Kaip sudaryti savo investicinį portfelį

Dažnas skirtumas tarp individualių ir profesionalių investuotojų, tai jog individualių asmenų portfeliuose vyrauja chaosas.

Blaškomasi tarp dividendinių ar technologijų kompanijų akcijų, užsiperkama kas tuo metu ant bangos, ar šiaip skamba viliojančiai – čia šiek tiek P2P ar aukso, o gal net žaliavų, kitą mėnesį, nuotaikai pasikeitus, pozicijos irgi kinta.

Plano, strategijos ir logikos nebuvimas lemia dažną aktyvią prekybą, elgesio klaidas, emocijas kuomet rinkos svyruoja, bei jokio aiškumo galvoje – ką, kur ir kodėl darau.

Šiame įraše aš pabandysiu papasakoti, kaip aš įsivaizduoju portfelio formavimą, šio proceso logiką ir žingsnius.

Į portfelio sudarymą aš žiūriu kaip į kelerių žingsnių procesą:

(i) Pasirenkamos investavimui tinkamos turto klasės, (ii) įvertinama galima grąža ir rizika, (iii) atsižvelgiant į kiekvieno asmenines savybes ir poreikius sudaromas diversifikuotas (arba ne) portfelis.

Continue reading “Kaip sudaryti savo investicinį portfelį”

Pensijų sistema Lietuvoje (2 dalis): II ir III pakopa vs ETF

Dažnai sakoma, jog vienas geriausių investicinių instrumentų, asmeniui taupančiam pensijai ar šiaip ilgam laikui, yra visą pasaulio akcijų rinką sekantis pigus ir pasyvus fondas.

Aš esu didelis tokio investavimo fanas, bei šį savo požiūrį esu plačiai pristatęs senesniuose įrašuose (Investavimo į akcijas pradžiamokslis 1 dalis ir 2 dalis).

Tačiau dažnai investuotojai Lietuvoje viliojami taupyti ateičiai, ypač pensiniam amžiui, pasinaudojant kitais instrumentais – tokiais kaip pensijų sistemos II ar III pakopos.

Jau ne kartą rašiau tokie lietuviški instrumentai (II pakopos pensijų fondų rezultatai; Lietuviškųjų “profesionalių” investuotojų rezultatai), žvelgiant į jų pasiektus istorinius rezultatus, ženkliai atsilieka nuo viso pasaulio akcijų rinką sekančio pigaus ETF.

Tačiau investavimas į ETF neturi mokestinių lengvatų, o II ir III pakopos fondai, tuo tarpu, plačiai įvairiomis lengvatomis apdovanoti.

Tačiau II ir III pakopų fondai turi ne tik vieną bėda, tai jog jų rezultatai ženkliai prastesni nei rinkos vidurkis – pirkdamas šiuos instrumentus gauni visą puokštę rizikų, kurių neturi ETF.

Apie šias rizikas plačiai rašiau pirmoje dalyje apie pensijų sistemą Lietuvoje.

Atsižvelgiant į visą šią informaciją, mokestines lengvatas, kurios daro II ir III pakopos instrumentus patrauklesniais, bei rizikas, kurios šiuos instrumentus neigiamai įtakoja, ką geriau rinktis asmeniui, norinčiam ilgam laikui investuoti į akcijų rinką ?

Viso pasaulio akcijų rinką sekantį ETF ar maksimalios rizikos į akcijas investuojančius II ir III pakopos pensijų fondus ?

Continue reading “Pensijų sistema Lietuvoje (2 dalis): II ir III pakopa vs ETF”

Pensijų sistema Lietuvoje (1 dalis): II ir III pakopa

Lietuvoje gausu įvairių instrumentų skirtų taupymui sulaukus pensinio amžiaus.

Viskas prasideda su I pakopa – Sodros mokama pensija, tuomet yra galimybė (kartais priverstinai) kaupti II pakopoje, kam pasirinkimo trūksta – gali rinktis dar ir III pakopą.

Blogiausia šios sistemos dalis, jog norint nuodugniai šias pakopas suprasti, net velnias išsisuktų koją.

Neabejoju, nė 1% būsimų pensininkų nesupranta nei kaip veikia šie instrumentai, nei kokios grąžos tikėtis.

Continue reading “Pensijų sistema Lietuvoje (1 dalis): II ir III pakopa”

II pakopos pensijų fondų rezultatai

Šiais metais publikavau kelis įrašus tema, jog Lietuvoje valdomų akcijų fondų rezultatai, švelniai tariant, nedžiugina.

Vienas populiarus instrumentas liko nepaminėtas – II pakopos pensijų fondai, kuriuose šiuo metu pinigus kaupia ~1,4 mln. šalies gyventojų.

Šis įrašas bus apie būtent II pakopos pensijų fondus, bet ne visus, o pačius rizikingiausius, kurie visą arba beveik visą turtą investuoja į akcijų rinką.

Tiksliau – pažiūrėsiu kaip sekėsi 1996-2002 metų ciklo fondams.

Continue reading “II pakopos pensijų fondų rezultatai”

Tautvydas Marčiulaitis, krištolinis rutulys ir pasyvus investavimas

Yra toks nuvalkiotas bajeris, kuomet išmintingo investuotojo klausiama, kas bus ateityje, kurios turto klasės ar akcijos brags, atsakymas – My Crystal Ball is Cloudy.

Bet yra žmonių, kurie sako žinantys, kas bus ateityje.

Sakyčiau, jog vienas tokių yra bene didžiausias investavimo influenceris Lietuvoje Tautvydas Marčiulaitis.

Visų pirma, man pačiam dažnai įdomu pasikaustyti Tautvydo minčių, neabejoju, yra daugybę sričių (Lietuvos obligacijų rinka), kurioje jis turi platų žinių bagažą.

Aš net nesu nusistatęs prieš pagrindinį jo sukurtą produktą, Milvas Baltic Corporate Bond fund. Visai gali būti, jog tai nėra prastas investavimo instrumentas (bent jau prieš nuskaičiuojant aukštus valdymo mokesčius).

Tačiau visada klausantis vietinių tarpininkų ir fondų valdytojų minčių reikia suprasti, jog jų darbas nėra gerą patarimą duoti, bet patiems ir savo įmonių shareholderiams uždirbti.

Kartais patarimą duodančio ir patarimo gaunančio asmenų interesai sutampa, bet dažniau – kardinaliai skiriasi.

Neseniai po vienu savo straipsniu radau komentarą, klausiantį, ką manau apie straipsnį “Visai nejuokingas šių laikų klausimas: kur dėti pinigus, kai nėra kur jų dėti?“.

Tai Delfi.lt ir Investuok žurnale publikuotas Tautvydo Marčiulaičio straipsnis, kuriame kritikuojamas pasyvaus investavimo stilius ir aukštinamas aktyvaus investavimo stilius.

Perskaitęs pasibaisėjau, jog kažkas šiais laikais gali tokį bad investment advice dalinti.

Continue reading “Tautvydas Marčiulaitis, krištolinis rutulys ir pasyvus investavimas”

Investavimo psichologija (2 dalis): vertės žinoti neįmanoma

Prieš keletą dienų klausiau pokalbio su Profitus marketingo vadove Monika Lenčickaite, kuriame pašnekovė pasakojo apie savo investavimo į akcijas strategiją.

Pašnekovė prisipažįsta, investavime į akcijas save laikanti naujoke, užsimena, jog seniau jos investavimo strategija buvo pagalvoti, kuriam sektoriui ateityje seksis geriau, tuomet atsitiktinai atrinkdavo keletą to sektoriaus įmonių ir į jas investuodavo.

Viena iš tokių jos investicijų buvo skrydžių kompanijos, kuomet pagalvojo, jog po pandemijos šiam sektoriui turėtų sektis, bet pasirinko ir Kinijos skrydžių kompanijas, kurioms, kaip sakė pašnekovė, nepagalvojo, jog gali nepasisekti dėl įvestų sankcijų.

Investicija nenusisekė.

Dabar, sako Monika, jau pasimokius, kad spėlioti kuriam sektoriui seksis neverta, bet reikia tiesiog pasidomėti, pasiskaityti, dabar ji nusiperka kokį žurnalą skrendant į komandiruotę apie verslą ar ekonomiką ir taip bando sugalvotu, kur reikėtų investuoti.

Negalėjau nesišypsoti klausydamasis šios investavimo kelionės.

Continue reading “Investavimo psichologija (2 dalis): vertės žinoti neįmanoma”

Investavimo psichologija (1 dalis): emocijos ir kitos bėdos

Dažnas investuotojas, net esantis savo investavimo kelionės pradžioje, jau turi kažkokį įsivaizdavimą, kiek istoriškai uždirba įvairios turto klasės.

Nepatyrusio investuotojo nuomone, vidutinę grąžą aplenkti nesunku. Pavyzdžiui, jeigu akcijos uždirba ~10% per metus, tai truputėlį darbo įdėjus gauti 12% sunku nebus.

Gi užtenka pirkti akcijas, kurios brangs labiau nei rinkos vidurkis !

Arba parduoti akcijas prieš ekonomikai panyrant į recesiją, kuomet kainos aukštos, o kritus – atpirkti dugne. Kas gali būti lengviau ?

Toks įsivaizdavimas visiškai neatitinka tikrovės.

Grafikas žemiau yra tikrovė, nemaloni realybė – investuotojai neuždirba rinkų vidurkio.

Blogiau, gerokai blogiau – vidutinio investuotojo rezultatas yra tragiškas, siekia vos 3,6% per metus 2002-2021 m. laikotarpiu ir gerokai atsilieka nuo visų įmanomų turto klasių vidurkio.

Continue reading “Investavimo psichologija (1 dalis): emocijos ir kitos bėdos”

Lietuviškųjų “profesionalių” investuotojų rezultatai

Ilgiau skaitantys mano įrašus jau turėjo pastabėti, jog, kalbant apie akcijų turto klasė, aš esu didelis pasyvaus investavimo šalininkas ir menkai tikiu įvairių asmenų gebėjimais aplenkti rinkos vidurkį.

Šiuo metu rašau įrašą apie tai, kodėl individualūs investuotojai atsilieka nuo rinkos vidurkio. Berašant kilo mintis užmesti akį kaip sekasi Lietuvos profesionaliems investuotojams, valdantiems įvairius akcijų fondus.

Nusprendžiau patikrinti, ar įvairūs Lietuvoje valdomi akcijų investiciniai fondai lenkia rinkos vidurkį.

Gi įvairiose konferencijose Lietuvoje investavimo tema pagrindinis patarimas yra stock pickinti ir investuoti į aktyviai valdomus fondus, kurie stengiasi rinkos vidurkį aplenkti.

Matyt todėl, kad Lietuvos rinkoje veikiantiems profesionaliems investuotojams puikiai sekasi ?

Rašant šį įrašą iš pradžių juokiausi, nes negi gali įvairių fondų rezultatai būti tokie blogi…

Vėliau baisu darėsi, gi dalis apžvelgtų fondų yra III pakopos pensijų fondai !

Lietuvos akcijų fondų rezultatai pats geriausias įmanomas įrodymas, jog aktyvus investavimas neveikia, geriau rinktis pasyvų indeksą sekantį fondą.

Continue reading “Lietuviškųjų “profesionalių” investuotojų rezultatai”

2023-ieji: Buliaus metai

2022-ųjų spalva buvo raudona, tais metais krito visos rinkos, visos turto klasės, o saugios užuovėjos rasti buvo neįmanoma.

2023-ieji metai absoliučiai priešingi, viskas žaliavo.

Pagaliau buvo galima uždirbti, o daugiausia uždirbo tie – kurie rinkosi rizikingiausias turto klases.

Naujus metus rinkos dalyviai pasitinka optimistiškomis nuotaikomis, palūkanų normos siaubo nebevaro, infliacija – pamirštama tema.

Nors kažkokios didelės euforijos rinkose nėra, panašu, grįžtama į “business as usual” rėžimą.

Continue reading “2023-ieji: Buliaus metai”

Investavimas į NT: būstas nuomai

Rudenį nusprendžiau parašyti įrašų seriją, pavadinimu investavimo pagrindai, apie pagrindines turto klases ir investavimo procesą.

Kaip rašiau įvadiniame įraše, tik tos turto klasės tinkamos investavimui, kurių vertė laikui bėgant auga dėl fundamentalių ekonominių veiksnių.

Keletą tokių turto klasių jau apžvelgiau, tai akcijos, obligacijos ir P2P.

Nekilnojamas turtas – paskutinė likusi nepaminėta investavimui tinkama turto klasė.

Continue reading “Investavimas į NT: būstas nuomai”