Esu didelis akcijų turto klasės fanas ir pasyvaus investavimo filosofijos gerbėjas.
Manau, jog viena geriausių investavimo strategijų, kuria tik įmanoma sugalvoti, kuri lengvai įgyvendinama praktikoje – pirkti ir ilgą laiką laikyti pigų viso pasaulio akcijų rinką sekantį fondą, tokį kaip Vanguard FTSE All-World UCITS ETF.
Nuo 2011 m. didžiąją dalį savo portfelio visada laikiau akcijose. Niekada nė nemirktelėjau per visas krizes ir kritimus. Per 2020 m. COVID-19 recesiją buvau taip užsiėmęs kitais reikalais, kad šios net nepastebėjau. 2022 m. puikiai ir ramiai miegojau, nors rinkose siautė suirutė, o akcijų ir obligacijų turto klasės fiksavo nuostolius, dėka siautėjančios infliacijos.
Tačiau šiais metais pirmą kartą per savo investavimo karjerą pradedu jausti nerimą – atrodo, kad nothing makes sense.
Akcijos paprastai ilgą laikotarpį nebrangsta po 16% per metus – tai nėra normalu. Tuo tarpu JAV akcijos, kurių svoris šiuo metu viso pasaulio akcijų indekse apie 65%, tokiu tempu brangsta pastaruosius 15 metų.
Ar gali būti, jog šis balius baigsis baisiomis pagiriomis, skaudančia galva ir tuščiomis piniginėmis?
Per didelis optimizmas dėl ateities
Tas begalinis optimizmas, tvyrantis akcijų rinkose, man vis sunkiau suvokiamas. Viskas, ką žinau apie investavimą, rėkte rėkia, jog JAV akcijų rinka šiuo metu yra ne racionaliai įkainota, o ekstremalaus optimizmo fazėje.
Akcijos įkainotos taip, jog nėra jokio margin for error, o investuotojai galimą teigiamą AI technologijų sukeltą poveikį ekonomikai ir kompanijų pelnams vertina ne kaip vieną iš galimų ateities scenarijų, bet kaip šimtaprocentinę tikimybę. O kas, jei taip nenutiks?
Ekonomikos kartais patiria svyravimus, kompanijų pajamos krenta, maržos traukiasi ir pelnai ištirpsta. Kas jeigu ateinančius dešimtmečius JAV kompanijų pelnas nebebus toks nuostabus?
Šią savaitę sudalyvavau „Finansinės laisvės forumas 2024“ konferencijoje, kurioje vienas iš pranešėjų buvo paskutinių metų Lietuvos fondų valdytojų žvaigždė – Ilja Laurs.
Ilja Laurs savo prezentacijoje teigė, kad AI bumas ir revoliucija yra garantuoti, o šio sektoriaus, ypač JAV kompanijų, akcijų grąža bus milžiniška. Po šios prezentacijos pristatymo Ilja Laurs moderatorius paklausė: „Kas galėtų nutikti, kad tavo spėjimas būtų klaidingas?“ Ilja atsakymas iš esmės buvo toks: „Jei tik nekils trečiasis pasaulinis karas, aš būsiu teisus, o ši AI revoliucija – garantuota.“
Rimtai? O kas, jei tiesiog klysti dėl ateities scenarijų, kaip dauguma žmonių dažniausiai klysta spėdami ateitį? Kas, jeigu taip ir nebus sukurta pakankamai revoliucinių paslaugų ir produktų AI pagrindu? Arba šių kompanijų kainos dabar jau daugiau nei pakankamai aukštos, todėl grąža ateityje bus nepakankama? Arba revoliucijas sukurs kitos kompanijos, kurių akcijomis šiuo metu nėra prekiaujama biržoje, o dabartinių kompanijų vertės dėl to kris? O jei ekonomikos nuosmukis… drebėjimas San Franciske… Trumpo tarifai ir t. t.?
O kas, jeigu… Čia galima įrašyti šimtus ir tūkstančius kitų galimų ateities scenarijų, kurių pasekmė būtų prasta akcijų rinkų grąža, AI technologijų revoliucijos pažadų neįgyvendinimas.
Man atrodo, kad toks optimistinis požiūris šiuo metu nėra vieno asmens nuomonė, bet rinkoje dominuojantis nusiteikimas. Pesimistai, po 15 metų, kai jų prognozės nepasitvirtino, o rinka toliau šuoliavo vedama technologijų kompanijų, seniai prarado savo pinigus ir karjeras. Naujasis technologijų burbulas jų balsus užgožė. Akcijų rinka nebėra įvairialypę nuomonę turinti asmenų grupė, bet religinga minia, turinti vieną dievą.
