Žiema, žiema, bėk iš kiemo

Pasibaigus GFC (global financial crisis) investuotojai gyveno šiltnamio sąlygomis. Aktyvai brango, spekuliacinis apetitas augo. Palūkanų normos mažėjo, visi džiaugėsi pelnais.

Šie metai rinkoms kaip niekada šalti.

Rinkos krenta nuo pat žiemos vidurio, ir net atėjusi vasara neatnešė paskutiniais metais įprasto staigaus atšokimo, buy the dip strategija nebeveikia. Kažkas keisto ?

Užaugo ištisa nauja investuotojų (tame tarpe ir aš) karta, kuriems tai nauja ir neįprasta. Neįprasta ne tik reikšmingi kritimai nuo piko, bet dar svarbiau, įsigalėjo pesimizmas ir nematyti jokių prošvaisčių horizonte.

Kaip sako James O’Shaughnessy, viena matyti nuodingos gyvatės nuotrauką, o kitą – sutikti ją tropikų miške. Tik antruoju atveju paaiškėja – bijai gyvačių ar ne.

Investuotojai rinkdamiesi strategiją turi spręsti, kokia jų rizikos tolerancija. Dažniausiai pasižiūrima į (ar finansų patarėjas papasakoja apie ) ilgalaikius akcijų ir kitų aktyvų istorinius rezultatus ir didžiausius nuosmukius, ir toks naujai iškeptas investuotojas galvoja – “nieko čia tokio, galėčiau tokius kritimus iškęsti”.

Tačiau, kaip ir gyvatės nuotraukos atveju, taip ir investavime. Viena yra teoriškai galvoti, kad gali neparsiduoti rinkoms griūvant, kita – rasti optimizmo ir užsispyrimo nekeisti savo planų, nepasiduoti baimėms ir vyraujančiam pesimizmui realybėje.

Nors situacija rinkose nominalia išraiška nėra tragiška, vos apie -20% akcijų rinkose. Tačiau prie nominalios -20% grąžos pridedu Lietuvoje siaučiančia infliaciją (realybė kiek gražesnė nei toks supaprastinimas, bet ne tame esmė) ir portfelio realios perkamosios galios pokyčiai nedžiugina …

Dabar puikiai pasirodys, kas pasirinko tinkamą investavimo strategiją ir rizikos laipsnį, o kas tik galvojo, kad kandančių roplių nebijo.

Keep the course ?

Laimei, kol kas asmeniškai nejaučiu jokių panikos ženklų ir neturiu noro išsiparduoti kritusių aktyvų. Padeda tai, kad growth akcijomis susižavėjęs nebuvau, p2p stabilus reikalas, o kripto daugiau domėjausi, o ne pirkau.

Šiuo postu ketinu apsvarstyti įvairių savo portfelį sudarančių turto klasių perspektyvas. Galbūt paaiškėjo, kad esu pridaręs klaidų, kurias laikas taisyti ?

Čia pat reikia pastebėti, kad pagrindinė klaida, kurią daro investuotojai ir kodėl jų rezultatai long term’e tragiški – parsiduoti dugne ir pirkti aukštumose. Todėl, vertinant savo portfelyje ir svarstant pokyčius, šitą visada reikia turėti omenyje.

Jeigu atlieku pokyčius po nuosmukio – didžiausia tikimybė, kad tai elgesio klaida ir pasidaviau baimei.

Apskritai, esu giliai įsitikinęs, kad pokyčiams reiktų būti pasiruošus iš anksto, o ne juos atlikti finansinio nuosmukio metu. Todėl, užuomina iš anksto, jokių reikšmingų pokyčių neplanuoju.

Tai pasakius, vienas iš mano kartais klausomų podcastų “Money For the Rest of Us” autorius David Stein savo investavimo filosofiją apibūdina kaip: “investing on the leading edge of the present“.

Ką tai reiškia ? Niekas negali atspėti ateities, bet visada galima atsižvelgti į dabartį.

Kokius pajamingumus šiuo metu siūlo įvairūs vertybiniai popieriai, kaip keičiasi ir kokia dabar yra ekonominė situacija šalyje ir/ar globaliai ? Ar padidėjo tam tikrų rizikų tikimybė ? Gal atsirado naujų galimybių, kurių nebuvo ankščiau, arba kokios rizikos išryškėjo ?

