Nekilnojamas turtas brango, brangsta ir brangs. Visi tą žino.
Grafike pateikiama Amsterdamo vieno iš centrinių kanalų nekilnojamo turto kainos istorija, apimantis beveik 400 metų vietos istorija. Kodėl grafikas nėra aukštyn kylanti kreivė ?
Na todėl, kad žiūriu į realių kainų, o ne nominalių kainų, istoriją. Prie šio grafiko dar sugrįšiu, bet akivaizdu, kad būta šimtmečių per kurios realios būsto kainos krito. Šimtmečių ! Amsterdame, centrinėje ir paklausioje miesto dalyje.
Yra keletas priežasčių, kodėl dauguma klaidingai supranta ilgalaikes nekilnojamo turto kainų raidos tendencijas. Visų pirma, pastaraisiais metais kainos keliavo į vieną, viršutinę, pusė, todėl recency bias veikia visu savo gražumu. Antra, Lietuvoje gyvenančių asmenų įsivaizdavimas apie NT kainų elgsena susiformavo per paskutinius trisdešimt metų, per kuriuos įvyko sėkminga šalies ekonomikos transformacija iš planinės į rinkos ekonomiką. Įsilieta į svarbiausias vakarų pasaulio institucijas ir sąjungas.
Žinoma, investicijos į nekilnojamą turtą – tai ne vienos kainos pokyčiai. Kita grąžos dedamoji – nuomos pajamos.
Kiek asmeninė Lietuvos gyventojų patirtis atspindi ilgalaikes nekilnojamo turto kainų tendencijas? Kokios grąžos galima tikėtis perkant ir nuomojant būstą ? Šį klausimą plačiai nagrinėsiu viso įrašo metu.
Continue reading “4 dalis. NT nuoma. Inflation adjusted grąža, ilgalaikė perspektyva” →