Pamirštamas faktas, jog rinkos ir ekonomika yra cikliškos, o ateities scenarijai – nenuspėjami. Dažnai tai, ko visi tikėjosi, tiesiog nenutinka. Dar dažniau nutinka nelaimės, kurių niekas nesitikėjo.
Sveiki atvykę į 1968-uosius
Kaip tik vakar klausiau puikaus Stray Reclections paskutinio podcasto pavadinimu “Invest like it’s 1968“, kuris ir paskatino šį įrašą.
Stray reflections autorius Jawad Mian, remdamasis žymia knyga “The Go-Go Years: The Drama and Crashing Finale of Wall Street’s Bullish 60s“, bando įžvelgti paraleles tarp vadinamosios „Go-Go eros“ – 1960-ųjų JAV akcijų bulių rinkos – ir dabartinės situacijos akcijų rinkoje.
O panašumų tarp šių erų tikrai nemažai.
“Go-Go eros” JAV akcijų rinkos grąža 1962–1968 m. laikotarpiu buvo apie 15% per metus. Tačiau kilimas aukštyn nebuvo visiškai nuoseklus – pasitaikė tam tikrų sustojimų.
JAV akcijos pasiekė vieną piką 1966 m., tada prasidėjo šešerių mėnesių trukmės meškų rinka, kai akcijos koregavosi apie 25% (po šios meškų rinkos JAV recesijos irgi nebuvo). Vėliau akcijų rinkos pradėjo kilti aukštyn iki pat 1968 m. pabaigos.
Galiausiai, kai bulių rinka visiškai išsikvėpė, JAV akcijų patyrė vieną prasčiausių kelerių metų epizodą istorijoje. Nuo 1968 m. lapkričio iki 1970 m. liepos S&P 500 indeksas krito -30%. Tuomet, po trumpo atokvėpio, nuo 1972 m. gruodžio iki 1974 m. rugsėjo sekė antroji meškų rinka, kuomet S&P 500 vėl krito, šį kartą -43%.
Šios 1960s eros paralelių su dabartinėmis aplinkybėmis akcijų rinkoje sunku nepastebėti. Panašiai ir dabar, po 2022 m. trumpos meškų rinkos, po kurios taip pat neįvyko daug kam laukta recesija, JAV akcijų rinka vėl spurtavo aukštyn. Kuo šis kilimas baigsis? Ar pavyks šį kartą reikšmingo kritimo išvengti ?
Įdomu tai, kad 1960s Warren Buffett jau aktyviai investavo, buvo įkūręs Buffett Partnership Ltd. investicinę kompaniją. Šią kompaniją žymusis investuotojas uždarė būtent 1969 m. ir grąžino investuotojams pinigus, nes nebematė gerų investicinių idėjų rinkoje. Vėliau po kelerių metų grįžo vėl į rinkas aktyviau investuoti.
Panašiai ir dabar, Warreno Buffetto vis dar valdomos Berkshire Hathaway investicinės bendrovės pinigų rezervas didžiausias istorijoje, Buffetas laukia, šiuo metu galimybių kur sėkmingai investuoti neranda.
Jei norite dar daugiau paralelių tarp šių laikų ir 1968-ųjų išgirsti, rekomenduoju paklausyti jau minėtą podcastą „Invest like it’s 1968“. Šis – trumpas ir informatyvus, tikrai vertas jūsų laiko.
Ką daryti?
Visų pirma, ką daryti kitiems, aš tikrai nepatarinėju. O jeigu savo sprendimus priimate remdamiesi anoniminio blogerio rašinėliais internete – gal vertėtų rimčiau apgalvoti savo investavimo strategiją.
Čia tik mano asmeninės mintys, ką būtų galima daryti, jei pats būčiau vienoje ar kitoje situacijoje, o ne investavimo rekomendacija ar patarimas, kaip kam nors iš tiesų elgtis.
Tiems, kas investuoja ilgam laikotarpiui, taupo pensijai ar kitoms išlaidoms, kurias reikės padengti po dešimties ar daugiau metų, vargu ar išmintinga ką nors daryti apskritai.
Pavyzdžiui, jeigu kas mėnesį investuoji po kelis šimtus eurų į kokį viso pasaulio akcijų rinką sekantį fondą, tai puiku – daryk taip ir toliau. Jeigu rinkas ištiktų iš tiesų prastas periodas, naujos investicijos būtų puikiomis kainomis, o ilgalaikė grąža – nuostabi. Periodinis investavimas yra geriausias vaistas visoms rizikoms valdyti.
