P2P (3 dalis): Įspėjimas dėl NT platformų

Lietuvoje veikiantys P2P operatoriai klasifikuojami į tarpusavio skolinimo platformas ir sutelktinio finansavimo platformas.

Sutelktinio finansavimo platformų yra įvairių, bet populiariausios NT projektų finansavimo platformos.

Antroje dalyje apie P2P turto klasę apžvelgiau Lietuvoje veikiančias tarpusavio skolinimo platformas, trečioje dalyje ketinau aptarti visas šalyje veikiančias sutelktinio finansavimo platformas.

Bet pagalvojau, kad mano dėstomos mintys apie vieną iš sutelktinio finansavimo segmentą, platformas skirtas NT vystytojų veiklai finansuoti, nebus tinkamai suprastos.

Daugumos investuotojų nuomone – būtent šios NT platformos yra saugiausios, o mano nuomonė – absoliučiai priešinga.

Todėl visų Lietuvoje veikiančių sutelktinių platformų apžvalgą atidėjau kitam kartui, o šį įrašą nusprendžiau skirti vieno iš segmentų, NT platformų, kritikai.

Pabrėžiu, šiame straipsnyje išsakytos mintys skirtos būtent vienam iš sutelktinio finansavimo segmentui, kuomet įkeičiant NT vystomas koks nors NT projektas (dar yra verslo paskolų segmentas, šis straipsnis ne apie šį).

Tokio verslo modelio esmė yra įsigyti sklypą, išvystyti projektą ir realizuoti jį rinkoje, finansuojant projektą skolintomis per sutelktinio finansavimo platformą lėšomis. Žinoma, yra įvairiausių variacijų – statyba, renovacija, namai, kotedžai, butai ir t.t.

Pradžiai noriu papasakoti storiją apie vieną bankrutavusią NT platformą užsienyje, tuomet remiantis šiuo ir kitais pavyzdžiais bus lengviau suprasti mano nuomonę, jog ir Lietuvoje veikiančių NT platformų verslo modelis nėra tvarus, o investicijos į jas – nepaprastai rizikingos.

Nes tik iš pirmo žvilgsnio – viskas saugu, gi NT tvarus užstatas, what can go wrong ? Na, daug kas gali.

Istorija, kurią noriu papasakoti, apie vieną vasaros pradžioje JAV bankrotą paskelbusią platformą PeerStreet.

1. Istorija kaip PeerStreet užsilenkė

Kas gi buvo tas PeerStreet ?

PeerStreet buvo 2013 m. JAV įkurta sutelktinio finansavimo platforma, per kurią buvo galima investuoti į nekilnojamu turtu užtikrintas įvairias nekilnojamo turto plėtotojų paskolas.

Platforma iš esmės per daug nesiskyrė nuo Lietuvoje veikiančių NT platformų, tokių kaip Estateguru ar Profitus, tik mąstai buvo didesni, spėjo sufinansuoti kelis milijardus paskolų.

Žinoma, kaip visada tokiais atvejais, dauguma projektų turėjo užtikrinimo priemones, vystytojai įkeisdavo NT su 60-65% LTV.

Nuo platformos veiklos pradžios 2013 metais praėjo dešimt metų, atrodytų – dešimt metų turėtų būti pakankamas laiko tarptas įsitikinti platformos patikimumu ir ateities perspektyvomis.

Atrodytų viskas saugu, bet …

Pasikeitė ekonominė aplinka, sumažėjo tiek norinčių skolintis, tiek norinčių skolinti, krito per platformą finansuojamų paskolų apimtys.

Kadangi platforma buvo visų taip mėgstamas startuolis, veiklą finansavo ne uždirbamu pelnu, o pritraukdama naujus finansavimo roundus, vieną dieną naujo finansavimo srautai išseko ir PeerStreet bankrutavo.

Platforma niekada nepasižymėjo skaidrumu, neteikė savo finansinių ataskaitų, investuotojai tokiai įvykių eigai nebuvo pasiruošę, buvo pagauti off guard.

Kas tikėjosi, kad jų investicijos garantuotos jų naudai įkeistu kažkokiu NT smarkiai klydo, nes bankroto metu paaiškėjo, kad investuotojai yra unsecured creditors ir dabar stovi kreditorių eilėje, net casho atgauti nėra lengva.