Atspėti ateities neįmanoma

Vienas toks mano fundamentalus įsitikinimas, kaip veikia pasaulis, yra šis.

Niekas nežino kas bus. Infliacijos, akcijų rinkų kainų svyravimų, ekonominės raidos ir kitų panašių rodiklių atspėti ir prognozuoti niekas nesugeba.

Pilna per įvairius media kanalus šnekančių orakulų, kurie pateikia savo prognozes ir paaiškinimus, kas vyksta dabar ir kas bus ateityje. Bet realiai – naratyvas visada seka paskui kainą, o ne atvirkščiai.

Ekonomika yra didelė juoda dėžė ir niekas neturi gero supratimo kaip ji veikia, tai tiesiog per sudėtingas organinis sutvėrimas. Paskutiniais metais ši dėžutė buvo išjungta, įjungta, pakratyta ir padaužyta.

Kas bus ateityje – niekas neatspės ir nenusakys. Dabar. O po laiko bus pilna išminčių, kurie, pagal tai kaip keisis kaina, papasakos kodėl viskas taip nutiko.

Taigi, turint omenyje tai, kad niekas (įskaitant, žinoma, ir mane) nežino ateities, pagarinėsiu, ką dabartinės sąlygos sako apie įvairius mano portfelį sudarančius aktyvus.

1. Akcijos

Didžiausia dalį mano portfelyje sudaro įvairių regionų ETF’ai.

Su šia portfelio dalimi viskas taip paprasta, kad net smagu – svarbu nepanikuoti ir neparduoti atpigusių ETF’ų.

Vienoms akcijoms ir regionams ateityje seksis geriau – kitiems prasčiau.

Bet atskirų įmonių (ar regionų) pickinimas – įrodytas kelias į underperformance. O turimų pozicijų pardavimas po nuosmukio – portfelio sudeginimas.

Pilna konsultantų ir nuomonės formuotojų kurie dabar rekomenduoja energetikos akcijas, vertės įmonės ir taip toliau. Bet kaip jau pasakyta, kam seksis ateityje – niekas nežino.

Aš ir pats turiu padaręs nuodėmių, nukrypęs nuo pasaulinių market-cap svorių savo akcijų alokacijoje, bet teisybės dėlei, vargei tie nukrypimai išeis į naudą. Dažniausiai rinka kur kas protingesnė už atsitiktinį klaviatūros kaubojų. Bet tikrai dabar turimos alokacijos nekeisiu.

Su akcijomis šiuo metu galima daryti du dalykus. a) pildyti, jeigu turima iš ko; b) nieko nedaryti.

Įdomu būtų, jeigu growth akcijų nuosmukis tęstųsi ilgą laiką, ir investuotojų sentimentas pasikeistų smarkiai į vertės akcijų pusę. Tuomet, galbūt, būtų laikas pradėti domėti growth akcijomis.

Taigi, savo akcijų portfelyje neplanuoju jokių pokyčiu. Nebent rebalansuoti iš kitų aktyvų į akcijas, tokiais svoriai kaip dabar laikau.

2. Laikas stabdyti p2p investicijas ?

Šiai turto klasei bus skirta didžioji įrašo dalis. Čia matau daugiausiai priežasčių pokyčiams įgyvendinti.

Jeigu parduoti akcijas dugne – epinė klaida. Tai visiškai kitaip su p2p.

Pasikeitusi ekonominė situacija gali reikšti, kad kas buvo puiki p2p tipo investicija, tokia nebėra. O laikinai sustabdžius auto ar rankinį investavimą prarandami procentas ar du metinių palūkanų nuo nereinvestuotos sumos nėra reikšmingas nuostolis.

Bet sukaupiamas kapitalas pokyčiams portfelyje, einamosioms išlaidoms padengti, ar kitoms reikmėms.

Ekonominė situacija keičiasi tiesiog akyse. Ar tai turėtų keisti mano p2p portfelio kompoziciją ?

Kas pasikeitė

Esu kažkur rašęs, kad p2p sektorius Lietuvoje nėra patyręs viso pilno ekonominio ciklo. Grąžos, kurios buvo pasiektos p2p platformų (o jos, pripažįstu – puikios), uždirbtos ekonominio pakilimo metu.

Paskutiniu metu pasigirsta vis daugiau baimių ir prognozių apie artėjančią ekonomikos žiemą. Tačiau man puikiai žinoma, kaip sunku prognozuoti ekonomikos raidą.