Galiausiai, kiekvienais metais internete pilna daugybės pranašysčių, kuriose interneto mesijai savo neabejotinomis įžvalgomis prognozuoja akcijų rinkų griūtį. Dauguma tokių asmenų 999 kartus iš 1000 tiesiog klysta. Tai gal ir aš esu tik dar vienas lunatikas interneto platybėse?
Tačiau mano, kaip internetinio lunatiko nuomone, rizikų tikrai yra. Ypač tiems, kurių jau didžioji dalis per gyvenimą planuojamų atlikti investicijų jau atlikta. Taip pat tiems, kurių investavimo pajamos jau yra pagrindinis pragyvenimo šaltinis.
Panašiai, jeigu taupoma kokiam konkrečiam stambiam pirkiniui už metų ar kitų – tuomet šiuo metu akcijų rinka atrodo kaip niekada pavojinga.
Ką daryti ?
Diversifikacija – šiuo klausimu yra pats geriausias sprendimas. Galbūt verta svarstyti diversifikuoti portfelį mažinant JAV akcijų svorį arba rinktis kitas, aukšta grąža pasižyminčias turto klases, tokias kaip P2P.
Istorija moko, jog nepaprastai sunku numatyti akcijų rinkų korekcijas. Strategija, kai bandoma parduoti akcijas bulių rinkos viršūnėje ir išlaukti meškų rinką su grynaisiais pinigais kišenėje, beveik niekada neveikia. Todėl pereiti vien į cashą net ir dabar vis tiek skamba kaip prasta mintis.
Bulių rinka gali tęstis gerokai ilgiau, nei tikėjaisi, o kada iš grynųjų pinigų grįžti į akcijas – klausimas, į kurį niekada neturėsi tikslaus atsakymo. Net jeigu ir pavyktų atspėti, kad akcijų rinka koreguosis, ką daryti, kada investuoti vėl į akcijas? Kai šios bus kritusios 10%, 20% ar 30%?
O kas jeigu toks laikas niekada neateis, pasirodys, kad aš klydau, akcijų rinkų indeksai toliau augs, žemiau dabartinio taško niekada daugiau nebegrįš ?
Ką darau pats
Daug klausimų – atsakymų, kaip visada, mažai. Aš ne Ilja Laurs, neturiu krištolinio rutulio, kuriame aiškiai matyčiau ateitį. Gal trūksta kokio nors Elono Musko čipo smegenyse.
Asmeniškai kol kas visiškai nieko neketinu daryti, nes 2024 m. pradžioje jau reikšmingai sumažinau JAV akcijų alokaciją, todėl nuo didžiausių rizikų jau kiek esu apsisaugojęs.
Ką padariau, tai panašiai, apie kokia galimybę minėjau aukščiau – iškeičiau dalį JAV akcijų į kitas, nemažu pelningumu pasižyminčias turto klases.
Toliau, bent jau iki šių metų galo, mano rankos šiek tiek surištos. Jei parduočiau dar daugiau JAV akcijų, reikėtų mokėti per daug GPM mokesčių valstybei.
Įdomu, jog kaip tik nuo kitų metų pradžios turėtų įsigalioti investicinės sąskaitos mechanizmas, kuris, jei viską teisingai suprantu, leistų lengviau vykdyti pokyčius portfelyje, išvengiant turimo investicijų vertės prieaugio apmokestinimo.
Galbūt kitų metų pradžioje dar labiau sumažinsiu JAV akcijų dalį. Tikiuosi, kad iki to laiko bulių rinka nesibaigs. 🙂
Įspėjimas:
Šiame įraše pateikiama informacija nėra ir neturėtų būti suprantama kaip investavimo rekomendacija. Straipsnyje pateikiama informacija yra bendro informacinio pobūdžio ir neturėtų būti naudojama investavimo sprendimams priimti.
Pateikiama informacija yra asmeninė autoriaus nuomonė, tai nėra skatinimas įsigyti minimas finansines priemones.
Autorius nėra kvalifikuotas investavimo konsultantas ir neturi licencijos teikti investavimo rekomendacijoms.
Autorius gali būti asmeniškai investavęs į straipsnyje minimas finansines priemones.
Pateikiama informacija yra nekomercinio pobūdžio. Tinklapio autorius neturi jokių sąsajų su finansinių priemonių leidėjais, negauna jokių reklamos ar partnerystės (angl. affiliate) pajamų.
Plačiau skaityti: Informacijos atskleidimas
Ačiū!
Ray Dalio irgi jau senokai nuolat kalba, kad viskas labai netvaru ir kad sekanti krizė bus tokia visą griaunanti, kokios dar nebuvo. Nes begalinis godumas ir rožinis optimizmas veda į prąžūtį.
