Baltijos šalių įmonių obligacijos ilgą laiką buvo nepopuliari turto klasė dėl dviejų pagrindinių priežasčių.
Pirma, visame finansų pasaulyje, taip pat ir Baltijos šalyse, skolos instrumentų palūkanų normos buvo neįprastai žemos. Dėl šios priežasties mažai kas norėjo skolinti vietinėms įmonėms, nes gaunama grąža buvo per maža, kad būtų verta investuoti.
Antra, kadangi susidomėjimas šia turto klase regione buvo mažas, dauguma Baltijos šalių įmonių obligacijų emisijų buvo platinamos uždarose investuotojų grupėse, o viešojoje erdvėje apie jas beveik nebuvo girdėti – nei reklamuojama, nei plačiai diskutuojama.
Pats paskutinį kartą įmonių obligacijų savo portfelyje turėjau 2016 m., tarp jų ir Baltijos regiono įmonių obligacijų. Tuomet dalis mano portfelio buvo valdomą vieno iš Lietuvoje veikiančių tarpininkų, naudojantis taip vadinamą portfelio valdymo paslaugą. Kartais šis tarpininkas mano vardu įsigydavo tam tikrų obligacijų.
Nutraukęs portfelio valdymo paslaugą ir perėmęs visišką savo investicijų kontrolę, nuo 2016 m. ilgą laiką neturėjau nei vienos pavienės įmonės obligacijos savo portfelyje.
Gi nuo tų pačių 2016 m. iki 2022 m. tarpbankinės palūkanų normos (pvz., 6 mėn. EURIBOR) buvo neigiamos, o neigiamas risk free rate lėmė ir visų skolos instrumentų, tame tarpe ir Baltijos šalių įmonių obligacijų, žemą pajamingumą.
Skolinti pinigus vietinėms įmonėms už 2–6 % palūkanas neatrodė patraukli investicija, todėl kam gi tos obligacijos galėjo būti reikalingos portfelyje?
Tačiau 2023 m. situacija pasikeitė dviem esminiais aspektais.
Pirma, kaip žinoma, Europos centrinis bankas sparčiai didino palūkanų normas, todėl centrinio banko nustatyta pinigų kaina, kaip banga, pakėlė visų skolos instrumentų, įskaitant ir Baltijos šalių įmonių obligacijų, pajamingumą bei patrauklumą investuotojams.
Antra, iš esmės atgimė ir suklestėjo Baltijos skolos vertybinių popierių rinka. Įmonės ne tik pradėjo dažniau skolintis finansų rinkose, bet nemaža dalis emisijų tapo prieinamos ir mažmeniniams investuotojams, tokiems kaip aš.
Todėl nuo 2023 m. vidurio ir aš neatsispyriau pagundai sudalyvauti keliose klestinčios Baltijos šalių įmonių obligacijų rinkos emisijose.
1. Asmeninė patirtis
Tikrai nenoriu apsimesti dideliu ekspertu Baltijos skolos vertybinių popierių rinkoje, nes praktinės patirties neturiu daug. Daug ką rašiau žemiau yra tai, kaip aš šią rinką įsivaizduoju, o realybė nuo mano įsivaizdavimo gali skirtis.
2023 m. rudenį buvau sau išsikėlęs tikslą sudalyvauti 20 skirtingų naujai platinamų obligacijų emisijose, per vienerių metų laikotarpį.
Ne todėl, kad tikėčiausi čia uždirbti aukso kalnus, tiesiog norėjau paeksperimentuoti ir geriau susipažinti su įvairiais įmonių obligacijų niuansais, apie kuriuos tuo metu beveik nieko neišmaniau (o ir dabar dar daug ko nesuprantu).
Man buvo įdomu patikrinti, kaip praktikoje veikia ši dinozaurinė prekybos skolos vertybiniai popieriais sistema, nes lyginant su prekyba įvairiais ETFs ar akcijomis per kokį Interactive Brokers arba investicijomis į P2P platformas, tai čia visiškas akmens amžius.
Skambinėji ir laiškus rašai makleriams, cirkas.
Praėjus metams nuo 2023 m. rudens turiu pripažinti, kad savo tikslo sudalyvauti 20 skirtingų emisijų platinimuose nepavyko pasiekti. Sudalyvavau tik 8 skirtinguose pirminiuose platinimuose per Šiaulių banką, 3 emisijose per BeMyBond P2P platformą, taip pat vienos emisijos obligacijų antrinėje rinkoje.
