Štai ir pasibaigė 2025-ieji.

Tai buvo metai, kai aš pagaliau buvau teisus 🙂 Daugiau ar mažiau. Juk ne kartą rašiau, kad laukiu permainų rinkose, kai JAV akcijos bus nukarūnuotos.

Štai, pavyzdžiui, prieš metus rašytą 2024-ųjų metų apžvalgą užbaigiau žodžiais:

Vis dėlto verta susimąstyti apie galimybę, kad tai, kas jau daugelį metų yra populiariausia, nebūtinai atneš aukščiausią grąžą sekančiu laikotarpiu, o JAV akcijos, ypač JAV technologijų akcijos, nėra ta vištidė, kur visus savo kiaušinius reikėtų laikyti.

2024-ieji: kaip bulius virto meška

Bent jau kalbant apie 2025 metus, šis spėjimas pasitvirtino. O JAV akcijos, kurios pastaruosius keliolika metų buvo the only game in town, šiemet daugelį nuvylė.

O kas bus toliau – kas žino. Tačiau 2025-iesiems pasibaigus pats metas išsamiau apžvelgti skirtingų turto klasių rezultatus: kas pasiteisino, kas nuvylė ir kur matau didžiausias rizikas ateityje.

1. Akcijos

Taigi, prieš metus, rašydamas 2024 m. apžvalgą „Kaip bulius virto meška“, buvau nusiteikęs kaip niekada pesimistiškai. Tuo metu šį tinklapį labiau buvo galima vadinti ne „Buliaus anatomija“, o „Meškos dienoraščiu“.

Tokį pesimizmą lėmė mano įsitikinimas, kad JAV akcijų dominavimo era artėja prie pabaigos ir prasidės naujas etapas, kuriame išryškės kiti rinkų lyderiai.

Istoriškai laikotarpiai, kai ilgamečiai trendai lūžta ir keičiasi lyderiai, dažniausiai pasižymi didesne turbulencija. Panašiai nutiko ir šiemet – svyravimų netrūko, o rinkų lyderiai pasikeitė.

Nepaisant to, galutiniai metiniai rezultatai daugumai akcijų rinkų buvo puikūs. Su tuo ir sveikinu visus ne tik JAV investuotojus.

JAV S&P 500 indekso grąža šiemet siekė vos 4,0%. Nors tai anaiptol nėra blogas rezultatas, lyginant su kitais regionais JAV sekėsi prasčiau.

Pavyzdžiui, Xtrackers MSCI World ex USA UCITS ETF (XMWX), sekantis išsivysčiusių rinkų be JAV akcijų indeksą, 2025 m. uždirbo 16,7%.

iShares Core MSCI Emerging Markets IMI UCITS ETF (EIMI), besivystančių rinkų fondo, metinė grąža siekė 16,3%.

Visi pateikti skaičiai – eurais.

JAV akcijos

Kalbant apie JAV akcijas išsamiau, apima dvejopas jausmas.

Nors S&P 500 grąža eurais siekė vos 4,0%, bet skaičiuojant doleriais indekso prieaugis gerokai didesnis – net 19,4%.

2025 metais kaip niekada ryškiai pasireiškė valiutų kursų įtaka: JAV doleriui reikšmingai atpigus euro ir kitų valiutų atžvilgiu, didelė dalis nominalios grąžos buvo „suvalgyta“ valiutos pokyčių.

Kad JAV doleris investuotojui yra rizika, o ne tailwind, rašiau dar 2025 m. vasarį, tuo metu, kai doleris buvo aukštumose. Įraše „JAV doleris – investuotojo draugas ar priešas?“. Jame pabrėžiau, kad JAV dolerio rizika yra nesimetriška – tikimybė patirti nuostolius dėl valiutų kursų pokyčių yra didesnė nei tikimybė iš to uždirbti.

Būtent taip ir nutiko: doleris silpnėjo, o reikšminga dalis JAV akcijų nominalios grąžos europiniams investuotojams tiesiog išgaravo.

Bet kodėl JAV akcijų rinkų rezultatai, skaičiuojant doleriais, ir vėl – eilinius metus iš eilės – buvo puikūs? Priežastis paprasta.

