Swedbank Robur fondai

Swedbank Robur fondai yra vienas populiariausių būdų investuoti į akcijas Lietuvoje, ypač reguliariai tam skiriant nedideles pinigų sumas.

Nors alternatyvų netrūksta – pirkti ETF per brokerį ar Revolut, yra SEB mikroinvestavimo paslauga, rinktis II ar III pakopos pensijų fondus. O kur dar šarlatanų brukamas apgaulingasis IGD (prasčiausias iš visų pasirinkimų).

Neturint daug žinių, pasirinkti tinkamiausią variantą investavimui gali būti sunku. Kas tie brokeriai? Kas tie ETF? Dažnam viskas atrodo painu ir neaišku.

Tuo tarpu Swedbank daugeliui lietuvių yra pažįstamas ir patikimas bankas. Užtenka kelių mygtukų paspaudimų ir tu jau investuotojas. Tačiau tai nėra vienintelis šio pasirinkimo privalumas.

Daugeliui tarptautiniai tarpininkai, su kuriais negali susikalbėti lietuviškai ar kurie neturi biuro Lietuvoje, kelia nepasitikėjimą.

Swedbank yra šalia, aptarnauja lietuvių kalba, o reikalui esant visada galima paskambinti arba apsilankyti padalinyje. Atsakymai į rūpimus klausimus pateikiami greitai ir patogiai.

Ir reputacija Swedbank puiki – tai patikimas ir stambus bankas, o ne koks offshore reguliuojamas noname brokeris. Šios priežastys prisideda prie Swedbank Robur fondų populiarumo Lietuvoje.

Pelnytai ar ne? Geras tai pasirinkimas – ar blogas? Apie tai šis įrašas.

Continue reading “Swedbank Robur fondai”

Akcijos iki mėnulio neskrenda

Šiuo metu rinkose yra toks nemažas dirbtinio intelekto sukeltas šaršalas.

Daug žmonių tikisi, kad dirbtinio intelekto technologijų revoliucija ne tik pakeis pasaulį, bet ir leis neblogą pinigą uždirbti investuojant į su dirbtiniu intelektu susijusias kompanijas.

Į klausimą „kur” dažniausiai mano matomas patarimas – investuoti į JAV akcijas, ypač magnificent seven, NASDAQ indeksą, robotikos ar dirbtinio intelekto ETF’us ir panašiai.

Nemaža dalis rinkos dalyvių tikisi, kad pastarųjų 15 metų JAV akcijų rinkų, ypač technologijų kompanijų, sėkmė gali būti pakartota ir ateityje.

Nuo 2010 m. pradžios iki 2024 m. pabaigos NASDAQ indekso, sudaryto iš technologijų kompanijų, metinė grąža siekė apie 20% eurais (apie 18% doleriais). Tuo tarpu S&P 500 indekso grąža buvo 16% eurais (apie 14% doleriais).

Aš visiškai sutinku su nuomone, kad AI ir kitos technologijos tikrai pakeis pasaulį – tuo neabejoju. Tačiau abejoju svajonėmis, kad pastarųjų metų JAV akcijų sėkmė gali būti pakartota.

Mano nuomonę lemia faktas, kad, remiantis daugelio šalių – JAV ir kitų – pavyzdžiais, ilgalaikėje perspektyvoje akcijos paprastai neuždirba daugiau nei 10%, nepriklausomai nuo technologinio progreso.

Štai kaip žmonijos istorijoje atrodė laikotarpis nuo 1903 iki 1969 metų:

1903 m. broliai Wrightai atliko pirmąjį skrydį lėktuvu, o 1969 m. pirmasis žmogus išsilaipino mėnulyje.

Šis vos 66 metų laikotarpis buvo pažymėtas daugybe naujų technologijų išradimų, kurie iš esmės pakeitė pasaulį.

Šis laikotarpis yra puikus pavyzdys, atskleidžiantis, kad nepaisant absoliučiai neįsivaizduojamo technologijų progreso, į mėnulį gali nuskristi tik žmogus, o ne akcijų kainos.

Continue reading “Akcijos iki mėnulio neskrenda”

Kas naujo Baltic akcijose

Prieš nepilnus metus investavau dalį portfelio į Baltijos regiono akcijas.

Man patiko, kad Baltijos šalių įmonės ne tik yra nepaprastai pigios, moka puikius dividendus, bet dar svarbiau – jų pelnai sparčiai augo.

Pavyzdžiui, nuo 2022 m. pabaigos iki 2024 m. pavasario OMX Baltic 10 indekso P/E rodiklis sumažėjo nuo 12,6 iki 7,2.

O svarbiausia – taip nutiko ne dėl to, kad krito indekso sudarančių kompanijų kainos (mažėjo P), bet dėl to, kad įmonių pelnai nepaprastai smarkiai išaugo (didėjo E). Plačiau šia tema rašiau įraše „Ar Baltijos šalių akcijos yra dirty cheap?“.