Tikslo nepavyko įgyvendinti dėl kelių priežasčių. Visų pirma – nelabai ir stengiausi 🙂 Antra – dažnai rankos nekildavo atidžiau dokumentų vartyti, jeigu platinimus vykdydavo ne Šiaulių Banką. Trečia – nors buvo nemažai obligacijų su aukštomis palūkanomis, bet paėmus šių emisijų dokumentus vartyti – tarakonai pradėdavo bėgioti, kartais dar vienas kitas skeletas.
Ketvirta – investuoti į obligacijas yra nepaprastai nepatogu ir brangu, nes brangiai kainuoja įvairios prastovos ir kaštais, o sumoje grąža tikrai nespindi.
Vis dėlto neneigiu, kad šioje rinkoje tikrai yra galimybių. Vienur ar kitur galima atrasti įdomesnių variantų, ypač jei po ranka atsiranda pinigų tuo metu, kai platinama patraukli emisija.
Ketinu parašyti vieną ar kelis įrašus Baltijos skolos vertybinių popierių tema, kad pats šias naujas galimybes galėčiau geriau įvertinti.
Šiame įraše apžvelgsiu Baltijos regiono skolos vertybinių popierių rinką iš smulkaus investuotojo perspektyvos, pagrindinis klausimas – kokių obligacijų įmanoma įsigyti smulkiam investuotojui vietinėje rinkoje.
Esu jau du kartus rašęs apie obligacijas: Obligacijos (1 dalis): Pagrindai ir Obligacijos (2 dalis): kam jos reikalingos. Jeigu šį ir kitus straipsnius obligacijų tema sunku suprasti, įvairius terminus ir panašiai, gali būti naudinga pirma perskaityti senesnius įrašus.
2. Pastarųjų metų skolos VP rinkos plėtra
Kur yra paklausa, ten atsiranda ir pasiūla – ir atvirkščiai.
Natūralu, kad individualiems investuotojams pradėjus domėtis įmonių obligacijomis, įmonės vis dažniau pradėjo naudoti šį instrumentą lėšoms pritraukti. Tarpininkai taip pat vis daugiau uždirba iš šių emisijų, todėl pasiūlos ir paklausos ratas sukasi vis smagiau.
Ilgus metus skolos vertybinių popierių naujienos į mano akiratį nepatekdavo visai. Tačiau 2023 m. gegužę startavo BeMyBond naujienlaiškiai, kurių tikrai nevertėtų praleisti. Juose pateikiama naudinga informacija apie įvairias emisijas, jų niuansus ir tam tikra statistinė informacija apie rinką.
Panašu, Šiaulių Bankas irgi per paskutinius pora metų nemažai darbo įdėjo, jog informacija apie platinimas emisija taptų lengviau prieinama, o platinimuose dalyvauti būtų paprasčiau. Nuo 2024 m. balandžio galima užsisakyti naujienlaiškį apie platinamas obligacijas. Neseniai pristatyta galimybė įsigyti platinamų obligacijų per jų internetinę platformą.
Kiti rinkos dalyviai irgi palengvino informacijos apie platinimas obligacijas prieinamumą, supaprastino dalyvavimą šiose.
Žinoma, visa to nebūtų, jeigu nebūtų realių įmonių, kurios norėtų obligacijas leistis, o tokių vis daugėja.
Tačiau būti individualiu investuotoju šioje rinkoje vis dar yra labai sudėtinga.
Nors techniškai sudalyvauti tam tikrose naujose emisijose (toli grąžų ne visose), pirminio platinimo metu dažnai yra nesudėtinga, bet įvertinti naujai išleidžiamų skolos VP riziką problematiška, susigaudyti terminuose ir įvairuosi techniniuose niuansuose nepaprasti painu, o sugebėti įvardinti, ar šie VP gera investicija, neabejoju, dauguma naujų rinkos dalyvių absoliučiai nesugeba ir investuoja aklai – “va bank“.
Panašiai sudėtinga ir su skolos VP įsigijimu antrinėje rinkoje. Suprasti, ką perki ir už kokią kainą, yra dar painiau, o ir pats įsigijimo procesas yra sunkesnis, bet, turbūt, retas retail investuotojas taip ir daro. Dažnai antrinė rinka sekli ir skurdi, pro bid/ask spread autobusas pravažiuotų, galiausiai, dalis emisijų iš esmės prekiaujamos tik over-the-counter.