JAV kompanijų pelnas, tenkantis vienai akcijai (EPS), 2025 m. augo 11,5%. Dar svarbiau tai, kad prognozuojamas EPS augimas 2026 ir 2027 m. siekia net 15%.

Būtent šis išskirtinis EPS augimas – tiek pastaraisiais keliolika metų, tiek ir 2025 m. – yra pagrindinė JAV akcijų rinkos išskirtinumo priežastis, leidusi jai ilgą laiką lenkti kitus regionus.

Rinkos lūkestis šiuo metu toks, kad artimiausiais metais EPS augimo tempai išliks absoliučiai kosminiai – apie 15%. Šis lūkestis jau yra įskaičiuotas į aukštas JAV akcijų kainas.

Tikrai neatmestina galimybė, kad rinka teisi ir artimiausių kelerių metų EPS augimo tempai lūkesčius pateisins, bet didžiausia rizika investuojant į JAV akcijas lauktų, jei šie įspūdingi prognozuojami EPS augimo tempai nepasitvirtintų.

Juk ilguoju laikotarpiu EPS augimo tempai istoriškai yra gerokai kuklesni. Pavyzdžiui, 1988–2025 m. laikotarpiu EPS augo vidutiniškai vos po 6,5% per metus.

Kas laukia JAV akcijų ateityje

Bet kam rūpi praeitis, svarbiausia būsimi rezultatai. Ar JAV akcijos vėl taps dominuojanti turto klasė?

Mano asmeninė nuomonė yra – ne. Aš manau, kad JAV akcijoms sekėsi per ilgai ir per gerai, todėl šios kurį laiką sėdės ant atsarginių žaidėjų suolelio.

Ši mano nuomonė paremta mano asmeniniais įsitikinimais, kaip veikia finansų rinkos, kad medžiai iki dangaus neauga, o populiariausiomis tapusios turto klasės ir idėjos investuotojus nuvilia.

Ar aš garantuotas, kad taip bus? Irgi ne. O dauguma finansų rinkų „prognozuotojų“, tokių kaip aš, savo pranašysčių tikslumu puikiai pritaptų astrologų būrelyje.

Žinodamas savo gebėjimų prognozuoti ribotumą, o finansų rinkų gebėjimą investuotojus nustebinti, pats vis dar turiu JAV akcijų, nors ne tiek daug, kad gailėčiausi, jei esu teisus ir JAV akcijoms artimiausioje ateityje nebesiseks 🙂

Europos akcijų šlovės valanda

Bet pasaulis sukasi ne tik apie JAV akcijas, kaip ir parodė šie metai. Štai Europos akcijos 2025 m. išgyveno savo šlovės valandą ir uždirbo išskirtinai aukštą – apie 20,0% – grąžą.

Beje, fun fact, ar žinote, kas lenkia NASDAQ 3x per paskutinius 5 metus? Ne, tai nėra NASDAQ 3x leveraged ETF, bet Europos bankų sektorius!

Amundi STOXX Europe 600 Banks UCITS ETF, sekantis Europos bankų sektorių, per 5 metus sugeneravo net +292,7% grąžą. Tuo tarpu iShares Nasdaq 100 UCITS ETF tuo pačiu laikotarpiu uždirbo „vos“ +112,5%.

Taigi, Europos akcijos, ilgą laiką nurašytos kaip mirštantis muziejus, šiais metais turėjo puikų comeback’ą.

Tačiau čia yra vienas svarbus „bet“. Jei JAV kompanijų EPS augo sparčiai tiek šiais metais, tiek ir visą pastarąjį dešimtmetį, tai Europos bendrovių pelningumo augimas jau kurį laiką akivaizdžiai stagnuoja.

2025 m. nebuvo išimtis – per metus EPS augimo Europoje iš esmės nebuvo. Tai natūraliai kelia klausimą: kodėl tuomet Europos akcijų kainos šiemet augo net 20,0%?

Knygoje „Wealth, War and Wisdom“ šios autorius Barton M. Biggs pasakoja, kaip Antrojo pasaulinio karo metais akcijų rinkos gerokai anksčiau nei visuomenė pradėdavo „numatyti“ karo eigą. Kitaip tariant, rinkos kartais įkainoja svarbius lūžius dar iki tol, kol jie tampa akivaizdūs viešojoje erdvėje.