PeerStreet paskolų portfelis vis dar administruojamos, bet visi tolimesni mokėjimai investuotojams bus atliekami teismo nurodymų, pagal kreditorių eilė ir t.t.

Ko galima pasimokyti iš šios istorijos ?

Pamoka Nr.1. Turto atskyrimas yra svarbu

Žinoma, bet kurios LT platformos atstovas pasakys, kad čia, Lietuvoje, pagal veikiančius įstatymus platformų turtas nuo investuotojų turto yra atskirtas.

Bet tai nėra patvirtinta jokiu teisminiu procesu, nėra patikrinta kaip dera sutelktinio finansavimo įstatymo ir platformų sutarčių su klientais nuostatos su kitais teisės aktais šalyje.

Galbūt pagal sutelktinio finansavimo įstatymo per platformas įsigytos reikalavimo teisės yra investuotojų turtas, bet pagal bankroto įstatymą – nebūtinai.

Galbūt dėka pasirašytų sutarčių su konkrečia platforma turto taip lengvai atskirti nepavyks.

Kaip būtų iš tikro paaiškėtų tik teisminio proceso metu. Kol kas tokio precedento, bankrutavusios reguliuojamos platformos, veikiančios pagal sutelktinio finansavimo įstatymą, nėra buvę.

The bottom line is: there is a fundamental and substantial dispute on the rights of investors in this case. The fancy, shiny, novel structures created by PeerStreet may have looked great when all was going well (these structures always do) but, as push now comes to shove – surprise!- they are reportedly unclear as to some very basic facts (who owns the mortgages?). At a minimum, this is causing very complicated, expensive and difficult disputes and delays. The results of these disputes could make a big difference in investors’ recoveries in the case.

The PeerStreet saga is entering a stage that is crucial to all its investors

Mano įsitikinimas – P2P operatoriaus, ypač nemokių paskolų su įkeistu NT atveju, bankrotas nebūtinai būtų toks sklandus ir gražus, kaip reklamuoja pačios platformos, sakydamos, jog jų veiklą perimtų kitas operatorius ir bankroto atveju viskas toliau nuostabiai suksis.

Pamoka Nr. 2. Plėtra sukuria rizikų

Smagu plėstis, išduoti vis daugiau paskolų ir panašiai, bet ar ta plėtra pelninga ?

Yra gausu ir lietuviškoje padangėje startuoliais norinčių būti, sparnus besiauginančių platformų, kurios šneka apie sparčią plėtrą, kai kurios jau ragauja sparčios plėtros karčius vaisius (HeavyFinance, Estateguru).

Sparti plėtra ir stabilus bei pelningas verslas – ne visada suderinami verslo modeliai.

Blogiausia – plėtra kainuoja, jeigu platforma veikia nuostolingai, vis pritraukdama papildomą rizikos kapitalo fondų finansavimą, vieną dieną – to finansavimo gali nebelikti, platforma užsilenkia.

Pelningai veikiančios įmonės saugesnės.

Pamoka Nr. 3. Finansinių ataskaitų viešumas

Kaip akcentavau pirmoje dalyje, investavimas be informacijos yra gamblinimas, reta lietuviška platforma teikia informacines ataskaitas, o nesant tokiai informacijai neįmanoma vertinti platformos tvarumo.

Ar PeerStreet yra išimtis ?

Kai kurie reiškiniai pasaulyje pasižymi tendencingumu. Pavyzdžiui, akcijos, kaip turto klasė, turi tendenciją brangti laikui bėgant.

Man panašu, kad NT platformos yra tokia turto klasė, kurios žaidėjai turi tendenciją bankrutuoti.

PeerStreet nėra vienintelis pavyzdys, buvo ir kitų panašių platformų. Pavyzdžiui, ne viena UK reguliuojama platforma užsilenkė (Lendy, The House Crowd ir kitos).

2. NT platformų bėdos

Žinoma, galima argumentuoti, kad užsiimu cherry picking, pasirenku mano nuomonę patvirtinantį pavyzdį ir darau savo įsitikinimus patvirtinančias išvadas.

Norėčiau generalizuoti, kodėl NT platformos nėra tinkamas pasirinkimas. Yra visas tuntas bėdų, kurias turi visos NT platformos.

#1 NT rinka pasižymi ilgalaikiais ciklais

Kas blogai su NT platformomis? Pats verslo modelis.

