Kripto portfelio konstravimas. 1 dalis

Pirmas mano kripto įrašas buvo skirtas apibrėžti, kokios yra kripto aktyvų rūšys. Išskyriau BTC, blockchain native žetonus, aplikacijų žetonus, DeFi, CeFi ir NFTs. Nusprendžiau DeFi, CeFi ir NFTs detalesnį nagrinėjimą palikti ateičiai. O pirma sugalvoti, kokia metodologija vadovaujantis būtų galima konstruoti portfelį į tuos aktyvus, kurie turi tokens. Tai BTC, blockchain native ir aplikacijų tokens.

Užduotis atrodė paprasta. Bet kuo daugiau mąsčiau, tuo mažiau supratau. Kripto tokia neišsivysčiusi turto klasė, kurioje gausu kvestionuotinų projektų. Taip gimė antrasis mano įrašas kripto tema, kuriuo siekiau suprasti, kokie yra ilgalaikiai žetonų grąžos šaltiniai.

Šiame įraše nagrinėsiu ką nusprendžiau. Kurias sritis, kaip ilgalaikę investiciją matau, kokius konkrečius žetonus ir kiek % nuo portfelio ten norėčiau skirti.

Šie pasvarstymai, tai bandymas sukurti tam tikrą sistemą ar modelį, kuriuo ateityje remiantis galėčiau daryti platesnes analizės. Kol kas ši sistema tik juodraštis. Siekiu susidaryti bendrą vaizdą dabartinių galimybių ir pasiruošti rimtesniems ateitiems pirkiniams, jeigu tokių pirkinių perspektyva atrodytų patraukti.

Kokio beta tikėtis

Prieš dėstant tolimesnes mintis, manau labai svarbu akcentuoti vieną faktą. Tam tikrų turto klasių, remiantis labai istorija, jų grąža yra teigiama. Tarkim, jeigu pirkčiau kažkokį tai akcijų krepšelį, per labai ilgą laiką galiu tikėtis, kad mano grąža bus pliusinė.

I’ll use a traditional investing term of beta. If I think about the world of NFT art, does it make sense if somehow I could own an index like product in this space. Is the beta attractive? The beta of equities is attractive over the very long term? All the evidence we have suggests that it is.

Patrick O’Shaughnessy

Kalbant apie akcijas  (arba obligacijas ir p2p platformas), vienas puikus būdas investuoti – sugalvoti kažkokį indeksą, kuris apimtų visą turto klasę. Tuomet, toks indeksas akcijų ir obligacijų rinkose per ilgą laiko tarpą generuoja teigiamą grąžą.

Kalbant apie kripto, kaip turto klasę, visiškai neaišku, ar kripto beta yra teigiama. Tai reiškia, kad turėdamas platų kripto krepšelį, išskaidytą per visokias kripto sub klases, ir laikydamas jį ateinančius dešimt ar dvidešimt metų, galima nieko neuždirbti. Arba prarasti didelę dalį krepšelio vertės.

Kiek tokiu atveju minėtų kripto turto klasių (BTC, native tokens ir aplication tokens) galėtų būti asmens portfelyje ? Deja, nėra jokio mokslo, kuris atsakytų į šį klausimą. Tai veikiau – menas. Kiekvieno žmogaus asmeninis intuityvus sprendimas. Tik istorija parodys, kokia alokaciją į kripto yra teisinga, bet šiuo metu, mes tos, būsimosios istorijos, nežinome.

Aš pats nusprendžiau investuoti tam tikrą, labai nedidelę, savo portfelio dalį į minėtus aktyvus, vedimas tokių tikslų: pažaisti ir susipažinti su emerging asset class. Suprasdamas, kad investuoju į aktyvus, kurių ateities grąža nežinoma.

Kripto portfelio kompozicija

Akcijas įmanoma indeksuoti pagal market-cap, investuoti į ETF kuris seką indeksą, įtraukiantį didelį skaičių viešai listinguojamų kompanijų. Rinka pati veikia kaip mechanizmas įvertinantis, kiek kompanija verta kaip verslas, atnešiantis ateities pelną kompanijos savininkams.

