Kripto filosofija

Vėlyvą rudenį praleidau daug laiko bandydamas susipažinti su kripto pasauliu. Kodėl taip ilgai užtrukau ir iki šiol į šią sritį nekreipiau nekreipiau dėmesio ? Vaikytis kiekvieno shinny new thing nėra mano investavimo tikslas, filosofija ir siekiamybė. Man svarbiausia neprarasti investuotų lėšų, o ne YOLO’inti santaupas ant raudonos spalvos kazino (ar šuniuko coin) . Kapitalo išsaugojimas yra taisyklė numeris vienas, du ir trys.

Kripto buvo ir yra spekuliatyvi turto klasė, su neaiškiomis ateities perspektyvomis. Dažnai išgirsime sakant, kad pirkti krito žetonų galima tik už tokią, sumą, kurios negaila prarasti. Manau artėja lūžio taršas, o gal jis jau ir peržengtas, kada šis pasakymas bus tiek pat teisingas, kiek pasiūlymas investuoti į akcijų rinką tik tiek, kiek negaila prarasti. Tikimybė, kad kripto turto klasės kapitalizacija grįš prie nulio menksta su su kiekvienais prabėgusiai metais, ir šios turto klasės branda. Žinoma, čia kalbu apie turto klasę, o ne konkretaus žetono perspektyvas.

Iki šio rudens neturėjau jokių kripto valiutų savo investiciniame portfelyje. Šiuo metu tai tokia maža portfelio dalis, kad kripto valiutų svyravimai man vis dar neturiu jokios reikšmingos finansinės įtakos. Šis prisipažinimas išsakomas tam, kad pabrėžti, jog žemiau pateikta informacija yra šios srities naujoko, o ne eksperto. Neabejoju, kad pateiksiu faktinių klaidų ir neteisingų interpretacijų. Visada esu pasiruošęs pakeisti savo nuomonę bet kuriuo žemiau išsakytu klausimu, ar prisipažinti, kad kažką ne taip supratau. Tad, jei randate klaidų, komentarai visada laukiami, paaiškinkite, kur klystu.

Neketinu spekuliuoti kripto žetonais. Tai reiškia, nesitikiu pirkti kažkokius žetonus pigiau ir parduoti brangiau tikintis, kad atsiras didesnis už mane kvailys ir pačiups iš mano rankų niekam nenaudingą, bet riboto leidimo, skaitmeninį turtą. Ieškau blockchain technologija paremtų aktyvų, kurie ilgalaikėje perspektyvoje galėtų teikti naudą ir pinigų srautus.

Puikus būdas atskirti spekuliatyvius, ir realią naudą teikiančius aktyvus, yra paklausti klausimo, kiek aš daugiausiai mokėčiau už šį turtą, jeigu ateityje neturėčiau galimybės niekam jo parduoti. Tarkim, už Apple kompanijos akcijas verta mokėti, nes tampu verslo bendrasavininkiu, galiu pretenduoti į verslo uždirbamą pelną. Skolos vertybiniai popieriai moka palūkanas, galiu juos pirkti ir laikyti, kol skolininkas gražins pasiskolintą sumą su palūkanomis. O kiek man vertas ETH ar BTC coin, jeigu negaliu jo perparduoti kitam, bet turiu pats juo naudotis ?

Kas yra tas Kripto

Po žodžiu kripto slepiasi begalė informacijos, šis terminas turi visiškai skirtingas reikšmes skirtingiems žmonėms. Man po šiuo terminu slepiasi blockchain technologijų pagrindu kuriami nauji technologiniai sprendimai.

Šio posto tikslas (ir kitų, jei panašių bus ateityje) nėra paaiškinti, kaip veikia technologija. Aš nesu programuotojas ir tai nėra mano kompetencija. Tam tikrus dalykus imu kaip duotybę ir jų nekvestionuoju. Pavyzdžiui, nebandysiu nagrinėti, ar Bitcoin tikrai galima nulaužti, kokios skaičiuojamosios galios tam reiktų ir panašiai. Neturiu žinių aiškintis, kiek saugūs yra Etherium rollups ,ar kas tas sha256 algoritmas, naudojamas private key generuoti.