NT sektorius yra nepaprastai cikliškas, bet tam, kad P2P instrumentas būtų tinkamas investavimui, būtina, jog platforma išgyventų viso ekonominio ciklo metu, o aš abejoju – ar tai įgyvendinamas uždavinys.

Rašiau ilgą postą NT kainų istorijų tema. NT kainos turi tendenciją metais ir net dešimtmečiais trendinti į vieną ar į kitą pusę.

Koks skirtumas tarp nesėkmingos Estateguru platformos, kuri šiuo metu susiduria su nemokumais, kritika ir mažėjančiomis išduotų paskolų apimtimis, bei Profitus ar Rontgen, kurios vis dar atrodo nepaprastai stabilios ?

Vienas iš skirtumų – Estateguru veikia keliose rinkose, kuriose NT kainos smuko, o Profitus ir Rontgen veikia pagrinde Lietuvos rinkoje, kurioje NT kainos buvo stabilios (kol kas) nuo pat platformų veiklos pradžios.

Aš tikrai neteigiu, neprognozuoju, kokie bus NT kainų pokyčiai Lietuvoje artimiausiu metu, nes prognozuoti kainų pokyčių niekas nesugeba.

Bet teigiu, kad istorijoje ilgalaikių kainų kritimų neišvengiamai ankščiau ar vėliau būna, reikiasi, ankščiau ar vėliau NT kainos ilgą laiką kris ir Lietuvoje.

Kuo skiriasi NT projektai, nuo kitų verslo paskolų, tai NT yra ne tik užstatas, kuriuo paskolų grąžinimą užtikrina projektų vystytojai, bet NT yra ir jų pajamos.

Ši dvipusė rizika reikštų, jog krentant NT kainoms šalyje menksta ne tik užtikrinimo priemonių vertė, bet kartu ir verslų, NT projektų vystytojų, pajamos.

Rugsėjo mėnesio duomenimis Profitus vėlavo 10% paskolų, o buvo išieškoma 9% paskolų, nuo aktyvios portfelio dalies.

Kokia dalis portfelio vėluotų arba būtų defaulte ilgą laiką krentant NT kainoms šalyje ? Koks būtų investuotojų pasitikėjimas tokia platforma ?

P.S. Taip, žinau kad Profitus statistika atsigavo, šiuo metu vėluoja 9% paskolų, o defaulte yra vos 3% paskolų, nuo aktyvios portfelio dalies, bet tai tik parodo kokie volatilūs šie rodikliai.

#2 NT turto vertinimai

Išduodamos paskolos suma priklauso nuo įkeičiamo turto vertės, o ši vertė nustatoma remiantis turto vertinimu.

Bet spėkite, kas yra turto vertinimo užsakovai ? Projektų vystytojai. Kaip daugelį kartų sakiau šiame bloge – kas moka, tas ir muzika užsako.

Pilna realių pavyzdžių, kuomet įvairūs NT objektai paskolai defaultinus parduodami gerokai žemesne kaina, nei vertinime įvardinta turto vertė.

Nesakau, kad visose platformose visi turto vertinimai yra išpūsti (pavyzdžiui, girdėjau gerų atsiliepimų apie tą pačią Profitus, jog čia į turto vertinimo ataskaitas lengvabūdiškai nežiūrima), bet rizika išlieka.

Tik skirtingose platformose ši rizika skiriasi.

#3 Kai reikalai pakrypsta netinkama linkme …

Paanalizuosiu hipotetinę situaciją, kas būtų, jeigu būtų.

Jeigu dalies kai kurių platformos finansuotų objektų reali turto vertė yra 20% mažesnė, nei nurodyta turto vertinimo ataskaitose (pabrėžiu, dalies, nebūtinai visų projektai, gi pilna mažai likvidžių, provincijoje ir pajūryje vystomų projektų, kurių vertę objektyviai nustatyti sudėtinga).

Tuomet dar 20% kristų NT kainos šalyje, dėl pasikeitusių ekonominių aplinkybių ar investuotojų nuotaikų.

Čia reikia turėti omenyje, kad dauguma platformose finansuojamų projektų nėra, taip vadinami A klasės NT objektai, o trečiarūšiai ir smulkūs, tad jų vertėms kristi 20% nėra sunku, tikrai.

Plius likvidumas rinkoje dingsta, nėra taip lengva varžytinėse už rinkos kainą parduoti objektą, jeigu pirkėjai neateina į aukcioną.