3. Rinkos apžvalga
Kaip jau minėta, Baltijos regiono įmonių obligacijų rinka yra sudėtinga ir paini. Ne visada lengva šias obligacijas suskirstyti į aiškias kategorijas, tačiau pabandysiu.
3.1 Keturi Baltijos įmonių obligacijų tipai
Obligacijos gali būti platinamos viešo arba uždaru platinimu. Skirtos instituciniams arba privatiems investuotojams, o vienos obligacijos kaina gali svyruoti nuo 1 000 iki 100 000 EUR.
Kadangi į viską žiūriu iš savo varpinės, smulkaus mažmeninio investuotojo pozicijos, man logiška įvairias Baltijos regiono įmonių obligacijų emisijas klasifikuoti į keturias pagrindines plačias kategorijas.
- Stambiausių įmonių obligacijos;
- Bankų subordinuotos obligacijos;
- Smulkių įmonių neviešai platinamos obligacijos;
- Smulkių įmonių viešai platinamos obligacijos.
Dabar apie šias kategorijas plačiau.
Stambiausių įmonių obligacijos
Kalbant apie didelių Baltijos šalių įmonių obligacijas, kurių vertė siekia dešimtis ar šimtus milijonų eurų, šios emisijos paprastai yra skirtos tik instituciniams investuotojams.
Pavyzdžiui, 2024 m. gegužę airBaltic išplatino 340 mln. eurų vertės 5 metų ir 3 mėnesių obligacijų emisiją su 14,5% palūkanų norma.
Daugumos tokių obligacijų negalėtumėte įsigyti pirminio platinimo metu, nebent esate high net worth individual ir norite investuoti kelis milijonus, nes tokiose stambiose emisijose smulkiam žaidėjui tiesiog nėra vietos. Tačiau airBaltic obligacijų galima įsigyti antrinėje rinkoje (Euronext Dublin biržoje, o ne Nasdaq Baltic biržoje).
Tačiau jeigu pirminio platinimo metu palūkanų norma siekė 14,5%, tai antrinėje rinkoje obligacijos prekiaujamos už apie 113% nominalo vertės, šių įsigyjant grąža, net jeigu airBaltic laiku obligacijas išpirks ir laiku mokės kuponus, nesieks ir 10%.
Panašiai yra ir su tokių emitentų kaip Ignitis, Maxima ar Luminor obligacijomis, iš esmės visomis Baltijos šalių įmonių obligacijomis, kurios turi kredito reitingą, šių įmanoma įsigyti tik antrinėje rinkoje, bet dažniausiai – neverta.
Bankų subordinuotos obligacijos
Kiekvienas bankas turi turtą ir įsipareigojimus. Įsipareigojimus indėlininkams ir kitiems skolininkams – tokiems kaip banko obligacijų turėtojams.
Bet bankų obligacijos būna įvairių rūšių – pavyzdžiui, pirmenybinės privilegijuotos obligacijos (senior preferred bonds) arba subordinuotos obligacijos (subordinated bonds) ir t.t.
Skirtumas tarp įvairių bankų obligacijų tipų yra tas, kaip žemai ar aukštai stovi kreditorių eilėje, jeigu bankas tampa nemokius. Pavyzdžiui, minėtų pirmenybinių privilegijuotų obligacijų savininkai kreditorių eilėje būtų aukščiau nei subordinuotų obligacijų įsigiję asmenys.
Baltijos šalių bankų ne subordinuotų obligacijų emisijos (senior preferred bonds, senior unsecured preferred bonds) skirtos instituciniams rinkos dalyviams, o palūkanos už šias obligacijas ganėtinai mažos. Šias emisijas priskirčiau pirmajai kategorijai – stambiausių Baltijos regiono įmonių obligacijų kategorijai, kurios nei įdomios nei prieinamos retail investuotojams.
Tuo tarpu subordinuotos bankų obligacijos, žvelgiant mažmeninio investuotojo akimis, galima sakyti yra tam tikra atskira obligacijų kategorija. Nes šių nemažas skaičius skirtingų emisijų rinkoje yra išleista, bankai iš esmės savo veiklos pobūdžiu gerokai skiriasi nuo kitų rinkoje besiskolinančių įmonių, tokios emisijos rinkoje išsiskiria dideliu dydžiu, nors vis tiek mažmeniniams investuotojams lengvai prieinamos pirminio platinimo metu, o vėliau ir antrinėje rinkoje.