Norėčiau tokį pat modelį pritaikyti kripto aktyvams. Sukurti pasyvų krepšelį kripto turto ir leisti rinkai nuspręsti, konkrečių aktyvų vertę. Deja, tai nėra lengva užduoti.

Paimkim kokį CoinGecko puslapį ir pasižiūrėkime į top 200 coins pagal market cap. Rasime ten projektų, kurių aš tikrai nenorėčiau matyti savo portfelyje. Tai šuniukų vardų monetos, stablecoins, CEX coins (BNB, FTX ir panašūs žetonai). Norint suprasti, koks BTC ar ETH svoris bendroje kripto turto klasės kapitalizacijoje, reikia šį skaičių žinoti – kokią yra kripto kapitalizacija.

CoinGecko patiekiamas skaičius (teksto rašymo metu 1.8 trln. JAV dolerių) negali būti naudojamas kaip vardiklis, nes į jį įtraukta visi žetonai, kurių nenoriu matyti. Tad mano pirmas darbas, nustatyti investuotiną kripto turto klasės dydį (investable asset class). Kad tai padaryčiau, paėmiau CoinGecko duomenis, ir iš bendros kapitalizacijos atėmiau viską, ko nenoriu matyti savo portfelyje. Skaičiavimai atrodė taip:

Iš 1.8 trln. atėmiau BNB, stablecoins, staked ETH, mem coins, XRP, wrapped BTC, litecoin ir bitcoin cash. Kodėl atėmiau šiuos projektus ? Vadovaudamasis mintimis išsakytomis praėjusiuoju įrašu apie tai, kas kuria vertę kripto ekonomikoje ilgalaikiu laikotarpiu. Manau, kad išmesti projektai neturi ilgalaikės grąžos šaltiniu, arba jie, mano nuomone, nepakankami.

Pagal šiuos mano skaičiavimus BTC sudaro 50% nuo investuotinos kripto turto klasės dalies, smart contract platformos 37%, aplikacijų žetonai 14%.

Šiuose skaičiavimuose bus netikslumų, nes “aplikacijų žetonai” dalis gauta atėmus tik dalį projektų, kurių nenoriu matyti. Bet man užteks ir tokių ganėtinai grubių skaičiavimų.

Ankstesniame įraše rašiau apie “Fat protocol” tezę. Žvelgiant į skaičiavimus aukščiau, rinka šiuo metu vienareikšmiškai pasisako už šią tezę – kad blockchains gerokai vertingesni už aplikacijas, sukurtas jų pagrindu.

Bitcoin

Nėra būdo atspėti BTC ar kito turto ateities kainų svyravimus. Nėra būdo žinoti, ar BTC išliks ir po dešimties metų egzistuos. Rasčiau gausybę argumentų, išsakytų išmintingų žmonių, palaikančių tiek vieną, tiek ir kitą nuomonę. Galėčiau praleisti artimiausius mėnesius, metus analizuodamas kas bus, ir vis tiek nieko nesužinočiau reikšminga. Atsakymų į kai kuriuos klausimus gauti neįmanoma. Ką tuomet daryti ?

https://twitter.com/nntaleb/status/1485001485842886658?s=20

Nassim Taleb kripto pasaulyje iš herojaus tapo blogiuku. Ankščiau jis viešai buvo pasisakęs, kad perka BTC, tuomet parašė straipsnį, kritikuojantį BTC ir šiuo metu BTC vadina ponzi schema. Nassim Taleb seku seniai, jis buvo teisus įvairiais klausimais, bet dažnai ir klydo. Tad neimsiu teigti, kad jo nuomonė apie BTC būtinai yra teisinga. Tačiau, citata aukščiau yra. Vienintelis informacijos šaltinis apie BTC yra BTC kaina.

Jeigu neįmanoma vadovautis jokia kita analize ir analizuoti galimų pinigų srautų ar panašiai, lieka viena puiki alternatyva. Pasitikėti minios išmintimi (wisdom of the crowd), žiūrėti tik į BTC kainą ir vertę kripto rinkoje. Mano kripto portfelyje BTC sudarys tiek, kiek BTC sudaro nuo aukščiau paskaičiuotos kripto investable asset class.