Įsivaizduokim, kad dar 10% suvalgyt kitos išlaidos (teismo išlaidos, PVM, dar kas nors, arba tas pats likvidumas).

Tokiu atveju, projekto savininkui nevykdant įsipareigojimų, platformai perėmus įkeistą turtą ir šį turtą realizavus varžytinių aukcione, pardavimo metu atgaunama 50% įkeisto turto vertės.

Jeigu paskolos LTV buvo 70%, po visų išieškojimų investuotojams grįžtą 71% nuo jų principal (50/70 = 71%). Tarkim, visas išieškojimo procesas užtruko du metus nuo investicijos pradžios.

Pagal šiuos skaičiavimus, po dviejų metų investuotojų uždirbta grąža, grįžus 71% nuo investuotos sumos, siekia -16% per metus. Be jokių palūkanų, nes nėra iš kur jų mokėti.

Blogiausia, kad čia netgi ne blogiausia dalis.

Įsivaizduokim, jeigu investuojam 10 paskolų, iš kurių trys defaultino aukščiau nurodytomis aplinkybėmis (grįžta 71% principal be palūkanų po dviejų metų), bet likusios septynios paskolos kas metus mokėjo po 10% palūkanų ir sėkmingai grąžintos, kokia bendra grąža ?

Per du metus investuotojai uždirbo ~3%. Blogai, bet ne tragedija.

Tragedija būtų kitur. Investuotojai prarastų pasitikėjimą tokia platformą, nebegrįžtų, platforma nebetenka pajamų ir užsilenkia.

Blogiausia dalis – nemokioje platformoje įstrigusio portfelio vertė būtų abejotina. Kada, ką ir kiek pavyks atgauti tampa visiškai neaišku.

#4 Finansinė platformų situacija nėra gera

Sutelktinio finansavimo platformos nepasižymi skaidriais finansais.

Estateguru teikia audituotas metines finansines ataskaitas, dar vienas smulkesnis žaidėjas, Inrento daro tą patį.

Dauguma kitų platformų apsimeta, kad tai ne investuotojų reikalas, savo puslapiuose nė žodžiu neužsimina apie savo finansus.

Nebūtinai visur finansinė situacija tragiška šiuo metu (įtarčiau, kad geriausia Profitus ir Rontgen finansinė būklė). Bet kas būtų rimtesnio NT kainų nuosmukio metu ?

Dauguma P2P žaidėjų yra silpnos kapitalizacijos ir papildomų finansinių injekcijų reikalaujantys startuoliai, o ne profitabilūs verslai su stipriais verslo modeliais.

NT kainų nuosmukio metu greitai paaiškėtų, kad dauguma jų plaukiojo be glaudžių, neturi jokių finansinių resursų ateities negandoms atremti.

Kita platformų bėda su finansų tvarumu, tai visos jos didžiąją pajamų dalį gauna iš karto išduodant naują paskolą, o ne kažkokiomis tęstinėmis mėnesinėmis įmokomis už teikiamas paslaugas.

Kuomet NT sektoriaus situacija šalyje prastėtų, galimai ir vystytojų, norinčių naujus projektus plėtoti, būtų mažiau ir tikrai mažiau būtų investuotojų, kurie norėtų naujus projektus finansuoti.

Ypač, jeigu platforma susiduria su išaugusiu nemokių paskolų procentu.

Tokiu atveju operatoriaus pajamos krenta, bet išlaidos – ne. Nemokioms seniau išduotoms paskoloms finansuoti reiktų nemažų kaštų, o platformos pajamų neturi.

Štai EstateGuru naujų paskolų išdavimai sumažėjo 2x. Kas toliau finansuos platformos veiklą ?

Dar blogiau, net jeigu kai kurios platformos atrodo geriau, užsilenkus vieniems šio sektoriaus žaidėjams, pasitikėjimas kris visomis NT platformomis.

Galiausiai, jeigu manot, kad jūs atspėsit kada platforma užsilenks iš anksto ir spėsit pasitraukti, tai Estateguru klientai to nuspėti nesugebėjo, kaip ir PeerStreet.

Kaip seksis ateityje Profitus ? Rontgen ?

Vienas iš svarbiausių mano argumentų, kodėl NT platformos yra netinkamos investavimui, yra didžiulis NT sektoriaus cikliškumas. Esant nepalankiai kelerių metų NT kainų dinamikai visos platformos gali išsproginėti kaip minos Minesweeper žaidime.