Smulkių įmonių neviešai platinamos obligacijos
Nemaža dalis obligacijų platinamos ne viešo platinimo būdu ir skirtos vieno ir konkretaus tarpininko klientams. Šių įsigyti pirminio platinimo metu yra sunku, o antrinėje rinkoje – dažniausiai neįmanoma.
Pavyzdžiui, 2024 m. balandžio mėn. investicijų valdymo bendrovė “Victory Funds“ ne viešo platinimo būdu išplatino 6 mln. eurų 2 metų trukmės obligacijų emisiją už 13,5% palūkanų normą. Šias obligacijas platino finansų maklerio įmonė “Evernord”.
Galbūt būdami Evernord klientu, arba iš kur nors sužinoję apie obligacijų platinimą (viešai informacija neskelbiama) ir pareiškę norą galėtumėte panašių obligacijų įsigyti (tikėtina minimali investavimo suma tikrai nebus 1 000 EUR, gali būti net 125 000 EUR, jog klientai atitiktų informuotojo investuotojo reikalavimą), bet antrinėje rinkoje šių obligacijų įsigyti beveik neįmanoma.
Tokios obligacijos nėra įtraukiamos į Nasdaq Baltijos ar First North biržas, apie jų prekybą viešai nėra jokios informacijos. Nors niekas nedraudžia šiomis prekiauti užbiržinėje rinkoje (over-the-counter), bet iš esmės, turbūt, kas šias perka pirminio platinimo metu iš esmės neturi ketinimų vėliau obligacijų parduoti.
Įmonės ir finansų tarpininkai dažnai pasirenka ne viešo platinimo būda, nes tokiu būdu platinti VP yra paprasčiau, paprastesni reikalavimai, ne visada reikia ruošti pilną prospektą ir t.t.
Šios tokios obligacijų emisijos man mažiausiai įdomios, todėl plačiau šiame straipsnyje apie jas daugiau nešnekėsiu.
Smulkių įmonių viešai platinamos obligacijos
Galiausiai, paskutinė obligacijų kategorija – pati įdomiausia. Paskutiniu metu daugėja emisijų platinamų viešo platinimo būdu ir skirtų smulkiems individualiems investuotojams. Kaip taisyklė – tokios emisijos yra nedidelės vertės, nuo kelių iki keliolikos milijonų eurų.
Pavyzdžiui, 2024 m. rugpjūčio mėn. išplatinta AB “Agathum” vieša 2 mln. eurų 2 metų trukmės obligacijų emisija už 11% palūkanų normą. Emisija skirta mažmeniniams ir instituciniams investuotojams, minimali investuojama suma vos 100 EUR.
Šios emisijos pirminiame platinime galėjo dalyvauti kas tik norėjo (ar vertėjo – čia jau kitas klausimas), bet kas nespėjo, vėl, antrinėje rinkoje jų iš esmės negausi. Nors ši obligacijų emisija įtraukta į Nasdaq Baltijos First North rinką, jomis tiesiog niekas neprekiauja, rinkoje nėra likvidumo.
Bet yra smulkių emisijų, kurias smulkūs investuotojai gali įsigyti pirminio platinimo metu, o vėliau prekiauti antrinėje rinkoje.
Pavyzdžiui, 2024 m. kova platinta Storent Holding vieša 8,7 mln. eurų 2,5 metų trukmės obligacijų emisiją už 10% palūkanų normą. Įsigyti šių obligacijų pirminio platinimo metu buvo galima nuo 100 EUR. Prekyba šiomis obligacijos nors ir vangiai, bet vyksta ir antrinėje rinkoje.
Tačiau obligacijų įsigijimas antrinėje rinkoje yra komplikuotas dėl kelių priežasčių. Svarbiausia jau aptarta – dažniausiai tiesiog nėra jokio likvidumo, arba likvidumas menkas. Bid/ask spread neretai – didžiuliai, o dar komisinius reikia susimokėti. Todėl obligacijų įsigijimas pirminio platinimo metu man dažnai atrodo kaip logiškesnis sprendimas.
Šias galimybes, įsigyti įvairių kategorijų obligacijų pirminėje ir antrinėje rinkoje, aptarsiu plačiau.
3.2 Pirminė rinka
Kaip minėta, mažmeniniam investuotojui ne visos obligacijų emisijos prieinamos ir nevisos įdomios.
Iš keturių mano įvardintų obligacijų kategorijų dviejų kategorijų – (i) stambiausių įmonių obligacijos ir (ii) smulkių įmonių neviešai platinamos obligacijų – įsigyti pirminio platinimo metu, pirminėje rinkoje, yra sudėtinga arba iš vis neįmanoma.