Yra toks anekdotas: “economists have successfully predicted nine of the last five recessions“. Todėl, kad dabar visi šneka apie ateinantį sunkmetį – dar nereiškia, kad taip ir bus.

Tačiau rizikų puokštė – pasikeitė. Šiuo metu didesnė tikimybė (bet toli gražu ne garantija), kad p2p platformos pasieks grąžas gerokai mažesnes, nei nominali palūkanų norma įvardijama paskolų pasiūlymuose. Taip pat, mažesnes nei istoriniai platformų rezultatai.

P2P nelygu P2P

P2P nėra vienalytis dalykas. Sakyčiau, yra trys kategorijos:

  • Sutelktinis finansavimas – NT projektai (EstateGuru, Profitus ir panašūs)
  • Sutelktinis finansavimas – žemės ūkio ir smulkaus verslo projektai (Finbee verslui ir HeavyFinance)
  • Tarpusavio skolinimas – vartojimo kreditai

NT sutelktinio finansavimo platformos

Sakyčiau, ši kategorija – pats rizikingiausias p2p sektorius. Keletas rizikų, kurios galėtų materializuotis:

1. Optimistiški NT vertinimai.

Nesu turto vertinimo ekspertas, bet turiu galvoje tokią taisyklę susigalvojęs.

Niekada nepasitikėk žmogaus nuomone, jei už tą nuomonę jam sumokėta.

Už turto vertinimą, kaip taisyklė, sumoka patys paskolų gavėjai, todėl niekada nesu linkęs pasitikėti turto vertinimo ataskaitomis. Žinoma, bent kiek respektabilesnės NT turto vertinimo kontoros galimybės turto kainą išpūsti yra kiek ribotos reputacijos ir teisinių pasekmių prasme. Bet užstatomo turto kaina visada bus kiek pervertinta (vidutiniškai).

Tas pats taikoma reitingų agentūroms, auditoriams, investicinio gyvybės draudimo pardavėjams ir visiems kitiems už kurių “sąžiningą” nuomonę moka finansinių priemonių leidėjęs, o ne investuotojas.

2. Operatoriaus bankrotas

Čia pareičiau prie antros rizikos. NT finansavimo platformos tiesiog nesukurtos gyventi NT kainų smukimo laikotarpiu.

Esu daug rašęs apie NT kainų istoriją – ilgi NT kainų svyravimai, į mažėjimo pusę, istoriškai yra norma, o ne išimtis.

Smunkant NT kainoms, dalis projektų taps nemokūs, be galimybių skolininkams grąžinti pasiskolintas lėšas. Mažės pasitikėjimas platforma, nemokios paskolos kaupsis, investuotojai lėks iš ten kaip vėjas.

Nesakau, kad žinau ateitį ir dabar, per ateinančius metus ar kelis, NT kainos kris. Bet kada nors taip bus. Tada NT sutelktinio finansavimo platformos iškeliaus į bankroto karalystę.

Ar taip bus artimoje ateityje – nežinau. Bet, turbūt, to rizika didesnė, nei pernai.

3. Principal loss

UK (atrodo ir JAV ?) jau būta nemažai NT finansavimą teikusių platformų bankrotų. Investuotojams jie gerai nesibaigė. Lėšos prarandamos, amžinai ir negrįžtamai.

Nėra taip, kad rizikuojama 100% investuoto kapitalo tam, kad uždirti 10% metinių palūkanų. Bet reikšminga dalis kapitalo patirtų nuostolių. Kiek, 30%, 50% ? Neįsivaizduoju.

Dėl aukščiau minėtų priežasčių nuo pat pradžių šio segmento finansavimo, asmeniškai, vengiu. Turiu nedidelį eksperimentinį portfelį EstateGuru. Turiu pripažinti, kad mane stebina kiek gerai jie išieško nemokias paskolas.

Nesakau, kad esu garantuotas, jog ilgalaikėje perspektyvoje EstateGuru ir kitos platformos išnyks, bankrutuos. Tačiau kuomet ateis ilgesnis periodas, per kurį NT kainos kris (o taip neišvengiamai ateis, tik klausimas kada, žr. į istoriją). Tokiais periodais bus nepaprastai sunku išsaugoti operatoriaus gyvybingumą.