Būtent platformos veiklos tęstinumo rizika yra didžiausia NT platformų investuotojų bėda, o ne defaults.

Nes svarbiausia netapti nemokios platformos klientu, tuomet jokios garantijos, užstatai ir kitos priemonės neišgelbės nuo nuostolių.

#5 Kam priklauso reikalavimo teisės ?

Investuojant per SFPO įgyjamos reikalavimo teisės į projekto savininką.

Nors paklausus bet kurio SFPO atstovo, kieno turtas yra išduodamos paskolos, jis atsakytų, jog tai investuotojų turtas ir įmonės bankroto atveju operatoriaus kreditoriai į šį turtą pretenduoti negalėtų, man vis tiek kyla klausimų. Apie tai jau rašiau pirmoje dalyje.

Ypač didelis klaustukas, kam priklauso nemokių paskolų reikalavimo teisės.

Turbūt visos platformos savo sutartyse yra numačiusios galimybę perimtų investuotojų turtą, jų turimas reikalavimo teises į išduotas paskolas.

Panašu, kad tokia galimybė, platformai perimti nemokių skolininkų turtą ir toliau atstovauti investuotojus savo vardu, būtina, nes kitu atveju nemokių paskolų administravimas būtų problematiškas arba iš vis neįmanomas.

Štai keletas ištraukų iš įvairių SFPO sutarčių:

Automatinis reikalavimo teisės perėmimas – procesas, kuomet Paskolos gavėjui tinkamai
nevykdant savo įsipareigojimų ir dėl to nutraukiant Paskolos sutartį, Operatorius gali automatiškai perimti Reikalavimo teises iš Paskolos davėjų, siekiant geriau užtikrinti Paskolos davėjų interesus išieškojimo procese.

Nordstreet PASKOLOS SUTARTIES BENDROSIOS SĄLYGOS

… šią Sutartį Jūs įgaliojate mus … be atskiro Investuotojų įgaliojimo Investuotojų vardu ir interesais perleisti reikalavimo teises, kylančias ar susijusias su Finansavimo sandoriais ir (ar) sandoriais dėl Užtikrinimo priemonių, tretiesiems asmenims…

SUTARTIS DĖL NAUDOJIMOSI SUTELKTINIO FINANSAVIMO PLATFORMA LETSINVEST

7.8. Kiekvienas Finansuotojas neatšaukiamai įgalioja Operatorių naudotis 7.7. punkte numatytomis teisėmis. Kiekvienas Finansuotojas taip pat neatšaukiamai įgalioja
Operatorių naudotis visomis papildomomis teisėmis, reikalingomis Operatoriaus, kaip hipotekos kreditoriaus, funkcijų tinkamam vykdymui. Operatorius turi teisę šiame punkte nurodytas teises perleisti tretiesiems asmenims.

Rontgen paskolos sutartis

…Jei remiantis Paslaugų teikimo sąlygų 11.1 ir 11.2 punktais būtina išieškoti iš Paskolos dokumentų kylančius reikalavimus, Investuotojas savo reikalavimus, kylančius iš Paskolos dokumentų, perleidžia Saugumo agentui arba Platformos operatoriui, jei Platformos operatorius perėmė Saugumo agento funkcijas…

…Tokio perleidimo tikslas – sudaryti sąlygas Platformos operatoriui ir (arba) Saugumo agentui užimti kreditoriaus poziciją Mokėtinų finansinių reikalavimų atžvilgiu ir savo vardu dalyvauti procese ar Mokėtinų finansinių reikalavimų išieškojimo veiksmuose…

…Po Mokėtino finansinio reikalavimo perleidimo Investuotojas turės reikalavimo teisę Saugumo agento arba Platformos operatoriaus, priklausomai nuo to, kam buvo perleistas Mokėtinas finansinis reikalavimas, atžvilgiu..

EstateGuru bendrosios nuostatos

Pabrėžiu dar kartą paskutinį Estateguru punktą, jei operatorius perėmė jūsų reikalavimo teises, jūs dabar turite reikalavimo teisę į operatorių, nebe skolininką, so nice !

Spėkite, kieno kreditoriumi būtumėte EstateGuru bankroto atveju ? Spėju būtumėte operatoriaus unsecured creditor, bent jau nemokių paskolų vertės apimtimi.