Pabandysiu paaiškinti savo supratimą, kas yra kripto dviem požiūriais. Vieną pavadinau siauruoju požiūriu, kas tai per technologija. Ir plačiuoju požiūriu, kodėl tai galėtų būti svarbu.

Siauras požiūris – tai technologija

Aš blockchain suprantu kaip tam tikrą decentralizuoją kompiuterių tinklą. Prisiminkime torrent ir Linkojamiją. Kažkada tai buvo populiarus, decentralizuotas kompiuterių tinklas, skirtas dalintis failais, be niekieno leidimo. Torrent tinkle ši informacija (failai) niekam nepriklauso ir yra identiška. Vienas jpgas nesiskiria nuo kito. Blockchain kažkuo panašus, tai irgi yra peer-to-peer network, decentralizuotas kompiuterių tinklas, duomenų bazė kuris kaip ir torrent tinklas, leidžia keistis informacija tarp tinklo dalyvių. Skirtumas – kad informacija turi sąvininką.

Ar tai Bitcoin, Solana ar Ethereum blockchain, visų esmė yra tokia – tai duomenų bazė saugantis informacija, koks skaitmeninis įrašas (ar skaitmeninis turtas) kam priklauso. Bitcoin blockchain tinkle saugoma informacija kam priklauso 21 mln. BTC žetonų (tiksliau informacija apie transakcijas jais). Ethereum ir į jį panašiose platformose sugalvota papildoma galimybė, leidžiama rašyti taip vadinamus smart contracts. Tai yra, rašyti programas (aplikacijas, dApps), kurios pačios kuria naujus žetonus ir manipuliuoja seniau ir kitų sukurtu skaitmeniniu turtu.

Kadangi tai nėra blockchain technologijos aiškinamasis straipsnis, tuo ir pabaigsiu. Nes mane domina blockchain, kaip investicija, o ne paaiškinti kas tai per technologija. Galiu rekomenduoti keletą puikių informacijos šaltinių susipažinimui su bazinėmis šios srities žiniomis ir plėtros istorija. Invest Like the Best podcast Hash Power Ep. 1, 2 ir 3. Acquired podcast apie Bitcoin ir Ethereum istoriją.

Platusis požiūris – nauja dizaino erdvė

Plačiuoju požiūriu blockchain – tai didelė ir nauja dizaino erdvė. Kažkada žmonės buvo medžiotojai rinkėjai ir tokioje visuomenėje gimęs žmogus galėjo .. medžioti arba rankioti 🙂 Nedaug naujų veiklų sugalvosi tokioje visuomenėje. Viduramžių mieste gyvenęs žmogus turėjo kito daug platesnius pasirinkimus. Dar kitokius – pramonės revoliucijos laikais.

IT technologijų plėtra per paskutinius kelis dešimtmečius sukūrė visiškai naują pasaulį. Atsirado galimybė prekiauti iš namų, organizuoti darbą el. paštu ir zoom, kurti remote only organizacijas. Visa tai tapo galimybe dėka informacinių technologijų plėtros. Nes PC ir internetas, sukūrė didžiulę atvira dizaino erdvė, kurioje žmonės, verslininkai ir kitokio plauko kūrėjai galėjo įgyvendinti savo sprendimus ir sumanymus.

Blockchain – naujo tipo atvira dizaino erdvė,  kuri, jeigu pasitvirtintų optimistų svaičiojimai, pakeis pasaulį ir leis kurti naujas, iki šios nematytas, žmonių bendradarbiavimo formas, keistis verte elektroninėje erdvėje, kurti verslus ir dar daugybę dalykų, apie kurios niekas dabar pagalvoti negali, nes jų dar nėra. O gal visiškai nieko iš to neišeis. Krištolinio kamuolio niekas neturi ir ateities neatspės.