Galbūt šių metų +20% MSCI Europe rezultatas signalizuoja, kad rinkos jau dabar tikisi geresnių laikų Europos ekonomikoms? Gal šis kainų šuolis yra savotiška užuomina apie būsimą atsigavimą ir stipresnius Europos bendrovių rezultatus ateityje?

Būtent tokio scenarijaus ir aš tikiuosi – kad artimiausiais metais Europos kompanijos pagaliau nustebins teigiamai. Vis dėlto lieka atviras klausimas, ar šie būsimi geri rezultatai nėra jau iš anksto įskaičiuoti į dabartines ne pačias žemiausias Europos akcijų kainas 🙂.

Besivystančios rinkos

Praėję metai buvo geri ir besivystančių rinkų akcijoms. Kurios per 2025 m. uždirbo daugiau nei 16% siekiančią grąžą.

Nors neturiu tvirto įsitikinimo, kad besivystančios rinkos artimiausiais metais vėl būtinai „pavarys“, tokio scenarijaus tikrai negalima atmesti.

Kaip jau rašiau įraše „Besivystančių rinkų akcijos“, istorijoje yra buvę ilgų laikotarpių, kai besivystančių rinkų (EM) akcijos reikšmingai lenkė išsivysčiusių šalių (DM) akcijų rinkas. Pavyzdžiui, 1960–2020 m. laikotarpiu būtent EM metinė grąža buvo didesnė ir siekė apie 11,2%, tuo tarpu DM akcijos per metus uždirbo vidutiniškai 9,5%.

Pastaruosius keliolika metų išsivysčiusios šalys – ypač Europa – vis dažniau susiduria su ekonomikos stagnacijos ir gyventojų skaičiaus mažėjimo tendencijomis. Dėl šių priežasčių tampa visiškai neaišku, kaip atrodys DM akcijų rinkų grąžos per artimiausius 50–100 metų.

Ar šie būsimi akcijų rinkų grąžos vidurkiai bus panašūs į tuos, kurie fiksuoti 1900–2010 m. laikotarpiu? O šiais 1900-2010 m. duomenimis juk ir remiasi klasikinės rekomendacijos investuoti į akcijas. Bet tuo laikotarpiu šalys pasižymėjo augančiomis ekonomikomis ir sparčiai didėjančiu gyventojų skaičiumi. Dabar kitaip.

Tuo tarpu šios dvi problemos – lėtas ekonomikos augimas ir demografinis nuosmukis – besivystančioms rinkoms yra gerokai mažiau aktualios. Todėl visiškai neatmestinas scenarijus, kad būtent EM akcijų rinkos artimiausiais dešimtmečiais demonstruos geresnius rezultatus.

Po šių metų JAV akcijų underperformance jau matyti tam tikrų ženklų, kad ima keistis JAV exceptionalism naratyvas. Dalis investuotojų pradeda permąstyti strategiją investuoti tik į JAV akcijas arba rinktis tokius indeksus kaip VWCE, kuriuose JAV rinka dominuoja.

Pavyzdžiui, šešiNuliai, siekdamas didesnės diversifikacijos, mažina JAV akcijų svorį ir didina kitų išsivysčiusių šalių svorį portfelyje.

Pati mintis man atrodo logiška – juk pats apie tai rašiau ne kartą. Tačiau panašiai mąstantiems investuotojams siūlyčiau nepamiršti ir besivystančių rinkų, ypač dėl jų diversifikacinės svarbos.

Sprendžiant, kiek EM turėti portfelyje, siūlau sau užduoti paprastą klausimą: jei šiandien formuodamas portfelį turi mažą besivystančių rinkų dalį, o būtent šio regiono akcijos artimiausius penkerius metus reikšmingai aplenks kitas rinkas – ar laikysi savo praeities sprendimus klaida?

Jei atsakymas „taip“, vadinasi, emerging markets portfelyje yra per mažai.

Baltic akcijos

Baltijos akcijų rinkos 2025 m. pademonstravo puikius rezultatus. OMX Baltic Benchmark indeksas per metus paaugo 19,2%, o OMX Baltic 10 – net 20,95%.