Va čia tai jau būtų tragedija.

Atskiros diskusijos reikalaujantis klausimas, jog visas NT, kuris įkeičiamas kaip garantas, įkeičiamas operatoriaus vardu. Ką tai reikštų operatoriaus bankroto atveju ?

Aš nesu teisininkas, ir atsakyti negaliu (galimai – nieko bloga). Bet tikrai nenorėčiau atsidurti nemokios platformos kliento vietoje.

#6 Nemokios platformos administravimas ir perėmimas

Kaip jau ne kartą pasisakiau, užsirauti ant nemokios platformos yra didžiausia rizika investuojant per P2P platformas, kur kas didesnė nei rizika, jog dalis paskolų taps nemokiomis. Kodėl ?

Nemokios platformos administravimas kainuoja didžiulius kaštus.

Štai pavyzdys iš Lendy bankroto.

Buvo tokia Lendy platforma UK, kurios šūkis buvo: “We secure loans against professionally valued UK property“.

Žmonės tikėjo, kad investuoja į NT tiesiogiai, ar dar kažką panašaus.

People, who put money into businesses through Lendy, are owed an amount in excess of £150 million, the publication said. They believed they had a direct link with borrowers and, as such, any recoveries from the money they invested would not be available for use by administrators or Lendy’s creditors

Investors in collapsed British P2P lending platform Lendy to face bigger hit

Platforma užsilenkė 2019 metais. Kas tada ? Buvo paskirtas administratorius.

2022 m. duomenimis paskirtas administratorius sėkmingai išieškojo £7.9m nemokių paskolų, iš šios sumos £4.8m. suvalgė administravimo mokesčiai.

Čia puiki pamoka, kad nemokios platformos atveju, tai būtų puiki fiesta teisininkams ir tarpininkams, bet ne galutiniams naudos gavėjams.

Platforma, beje, irgi buvo UK reguliuojama ir turėjo licenciją. Čia priminimas tiems, kas pasigauna ant Lietuviškų P2P platformų reklamos, mes gi reguliuojami Lietuvos banko !

Baigiant šia tema, jog NT platformos, mano nuomone, yra abejotinas pasirinkimas, norėčiau dar įdėti ilgą vieno UK teisininko citatą, dalyvavusio Lendy bankroto administravime:

When the P2P model unravels it creates a complex practical and legal situation that can take years to unwind.

At its core P2P lending poses a higher risk than more traditional investments. The system turns individuals into either secured or unsecured lenders to organisations or individuals that have found it hard to meet banks’ strict credit control requirements.

In the case of loan defaults, it’s often the case that the P2P platform has no contractual obligation to take steps which might improve the prospects of recovery for the lenders and action is taken solely for reputational purposes.

However, even less well understood is what happens when the number of loan defaults grows rapidly within a single platform.

The costs of managing loan default processes can mount substantially, particularly if guarantors need to be pursued and litigation is required to overcome legal obstacles that may be put up by the borrower.

As most platforms carry little working capital beyond what is required to run the service, if one bad debt becomes many then the mounting overhead of pursuing them can create financial strain.

This is exacerbated further by the platform’s diminishing reputation, which means that it’s harder to generate income by attracting new loan and lending opportunities.

When the cash runs out and a platform fails, the administration period can take several years, with both FundingSecure and Lendy Limited’s each being extended by three years due to the complexities involved.

Chief among the challenges is how an insolvent organisation with no inflow of new fees can fund the tasks required to unwind it’s business by recovering unimpaired loans, administering the rest of the loan book, distributing monies to investors and managing ongoing regulatory compliance.

When peer-to-peer lenders fail, who takes the hit?

Rašant šį straipsnį perklausiau kelis podcastus su įvairių Lietuviškų platformų vadovais ir darbuotojais.

Į klausimą, kas būtų platformai bankrutavus, visada atsakoma lengvabūdiškai.

“Mes reguliuojami Lietuvos banko”, “turtas yra atskirtas ir jį perimtų kita platforma ar dar kas nors” ir “turime veiklos tęstinumo planą, viskas bus gerai, trust me“.

Praktiniai realaus pasaulio pavyzdžiai rodo, kad visas šis patikinimas, jog operatoriaus bankroto atveju viskas būtų gerai, yra didžiulis bullshit.