Yra viena problema. Praeitame įraše minėjau, kad yra įvairių ilgalaikių grąžos šaltiniu, lemiančių kripto aktyvų kainas. BTC skiriasi tuo kitų kripto aktyvų tuo, kad turi tik vieną iš jų – store of value. Su BTC nieko naudingo nuveikti nepavyks, tik pirkti ir laikyti, tikintis (kvailai?), kad kaina ateityje bus didesnė nei dabar.

It’s not equity, it doesn’t produce cash flows, it’s non yielding. My mental model for Bitcoin, this is oversimplified but I think it captures 90% of the idea here and 90% of the value, is to ask this question. If everyone in the world, every middle class, every poor person, every rich person, could easily have the equivalent of a Swiss bank account. If people demand $100T of exposure to that censorship and seizure resistance what does that mean for the price of Bitcoin?

https://www.joincolossus.com/episodes/40615118/paul-the-evolution-of-crypto-investing

BTC vertė – vien store of value naudos išvestinė. Ar tikrai noriu investuoti didžiąją dalį portfelio į šį ilgalaikį grąžos šaltinį ? Tikriausiai ne. Aš noriu portfelyje turėti aktyvus, kurie generuoja cash flows, o ne į auksą panašų spekuliatyvų turtą.

Tačiau, kaip minėjau, kripto sudarys baisiai mažą dalį mano portfelyje dar ilgą laiką (o gal niekada netaps rimtesne dalimi). Kiti kripto aktyvai tokie nesusiformavę ir nesubrendę, irgi nepasižymi generuojamais pelnais. Ateityje, jeigu taip nutiktų, kad kripto dalis portfelyje didės, BTC tikrai nesudarys rimtos dalies mano portfelyje. Mažinčiau jo įtaką ir pirkčiau aktyvus generuojančius pinigų srautus. Bet pirminiam variantui bus gerai, 50% portfelio keliaus į BTC.

Blockchain tokens distribucija

Aukščiau minėjau, kad visiškai neaišku, ar kripto turto klasės indeksavimas, kaip investavimo strategija, atneš teigiamą grąža. Visgi, tai nereiškia, kad geriau bandyti identifikuoti projektus ar žetonus, laimėtojus. Tikėtina, kad jeigu visa turto klasė bus prasta investicija, tai ir bandymas išrinkti laimėtojus atneš tik nusivylimą.

Norint turėti exposure į kripto turtą, mano galva, geriausia sukurto kokią nors indeksavimo strategija. Vienas būdas, kuris galėtų pagerinti rezultatus, bandyti identifikuoti ne laimėtojus – bet išmesti nevykėlius. Nes praleidus šimtus valandų analizuojant skirtingus blockchain vis tiek galima praleistą tą, kuris bus geriausia investicija. Bet dažnai užtenka 30 minučių darbo, kad suprasti, kuris blockchain bus prasta ilgalaikė investicija.

Remiantis šiais argumentais mano pirminė mintis buvo investuoti į penkis didžiausius blockchains, cap-weighted metodologiją. Tačiau vietoje to, nusprendžiau investuoti tik į Ethereum žetoną. Argumentai šie:

  1. Rašant BTC minėjau, kad nors nebūtinai norėčiau didelės BTC dalies savo portfelyje, bet šiuo metu, dėl to kad skirsiu kripto itin mažą dalį nuo viso investicinio portfelio, investuoju į BTC tiek, kiek siūlo BTC kapitalizacija.
    Tas pats argumentas nulėmė mano sprendimą šiuo metu investuoti tik į Ethereum blockchain. Dalindamas portfelio dalį skirta blockchain native tokens per penkias pozicijas, likusiems blockchain tokens skirčiau tiek mažai lėšų, kad vargti neverta. Ateityje, jeigu kripto dalis portfelyje didėtų, investuočiau pagal metodologiją aprašytą aukščiau. Išmesčiau prastus variantus ir likusius padalinčiau pagal market-cap.
  2. Praeitu įrašu rašiau, kad blockchain token vertę ilgu laikotarpiu lems a) token paklausa, kaip užmokesčiui už naudojimąsi tinklu; b) žetono grąža jo savininkams per išmokamus dividendus (papildomais to tinklo žetonais) arba token burn/buy back mechanizmus; c) saugumo premija; d) store of value premija. Token Terminal puslapyje galima pamatyti skirtingų blockchain ir aplikacijų generuojamus pinigų srautus, pajamas ir pelną.
    Bankless podcast dažnai mėgstama sakyti: “Blockchains sell blocks“. Token Terminal revenue grafa parodo, kokia yra paklausa šiai prekei, kiek vartotojai doleriais vertina blockchain pagrindinį produktą – blockspace.
    Ethereum vienintelis blockchain, kuris generuoja reikšmingus pinigų srautus. Kaip rašiau pirmame poste apie kripto filosofija, mane būtent domina tai, kas generuoja realius pinigų srautus. Rašiau, kad investuoti rimtesnį sumą į kripto norėčiau tuo atveju, jeigu žetonų kainos smarkiai kristų ir atsirastų projektų, generuojančių realius ilgalaikius pelnus.
  3. Kaip rašiau įraše apie vertės ir augimo akcijas, abi šios kategorijos gali būti vienodai gera investicija. Su sąlyga, kad rinka tokias akcijas vertina adekvačiau, nei per daug optimistiškai, nei per daug pesimistiškai. Žvelgiant į visą kripto rinką, susidaro pervertinimo pojūtis. Ypač žvelgiant į “Ethereum killersblockchains, kurie negeneruoja jokių pajamų, bet verti milijardinių įvertinimų.
  4. Ethereum jau dabar galima pavadinti “pinigų karvės” terminu. Ethereum generuoja didžiulius pinigų srautus, dėl aukštos paklausos naudotis šiuo tinklu. Surenkami mokesčiai keliauja mineriams ir ETH akcijų supirkimo (arba deginimo) programai. Po perėjimo prie PoS, ETH stakintojai gaus pajamas naujais išleidžiamais žetonais, surenkamais mokesčiais, bei jų turto vertė didės dėl ETH deginimo. Tai vienintelis blockchain, kurio tokią investicinę vertę aš suprantu.
  5. Kita priežastis, kodėl nesuku galvos dėl prastos diversifikacijos yra istoriniai motyvai. Kartais nauji išradimai pritraukdavo gausybę investicijų. Kuomet buvo išrastas automobilis ir lėktuvas, kūrėsi šimtai kompanijų gaminusių šiuos įrengimus. Tačiau didžioji dalis bankrutavo. Panašiai man atrodo kripto layer one blockchains. Jų gausu, o kainos tokios aukštos, kad jų beta vertinu nepatraukliai. Sunku suprasti, kodėl kiekvienas iš tokių blockchain turėtų būti vertas 10-50 mlrd. JAV dolerių, nors generuoja tik 100k JAV dolerių pajamų.

Nepaisant visų šių argumentu, jeigu portfelis skirtas kripto būtų didesnis, investuočiau indeksuodamas rinką, prieš tai išmetęs prastus pasirinkimus. Gal ateityje taip bus ?

Aplikacijų žetonai

Įraše, pavadinimu kripto filosofija, rašiau:

Čia kyla klausimas, kaip ir ar įmanoma į tokią turto klasę investuoti ? Jeigu į blockchain native žetonus visai logiška investuoti kaip į pasyvų ETF pagal market-cap, tai į išmaniųjų kontraktų kuriamus žetonus – tikrai ne. Bent jau aš tokios metodologijos neįsivaizduoju.

Kalbant apie aplikacijų žetonus, kaip turto klasę, vėlgi, norėčiau indeksuoti. Būtų idealu pradžiai identifikuoti ilgalaikiam investavimui netinkančius žetonus, neturinčius ilgalaikės grąžos šaltinių. Tuomet investuoti į likusius pagal market-cap arba equal-weighted metodologijas.

Praktiškai – tokia strategija neįgyvendinama. Žetonų sukurta tūkstančiai, jie visi skirtingi.