Taigi, šis p2p segmentas man – lengvas pasirinkimas. Padidėjo rizika, kad NT kainos artimiausiais metais kris. Todėl aš išeinu (tiesa sakant jau prieš pusmetį išėjau) iš šio segmento. Konkrečiai, iš EstateGuru.

Gal kada ateityje ir grįšiu, man jie visai patinka.

Žemės ūkio projektų finansavimas

Šioje kategorijoje yra bene vienintelis žaidėjas – HeavyFinance.

Čia susiduriu su dviem bėdomis. Pirma – jiems šiais metais nelabai sekasi. Antra – HeavyFinance turiu reikšmingesnį portfelį.

2021 m. YouTube įraše Laimonas Noreika sakė, jog tikisi apie 5% defaultų, iš kurių apie pusę bus sėkmingai išieškota per du metus.

Šiai akimirkai rezultatai tokie, kad 2020 m. išduotų paskolų 12% vėluoja daugiau nei 90 d., 2021 metų paskolų – 8,57%. Mano asmeniniame portfelyje 60 d. vėluoja dar didesnis procentas paskolų.

Mane patraukė HeavyFinance siūlomas instrumentas, nes jie veikia itin stabiliame žemės ūkio sektoriuje, kuris nepasižymi bankrotais ir yra remiamas valstybės.

Todėl aš paskolas, dalinamas ūkininkams (kurie dažnai turi turto ir yra neribotos juridinės atsakomybės asmenys), vertinau tikrai saugiomis.

Į tokį mano HeavyFinance rizikos vertinimą nebuvo įskaičiuotas karas ir prekybinių ryšių embargas.

Žemės sektoriui, panašu, sunku susitvarkyti su energetinių kainų ir trąšų kainų pokyčiams.

Kažkada Laimonas, HeavyFinance vadovas, surengė seminarą nemokioms paskolom aptarti, bet tebuvo kažkoks chaotiškas pašnekėjimas apie atsitiktines paskolas.

Kol kas HeavyFinance nemokių paskolų administravimas man toks ir atrodo, chaotiškas, neaiškus ir neatidirbtas.

Tai nereiškia, kad galiausiai mano ir kitų portfeliai patirs nuostolį. Net ir pats procentas vėluojančių paskolų nėra kažkas, kas mane gąsdintų. Bet kol nepamatysiu faktiško sėkmingo paskolų administravimo – i’m out of here.

Ateityje tikrai svarstysiu grįžti į šį segmentą. Kai sektoriaus situacija normalizuosis ir išieškojimų rezultatai taps aiškesni.

Smulkaus verslo sutelktinis finansavimas

Šiame segmente veikia tokie žaidėjai kaip Finbee Verslui, NordSteet, Savy ir FinoMark.

Apie šį segmentą išmanau mažiausiai, tad, turbūt, vertėtų susilaikyti nuo vertinimų.

Nesu nagrinėjęs įmonių nemokumo tikimybių pokyčių per finansines ir ekonomines krizes. Nesu detaliai nagrinėjęs ir šiame segmente veikiančių platformų rezultatų ir perspektyvų.

Susilaikau nuo vertinimo.

Vartojimo kreditai per tarpusavio skolinimą

Jeigu reinvestavimą turimuose portfeliuose sutelktinio finansavimo platformose stabdyti atrodo visai logiška, tai viskas labiau komplikuota su šia p2p portfelio dalimi.

Visų pirma, čia reiktų skirti reliatyvų ir absoliutų šio instrumento rizikų ir grąžos puokštę. Taip pat, rolę portfelyje ir viso investicinio portfelio kompoziciją.

Mažai šansų, kad absoliučia išraiška (nesant operatorių bankrotams) čia būtų patirta didelių nuostolių. Net jeigu ekonomikoje atsirastų trumpo ir vidutinio laikotarpio bėdų, realios gyventojų pajamos smulktų ir/ar išaugtų nedarbas.

Kadangi vartojimo kredito įsipareigojimo atsikratyti sunkoka (asmeninis bankrotas keblus reikalas, būti Hamletu – nemalonus pasirinkimas), ankščiau ar vėliau ir nemokios paskolos, tikėtina, pradėtų judėti.

Sunku įsivaizduoti, kad (vėl, nesant operatorių bankrotams) tarpusavio skolinimo platformų administruojamų paskolų nominali grąža būtų neigiama, tokias paskolas laikant ir laukiant išieškojimo rezultatų.