Aš kažkiek niekaip Ray Dalio nesekiau ir kiek tekę šio klausyti taip ir jo kulto nariu netapau. Bet žinau, jog daugybę išmanių investuotojų jo darbuose išminties randa, tai ką aš žinau, gal aš ko neįžvelgiu.
Kas dėl pasaulio pabaigos prognozių, tai, kaip minėta straipsnyje, pilna internetuose tokių prognozuotojų, bet menka tokių prognozių nauda.
Aš pats tikrai neprognozuoju pasaulio pabaigos ar mega ekonomikos kracho. Tiesiog manau, jog yra didelė rizika, jog artimiausio dešimtmečio laikotarpiu JAV akcijų rinkų grąža bus iki 5% per metus, bei galimai, teks didesnį per pastaruoju metu volatilumą patirti.
Geros mintys. Klausimas – ar indeksiniai ETF’ai nedaro įtakos kainos palaikymui šiuo metu ir vis pušiną rinką į viršų? Jūsų minėtu laikotarpiu jų dar nebuvo berods. Dabar indeksiniai ETF’ai stupid simple proporcingai perką viską nesigilindami į FA, TA, inside info. Pinigų masė rinkoje didžiulė, žmonės vis labiau įdarbina santaupas VP rinkoje. Toks megalodonas kaip Buffetas su Apple didžiuliu share’u sugeba mažintis poziciją nenumušdamas kainos, nes viską susiurbia galimai tie patys fondukai. Klausimas ar indeksinius fondukus turintys asmenys greitai išeidinės iš pozicijų papurčius medį, nes čia ne spekuliantai gi. Indeksinis ETF turėtų būti koncervatyvi investavimo priemonė, kur žmonės nedaro staigių pokyčių.
Anyway, pats žiūriu ir nesuprantu nieko. Didinuosi portfelyje share’ą pinigų srautą generuojančių pozicijų: obligacijų, REIT’ų, keletos kitų dividendus mokančių kompanijų. Ir tas pats Berkshire yra, nes jei netyčia kas nutiks rinkose pasinaudos situacija 🙂
Jeigu pinigai plaukia į S&P500 ar NASDAQ, tai pušina rinką į viršų, tik kad indeksai neturi įtakos kiek vieno ir to paties indekso kompanijos vertos lyginant viena su kita. Pavyzdžiui, kaip reliatyviai NVidia brangus palyginti su kokiu Coca Cola.
Istoriniai duomenys, aišku, yra reikšminga, bet man asmeniškai trūksta platesnio pasvartymo. Mano požiūriu praleidžiama daug kitų duomenų – pinigų kiekis rinkoje, demografija, geopolitika ir t.t.
Dauguma atveju paversti monetarinės politikos pokyčius, ar geopolitikos įvykių spėliojimą, sėkminga investavimo strategija – beveik niekam, arba niekam, nepavyksta. Todėl šių dėmenų vertinimas daugiau mažiau laiko švaistymas.
Tačiau demografija būtų nepaprastai įdomi tema ir man, jeigu rasčiau gerą šaltinį kuris nagrinėja galimą demografinių veiksnių įtaką busimai akcijų rinkų raidai – būtinai pasidalinčiau. Bet tokio nežinau …
Tas pats Laurs tai aiskina paprastai – siuo metu zveriskai kyla nasumai, algos taip sparciai nekyla. Tai va tas pakiles nasumas ir nuseda pas tuos, kurie piniga turi, kitaip tariant imonese.
Visada viskas įmanoma, bet tai tik vienas iš daugelio įmanomų ateities scerarijų.
Tas “žvėriškai” tai 2023 m. 2,7%, vs 2004-2022 m. vidurkis 1,5%, bet net ir tas pastarųjų metų padidėjimas nebūtinai ką nors bendra turi su AI:
Net jeigu našumas kiltų dėl AI įrankių, nebūtinai tai lemtų aukštą akcijų rinkų grąžą. Pavyzdžiui, AI gali pasirodyti tiesiog prastas verslas, arba ne dabartinės kompanijos pelnus uždirbs, arba dabartinės kompanijos, bet akcijų kainos jau per didelės ir visi būsimi pelnai ir dar daugiau jau įskaičiuota į kainą.
Pavyzdžiui, tokia kompanija Cisco buvo dot-com burbulo žvaigždė. Tuomet akcijos kaina krito ir tokį pat lygį pasiekė tik po ~20 metų. Nepaisant to, jog kompanijos pardavimai ir pajamos sėkmingai augo visą 20m laikotarpį! Tiesiog rinka per daug tikėjosi.
Galiausiai, produktyvumas irgi augo greičiau 1994-2004 m. laikotarpiu, 2,9% per metus, tas nesutrukdė dot-com burbului susprogti.
Kritika, rodosi, pelnyta, kiek nesuraminote, bet na ką, DCA ir tiek.