Lieka dvi obligacijų kategorijos, prieinamos mažmenai pirminėje rinkoje – (iii) bankų subordinuotos obligacijos ir (iv) smulkių įmonių viešai platinamos obligacijos.
Bankų subordinuotos obligacijos
Ne visos Baltijos šalių bankų subordinuotų obligacijų emisijos yra prieinamos mažmeniniam investuotojui, bet tokių tikrai yra.
Pradžiai, tai negaliu nepaminėti, jog duomenis susirinkau iš BeMyBond kasmėnesinių naujienlaiškių, ačiū jiems už šį puikų darbą skaidrinant informaciją apie Baltijos obligacijų rinką.
BeMyBond naujienlaiškiuose galima rasti sąrašą Lietuvoje platinamų obligacijų emisijų, kai kurias Lietuvoje platinamas ne viešas emisijas ir dalį emisijų Latvijoje ir Estijoje, apie kurias skelbiama Nasdaq Baltic biržoje.
Iš šio sąrašo išrinkau vien tik Baltijos šalių bankų subordinuotų obligacijų emisijas ir tik tas, kuriose mažmeninis klientas realiai galėjo sudalyvauti su savo 1 000 – 10 000 eurų kapitalu.
Suradau penkias tokias, įvairiose Baltijos regiono šalyse veikiančių bankų 10 metų trukmės subordinuotų obligacijų emisijas, platintas per paskutinius metus. Šiose buvo galima įsigyti obligacijų su vidutiniškai 9% kuponu.
Verta pastebėti, jog dėl galiojančio bankų reguliavimo dažniausiai (turbūt) subordinuotos obligacijos yra išperkamos praėjus 5 metams, nes tokio tipo obligacijas pirmus penkis metus leidžiama skaičiuoti kaip banko kapitalą ar kažkas panašaus (tikrai nesu įsigilinęs į bankininkystės sektoriaus reguliavimą ir kapitalo skaičiavimo niuansus).
Todėl iš tikrųjų tai labiau 5 metų trukmės obligacijos, o ne 10 metų.
Smulkių įmonių viešai platinamos obligacijos
Galiausiai, pati skaitlingiausia kategorija ir įdomiausia kategorija, tai įvairių smulkių vietinių įmonių viešai platinamos obligacijos. Šių pirminiuose platinimuose dalyvauti lengviausia.
Kaip ir su subordinuotomis obligacijomis, remdamasis BeMyBond kasmėnesinių naujienlaiškių duomenimis, išrinkau įvairias smulkias viešas obligacijų emisijas, kuriose mažmeninis investuotojas realiai galėjo dalyvauti per paskutinius metus su truputėliu.
Į šį mano sudarytą sąrašą (neabejoju, kad kažką praleidau) pakliuvo 42 emisijos platintos nuo 2023 metų gegužės iki 2024 metų rugsėjo. Manau, visose jose mažmeniniam investuotojui, tokiam kaip aš, buvo galima sudalyvauti.
Suskirsčiau visas emisijas į finansų, NT, energetikos ir kitus sektorius.
Dauguma šių smulkių emisijų yra trumpos, metų ar dvejų trukmės iki išpirkimo.
Didžioji paskolų dalis išduota NT sektoriuje – iš viso 20 vnt. skirtingų emisijų (kai kurie emitentai išlaido daugiau nei po vieną emisiją).
Mano NT sektoriaus klasifikacija apima įvairias obligacijų emisijas skirtas konkretaus NT objekto vystymui (Sostinės Bokštai, Orkea, Sand Offices ir daugelis kitų), bet taip pat NT fondų obligacijas (LB Lords AB TEWOX obligacijos) ar nekilnojamo turto objektų valdymo bendrovės AB Agathum obligacijas.
Į finansų sektoriaus obligacijų kategoriją suplakiau tokias emisijas kaip vartojimo paskolų verslu užsiimančių įmonių emisijos (Eleving Group, Delfin Group), taip pat kitos finansų sektoriaus įmonių emisijos (Kreda kredito unija, Invalda INVL turto valdymo įmonė).
Energetikos sektorius apima įmones gaminančias saulės modulius ir pananašiai (Global BOD Group obligacijos) ar saulės energetikos projektų vystymo įmonė Sun Investment Group.