Tačiau, čia yra tam tikrų kabliukų ir skirtumų tarp įvairių paskolų trukmės ir kokybės.

Pirma – trumpo ir ilgo laikotarpio paskolos

Yra daug mažiau neapibrėžtumo investuojant į trumpo laikotarpio (12-36 mėnesių) paskolas. 60+ mėnesių paskolos man, šiuo metu, atrodo nepatrauklios.

Antra – aukštos ir žemesnės rizikos paskolos

Paskolų Klubo A ir A+ reitingai ir Finbee A, B ir C reitingai, net ir smarkiai išaugus nemokių paskolų procentui, atrodo užtikrintai pliusinę nominalią grąžą generuojantys instrumentai.

Nesu toks tikras apie rizikingesnes paskolas. O Paskolų Klubo C- reitingas – čia jau optimistam tokį perlą palieku.

Taigi, menkai tikėtina, kad investicijos į vartojimo kreditus, ypač renkantis trumpesnės trukmės ir žemesnės rizikos paskolas, atneštų neigiamą grąžą.

Klausimas, ar ta grąža bus reikšminga ?

Jeigu grąža nebus aukšta, sakykim, 0-5% rėžyje (skaičiavimų kaip padidėjusios nemokios veiks grąžą nedariau, skaičiai iš lempos), nuostolio nėra. Bet ar tai mažina šios investicijos patrauklumą ir geriau rinktis cash, akcijas ar kt. ?

Matau tokius argumentus už ir prieš tarpusavio skolinimo platformų atsisakymą.

Argumentai už tarpusavio skolinimo platformų auto investavimo stabdymą:

  1. p2p nėra sunkmečiu išbandyta turto klasė. Didėja ekonominio nuosmukio rizika ir ateities grąžos gali būti ženkliai mažesnės nei istorinis vidurkis. Plius, operatoriaus bankroto niekada atmesti negali.
  2. Jeigu visgi taip nutiktų (kas tikrai nėra garantuota ir aš vertinu ne tikimybę, o tiesiog galimybę), kad palūkanų normos pakiltų. Gal po pusės metų išduodamų paskolų palūkanų normos būtų ženkliai didesnės, ir dabartinis grynųjų rezervas leistų investuoti į šias pelningesnes paskolas.
  3. Jeigu tolesnis kritimas akcijų rinkose tęstųsi (pabrėžiu, nežinau ar taip bus, nieko neprognozuoju), turėčiau rimtesnį grynųjų rezervą investuoti į atpigusią akcijų rinką.

Argumentai už reinvestavimą:

  1. Jeigu operatoriai nebankrutuos, menkai tikėtina, kad grąža bus neigiama. Net jei nemokių paskolų dalis smarkiai didėtų.

Viską susumavus, sprendimas čia priklauso nuo bendros portfelio situacijos ir ketinimų ką daryti su grįžtančiu cash’u.

Turint planų lėšas reinvestuoti atpigusiose akcijų rinkose, arba jaučiant einamųjų lėšų stygių, stabdyti investicijas į tarpusavio skolinimo platformos nėra klaida.

Bet tęsti investavimą Finbee ir Paskolų klube – tikrai svarstytinas variantas. Ypač ribojant pasirenkamų paskolų trukmę ir riziką.

3. Kripto

Kripto susidomėjau praeitų metų viduryje, kaip tik tuo metų kada kripto kainos šturmavo aukštumas.

Čia man, asmeniškai, geras ir puikus priminimas, kada gali puikiai žinoti visus biases (šališkumus, skaityti Kahnamen), nuo kurių kenčia investuotojai, bet vis tiek pats nesi nuo jų apsaugotas.

Didėlė dalis mano “investicijų” į kripto buvo atlikta arti all time highs. Tačiau smagu, kad užteko proto ten sumesti tik nedidelę dalį portfelio, o ir didelė nuo tos nedidelės dalies buvo stablecoins pavidalu (ir tikrai ne į UST).

Ar mano kripto investicijos buvo klaida ?

Vienas dalis manęs tiesiog rėkia, kad “I should have known better“. Investicijos į aktyvus, kurie šturmuoja naujas kainų aukštumas, kuriais investuotojai euforiškai susižavėję, visada baigiasi blogai.