Pats Baltijos akcijas į savo portfelį įtraukiau 2024 m. viduryje (tiesa, nedidele apimtimi), kai jos atrodė išskirtinai pigios. Todėl negaliu nepasidžiaugti dar vienu sprendimu, priimtu tinkamu metu.

Į Baltijos akcijas investuoju paprastai – atkartodamas OMX Baltic 10 indeksą. Dėl to šiais metais iš šios portfelio dalies uždirbau apie 21%.

2025 m. spalį įraše „Baltijos akcijos ir II pakopa“ rašiau, kad 2026 m. pirmoji pusė gali būti nebloga proga Baltijos akcijų pasipildyti. Tačiau dabar tuo jau abejoju – mano nuomonė šiuo klausimu pasikeitė.

Tikslių skaičiavimų nepateiksiu, tačiau panašu, kad 2025 m., nepaisant spartaus Baltijos akcijų kainų augimo, šių bendrovių uždirbamas pelnas absoliučiais dydžiais sumažėjo, o kartu mažėja ir 2026 m. planuojami išmokėti dividendai (plačiau šią temą LinkedIn rašė Arvydas Jacikevičius).

Būtent dėl silpnesnių veiklos rezultatų, kuriuos demonstruoja OMX Baltic 10 indeksą sudarančios bendrovės, šiuo metu man kyla įvairių – ir ne pačių optimistiškiausių – minčių dėl šio savo sprendimo Baltic akcijų turėti.

Vis dėlto kol kas nieko keisti neplanuoju ir palieku viską taip, kaip yra.

2. Lietuvos ekonomika

Tikrai nesu ekonomistas, tačiau pastaruoju metu man kyla vis daugiau klausimų dėl Lietuvos ekonomikos perspektyvų.

Kas laukia artimiausiais keleriais metais? Ar tęsis lietuviškas ekonomikos stebuklas, kai pastarąjį dešimtmetį šalies ekonomika demonstravo išskirtinius rezultatus?

Lietuvoje mažėja užsienio investicijos.

Darbo užmokesčio augimo tempai, kelerius metus viršiję 10%, jau sulėtėjo iki maždaug 8%. Nors Lietuvos bankas prognozuoja, kad 2027–2028 m. atlyginimai augs apie 7%, lieka atviras klausimas, ar šios prognozės nėra pernelyg optimistinės.

Keičiasi ir šalies mokestinė aplinka, užtikrinusi spartų ekonomikos augimą praeityje. Mokestinė politika, kurią galima buvo pavadinti „maži mokesčiai, šūdinos viešosios paslaugos“, palaipsniui keičiama į „gerovės valstybės“ modelį.

Ar toks modelis tvarus esamų demografinių tendencijų kontekste – didelis klausimas. O nemažos dalies Vakarų Europos valstybių patirtys rodo, kad išskirtinai aukšto perskirstymo kaina yra stagnacija.

O kur dar visiška politinė krizė šalyje, kai valdymą perėmusios marginalios politinės jėgos užsiima destrukcija, o ne konstrukcija.

Nekilnojamojo turto kainos dar kartą šoktelėjo – metiniai NT kainų augimo tempai šalyje viršija 10%. Vis dėlto asmeniškai jaučiu nemažą skepticizmą: sunku atsikratyti jausmo, kad tai gali būti paskutinis šokis prieš pagirias.

Žinoma, šiais metais II pakopos pinigai plūstels į ekonomiką ir taip toliau, tai 2026 m. ekonominės krizės šalyje nebus. Tačiau apie 2028-uosius metus, kai vėl vyks Seimo rinkimai, kyla klausimas, ar istorija nesikartos, kai konservatoriai į valdžią grįžta laikotarpiu, kuomet šalyje siaučia krizė.

Galiausiai dar viena mano baimė – kad infliacijos tempai artimiausiais metais gali nemaloniai nustebinti.

3. P2P

Apie galimas Lietuvos ekonomikos problemas kalbu ne be reikalo.

Globalioms akcijų rinkoms Lietuvos ekonomikos perspektyvos neturi reikšmės. Tačiau aš pats nemažai investuoju į P2P, todėl šalies ekonominę raidą viena akimi stebėti tenka.