Tuo tarpu kategorija „kita“ yra labai plati. Joje yra įmonės, tokios kaip „INVL Baltic Sea Growth Fund“ valdoma FERN Group (inžinerinių paslaugų ir pramoninės statybos grupė), Storent Holdings (statybinės įrangos nuoma), Civinity (pastatų priežiūros paslaugos) ir kiti – nuo egzotiškesnių, tokių kaip Modus Group“ (valdo „CityBee“ prekės ženklą, užsiima įvairiomis kitomis veiklomis), Grenadi Group (prekyba juvelyrika), iki Fastlink (mobiliojo ir fiksuoto ryšio paslaugų operatorius).
Ką noriu pabrėžti, tai, jog apsiribojant viešai platinamomis smulkių įmonių obligacijomis, kurių lengvai įmanoma įsigyti pirminio platinimo metu, pasirinkimo tikrai netrūksta. Bent jau kalbant apie emisijų skaičių, nekalbant apie emitentų kokybę (apie rizikas kylančias tokių obligacijų prisipirkus šiame įraše nešnekėsiu, gal kada ateityje).
3.3 Antrinė rinka
Kaip minėta, yra du būdai įsigyti obligacijų: pirminio platinimo metu arba antrinėje rinkoje. Pastaruoju atveju obligacijos būtų įsigyjamos iš fizinių ar juridinių asmenų, kurie dalyvavo pirminiame platinime.
Tam tikrais atvejais, pavyzdžiui, kalbant apie stambiausių Baltijos regiono įmonių obligacijas, tai yra vienintelis būdas įsigyti tokių obligacijų, nors jų pirkimas antrinėje rinkoje dažnai nėra toks humaniškas ar logiškas.
Stambių įmonių obligacijų pirkimas antrinėje rinkoje
Aukščiau įvardintas mano sudarytas 42 obligacijų emisijų sąrašas, kurias lengvai galėjo įsigyti mažmeniniai investuotojai, daugiausia apima mažesnių ir neretai rizikingų įmonių skolos VP.
Bet gi yra ir stambesnių Baltijos regiono įmonių ir jų skolos VP emisijų, pavyzdžiui, Akropolis Group ar Ignitis. Šių beveik neįminama įsigyti pirminio platinimo metu, bet galima per įvairius tarpininkus vėliau, įvairių europinių biržų antrinėse rinkose. Štai, pavyzdžiui, kažką galima gauti per Interactive Brokers:
Čia galima įsigyti Akropolis Group obligacijų (ISIN XS2346869097) už 4,515% pajamingumą (YTM), kurios būtų išpirktos 2026 m. birželį, po kiek daugiau nei pusantrų metų.
Ar verta ? Aš galiu 18 mėn. trukmės indėlį kredito unijose padėti už tuos pačius 4,5%, tai tokių obligacijų pirkimo logikos didelės nėra.
Galima įsigyti Ignitis obligacijų (ISIN XS2177349912) už 3,969% YTM, kurios bus išpirktos 2030 m. gegužę, po kiek mažiau nei šešerių metų.
Bet kredito unijose už 60 mėnesių trukmės indėlį irgi galima gauti 4–4,5 % palūkanų, todėl ir Ignitis obligacijų įsigyti logikos didelės nėra.
Galima įsigyti Air Baltic obligacijų (ISIN XS2800678224) su 9,242% YTM, kurios bus išpirktos 2029 m. rugpjūtį. Tačiau pirminio platinimo metu, šių metų gegužę, šių obligacijų pajamingumas siekė 14,5%, o turbūt nėra taip, kad rizika nuo to laiko reikšmingai būtų sumažėjusi.
Iš esmės beveik visais atvejais, perkant stambiausių Baltijos šalių įmonių obligacijas antrinėje rinkoje per tarptautinius brokerius, tikėtina, kad uždirbti nepavyks, nes siūlomas pajamingumas nepaprastai mažas, ženkliai mažesnis nei buvo siūloma už tas pačias obligacijas pirminio platinimo metu.
Kai kurias tokias obligacijas galima įsigyti ir per šalyje veikiančius bankus, iš jų order book. Štai Šiaulių bankas kiekvieną dieną teikia įvairių obligacijų kotiruotes (praktiškai šio budo nesu išbandęs).
Tačiau siūloma grąža tokia baisi, kad nėra jokios logiškos tokius VP pirkti.