Kita, kaip daug kartų rašiau savo įrašuose apie kripto, man tai susipažinimui ir pažaidimui skirta turto klasė. Išmokau tikrai nemažai, o to niekada nebūčiau pasiekęs nepabandęs pirkti įvairių žetonų.

Kainoms kritus visur pilna dūsavimų “uhh…ahhh…, kripto scamas, sakiau tau”. Teisybė – didelė dalis visos šios ekosistemos turi lygiai nuliui lygią ilgalaikę vertę.

Bet manau, kad visiškai įmanoma, kad krito technologijų pagrindu ateityje bus sukurta įvairių naujų produktų ir paslaugų, naujo tipo bendrovių, dalis jų gali būti puiki investicija (bet gali taip ir niekada nebūti). Jeigu tokiu galimybių matysiu – jau būsiu pasiruošęs alokuoti ten savo investicinio portfelio dalį.

Ar jau dabar yra tokių investicinių galimybių šioje srityje ?

Šiuo metu mano kripto portfelio dalį (kuri labai labai labai maža nuo viso portfelio) sudaro šiek tiek BTC, ETH ir cash. Turiu truputuką atsitiktinių monetų, apie kurias esu rašęs, bet jų vertės tokios smulkios, kad net minėti neverta.

Bitcoin

Neturiu nuomonės apie BTC, niekad rimtai netikėjau šiuo instrumentu, ir vis dar netikiu. Pirkau susipažinimui ir kad nejausčiau FOMO (čia toks behaviour triukas, jeigu kokio aktyvo kaina vis kyla ir gailiesi, kad jo neturi, nupirk už 0,01% portfelio vertės ir FOMO dingsta). Gal kada tai taps skaitmeniniu auksu ar dar kuo, kas žino. Nesu nei pesimistiškas nei skeptiškas. Neįmanoma atspėti BTC kainos pokyčių, bent jau aš tokių gebėjimų neturiu.

Ethereum

ETH – visai kita istorija. Tai vienintelis kripto projektas (apie kurį detaliai žinau), kuris man panašus į galimą investiciją, ypač prieš dabartinių verčių. Ypač jei dar kristų.

Tikrai seksiu kaip ateityje seksis Ethereum blockchain. Mano galva – tai didžiulė dizaino erdvė, kurioje galima kurti naujus produktus ir paslaugas. Ethereum, kaip investicija turi dvi bėdas. Pirma – šis blockchain jau vertas daugiau kaip šimto milijardų, net kainai kritus keturis kartus. Antra – nieko rimto jo pagrindu (apart įdomios technologijos) dar nėra sukurta.

Kitos monetos

Turbūt yra ir kitų smulkių kripto projektų, į kuriuos būtų galima investuoti. Tik bėda – aš neturiu nei laiko nei nori į juos gilintis (bent jau šiuo metu, vasara). O pirkti kripto žetonus indeksuojant pagal market cap yra portfelio-žudybė.

Didelė dalis kripto aktyvų scam‘ai, ar šiaip neturiu jokios ekonominės logikos, kaip investicija

Stablecoins

Šią sritį viena akimi seku jau senokai.

Viena vertus, kol kas nematau rimtesnių galimybių įdarbinti lėšas per DeFi protokolus. Visi yeild farming panašiau į trumpalaikį spekuliavimą, o ne ilgalaikę investavimo strategiją. Kita investicinė galimybė būtų liquidity providing įvairiuose DEX, bet su šiuo uždarbio būdu irgi gausu problemų. O kur dar programinio kodo rizika.

Dar šiek tiek sekiau kas vadinama CeFi. Turėjau tam tikrą portfelį BlockFi. Kiek domėjausi šia kompanija, ji man paliko teigiamą, gerai valdomo verslo, įspūdį.

Tačiau po Terra ir Celsius bankrotų viską iš BlockFi atsiėmiau. Šiuo metu visame instituciniame kripto pasaulyje per aukšta sisteminės griūties rizika. Jeigu BlockFi neužsilenks – svarstyčiau sugrįžti.

Ypač įdomu, kad neseniai Circle išleido euro stablecoin. Bus įdomu stebėti kokią grąžą šis stablecoin siūlys respektabiliuose CeFi ir DeFi projektuose.

4. Obligacijos ir indėliai

Buvo laikas, kada šiek tiek turėjau obligacijų savo portfelyje. Bet palūkanų normoms mušant naujus dugnus jau keli metai tokių finansinių instrumentų visiškai neturiu.

