskaičiuokite 🙂 Ypač kai man iki pensijos dar oi kiek laukti. Dėl tų kaštų palyginimo tai rekomenduoju visiems apsilankyti investavimas.lt puslapyje. Jie ten papildė jį ir atsirado nuostabi galimybė pasilyginti kaštus ir kas liks, lyginant pensijų fondus, įprastus fondus ir pan. Tai man per 30 metų gaunasi visai padoriai, aišku, čia aibė faktorių, kas gali nutikti, na bet skaičiuojant normaliomis, santūriomis 7 proc. augimo sąlygomis, tai tų mokesčių skirtumas nėra drakoniškas. Aišku, ką su kuo lyginsi. Kokie potencialūs uždarbiai ir pan. Pabandykit patys, bus įdomu 😀
Gal galėtumėte plačiau apie tą „privačią bankininkystę“. Kas čia per dalykas? Ką ji duoda? Kaip gauti? Nori investuoti +30K kokiam Swedbanke ir tada jau pradeda kitaip kalbėti? 🙂 Galima kažkokių iš jų gauti bonusų?
Privati bankininkystė nebuvo reklamuojama, bet jei turite bent 300k finansinio turto swedbanke tada tiesiog parašykite laišką ir manau gausite kvietimą prisijungti.
Toliau turiu omeny “Swedbank Robur Access Edge Global”.Jūs esate teisus matematiškai, bet neteisus gyvenimiškai. IBKR normaliai galėtų įkąsti kiek, kokių 10% Lietuvos gyventojų? Roburus spėčiau keletą kartų daugiau.
Objektyviai žiūrint investuoti į Robur geriau negu investuoti į IGD. Negu vien dėti indėlius. Ir žymiai geriau negu visai neinvestuoti.
Investuojant per Swedbanką turim tokius pliusus:
Šeši nuliai bloge irgi panašiai rašo. Mažoms sumoms Robur, vidutinėms (200€+) sumoms irgi Robur, jei IBKR nesijaučiam gerai.
Su Swedbank galima startuoti šiandien ir kol suprasim IBKR – VP sąskaitoje jau susirinks tam tikra suma kuri daug daug metų (jei asmuo jaunesnis) generuos sudėtines palūkanas.
Dėl rezultatų aš irgi dar perdaug panikos nekelčiau. Pastarieji dveji metai ganėtinai išskirtiniai ir fondo rezultatas iš esmės priklauso nuo to kiek jame buvo Mag7. Kažkas objektyvesnio matysis po dar trejų metų.
Taip, kad kas skaitote – Swedbank Robur Access Edge Global yra puikus įrankis periodiniam investavimui iki kokių keliasdešimties tūkstančių eurų. O ten jau matysit – gal kažkas Lietuvoje atsiras. O gal iki IBKR “užaugsit”.
Vėl, Swedbank ir IBKR nėra vieninteliai pasirinkimai. Negaliu pasakyti kurie geriausi iš likusių, nes ir pats nežinau visko.
Vienas variantas smulkioms sumoms būtų Revolut. Super paprastas appsas, sąskaitą daug kas turi, vienas sandoris per mėnesį nemokamas, fractional shares ir t.t. Bet atidžiau nesu nagrinėjęs šio pasirinkimo, gal ką praleidžiu ?
Tiems, kas būtinas lietuviškas supportas, gal apie Myriad Capital plačiau pasidomėti reikėtų. Ar tai geras sprendimas – vėl, nežinau.
Viena su kuo sutinku, tai tikrai gali būti kad kiti trys metai nebebus Robur tokie prasti. Tiems, kas jau ten turi lėšų, palaukti ir pažiūrėti, kas bus, nėra tragedija.
Tik pastebėčiau, kad jei Robur Access Edge Global būtų ETFas ir rinkoje konkuruotų su kitais ETFs, tai jau būtų miręs produktas su tokiais rezultatais 🙂
Swedbank tikrai nėra vienintelis, nėra geriausias ir kitoks -iausias. Jis tiesiog prieinamiausias. Ir jame esantis Robur Access Edge Global nėra toks blogas, kad būtų protinga jo vengti. Ir ten pradėti periodiškai investuoti su nedidele nesamonės padarymo tikimybe galima per 5-10 minučių.
Dėl konkurencijos irgi nenuvertinkit inercijos. 🙂 IE00B0M62Q58 su 0.50% TER seka MSCI World indeksą ir valdo >7 milijardus. Pasak JustETF tai 6as pagal dydį iš 25 šį indeksą sekančių ETFų.
O Revolut aš nepasitikiu. Iš asmeninės patirties – nusipirkau Seagate akcijų ir tris kartus gavau dividendų. Visus tris kartus nuo dividendų nuskaičiavo skirtingą procentą mokesčiams. Na ir tuomet prasideda įžymusis Revolut support procesas. Rašai užklausą tam mobiliojo chat’e, tau entuziastingai atsako, kad tuoj išspręsim, bet reikia susisiekti su partneriais. Ir dingsta. Tuomet vėl rašai, vėl visą problemą išdėstai iš naujo. Tai vėl entuaziastingai atsako, kad aha, matom tavo problemą, tuoj išspręsim ir vėl dingsta. Ir taip dar kelis kartus kol man nenusibodo ir nemečiau šio reikalo.