Tuo metu, 2024 m. pavasarį, kaip tik ieškojau naujų investicinių idėjų ir pagalvojau: kodėl gi ne? Kelis procentus savo portfelio įmečiau į OMX Baltic 10 indeksą sudarančias akcijas.

Laikas pasižiūrėti, kas per nepilnus metus pasikeitė.

Continue reading “Kas naujo Baltic akcijose”

Besivystančių rinkų akcijos

Investavimas pasižymi cikliškumu.

Ar pavyktų atspėti, kieno grąža pavaizduota grafike žemiau mėlyna linija? Esu įsitikinęs, kad be šio straipsnio antraštės pagalbos teisingų spėjimų būtų mažai.

Taip – tai tiesa.

Mėlyna linija žymi būtent MSCI Emerging Markets indekso grąžą, o raudona linija – JAV S&P 500 indekso rezultatus.

1999–2024 m. laikotarpiu MSCI Emerging Markets indekso metinė grąža eurais siekia 8,2% ir vos nežymiai atsilieka nuo S&P 500 indekso, kurio metinis rezultatas 8,5%.

Keista, ar ne? Nuostabiosioms JAV akcijoms, vedamoms technologijų kompanijų, išsiskiriančių neregėtu pelningumu, po dot-com burbulo sprogimo prireikė ketvirčio amžiaus, kad pavytų besivystančių rinkų akcijų indeksą.

Continue reading “Besivystančių rinkų akcijos”

Sveiki atvykę į 1968-uosius

Esu didelis akcijų turto klasės fanas ir pasyvaus investavimo filosofijos gerbėjas.

Manau, jog viena geriausių investavimo strategijų, kuria tik įmanoma sugalvoti, kuri lengvai įgyvendinama praktikoje – pirkti ir ilgą laiką laikyti pigų viso pasaulio akcijų rinką sekantį fondą, tokį kaip Vanguard FTSE All-World UCITS ETF.

Nuo 2011 m. didžiąją dalį savo portfelio visada laikiau akcijose. Niekada nė nemirktelėjau per visas krizes ir kritimus. Per 2020 m. COVID-19 recesiją buvau taip užsiėmęs kitais reikalais, kad šios net nepastebėjau. 2022 m. puikiai ir ramiai miegojau, nors rinkose siautė suirutė, o akcijų ir obligacijų turto klasės fiksavo nuostolius, dėka siautėjančios infliacijos.

Tačiau šiais metais pirmą kartą per savo investavimo karjerą pradedu jausti nerimą – atrodo, kad nothing makes sense.

Akcijos paprastai ilgą laikotarpį nebrangsta po 16% per metus – tai nėra normalu. Tuo tarpu JAV akcijos, kurių svoris šiuo metu viso pasaulio akcijų indekse apie 65%, tokiu tempu brangsta pastaruosius 15 metų.

Ar gali būti, jog šis balius baigsis baisiomis pagiriomis, skaudančia galva ir tuščiomis piniginėmis?

Continue reading “Sveiki atvykę į 1968-uosius”

Ar Baltijos šalių akcijos yra dirty cheap ?

Jau esu pora kart rašęs Baltijos šalių akcijų rinkų tema įrašuose OMX Baltic akcijų rolė portfelyje ir Baltijos akcijos.

Abiem atvejais neradau stiprių argumentų, kodėl Baltijos šalių akcijų rinką sudarančias kompanijas vertėtų įtraukti į savo portfelį.

Tačiau neseniai mano akį patraukė informacija, apie nepaprastai aukštą Baltijos šalių kompanijų dividendinį pajamingumą.

Savo LinkedIn paskyroje INVL fondų valdytojas Arvydas Jacikevičius dalinasi puikia informacija ir skaičiavimais Baltic stocks tema. Jo skaičiavimais Baltic akcijų dividendinis pajamingumas šiuo metu siekia net apie 6%.

Nors tikrai nesu “dividendinis investuotojas”, bei nėra nieko magiška su tais dividendais (plačiau mano nuomone šia tema skaityti Dividendų miražas), tačiau dividendinis pajamingumas yra vienas iš akcijų rinkos vertės matų.

O 6% dividendinis pajamingumas moderniais laikai reiškia vieną – akcijų rinka yra dirty cheap.

Man natūraliai pasidarė smalsu, kas nutiko nuo to laiko, kai šią rinką apžvelgiau paskutinį kartą, 2022 metų lapkritį.

Galbūt dabar jau yra logikos Baltijos šalių akcijoms vietos portfelyje paieškoti ?

Continue reading “Ar Baltijos šalių akcijos yra dirty cheap ?”