Nors šiais metais P2P rinkoje reikšmingų pokyčių nebuvo ir nėra daug ką apie tai šnekėti, bet šiuo metu pats laikas padiskutuoti apie šios turto klasės ateitį. Kyla klausimas, jei šalies ekonominės raidos rizikos auga, ar ne pats laikas permąstyti savo P2P alokaciją?

Vertindamas P2P investicijas, matau tris pagrindines rizikas, kylančias būtent iš Lietuvos ekonomikos pusės:

• lėtėjanti šalies ekonomika
• mažėjantys darbo užmokesčio augimo tempai
• stabtelėjusi nekilnojamojo turto rinka

Nesakau, kad viena ar visos šios rizikos būtinai materializuosis. Tačiau tokio scenarijaus šiuo metu tikrai neatmetu. O kol jis dar neįvyko – kol dar nevėlu – pats metas kritiškai peržiūrėti P2P investavimo strategiją.

Klausimas paprastas: ar investuojant į P2P šiuo metu neprisiimama per didelė rizika ir ar investuotojai už ją yra tinkamai kompensuojami?

NT sutelktinis finansavimas

Didžiausią nerimą man šiuo metu kelia nekilnojamojo turto sutelktinio finansavimo platformos. Šiame segmente veikia Profitus, Rontgen ir kiti.

Nors tikėtina, kad 2026 m. šiame segmente dar neįvyks jokių dramatiškų pokyčių, NT rinkos perspektyvos artimiausiems keleriems metams man kelia nerimą.

Tai, kad NT užtikrintos investicijos į NT vystytojų paskolas gali būti nepaprastai rizikingos, puikiai iliustruoja Estateguru pavyzdys. Platforma, kuri investuotojams dar neseniai siuntė laiškus, kuriuose aiškino, jog negali realizuoti užsienio šalyse finansuotų ir jau įstrigusių projektų, nes „rinkos sąlygos to neleidžia“.

Investuojant į NT vystytojų paskolas rizikuojama atsidurti situacijoje, kai defaultinusių projektų atveju po 5 metų bylinėjimo ir priverstinių aukcionų atgausi vos 60% investuotos sumos, arba dar mažiau.

Būtent todėl investuoti į NT projektus šiuo metu reikėtų extra atsargiai. Juolab kad sutelktinio finansavimo platformose projektus dažnai įgyvendina ne patys stipriausi ar atspariausi NT vystytojai.

Dėl augančių rizikų asmeniškai jau priėmiau sprendimą – iš šio P2P segmento pats laikas „tepti slides“. Naujas investicijas NT sutelktinio finansavimo platformose esu visiškai sustabdęs.

Tarpusavio skolinimas

Jei iš NT sutelktinio finansavimo platformų pasitraukiu, tai tarpusavio skolinimo atžvilgiu tokios griežtos pozicijos neturiu.

Lėtėjantis atlyginimų augimas ir didėjančios Lietuvos ekonomikos rizikos, žinoma, neigiamai veikia ir šį segmentą. Vis dėlto tam tikri istoriniai duomenys rodo, kad net ir ekonominių sunkmečių metu vartojimo kreditai nėra pati blogiausia turto klasė.

Pavyzdžiui, 2008 m. laikotarpio JAV pirmųjų P2P vartojimo paskolų platformų rezultatai bei ilgesnio laikotarpio vartojimo kreditų duomenys rodo, kad investuojant į saugesnius reitingus ir į paskolas su pakankamai aukštomis palūkanomis, ši turto klasė nebūtinai pati rizikingiausia.

Šalies ekonominei situacijai pablogėjus, grąža iš šių investicijų neabejotinai sumažėtų, tačiau tikėtina, kad ji išliktų teigiama. Dėl šių priežasčių šioje turto klasėje lieku ir toliau planuoju investuoti į tarpusavio skolinimo platformas.

Visgi, derėtų apgalvoti, ar neverta rinktis tik saugesnius reitingus, nes rizikingesnių reitingų atveju prognozuoti rezultatus ekonominių sukrėtimų metu jau gerokai sudėtingiau – čia galimi ir didesni fejerverkai.

Galiausiai, dar viena priežastis likti tarpusavio skolinime yra faktas, kad gerų alternatyvų nėra tiek jau daug.

Šiuo metu man kaip investiciniai instrumentai patinka tik akcijų rinkos ir tarpusavio skolinimo platformos. Bet 100% akcijų portfelis asmeniškai per daug rizikingas, reikalinga platesnė diversifikacija.