Pavyzdžiui, jeigu gerai suprantu Šiaulių banko pateiktas kotiruotes, tai galima įsigyti AB Ignitis Grupė obligacijų (ISIN XS1853999313), mokant 967,3852 EUR už vienetą (nešvari kaina), kadangi šių obligacijų kuponas 1,88%, bet perkama pigiau nominalios vertės, tai YTM grąža šių įsigijus siektų 2,76%. Bet perkant šias pačias obligacijas per Interactive Brokers YTM grąža siektų 3,459%.
Spėju (nebandžiau ir plačiau nesidomėjau) lygiai tokia pati situacija būtų bandant šias ir panašias obligacijas įsigyti per kitus šalyje veikiančius tarpininkus, pavyzdžiui, SEB ar Swedbank bankus. Kad ir kur tokių, stambių ir patikimų Baltic įmonių, obligacijų ieškoti – siūlomas pajamingumas mažas arba dar mažesnis.
Tie kas turite privačios bankininkystės paslaugą vietiniuose bankuose galite plačiau pakomentuoti, kokius quotes ir pirkimo sąlygas bankai ir tarpininkai siūlo bandant įsigyti įvairių patikimiausių šalies įmonių skolos VP over-the-counter būdu, iš jų order-book, kadangi pats nesu bandęs, gal ko nesuprantu šioje rinkoje.
Aš nematau jokios logikos pirkti patikimiausių Lietuvos įmonių obligacijas antrinėje rinkoje, nes grąža yra itin maža, o indėliai kredito unijose siūlo didesnę grąžą, o ir procesas yra paprastesnis.
Smulkių įmonių ir subordinuotų obligacijų prekyba per Baltic ir First North biržas
Bet yra dar keletas obligacijų tipų, kurių galima įsigyti antrinėje rinkoje. Nasdaq Baltic ir First North biržose galima įsigyti smulkių įmonių obligacijų ir bankų subordinuotų obligacijų.
Sudariau trumpą sąrašiuką obligacijų emisijų, kuriomis prekiauta per dviejų savaičių laikotarpį, 2024 10 07 – 2024 10 18 (iš viso buvo 10 darbo dienų), ir į sąrašą įtraukiau tas obligacijas, kurių bent vieną dieną per šias dvi savaites apyvarta siekė 10 000 EUR arba daugiau.
Mintis čia ta, jog jei net tokios apyvartos nėra, jei nėra nei vienos dienos per dvi savaites, kada už 10 000 EUR obligacijų suprekiauta, tai šios emisijos antrinė rinka yra mirus.
Gavau 27 skirtingų emisijų sąrašiuką, sudarytą iš 10 įvairių obligacijų ir 9 bankų subordinuotų obligacijų Nasdaq Baltic biržoje ir dar 8 emisijas First North biržoje.

Stulpeliuose “Kiekvienos dienos paskutinio sandorio “švari” kaina” nurodoma, kokia buvo tos dienos paskutinio sandorio kaina procentais nuo nominalo, neįskaičiavus sukauptų palūkanų.
Pavyzdžiui, spalio 7 d. paskutinis sandoris už Storent Holding obligacijas, kurios išleistos 2024-03-21, buvo įvykdytas už “švarią” kainą lygią 99% nuo nominalo vertės. Kadangi nominali šių obligacijų vertė 100 EUR, tai už 1 vnt. obligacijų buvo mokėta 99 EUR (plius sukauptos palūkanas).
Kalbant apie biržos aktyvumą, tai emisijų, kuriomis buvo prekiauta kiekvieną dieną nepaprastai nedaug – tik IuteCredit Finance ir Eleving Group obligacijomis ir LHV bei Inbank subordinuotomis obligacijomis, o net jeigu emisija prekiaujama, tai per dieną dažniausiai sudaromi 1-2 sandoriai.
Tačiau jei kalbant apie stambių įmonių obligacijų pirkimą antrinėje rinkoje tokiame sprendime logikos buvo mažai, nes siūlomas pajamingumas ženkliai mažesnis nei pirminio platinimo metu bei iš esmės nepaprastai žemas, tai smulkių įmonių obligacijos antrinėje rinkoje įkainotos logiškiau.
Ypač ne bankų subordinuotos obligacijos prekiaujamos artima nominalui verte, kuomet tai yra logiška (emisija išleista neseniai, pinigų kaina nepakito), kartais ir ženkliai pigiau ar brangiau, bet irgi dėl logiškų priežasčių.
Pavyzdžiui, emisijos, kurios išleistos nepaprastai seniai, mažų palūkanų aplinkoje, prekiaujamos su reikšminga nuolaida, nes kitaip siūloma grąža būtų neadekvati, lyginant su naujomis obligacijų emisijomis.