Investicinių portfelių pavyzdžiai

Į portfelio formavimą aš žiūriu kaip į keleto žingsnių procesą:

(i) Pirmiausia – pasirenkamos investavimui tinkamos turto klasės, (ii) tuomet įvertinama galima šių turto klasių grąža ir rizika, (iii) stengiantis rizikas diversifikuoti suformuojamas investicinis portfelis.

Pirmas žingsnis yra ganėtinai lengvatas, bet antrasis – sunkiai įgyvendinamas praktikoje, todėl, kuomet nukeliauji iki trečiojo žingsnio – jau sunku susigaudyti kuo užsiimi.

Štai kodėl pilna įvairiausių skirtingų portfelio sudarymo strategijų.

Kadangi niekas nežino kur investuoti geriausia, nei kur grąža didžiausia, nei rizika mažiausia, dauguma atvejų portfelio formavimas labiau primena ne mokslą, bet meną, kuomet svarbiausia, jog galutinė keverzonė nediorgintų kiekvieną kartą portfelio ataskaitą akimis permetus.

Šiame įraše apžvelgsiu keletą populiariausių Lietuvoje ir pasaulyje portfelio sudarymo strategijų.

Continue reading “Investicinių portfelių pavyzdžiai”

Kaip sudaryti savo investicinį portfelį

Dažnas skirtumas tarp individualių ir profesionalių investuotojų, tai jog individualių asmenų portfeliuose vyrauja chaosas.

Blaškomasi tarp dividendinių ar technologijų kompanijų akcijų, užsiperkama kas tuo metu ant bangos, ar šiaip skamba viliojančiai – čia šiek tiek P2P ar aukso, o gal net žaliavų, kitą mėnesį, nuotaikai pasikeitus, pozicijos irgi kinta.

Plano, strategijos ir logikos nebuvimas lemia dažną aktyvią prekybą, elgesio klaidas, emocijas kuomet rinkos svyruoja, bei jokio aiškumo galvoje – ką, kur ir kodėl darau.

Šiame įraše aš pabandysiu papasakoti, kaip aš įsivaizduoju portfelio formavimą, šio proceso logiką ir žingsnius.

Į portfelio sudarymą aš žiūriu kaip į kelerių žingsnių procesą:

(i) Pasirenkamos investavimui tinkamos turto klasės, (ii) įvertinama galima grąža ir rizika, (iii) atsižvelgiant į kiekvieno asmenines savybes ir poreikius sudaromas diversifikuotas (arba ne) portfelis.

Continue reading “Kaip sudaryti savo investicinį portfelį”

Lietuviškųjų “profesionalių” investuotojų rezultatai

Ilgiau skaitantys mano įrašus jau turėjo pastabėti, jog, kalbant apie akcijų turto klasė, aš esu didelis pasyvaus investavimo šalininkas ir menkai tikiu įvairių asmenų gebėjimais aplenkti rinkos vidurkį.

Šiuo metu rašau įrašą apie tai, kodėl individualūs investuotojai atsilieka nuo rinkos vidurkio. Berašant kilo mintis užmesti akį kaip sekasi Lietuvos profesionaliems investuotojams, valdantiems įvairius akcijų fondus.

Nusprendžiau patikrinti, ar įvairūs Lietuvoje valdomi akcijų investiciniai fondai lenkia rinkos vidurkį.

Gi įvairiose konferencijose Lietuvoje investavimo tema pagrindinis patarimas yra stock pickinti ir investuoti į aktyviai valdomus fondus, kurie stengiasi rinkos vidurkį aplenkti.

Matyt todėl, kad Lietuvos rinkoje veikiantiems profesionaliems investuotojams puikiai sekasi ?

Rašant šį įrašą iš pradžių juokiausi, nes negi gali įvairių fondų rezultatai būti tokie blogi…

Vėliau baisu darėsi, gi dalis apžvelgtų fondų yra III pakopos pensijų fondai !

Lietuvos akcijų fondų rezultatai pats geriausias įmanomas įrodymas, jog aktyvus investavimas neveikia, geriau rinktis pasyvų indeksą sekantį fondą.

Continue reading “Lietuviškųjų “profesionalių” investuotojų rezultatai”

2023-ieji: Buliaus metai

2022-ųjų spalva buvo raudona, tais metais krito visos rinkos, visos turto klasės, o saugios užuovėjos rasti buvo neįmanoma.

2023-ieji metai absoliučiai priešingi, viskas žaliavo.

Pagaliau buvo galima uždirbti, o daugiausia uždirbo tie – kurie rinkosi rizikingiausias turto klases.

Naujus metus rinkos dalyviai pasitinka optimistiškomis nuotaikomis, palūkanų normos siaubo nebevaro, infliacija – pamirštama tema.

Nors kažkokios didelės euforijos rinkose nėra, panašu, grįžtama į “business as usual” rėžimą.

Continue reading “2023-ieji: Buliaus metai”