Kolegai už niekaip neišspręndžiamą problemą ar ne ~150€ kompensacijų per kelis kartus pridalino. 🙂
Planas tiems, kurie nenori naudotis IBKR ar kitais sudėtingais brokeriais?
Investavimui galima pasirinkti paprastą ir prieinamą būdą, pasinaudojant Robur Access Edge Global fondu, kurį galima įsigyti per „Swedbank“. Štai kaip tai veikia:
Šis metodas leidžia sumažinti išlaidas, kurias patirtum, jei investuotum po 300 € į ETF kiekvieną mėnesį (kiekvienas pirkimas kainuotų ~11 €, kas sumažintų grąžą maždaug 3,5 % nuo kiekvienos investicijos).
Ar logika teisinga?
Pakomentuokite, ar kur nors praleidau svarbų aspektą. Gal turite pastebėjimų, kaip dar būtų galima optimizuoti šį metodą?
Pradžiai pora pastebėjimų:
Ar logika teisinga?
Manau, kad visiškai teisinga ir jūsų planas man atrodo puikus. Aš pats tik tokioje situacijoje nelaukčiau 10 000 € sukauptos sumos sumos, o pirkčiau ETF sutaupius kokius 1 000 – 3 000 €.
Jei Access Edge Global ir toliau po 1,6% per metus atsilikinės, tada jau geriau vos 1 000 € sukaupus iš ten pabėgti, jei atsilikimas mažėtų iki kokių 0,5%, tuomet apie 3 000 € sukaupta suma būtų optimali.
Koks bus tolimesnis Access Edge Global rezultatas aš nežinau, tik žinau, kad fondas nepaprastai prastai atlieka savo darbą 2022-2024 m. laikotarpiu, per kurį seka indeksą tragiškai.
Kaip profesionalas galiu tik padėkoti ir paspausti like. Tiems, kas svarsto ką daryti:
Buvo patogu investuoti periodiškai ir automatiškai mažom sumom, bet priėmiau sprendimą perkelti pinigus kitur. Bulius prisidėjo prie šio sprendimo, tačiau ir pats per ta laiką, kol investavau į Roburus atradau minusų būtent iš techninės pusės, vis daugiau domintis apie investavimą supratau, kad norisi greičio ir tikslumo. Atrodo naudojantis Swedbanko bankinėmis paslaugomis ir investuojant į Roburus, pinigai turėtų būti “šalia” (prireikus galima būtų greitai likviduoti turimas pozicijas ir gauti cashą) tačiau, deja, taip nėra. Pardavus Global Roburą pinigai į sąskaitą įkrito per maždaug 3 dienas, o už Emerging Markets Roburą atsiskaitė tik per 6 dienas. Nusibodo real time fondų kainų nematymas, perkant niekad nežinai kokia vis dėlto kaina pavyko įsigyti, taip pat ir patys pirkimai įskaitomi su kokių 24 valandų delay’um. Jei taip ir toliau laikysis Global Roburo metinis 1,6% atsilikimas nuo MSCI World indekso, per ilgą laiką susidės nemaža suma lyginant su pasyviais ETF.
Tikrai nekritikuoju sprendimo iš Robur pasitraukti, jokiu būdu 🙂
Bet pastebėčiau, kad minėtos techninės smulkmenos visgi nėra Swedbank Robur minusas, tiesiog taip veikia pasaulis.
Paravus fondų vienetus ne iš karto galima gautas lėšas išsigryninti, nes užtrunka kol informacija suvaikšto per visas duomenų bazes. Plačiau: What Do T+1, T+2, and T+3 Mean?. Lygiai taip pat per IBKR pardavus ETFs iš karto negali gautų pinigų išsivesti.
Emerging Markets Robur atsiskaitė po 6 dienų spėju todėl, kad dvi dienos buvo savaitgalis.
Kas dėl nežinojimo, kokia kaina bus įvykdytas sandėris, tai tiesiog taip veikia mutual funds. ETFs prekiaujami biržoje, o mutual funds prekiaujami už dienos pabaigos NAV kainą. Galima ETF pirkti nustatant orderio tipą market-on-close ir, grubiai, irgi dienos pabaigos NAV verte ETF įsigysi.
Todėl dėl šios priežasties mutual funds nei atsilieka nei aplenkia ETFs.
Dėkui už info, vienu metu Global ir Emerging buvo parduoti, tai nesupratau dėl kokių priežasčių vieną greičiau už kitą išgrynino.
Skaitau komentarus ir nelabai suprantu, kur ten tas IBKR sudėtingumas, jeigu tikslas kas mėnesį tik užsipirkti pasaulio akcijų ETF. Kad ir tą patį VWCE tikrai nesunku ten susirasti ir įsigyti. Tik registruojantis į platformą reikia šiek tiek darbo įdėti. Bet šiaip, jeigu yra galimybė kas mėnesį bent kokius 250€ atsidėti investavimui, tai manau, kad galima eiti tiesiai į IBKR ir nežaisti su tais roburais. ETF pirkimas ten kainuos 1,25€, kas reiškia, kad transakcijos mokestis neviršys 0,5%, o tai jau yra visai neblogai.
Ačiū už šias įžvalgas.