Visų pirma, dalis aplikacijų žetonų nesuteikia jokios reikšmingos naudos. Antra, analogija, kad tokens yra panašu į kompanijų akcijas, ribota ir neatspindi realybės. Pagrindinė priežastis, kodėl žmonės kuria kompanijas, yra kompanijos dalininkų vertės maksimizavimas. Neretai įvairius token valdančios organizacijos ir galios centrai nesistengia maksimizuoti žetonų vertės.

Dažno projekto tokenomics per daug sudėtinga suprasti. Sunku identifikuoti, ar tai nuosavybės teisė į programinį kodą, ar kitokios naudos žetonas. Jei taip – kiek tikėtina, kad jo vaidmuo aplikacijoje pasikeis ateityje. Kas priima sprendimus, DAO, VCs, decentralizuota bendruomenė ar kažkoks vienas asmuo.

Kaip vertinant žetono vertę aplikacijų, kur žetoną reikia stake, vesting, arba lock up. Net nebandysiu papasakoti apie protocol owned liquidity ir ponzi games DeFi.

Kaip vertinti faktą, kad jau ryt aplikaciją gali būti forkinta ir paleista nauja jos versija, su kitu žetonu ?

Žinant šiuos faktus kyla klausimas, kaip sudaryti aplikacijų tokens krepšelį. Keliauti į kokį CoinGekco ir nagrinėti kiekvieną atskirai – per didelis vargas. Laimei, į pagalbą galima pasitelkti Token Terminal. Šis puslapis klasifikuoja žetonus į tai ko man reikia – aplikacijų ir blockchain žetonus. Priedo, pateikia informacija, apie aplikacijų generuojamas pajamas, pelną, būsimą žetonų “atskiedimą” ir kitą.

Nusprendžiau padaryti taip. Išsirinkti Token Terminal dešimt top 10 aplikacijų, pagal kapitalizaciją. Tada pasižiūrėti į top 10 aplikacijų pagal generuojamas pajamas (revenue grafa) ir pelną (protocol revenue grafa). Dalis aplikacijų patenka į kelis sąrašus, tad sąrašus sudėjus gaunu mažiau nei trisdešimt žetonų.

Token terminal puslapyje pateikiama informacija tik apie dalį žetonų. Trūksta kelių didelės kapitalizacijos tokens. Tad peržvelgiau dar kartą CoinGecko top 50, bei kas įtraukta į RWM WisdomTree kripto indeksą. Įtraukiau kai kuriuos trūkstamus žetonus.

Galvau tokį sarašą:

Išmetus pasikartojančius įrašus:

Senesniu įrašu minėjau, kad aplikacijų žetonų vertę ilgalaikiu laikotarpiu lems: a) aplikacijos generuojamas pelnas, kurį pasidalins žetonų turėtojai; b) tam tikri žetonai yra reikalingi, kad galėtum naudotis išmaniuoju kontraktu, juos galima traktuoti kaip žaliavą arba vidinę išmaniojo kontrakto valiutą; c) žetonai suteikia tam tikrų bonusų, kartais jie yra lyg lojalumo programa.

Nors šie vertės šaltinai, mano manymu, pamatiniai ir teisingai. Tačiau jie nepadeda greitai įvertinti kiekvieno žetono ir atmesti prastus pasirinkimus. Susidariau papildomą modeliuką, kuris labiau tinkamas tokiam darbui. Vertinant žetonus noriu atsižvelgti į:

  • Generuojamus pinigų srautus – vertinti verslo modelį, galimybes aplikacijai generuoti reikšmingus pelnus arba paklausą žetonui.
  • Moat – aplikacijos konkurencinius pranašumus. Tai gali būti stiprus prekės ženklas, intelektinė nuosavybė, žmogiškieji resursai, bendruomenė ir panašiai.
  • Dulusion – kai kurie išmanieji kontraktai nuolat išleidžia gausybę naujų žetonų. Tokiu atveju visas uždirbamas pelnas dalijamas iš vis didesnio skaičiaus. Svarbu įvertinti, kad jeigu išleidžiami žetonai naudojami pritraukti naujus vartotojus, tai gali būti naudinga esamiems dalininkams.
  • Tokenomics – kur keliauja protokolo uždirbami pelnai. Yra projektų, kurie daug uždirba, (takrim dYdX) bet šios sumos nepasiekia token holders. Tad svarbu įvertinti, ar protokolo uždirbamas pelnas (arba paklausa token, kaip naudos žetonui) didina žetonų kainas.
  • Token holder rights. Jeigu būtų galimybė investuoti į kompaniją, kuri valdo išmanųjį kontraktą, ar į žetonus, sukuriamus šio išmaniojo kontrakto. Ką geriau rinktis ? Jeigu vertė keliaus juridiniams asmeniui, tai žetonų kaina gali likti maža. Kitas galimas požiūris – ar aplikaciją valdantys asmenys ir galios centrai stengiasi maksimizuoti token vertę.