Pagrindinė užduotis žaidžiant P2P žaidimą – išvengti minų, išvengti nemokių platformų.

3. Ar verta investuoti į NT platformas ?

Jeigu iki čia perskaitėte, tai nesunkiai atspėsite mano nuomone – į NT platformas investuoti neverta.

Teisybės dėlei, tikrai yra keletas Lietuviškų platformų, kurių veikla man kelia pagarbą, puikūs vadovai, sėkmingai plėtojamas verslas (apie tai plačiau sekančiame įraše).

Bet didžioji NT platformų bėda – tai nėra tvarus verslo modelis, labai sunku, gal net neįmanoma, užtikrinti P2P operatoriaus, veikiančio NT segmente, veiklos tęstinumą NT kainų nuosmukio metu.

Net ir stipriausi šios rinkos žaidėjai negali išvengti šios NT cikliškumo problemos. Tai įgimta, neišvengiama rizika, nesvarumas, būdingas visiems NT P2P žaidėjams.

Ši rizika dar didesnė konkrečiai šiuo metu, šiomis istorinėmis aplinkybėmis, kai ekonominė situacija pasaulyje ir Lietuvoje toli gražu nėra stabili, po Covid pandemijos sukelto šoko ekonomikai.

Gal ir bus kada nors periodas, kai infliacija aprims, viskas aplink stabilu, risk free rate sumažės, gal tada ir ne per didelė riziką investuoti į kokį rimtesnį 12 mėn. projektuką, per pelningą ir stabilią platformą.

Bet tikrai ne dabar.

Aš neteigiu, kad visos NT platformos išsproginės per ateinančius dešimt met, arba jog esu garantuotas, jog investuotojų nuostoliai bus didžiuliai.

Nėra būdo, neįmanoma, šias rizikas įvertinti. Šių platformų veiklos sėkmę, bei investuotojų uždirbtą grąžą, lems black swan tipo rizikos – sunkiai prognozuojamos ir nenuspėjamos.

Net jeigu būtų įmanoma šias rizikas įvertinti ir apskaičiuoti (o taip nėra), geriausiu atveju, rožiniu scenarijumi, tikėtinas uždarbis per sutelktinio finansavimo NT platformas, įvertinus galimus nuostolius, siekia 5-8%.

Bet dėl ko visa tai ? Kam rizikuoti dėl 5% tikėtinos grąžos, prisiimant tokią didžiulę rizikų puokštę, kai risk free rate yra 4-5% ?

Didžiulė rizika, kas kad nors will go horribly wrong.

Čia lyg mestum monetą: heads you win 5%, tails you lose your head.


Įspėjimas:

Šiame įraše pateikiama informacija nėra ir neturėtų būti suprantama kaip investavimo rekomendacija. Straipsnyje pateikiama informacija yra bendro informacinio pobūdžio ir neturėtų būti naudojama investavimo sprendimams priimti.

Pateikiama informacija yra asmeninė autoriaus nuomonė, tai nėra skatinimas įsigyti minimas finansines priemones.

Autorius nėra kvalifikuotas investavimo konsultantas ir neturi licencijos teikti investavimo rekomendacijoms.

Autorius gali būti asmeniškai investavęs į straipsnyje minimas finansines priemones.

Pateikiama informacija yra nekomercinio pobūdžio. Tinklapio autorius neturi jokių sąsajų su finansinių priemonių leidėjais, negauna jokių reklamos ar partnerystės (angl. affiliate) pajamų.

Plačiau skaityti: Informacijos atskleidimas.

3 thoughts on “P2P (3 dalis): Įspėjimas dėl NT platformų

  1. Ir aš tikiuosi to paties, turiu labai nedaug lėšų dar likusių ten ir pats 🙂

    Šiaip įdomumo dėlei, įraše minėta JAV užsilenkusi PeerStreet platforma 2021 m. finansavo paskolų už $696 mln., 2022 metais už $385 mln., 2023 metais iki bankroto $5,4 mln. ir tada užsilenkė.

    Estateguru, išdavimo apimtys šiais metais, lyginant su praeitais, krito 2x. Tikiuosi nebus tokia pati išduodamų paskolų apimties dinamika toliau kaip PeerStreet nutiko, kai sekančias metais po 2x mažiau išduotų paskolų, naujų paskolų išdavimo procentas visiškai krito ir ate 🙂

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *