3 dalis. Obligacijos, indėliai, p2p ir 14% infliacija

Lietuvos ir Europos obligacijų pajamingumas

Seniai seniai buvo tokie laikai, kai obligacijos turėjo svarbią rolę portfelio konstravime. Šių vertybinių popierių pajamingumas buvo aukštas, o grąža net ir po infliacijos – teigiama. Dabar ši turto klasė virto pajuokos objektu.

Įdomumo dėlei pasižiūrėjau į Lietuvos vyriausybės obligacijų, kurių trukmė apie 10 metų, istorinį pajamingumą. Bei palyginau su infliacija šalyje (skaičiuojant pagal vidutinį metinį VKI) tomis datomis, kada obligacijos buvo platinamos.

Continue reading “3 dalis. Obligacijos, indėliai, p2p ir 14% infliacija”

2 dalis. Infliacija aukštyn, akcijos žemyn

Daug kartų esu girdėjęs teiginius, kad akcijos, kaip turto klasė, pakankamai gerai laikosi aukštos infliacijos periodais.

Argumentacija, pagrindžianti šį teiginį skamba maždaug taip: akcijos apsaugo nuo kainų lygio augimo šalyje, nes verslas gali kylančias kainas permesti ant vartotojų pečių, išsaugoti savo pelno maržas. O pelnas – ilgu laikotarpiu pagrindinis veiksnys, lemiantis įvairių aktyvų kainas.

2021 metai buvo pirmas laikotarpis po ilgo, laiko, kada infliacija sugrįžo į išsivysčiusio pasaulio ekonomikas. Per 2021 metus vartotojų kainų indeksas euro zonoje paaugo 5.3%, JAV paaugo 7%

Kaip sekėsi akcijoms ? Puikiai – S&P500 indeksas paaugo 28 proc. per metus, skaičiuojant JAV doleriais. FTSE Developed Europe indeksas apie 26 proc, skaičiuojant eurais.

Žinoma, šių metų pradžia akcijų rinkose visiškai kitokia. Minėti indeksai sėkmingai krenta kiekvieną mėnesį, o infliacija toliau šuoliuoja aukštyn.

Ar yra ryšis tarp šių dviejų kintamųjų ? Kaip sekasi akcijų rinkoms periodais, kada kainų lygis šalyje auga ? Tai klausimai, į kuriuos dabar pabandysiu rasti atsakymą.

Continue reading “2 dalis. Infliacija aukštyn, akcijos žemyn”

1 dalis. Kaip apsisaugoti nuo infliacijos

Pasaulio akcijų indeksą sekantis iShares MSCI ACWI ETF šiuo metu kritęs apie 6% nuo piko, skaičiuojant eurais. Kaip ir visišką smulkmė, tikrai ne pirmas ir nepaskutinis toks kritimas indekso istorijoje.

Tačiau investuotojams gyvenantiems Lietuvoje reikia skaičiuoti ne nominalią indekso grąžą, o realią. Kas neįprasta, kad infliacijos dedamoji ženkliai mažina šią realią grąža, nes vasario mėnesio duomenimis, infliacija Lietuvoje didžiausia Europoje, ir lyginant su praėjusių metų vasariu, siekia 14.2%.

Šis akcijų rinkų kritimas, sutapęs su infliacijos šuoliu, ženkliai mažina lokalių, Lietuvoje gyvenančių, investuotojų portfelių perkamąją galią ir atneša nerimo svarstant apie ateities perspektyvas.

MSCI ACWI indekso nuosmukis, EUR

Ar dabartiniai kainų lygio ir finansų rinkų svyravimai yra eilinė turbulencija, netrūkus vėl grįšime prie all time highs ? Ar reikia pradėti skaityti knygas apie 1970-uosius ir stagfliacijos periodą ?

Continue reading “1 dalis. Kaip apsisaugoti nuo infliacijos”

Tarpusavio skolinimo platformos, 6 dalis. Apibendrinimas

Šis, šeštasis įrašas, apie tarpusavio skolinimo platformas Paskolų Klubas ir Finbee – paskutinis. Šiais įrašais nagrinėjau, kokią grąžą galima uždirbti investuojant į tarpusavio skolinimo platformų administruojamus vartojimo kreditus.

Pirmame įraše žiūrėjau, kokios grąžos galima tikėtis Paskolų Klube, remiantis Paskolų Klubo nemokių paskolų prognozėmis. Lyginau rizikas kylančias investuojant į saugesnes A ir B reitingų paskolas ir rizikingesnes C ir C-. Pateikiau būsimos grąžos prognozes Paskolų Klube, pagal kurias A ir B reitingai yra geresnis pasirinkimas, jeigu nemokių paskolų administravimo sėkmė priklauso nuo išduodamų paskolų reitingo. C ir C- reitingai tampa įdomūs tik tada, jeigu jų nemokumo atveju, šios paskolos išieškomos panašiai sėkmingai, kaip ir A ir B reitingai.

Antrame įraše nagrinėjau Finbee paskolų portfelį. Skaičiavau metinius default rates, istorinę nemokių paskolų administravimo sėkmę, modeliavau tikėtiną ateities grąžą.

Trečioje dalyje lyginau Paskolų Klubo ir Finbee puslapiuose pateikiamą statistinę informaciją. Lyginau Paskolų Klubo ir Finbee šiuo metu administruojamo portfelio default dydžius ir būsimą grąžą.

Ketvirtoje dalyje apžvelgiau savo asmeninius portfelius abejose platformose. Paskolų Klube uždribau apie 9,5%, Finbee apie 10,5%.

Penktuoju įrašu dar kartą grįžau prie Finbee viso paskolų portfelio. Nes rašydamas antrąjį įrašą pamiršau patikrinti, kokią įtaką turi paskolos trukmės ilgis metiniams default rate. Išsiaiškinau, kad yra ryšys tarp to paties reitingo, bet skirtingų terminų paskolų. Kuo ilgesnis terminas – tuo didesni Finbee administruojamų paskolų metiniai default rate. Gaila, Paskolų Klubo panašių duomenų neturiu, ir negaliu žinoti ar taip pat yra ir šioje platformoje.

Na, o šis, paskutinis įrašas skirtas dar kartą apibendrinti rezultatus ir pasirinkti konkrečią investavimo strategiją abiejose platformose.

Continue reading “Tarpusavio skolinimo platformos, 6 dalis. Apibendrinimas”

Tarpusavio skolinimo platformos. 5 dalis. Finbee

Ryšys tarp paskolos ilgio ir default rate

Jau kartą rašiau ilgą įrašą, apie Finbee viso paskolų portfelio analizę, bet kai ką praleidau. Supratau, kad vienas klausimas liko neiškeltas ir neatsakytas. O jis skamba taip – koks ryšys tarp paskolos termino ir default rate ?

Dažnai matome, jog to paties reitingo paskolos turi nuo 12 iki 84 mėnesių paskolos trukmę. Dažnai – už ilgesnio periodo paskolas galima gauti didesnes palūkanas. Ar tai reiškia, kad į tokias paskolas pelningiau investuoti ?

Continue reading “Tarpusavio skolinimo platformos. 5 dalis. Finbee”

Tarpusavio skolinimo platformos, 4 dalis. Paskolų Klubo ir Finbee asmeniniai portfeliai

Pradėkim nuo Paskolų Klubo. Kaip paskaičiuoti uždarbį ?

Klaidžiodamas po savo paskyrą Paskolų Klube galiu užtikti gausybę skirtingų rodiklių. Metinę palūkanų normą, XIRR, ROI, Grynoji portfelio vertė ir Grynojo portfelio ROI.

Pabandysiu trumpai aptarti šiuos rodiklius. Kai kurie jų – visai neblogi. Tačiau dalis – neturi didelės prasmės.

Continue reading “Tarpusavio skolinimo platformos, 4 dalis. Paskolų Klubo ir Finbee asmeniniai portfeliai”

Vartojimo kreditai, 3 dalis. Finbee ir Paskolų Klubo palyginimas

Šis įrašas yra trečiasis straipsnis, kuriuo stengiuosi įvertinti grąžą investuojant į tarpusavio skolinimo platformas.

Pirmame įraše nagrinėjau, kaip paskaičiuoti grąžą iš vartojimo paskolų, remiantis tam tikromis prielaidomis. Šį straipsnį rašiau remdamasis Paskolų klubo prielaidomis, naudojau jų prognozuojamus default rate ir recovery rate.

Antrame įraše nagrinėjau Finbee paskolų portfelį. Skaičiavau, kaip istoriškai sekėsi Finbee investuotojams. Pateikiau platformos istorinius default rates, paskolų išieškojimo rezultatus ir galimą grąžą.

Šiuo įrašu noriu palyginti Finbee ir Paskolų klubo platformas, remdamasis abiem aukščiau minėtomis analizėmis. Vertinsiu, kokią grąžą galima uždirbti investuojant į platformų administruojamus vartojimo kreditus.

Continue reading “Vartojimo kreditai, 3 dalis. Finbee ir Paskolų Klubo palyginimas”

Vartojimo kreditai, 2 dalis. Finbee paskolų portfelis

Ketinau parašyti tris straipsnius ir panagrinėti, kokios grąžos galima tikėtis investuojant į tarpusavio skolinimo platformų administruojamas paskolas. Jau matau, kad į tris įrašus netilpsiu, reikės ir ketvirto įrašo.

Primenu, pirmame straipsnyje apie vartojimo kreditus rašiau, kaip galima apskaičiuoti būsimą grąžą investuojant į vartojimo kreditus. Tokiems skaičiavimams atlikti reikia žinoti kelis kintamuosius: a) palūkanų normą; b) metinį default rate; c) recovery rate (kiek procentų paskolų bus sėkmingai išieškota, arba už kokį procentą nuo paskolos sumos platforma superka).

Antruoju straipsniu ketinau analizuoti Paskolų Klubo ir Finbee istorinius rezultatus, kurios platformos pateikia savo puslapiuose. Tačiau atidžiai peržvelgęs man viešai prieinamus duomenis, supratau, kad iš Paskolų klubo pateikiamų duomenų neįmanoma išskaičiuoti metinių default rates ir recovery rates.

Nusprendžiau, kad šis, antrasis straipsnis apie vartojimo kreditus tarpusavio skolinimo platformose, bus vien tik apie Finbee platformą.

Continue reading “Vartojimo kreditai, 2 dalis. Finbee paskolų portfelis”

Vartojimo kreditai, 1 dalis. Paskolų klubo grąžos modeliavimas

Ketinu parašyti keletą įrašų, kuriuose nagrinėsiu tarpusavio skolinimo platformų grąžos ir kitus rodiklius. Pradžioje – teorinius, vėliau – statistinius.

Pirmame, šiame, įraše nagrinėsiu teorinius tarpusavio skolinimo platformų (TSP) grąžos rodiklius. Pateikti skaičiavimai tinka visoms tarpusavio skolino platformoms (Paskolų klubas, Finbee, Savy), tačiau remsiuosi Paskolų klubo duomenimis.

Antrame įraše nagrinėsiu Paskolų Klubo ir Finbee pateikiamus statistinius duomenis.

Trečioje dalyje nagrinėsiu savo asmeninių portfelių Paskolų Klube ir Finbee istorinius, bei galimus ateities, rezultatus.

Kadangi antra ir trečia dalis tėra planuojamos, planas gali keistis 🙂 Šiuo metu nesu tikras, koks ateities įrašų turinys. Tik apytikslį įsivaizdavimą, ką norėčiau panagrinėti.

Continue reading “Vartojimo kreditai, 1 dalis. Paskolų klubo grąžos modeliavimas”

ETF apžvalga

Dabar yra prikurta tiek daug skirtingų ETFs, kad kartais tikrai sunku juos palyginti ir išrinkti geriausią. Gerai, kad Europos finansų rinkų prievaizdai didžiąja dalimi išsprendė šią bėdą smulkiems investuotojams, uždrausdami visus JAV ETFs.

Man labiausia patinkantis būdas lyginti ETFs yra šis.

Kiekvieno ETF tikslas, jeigu tai pasyvų indeksą sekantis fondas, kuo mažiau atsilikti nuo indekso. Taigi, padaryti taip, kad tracking difference, būtų kuo mažesnis. Tracking difference – skirtumas tarp ETF pasiektos grąžos ir teorinio ETF sekamo indekso grąžos.

Yra mažas, bet labai svarbus, paslėptas reikalas. Visi ETF valdytojai pateikia savo metinius rezultatus, kokį indeksą jų ETF seka (benchmark), ir to sekamo indekso metinius rezultatus. Kartais ETF teikėjai netgi aplenkia savo sekamus indeksus ! Kodėl ?

Continue reading “ETF apžvalga”