Iš aukščiau sudaryti pirminio sąrašo pašalinau nemažai žetonų dėl įvairių argumentų. Pašalinau raudonai pažymėtus, nes:

  • OpenSea ir MetaMask – išvis neturi žetono, tad investuoti neįmanoma.
  • Axie Infinity – netikiu ilgalaike projekto sėkme.
  • Osmosis – sunku suprasti, ar tai blockchain ar aplikacija. Nesuprantu Cosmos ekosistemos ir neturiu noriu noro šiuo metu gilintis.
  • PancakeSwap – nedomina visa Binance ekosistema, kaip investicija. Abejoju, ar Binance ekosistemoje rūpinamasi token savininkų teisėmis. Mielai investuočiau į Binance, kaip kompanija, bet ne į Binance BNB token ir į šio tinklo aplikacijų žetonus.
  • dYdX – nors aplikacija generuoja reikšmingus pelnus, tačiau aiškiai pasako, kad žetono turėtojai į kompanijos uždirbamą pelną nepretenduoja.
  • LooksRare – tiką išleistas token. Girdėjau gandus, kad generuojami pinigų srautai nėra tvarūs, bet išpūsti ir trumpalaikiai. Kai projekto pajamos nusistovės, bus galima vertinti iš naujo.
  • Lido – iš pirmo žvilgsnio, Lido renka mokestį už naudojimąsi protokolu ir 50% dalis keliaują į Lido DAO treasury fund. Bet, panašu, šis fondas bus naudojamas protokolo plėtrai, draudimui ir kitiems tikslams, kurie gali nenešti naudos token savininkams. Taip pat rašoma, kad jeigu surenkami mokesčiai būtų padalijami Lido token holders, tai tik tiems, kurie dalyvauja protokolo valdyme, reiškia – ne man.
  • Uniswap – jeigu galėčiau investuočiau į kompaniją, valdančią protokolą, bet nesu tikras, ar UNI token savininkų interesai ką nors reiškia. Bent kol kas, žetonas neteikia jokių srautų ar realios naudos.
  • Loopring – LRC token holders tiesiogiai negauna protokolo generuojamo pelno, jis skirstomas Liquidity Providers, Insurers ir dar neegzistuojančiam DAO. Nesu tikras, ar organizacija valdanti Loopring bus suinteresuota LRC token vertės didėjimu. Gali tiesiog vienašališkai pakeisti LRC tokenomics sąlygas bet kada.
  • TraderJoe – kol kas atmetu, nes nesinaudoju Avalanche tinklu. Ateityje pasidomėsiu šiuo žetonu plačiau.
  • Decentralized, The Sandbox ir Enjin. Na, nedomina manęs Metaverse. Keistai atrodo brangūs ir jokios naudos neduodantys virtualūs pasauliai. Nesuprantu, koks jų verslo modelis ir kaip generuos pinigų srautus. Aišku, jeigu aš ko nesuprantu, nereiškia, kad esu teisus. Ateityje galėčiau pakeisti savo nuomonę.