Skamba kaip puiki strategija, be jokios ironijos.
Visiems, kurie ketina nuolatos papildyti sąskaitą naujomis pinigų infekcijomis ir investuoti į viso pasaulio akcijų indeksą dar artimiausius 10+ metų nėra jokios reikšmingos svyravimų rizikos.
Nes jeigu rinka kris, “nauji” pinigai būtų investuojami į gerokai atpigusią akcijų rinką.
O bet koks bandymas nukrypti nuo rinkos svorių, valdyti riziką parduodant dalį akcijų, pats savaime yra toks rizikingas sprendimas, jog kur kas geriau su DCA strategiją viską pralaukti.
Čia tik bėda ta, jog jeigu jau esama pinigų nusiėmimo fazėje, o JAV akcijos kristų, tada jau įsijungia sequence of return rizika.
Pavyzdžiui Nvidia P/E šiai dienai 54, tai kuo čia paremta kaina? Tik begalo optimistine nuotaika.
Jau geriau įsigysiu kaip kiti sako nuobodžią Baltijos šalių akciją su P/E nesiekiančiu 10 ir dar išmokančia 5% dividendų.
Aš tik pabrėžčiau skirtumą tarp vienos kompanijos optimistinio rinkos vertinimo ir situacijos, kuomet visa rinka vertinama optimistiškai (kaip mano manymu yra dabar).
Nes visada bus rinkoje kompanijų, kurių ateities pelno augimui bus neįtikėtinai geri, todėl dabar jos tikrai vertos kosminių P/E rodiklių reikšmių.
Pavyzdžiui, 2012 metais Facebook IPO metu šios kompanijos P/E buvo apie ~100, nuo to laiko Facebook akcijos metinė grąža siekia ~25% per metus. O kompanijos uždirbamas pelnas nuo 2012 m. augo irgi kosminiu tempu, todėl čia tikrai negalima sakyti, jog kažkoks burbuliukas buvo.
Viena kompanija dešimtmečius gali augti nepaprastai sparčiai ir iki savo kosminio pradinio vertės įverčio “išaugti”.
Bet visa akcijų rinka negali, ypač jei ji didelė, kosminiu greičiu augti amžinai. Nes kosminį augimą pateisina tik kosminis pelno augimas.
Bet negali JAV ekonomika ir šioje veikiančių įmonių pelnai amžinai augti 4x greičiau už likusio pasaulio ekonomikas ir šių šalių įmones, nes didelė dalis JAV kompanijų pelno uždirbama užsienyje, ekonomika nėra apribota šalies sienomis.
Tik tokių kaip Facebook istorijų turbūt nėra labai daug, galėjo atsirasti naujas socialinis tinklas ir šiandien jo jau niekas net neprisimintų.
Ir dar grėsmingiau už JAV akcijas atrodo kriptovaliutos. Kosminė kaina už orą, kas bus jei šitas burbulas sprogs? Ir dar įdomiau kieno kišenėje nusės tie pinigai?
Vertė ir pinigai skirtingi dalykai.
Pavyzdžiui, šiuo metu Dogecoin kapitalizacija yra 61 mlrd. JAV dolerių. Bet nėra taip, jog tokia suma būtų kada nors išleista už šios kripto įsigyjamą.
Pavyzdžiui, jeigu aš sukursiu 1000 vnt. naujų kripto žetonų, tai jų kapitalizacija lygi nuliui, nes niekas niekada nėra nei vieno dolerio už šiuos sumokėjęs.
Bet jeigu aš ką nors įtikinsiu įsigyti 10 vnt. šių žetonų po $100 už vnt., tai šios kripto kapitalizacija bus lygi iš viso išleistam žetonų kiekiui padaugintam iš paskutinės rinkos kainos. Arba:
1 000 * 100 = $100 000
Taigi, tokiu atveju kapitalizacija yra 100 tūkst. dolerių, nors realių pinigų kada nors kripto įsigyti buvo išleista tik $1000. Todėl jeigu ši mano sukurta valiuta būtų bevertė, tik labai nedaug pinigų kažkur nusėda. Dauguma atvejų sudega popierinė vertė.
Taip, bet popierinė vertė sudega tam kas prieš 10 metų bitcoin pirko ir laikė, kas perka šiandien degtų jau realūs ir nemaži pinigai.
Fiat irgi orine verte bet ir bufetas laiko. Btc bent turi ribota kieki, fiat net to neturi. Tai as mastau kad per mažai matyt i btc investaves.
Nesu BTC hateris, bet nereikėtų maišyti valiutos ir skaitmeninio turto.
Jeigu valiutos vertė būtų “orinė”, tai šios iškeisti į prekes ir paslaugas nebūtų įmanoma. Tuo tarpu kas turi BTC, tai savo turimų BTC vertė matuoja būtent ta “orine” valiuta.
Faktas, kad kažkoks daiktas, skaitmeninis ar ne, yra riboto kiekio, nebūtinai reiškia, kad toks daiktas turi vertę.
Jeigu aš nubraižysiu kokį paveiksliuką ant drobės, tai bus vienetinis kūrinys, bet dėl to netaps vertingas.
Tačiau jei Elon Musk pasakytų, koks gražus paveiksliukas, apie mano “kūrinį”, šis staiga taptų vertas bent 1 mln. $$$, nes rinkoje, žmonių minioje, pasikeistų “nuomonė”, apie mano kūrinį.
Kadangi BTC vertę lemia absoliučiai tik rinkos “nuomonės” kaita, šio aktyvo aš iš vis nepavadinčiau investicija. Tai gryna ir absoliuti spekuliacija, kad rinkoje su laiku atsiras daugiau žmonių, norinčių daugiau už BTC valiutos mokėti.
Kas gali nutikti, bet gali ir ne.
“Jeigu valiutos vertė būtų “orinė”, tai šios iškeisti į prekes ir paslaugas nebūtų įmanoma.”
tai jei crypto butu “orine” tai jos irgi iskeist i prekes ir paslaugas nebutu imanoma. Nu suprantu maximoj neatiskaitysi tiesiogiai, reik pirma i eurus issikeist. Ir turbut yra kazkokiu istaigu kurios automatiskai iskeis tiek kiek tau reik kai kortele brauksi maksimoj.
Nu bet lygiai taip pat ir doleriais maximoj neatsiskaitysi, pirma juos turi i eur issikeist 🙂
tai as nesuprantu kodel viena orine kita jau ne orine 🙂
“Kadangi BTC vertę lemia absoliučiai tik rinkos “nuomonės” kaita, šio aktyvo aš iš vis nepavadinčiau investicija. ”
tai ir su tradicine valiuta tas pats. Jei rinka mano kad ji nebeverta nieko tai ir nebeturi vertes. Pvz kaip sovietu sajungos rublis. Nu nebent dabar sendaikciu turguj ji turi kazkokia istorine verte.
BTC vertė “orinė” ta prasme, jog tai lyg kolekcinis daiktas, kurio vertė kyla ne iš naudos, gautos daiktą naudojant, bet iš vilties, jog kažkas po kurio laiko nupirks šį daiktą už didesnę kainą. Lygiai kaip kolekcinis vynas, paveikslai ar antikvariniai briliantai.
Bet “orinė” vertė (aš sakyčiau vertė kylanti iš minios nuotaikos) nereiškia, kad tos vertės nėra. Tiesiog tą vertę ateityje apspręs ne reali daikto teikiama nauda, bet minios nuotaikų kaita.
Aš visiškai galiu įsivaizduoti pasaulį, kuriame ir toliau BTC kaina kils ir išliks didelė ateinančius kelis šimtmečius. Lygiai kaip galiu įsivaizduoju scenarijų, jog per ateinančius metus BTC kaina kris iki niekinės.
Kuris iš šių scenarijų taps realybę – galiu tik spekuliuoti.
Valiuta, tuo tarpu, turi vertę ne todėl, jog kažkas spekuliuoja valiutos kainomis ateityje. Pagrindinė valiutos funkcija leisti lengvai vienų ekonomikoje veikiančių asmenų sukuriamą vertę iškeisit į kitas. Dar viena funkcija – a unit of account. Kad būtų galima sukuriamų prekių ir paslaugų vertę skaičiuoti.
Trečioji funkcija – vertės išsaugojimo, turi dar ir laiko dimensiją. Kad dabartinės fiat valiutos laikui bėgant nuvertėja, tai, sakyčiau, yra “a feature, not a bug”.
Valiuta yra “išradimas”, ankščiau šis “išradimas” buvo kiek kitos, kai auksu paremtos valiutos galėjo ir nenuvertėti. Dabar valiutos savybės pasikeitė. Dabartinė valiuta geriau nei senosios saugo vertę trumpuoju laikotarpiu, bet nuvertėja ilguoju.
Tačiau net kai auksas buvo valiuta, ir auksu paremtos valiutos, dauguma atvejų daugumos asmenų lūkestis auksą perkant nebuvo tikėtis, jog įsigydamas auksą ir šį laikydamas tapsiu turtingas, kaip daugumos BTC pirkėjų.