Bet turiu, taip vadinamas, indėlių “kopėčias” kredito unijose. Kai kiekvienais metais dalį indėlio rollinu naujiems penkiems metams.

Šiuo metu, po 20% infliacinio periodo Lietuvoje tai atrodo kaip puikus būdas perkamajai galiai deginti. Bet visi aktyvai (išskyrus p2p) krito dar labiau.

Saugių aktyvų turėjimas, bent jau tokiam kaip man, kuris gyvena iš portfelio prieaugio, reikalinga dalis ir nuo jos nepabėgsiu.

Žiūriu, kaip staigiai JAV obligacijų pajamingumas šoko šiais metais. Įdomu, kiek realu, kad panašiai nutiktų Europos šalių obligacijoms ?

Tada vėl būtų galima galvoti apie alokaciją į valstybių obligacijas (kredito unijų dalies sąskaitą). Stebėsiu, ar čia bus galimybių.

Pabaigai

Pasižiūrėjęs į pagrindines asmeninį portfelį sudarančias turto klases lieku ganėtinai patenkintas savo dabartiniais pasirinkimais.

Dauguma pozicijų nereikalauja jokių pokyčių, o jeigu tokius atlikčiau, tai būtų klaida.

Išimtis p2p. Sutelktinio finansavimo platformų atsisakyti šiuo metu, manau, verta. Tarpusavio skolinimo platformos – atviresnis klausimas. Priklauso nuo to, ką ketinama daryti su grįžtančiomis lėšomis.

Dangus nesugriuvo, o kas bus ateityje – niekas dabar nepasakys.

Infliacija išlieka pagrindinė rizika. Ypač todėl, kad didžioji mano pajamų dalis generuojama globaliai, bet perkamoji galia kinta lokaliai.

Bučiau kur kas labiau įsitikinęs savo portfelio ilgalaike sėkme jeigu būčiau vokietis ar amerikietis. Gyvenimas periferijoje turi savų trūkumų.


Pateikiama informacija nėra rekomendacija pirkti ar parduotu konkrečias finansines priemones. Skaitytojai asmeniškai patys atsako už savo sprendimus. Plačiau: Informacijos atskleidimas.

4 thoughts on “Žiema, žiema, bėk iš kiemo

  1. Puikiai!
    Įrašas privertė mane pasižiūrėti nuo 2018 metų sustabdytas investicijas į P2P.
    Finbee dar guli likutis paskolų, kurios visiškai nejuda. Kelios buvo grąžintos per šiuos metus. Minusas, kad komplikuotas pinigų išėmimas, t. y. kabo keli eurai, bet kaip ir nėra prasmės jų persivedinėti. Jeigu neklystu, anksčiau nebuvo galimybės parduoti užsilenkusių paskolų, o dabar toks pardavimas galimas iš esmės už nulinę kainą.
    Savy irgi kabo kelios paskolos. Judėjimo daugiau nei Finbee. Pliusas, kad pinigai keliauja į Paysera sąskaitą, todėl papildomų veiksmų nereikia atlikinėti. M
    Paskolų klube likutis 0 Eur. Vienintelė platformą, kurią per tiek metų pavyko “uždaryti”.

    Mano nuomone, tai ir yra pagrindinis P2P trūkumas, t. y. negalėjimas pilnai užsidaryti paskolų ir rankinis grįžtančių pinigų persivedinėjimas. O “žiemos” atveju dar labiau paūmėja ši problema. Dar reikia turėti omeny, kad galimybė greitai išsiimti pinigus tampa ypač ribota.

    1. Teisybė, kad išsiimti išsiparduodant nėra taip greita ir paprasta. Bet po truputėlį savaime kas mėnesį paskolos grįžta.

      Įdomu būtų sužinoti XIRR Paskolų Klubo, neteko skaičiuoti ?

        1. Man labiausiai patinkantis būdas istoriniai grąžai paskaičiuoti būtų paimti depositų į PK datas ir sumas, lėšų išėmimo datas ir sumas, ir EXCEL XIRR formule paskaičiuoti.
          Tai būtų reali grąža, atsižvelgiant į cash drag ir viską kitą.
          Tikrai būtų smalsu sužinoti, kiek realiai, realūs žmonės, yra per PK platformą uždirbą. Ir būtent toks būdas tai atskleidžia.

Leave a Reply