Lieka šie žetonai: Link, GRT, MKR, AAVE, SNX, Sushi, YFI ir Curve. Pirma mano mintis buvo ta, kad imsiu ir investuosiu į juos lygiomis dalimis. Tačiau kripto pasaulyje niekada nebūna lengva…

Žvelgiant į dominančių aplikacijų žetonų tokenomics pastebėjau, kad didelė dalis žetonų nukreipia pinigų srautus žetonų savininkam tik su sąlyga, kad šie žetonai stakinami. Tarp tokių žetonų – AAVE, Sushi, SNX ir YFI. Visi jie veikia taip, kad protokolo generuojamas pelnas nukreipiamas token holderiams, bet tik tiems, kurie stakina aplikacijos žetonus. Net jei šiais tokenais prekiaujama Polygon ar Arbitrum/Optimism, ten jų stakinti negalima. Tą galima daryti tik Ethereum mainnet. Naudotis Ethereum mainnet tinklu brangoka. Todėl neįmanoma gauti dalies aplikacijos token grąžos.

Čia kyla klausimas. Jeigu tam tikro žetono, dalis grąžos pasiekiama tik token stakinant. Ar verta tokius žetonus pirkti ir laikyti kaip ilgalaikę investiciją ? Iš visų minėtų token, tik MKR neturiu jokių stakinimo opcijų.

Investavus 100 JAV dolerių į JAV akcijų rinką 1970 metais ir reinvestavus gaunamus dividendus, šiuo metu tokia investicija būtų verta 20958 dolerių. Jeigu skaičiuojant prieaugį be dividendų, investicija būtų verta 4593 dolerių. Skirtumas milžiniškas.

Nesu tikras, kiek šie duomenys reikšmingi kripto žetonams, bet atsisakyti reikšmingo grąžos šaltinio nesinori. Gera žinia ta, kad yra toks vienas būdas kompensuoti šį trūkumą, pirkti žetonus ir tarpi Liquidity provider. Tai reiškia, kad vieną grąžos šaltinį – aplikacijos paskirstomą pelną stakintiems žetonams, pakeičiu kitu. DEX surenkamais mokesčiais, paskirstomais likvidumo užtikrintojams. Nusprendžiau šiuo keliu žengti toliau.

Nusprendžiau pradžiai išsiaiškinti, kur geriau man tuos aplikacijų žetonus pirkti. Yra įvairių pasirinkimo variantų – Arbitrum ir Optimism roll-ups, Polygon side-chain, Fantom ir Avalanche blockchains. Reikės atsakyti į klausimus, kaip įnešti lėšas į šiuos rolls-ups ir blockchains. Reikės susipažinti su DEX, kaip šie praktiškai veikia, kas yra impermament loss.

Šioje vietoje baigiu įrašą, o kitą kart pratęsiu savo istoriją, kas nutinka patekus į kripto triušio skylę. Papasakosiu kaip sekėsi tapti likvidumo užtikrintoju minėtose vietose, kaip ten perkėliau žetonus ir/ar lėšas iš banko sąskaitos ir kitą susijusią informaciją.

Taip pat planuoju atskirą įrašą trumpai aplikacijų žetonų, kuriuos ketinu pirkti, apžvalgai.

Stay tuned 🙂

Planuojama portfelio kompozicija

Pabaigai

Šie įrašai – tai žmogaus, nieko neišmanančio kripto pasaulyje, sapalionės. Akivaizdu, kad išsakytais teiginiais pasitikėti nevertėtų, juo labiau, pirkti paminėtų kripto aktyvų. Bet kuriuo minėtu teiginiu jau ryt galiu suabejoti ir pakeisti savo nuomonę. Mano tikslas yra galvoti ir eksperimentuoti, žaisti ir suprasti.

Besidalindamas mintimis čia aš pats labai daug išmokstu. Pradėdamas rašyti nežinau, kokia bus įrašo pabaiga. Pavyzdžiui, planavau, kad šio įrašo pabaigoje turėsiu metodologiją ir konkrečius įvardintus žetonus, galėsiu eiti atlikti pirkimo ir portfelio rebalansavimo sandorių. Vietoj to keliauju susipažinti su DEX ir LP’ing. Kuo daugiau sužinau, tuo daugiau suprantu, kiek dar nežinau.


Pateikiama informacija nėra rekomendacija pirkti ar parduotu konkrečias finansines priemones. Skaitytojai asmeniškai patys atsako už savo sprendimus. Plačiau: Informacijos atskleidimas.

Leave a Reply