Galiausiai valiutos vertė, didele dalimi, kyla iš to, jog visuomenėje ši priemonė būtent ir yra naudojama kaip valiuta. Šis susitarimas neatsiranda iš niekur, paremtas ir “primestas” galios centrų (visuomenės ir visuomenę valdančių asmenų), per įvardijimą kokia priemone turi mokesčius mokėti ir fizinės jėgos naudojimą šių prievolių vengiant.
Apibendrinant, aš nesakau, kad BTC bevertis, ar kita kripto.
Tik tai, kad ir per kokią prizmę žiūrėtum, nėra valiuta.
Bet kas yra ir kas nėra pinigai labai daug asmenų turi visiškai skirtingas nuomones, tai jūs galite turėti savo, aš savo, ir abu rasim geros kompanijos, kuri mums pritars 🙂
Rekomenduoju paskaityti knygą “The Price of Peace“. Ši knyga tai John Maynard Keynes biografija. O Keynes būtent ir gyveno tuo metu, kai iš aukso standarto buvo pereita prie fiat valiutų. Ne tik gyveno, bet ir prisidėjo prie šio virsmo. O knygoje apstu argumentų, remiantis to laikotarpio realijomis, kodėl tokie sprendimai buvo priimti (hint: kad nebūtų pasaulinių karų).
Taip pat rekomenduočiau paklausyti prof. Perry Mehrling MOOC paskaitų ciklą “The money view”. Šis profesorius laikomas vienu iš didžiausių (mano nuomone – pelnytai) dolerio valiutos ir viskas kas su ja susiję ekspertu.
Kažkur yra laida ar podcastas su šiuo profesoriumi ir apie BTC, galite pasigooglinti, gal rasite.
“BTC vertė “orinė” ta prasme, jog tai lyg kolekcinis daiktas, kurio vertė kyla ne iš naudos, gautos daiktą naudojant, bet iš vilties, jog kažkas po kurio laiko nupirks šį daiktą už didesnę kainą. Lygiai kaip kolekcinis vynas, paveikslai ar antikvariniai briliantai.”
Nu vistiek nevadinciau tai orine verte. Orine yra tai kai isvis is nieko. Va koks dogecoin nu tai realiai is nieko. Nu tik spekuliacija. Ner ten ribos kiek isgaut jos galima. Ji turi but pasmerkta kristi.
“Aš visiškai galiu įsivaizduoti pasaulį, kuriame ir toliau BTC kaina kils ir išliks didelė ateinančius kelis šimtmečius. Lygiai kaip galiu įsivaizduoju scenarijų, jog per ateinančius metus BTC kaina kris iki niekinės.”
O fiat valiuta labiausiai tiketina kad ir toliau kris pries dauguma dalyku.
“Pagrindinė valiutos funkcija leisti lengvai vienų ekonomikoje veikiančių asmenų sukuriamą vertę iškeisit į kitas. Dar viena funkcija – a unit of account. Kad būtų galima sukuriamų prekių ir paslaugų vertę skaičiuoti.”
Nu jei jau kortele prabraukiant gali atsiskaityt, tai neatrodo kad sunku verte iskeist i kitas.
Unit of account irgi kas trukdo daryt?
“Dabartinė valiuta geriau nei senosios saugo vertę trumpuoju laikotarpiu, bet nuvertėja ilguoju.”
Kurios senosios? Kokiu budu?
“Tačiau net kai auksas buvo valiuta, ir auksu paremtos valiutos, dauguma atvejų daugumos asmenų lūkestis auksą perkant nebuvo tikėtis, jog įsigydamas auksą ir šį laikydamas tapsiu turtingas, kaip daugumos BTC pirkėjų.”
Ta prasme jei auksas buvo placiai naudojamas kaip valiuta, tai nebebuvo galima tiketis kad jis daug kils. Jei btc butu placiai naudojamas visam pasauly kaip valiuta, tai jo kilimo tokio nebebutu. Tik nebent del gyventoju prieaugio. Nes kuo daugiau gyventoju – tuo visi jo noretu ir jo verte gali kilt. Nors kita vertus – gali atsiskaitinet ir kita crypto. Ir tada gali nustot kilt arba net nekilt.
As isivaizuduoju pradet naudot atisskaitymams kita gali but motyvacija jei keli turtingiausi turi sukaupe to BTC dideles dalis, o visi kiti po truputi. Tai gali taip padaryt turtingus nebeturtingais tiesiog jei visi susitaria pereint ant kitos crypto. Gal ir gerai is vienos puses – budas kad neuzaldytu siauras ratas pasaulio.
Is kitos puses – galvos skausmas – visiem kur eit pastoviai, ka kaupti.