4. Mano portfelis

Štai kaip šiuo metu atrodo mano portfelis ir kokie pokyčiai jame įvyko per 2025 metus.

2025 m. pradžioje toliau mažinau JAV akcijų dalį (kaip ir 2024 m. pirmoje pusėje), o gautas lėšas nukreipiau į P2P turto klasę.

Balandį, rinkoms pakritus, visas iš P2P grįžtančias lėšas bandžiau perkelti atgal į akcijų rinkas. Tačiau čia lėšos grįžta lėtai, tai per daug investuoti nespėjau – rinka atšoko per greitai.

Jei 2026 m. vėl pasitaikytų didesnių svyravimų, turbūt bandyčiau vėl didesne apimtimi iš P2P grįžti į akcijų rinkas.

Šiuo metu apie du trečdaliai portfelio (tiksliau – 62,2%) yra investuoti į akcijų rinkas. Ši dalis apytiksliai pasiskirsto 50/25/25 proporcijomis tarp išsivysčiusių rinkų be JAV, besivystančių rinkų ir JAV akcijų.

Papildomai turiu nedidelę alokaciją į Baltijos akcijas (3,2%) ir JAV REITs (2,7%).

P2P segmente didžiausią dalį sudaro tarpusavio skolinimas (23,2%), o sutelktinio finansavimo dalis šiuo metu nedidelė ir mažėja (4,1%).

Taip pat portfelyje yra nedidelė kripto (0,8%) ir Baltijos obligacijų (0,9%) alokacija bei šiek tiek casho ir indėlių (4,1%).

Kaip sekėsi 2025 m.

2025-ieji asmeniškai buvo geri, nors ir ne tokie geri, kokie galėjo būti.

Tarptautinės akcijos (JAV, DM, EM ir JAV REITs kartu) uždirbo apie 12% grąžą, Baltijos akcijos – apie 22%. P2P investicijų grąža siekė maždaug 10%, o kripto dalis patyrė apie -15% nuostolį.

Bendra portfelio grąža per metus siekė apie 11%.

Didžiausią neigiamą įtaką rezultatui darė JAV REITs alokacija, kripto bei nedidelė fixed income investicijų dalis (šių portfelyje laikui bėgant turiu vis mažiau). Dėl šių trijų turto klasių neigiamos įtakos bendras rezultatas nebuvo įspūdingas.

Kita vertus, mano strategijos tikslas nėra maksimalios grąžos siekimas. Mano benchmark nėra 100% akcijų portfelis – labiau koks nors 80/20.

Ilguoju laikotarpiu siekiu bent 8% metinės grąžos, stabilumo ir diversifikacijos. Mano portfelis niekada neaugs po +30% per metus (ir, tikiuosi, -30% kritimų tikimybė taip pat nedidelė).

Pavyzdžiui, per šių metų didžiuosius svyravimus, nuo 2025 m. sausio pabaigos iki gegužės pabaigos pasaulio akcijų indekso vertė, skaičiuojant eurais, krito apie -12%, tuo tarpu mano portfelio vertė sumažėjo maždaug perpus mažiau – tik apie -6%.

Galiausiai, jei kitais metais irgi pavyks ir vėl uždirbti 10%, būsiu tikrai patenkintas 🙂

---

Įspėjimas:

Šiame įraše pateikiama informacija nėra ir neturėtų būti suprantama kaip investavimo rekomendacija. Straipsnyje pateikiama informacija yra bendro informacinio pobūdžio ir neturėtų būti naudojama investavimo sprendimams priimti.

Pateikiama informacija yra asmeninė autoriaus nuomonė, tai nėra skatinimas įsigyti minimas finansines priemones.

Autorius nėra kvalifikuotas investavimo konsultantas ir neturi licencijos teikti investavimo rekomendacijoms.

Autorius gali būti asmeniškai investavęs į straipsnyje minimas finansines priemones.

Pateikiama informacija yra nekomercinio pobūdžio. Tinklapio autorius neturi jokių sąsajų su finansinių priemonių leidėjais, negauna jokių reklamos ar partnerystės (angl. affiliate) pajamų.

Plačiau skaityti: Informacijos atskleidimas