Kai kurios emisijos prekiaujamos su nuolaida, nes suprastėjo emitento kreditingumas, išaugo šių emisijų default riziką.
Kai kurios emisijos prekiaujamos su geroku antkainių (pavyzdžiui, LHV subordinuotų obligacijų su 10,5% kuponu emisija išleista 2023 09 29), nes pirminio platinimo metu šių paklausa pasiūlą viršijo keleriopai, daug kas nori tokių VP įsigyti antrinėje rinkoje.
Apibendrinant, norint įsigyti smulkių įmonių emisijų pirminis platinimas vis tiek dauguma atveju pasiūlys geresnę grąžą (nebent paklausa viršija pasiūla ir daliai norinčių obligacijas įsigyti to padaryti nepavyksta).
Bet antrinė rinka tokioms obligacijų emisijoms, kurias aš pavadinau smulkių įmonių obligacijų emisijos, kartais logiškas pasirinkimas, norint šių įsigyti.
Ypač įdomių galimybių gali atsirasti, jeigu kokios finansų ar ekonominės krizės metu atsirastų rinkos dalyvių, kurie šiuos skolos VP pardavinėtų už “išpardavimo” kainą.
4. Pabaigai
Baltijos šalių obligacijų rinką sudaro keletas skirtingų obligacijų tipų.
Pavyzdžiui, (i) stambiausių įmonių obligacijos, kurių neįmanoma įsigyti pirminėje rinkoje, bei nėra logikos pirkti antrinėje, grąža tiesiog per maža.
Taip pat įvairios (ii) smulkių įmonių ne viešai platinamos obligacijų emisijos, kuriose sudalyvauti turbūt įmanoma, bet sudėtingiau, spėju, reikia palaikyti glaudesnius ryšius su tarpininkais ir minimali suma, vėl spėju, turėtų siekti 10 000 EUR ir daugiau.
Bet iš kart prisipažįstu, šio būdo nesu bandęs ir tikrai galiu su savo spėjimais klysti.
Galiausiai, įmanoma įsigyti (iii) bankų subordinuotų obligacijų ir (iv) įvairių smulkių įmonių viešai platinamų obligacijų.
Tokių obligacijų pasirinkimas pirminėje rinkoje platesnis, bet kur geriau pirkti, pirminėje ar antrinėje rinkoje, priklauso nuo konkrečios emisijos, individualių investuotojo aplinkybių, komisinių ir investuojamų sumų dydžio.
Bet apie tai kitą kartą.
Žinoma, šiame įraše niekaip neliečiau esminio klausimo, iš esmės ar verta investuoti į šias obligacijas ir kokios grąžos galima tikėtis. Deja, šis klausimas nepaprastai sudėtingas ir pats nesu galutinai apsisprendęs.
Juokinga būtų manyti, kad kas investavo į 12 % kupono obligacijas uždirbs būtent 12 %, o tie, kurie pasirinko saugesnes emisijas su 7 % grąža, uždirbs tiek pat.
Kaip rodo dabartiniai šios rinkos neramumai, kuomet Integre Trans ar PlusPlus Capital obligacijas įsigiję investuotojai nesulaukia žadėtų pinigų srautų, obligacijų pirkimas gali atnešti ne tik pelną, bet ir nuostolį.
Pasirenkant Baltijos šalių įmonių obligacijų turto klasę reikėtų devynis kartus pamatuoti ir tik dešimtą – investuoti.
Įspėjimas:
Šiame įraše pateikiama informacija nėra ir neturėtų būti suprantama kaip investavimo rekomendacija. Straipsnyje pateikiama informacija yra bendro informacinio pobūdžio ir neturėtų būti naudojama investavimo sprendimams priimti.
Pateikiama informacija yra asmeninė autoriaus nuomonė, tai nėra skatinimas įsigyti minimas finansines priemones.
Autorius nėra kvalifikuotas investavimo konsultantas ir neturi licencijos teikti investavimo rekomendacijoms.
Autorius gali būti asmeniškai investavęs į straipsnyje minimas finansines priemones.
Pateikiama informacija yra nekomercinio pobūdžio. Tinklapio autorius neturi jokių sąsajų su finansinių priemonių leidėjais, negauna jokių reklamos ar partnerystės (angl. affiliate) pajamų.
Plačiau skaityti: Informacijos atskleidimas
Ačiū, labai informatyvu!
T.