Nu bet ir dabar aisku galvos skausmas – ar pastatus pirkti ar cia rusai okupuos ar sugriaus. Ar akcijas pirkti. Ar zeme (irgi okupuot gali). Kokios salies akcijas. VIsur galva sukt kur padet savo turta kad islaikyt ir niekur ner garantijos kad ji islaikysi.
“Galiausiai valiutos vertė, didele dalimi, kyla iš to, jog visuomenėje ši priemonė būtent ir yra naudojama kaip valiuta. ”
tai ir btc kai kur taip priimta, ir gali daugiau saliu prisiimt.
Geros mintys. Labai panašiai ir pats manau 🙂
Ilja Laurs paklausyti įdomu. Pasako tokių negirdėtų ar mažai girdėtų dalykų, toks vizionieriškas požiūris, bet ir sutikčiau, kad jau pradeda darytis Baba Vanga 😀 Visus pinigus ir strategiją stato ant technologijų ir DI. Įtariu, kad jam diversifikacija išvis yra keiksmažodis.
Ok, dabar tai yra trendas, visi apie tai šneka, bet man iškart kyla paranoja: kai net turguje kalba, jog reikia investuoti į Nvidia – tai jau kažkas negerai.
Gal dar šis sektorius augs, gal net ir nemažai, bet vis tiek ateis išsiblaivimo diena. Ir čia užteks net minimalaus krestėlėjimo. Kai sukeli lūkesčius iki debesų, tai paskelbus, kad uždirbom 16 mln., nors žadėta buvo 18 mln., duoda per galvas, neva kažkas negerai. Jau nekalbant jei nepasiteisins visi tie DI pranašaujami stebūklai. Ir tikrai bus tokių, kurie nepasiteisins. Kol kas aš čia nematau revoliucijos. Man DI kol kas yra tai tas pats, kai pasaulis pamatė Excell. Irgi buvo daug šnekų, kad dabar jau revoliucija. Taip, pakeitė, daug ką davė, bet pasaulis į Mėnulį neišskrido. Čia sakyčiau bus tas pats.
Kalbant apie DI, tai jam kasdien reikia vis daugiau energijos. Tai čia va šalutinis ir susijęs dalykas, norintiems investuoti į energetikos kompanijas. Kiek teko girdėti, tai lyg Microsoft net branduolines jėgaines ar tai perka, ar sutartis sudarinėja dėl energijos tiekimo, nes DI ją ryja kosminiais tempais. Tai čia vienas esminių faktorių, nebus energijos – labanakt DI.
Ką tikrai galima prognozuoti su didele tikimybe, mano kukliu manymu ;), tai, kad prie Trumpo bus beprotiškas volatilumas. Jo ekonominis planas rinkos vertinamas geriau, nei demokratų kandidatės Haris, bet kad šitas oranžinis neprognozuojamas 😀 Dar nepradėjęs dirbti prigrasino vos ne visiems, net ir partneriams, kosminiais muitais. Na, jei pradės tą daryti, tai apie 15+ metinių pasaulio indekso galima iškart pamiršti.
Ir jei jis tikrai uždarys sienas migrantams, esamus deportuos, pagal planą ten irgi skaičiai Mėnulį siekia ir tam reikės mlrd. dolerių, tai čia bus dar didesnė pzd JAV. Nuolat mėgiama sakyti, kad duokim saviems dirbti, yra pilna bedarbių, pigus populizmas – jau matau ir nauja LT valdžia tą pačią giesmę giedą, bet tie savi nemoka ir nenori eiti dirbti. Jau dabar JAV trūksta darbo jėgos ir galėtų verslas išsiplėsti tiek, kad dar įdarbintų milijonus žmonių, bet jų tiesiog nėra. Tai iš kur pinigai, augimas, plėtra, jei nebus žmonių? Musko robotai juos pakeis? Gal. Bet net jei pasiseks, kai tai bus – Muskas jau bus senelis.
Fantazijose smagu gyventi, bet gyvenimo realybė duoda į veidą ir eini bei darai tai, ką reikia daryti ŠIANDIEN. Visa ši rinkoje tvyranti fantazijos nuotaika apie tai, kas GALBŪT bus ateityje, kelia daugiau nerimo, nei pagrįsto optimizmo. Ne veltui Buffetas laiko cashą.
Visiškai sutinku su dauguma įvardintų rizikų. Kaip ir sakote, šiais klausimais tikrai mąstome panašiai.
Kalbant apie Buffetą, įdomu, kiek jis dar pats sprendimus priima, visgi jau 94 metai. Būtų įspūdinga, jei senukas tikrai dar pats calling the shots, ir aplenktų dar kartą visus savo išmintimi į gyvenimo galą. Bet visai gali būti, kad jau kiti asmenys Berkshire Hathaway realiai jau sprendžia ką daryti su investicijoms.