Blockchain gali būti suprantamas, kaip naujo tipo institucija. Leidžianti išvengti centralizuotos galios centro, bet tuo pačiu būti tikram, kad blockchain užprogramuoti veiksmai įvyks. Ankščiau, norint perduoti nuosavybę (ar įrodyti kam ji priklauso) kitam individui reikėjo centralizuoto galios centro, notaro, valdžios ir policijos, teismų. Dabar užtenka programinio kodo ir decentralizuoto kompiuterių tinklo.

Kripto, kaip į investicija. Galimi ateities vertės pokyčiai

Yra dvi galimybės, kalbant apie blockchain, kaip technologijos, reikšmę. Pirma – tai nauja revoliucinė technologija, kuri smarkiai pakeis dabartinę pasaulio sandarą, ryšius tarp žmonių, jų įpročius ir naudojamus IT įrankius. Antra – daug hype,  bet tuo viskas ir baigsis. Blockchain neturės didelės reikšmės istorijos tėkmėje, po dešimt metų nebus nieko svarbaus sukurta šios technologijos pagrindu.

Jeigu iš blockchain nieko naudinga neišaugs, tai kad ir kaip analizuosiu šią turto klasę, jokios naudos man tai neduos. Svarbu visada priminti sau, kad toks scenarijus ne tik tikėtinas, bet ir labiausiai tikėtinas. Nes daug lengviau sukurti istoriją, kaip kažkokia technologiją turės didelę įtaką ateityje, nei tokiai pranašystei išsipildyti. Tikriausiai iš kripto nieko neišeis.

Mažiau tikėtinu atveju, ši technologija turės įtakos, įsitvirtins, jos pagrindu bus sukurta naujų ir svarbių produktų ir paslaugų. Šiuo atveju galima kelti klausima, ar šio scenarijaus atveju verta investuoti į kripto. Vėl galimi du scenarijai.

Pirma – kripto tampa reikšminga technologija, bet prasta investicija. Taip galėtų nutikti dėl to, kad:
a) kad kripto protokolai yra visgi kitokie nei tradicinės kompanijos, neturi akcininkų, kurie reikalauja uždarbio. Todėl didelė dalis kripto projektų gali tapti tiesiog viešosiomis gėrybėmis ir open source protokolais, kurie (wikipedia, HTTP, Linux) istoriškai nedaug uždirba. Taip pat, blockchain  duomenys visiems viešai prieinami, todėl vieną produktą lengviau išstumti kitam. 
b) Tiek daug naujo kapitalo įliejama į šį sektorių, kad grąža bus maža dėl kapitalo pertekliaus. Lėktuvai ir mašinos svarbūs mūsų laikų išradimai. Kažkada buvo daugybę prikurtų kompanijų, gaminusių šiuos įrengimus. Bet buvo daug hype, daug investicijų, ir bent jau vidutiniu laikotarpiu, daug nuostolių.
c) Dabartinės kripto aktyvų kainos yra tokios aukštos, kad net ir protokolams ir tokenams pradėjus generuoti pajamas, paaiškės, kad jie vis tiek smarkiai pervertinti.
d) Dabartiniai L1 blockchains, aplikacijos sukurtu jų pagrindu, yra pirmtakai ateities technologijų, kurie išnyks juos pakeitus pranašesniais technologiškai sprendimais. Todėl jie – prastos investicijos. Yahoo ir Astalavista buvo pakeisti ateities kūriniais.

Antra – kripto aktyvai bus gera investicija. Bet kurie ? Neįmanoma dabar to žinoti. Galima kelti klausimą, ar įmanoma kripto naudoti pasyvaus investavimo strategiją, kaip akcijose, ir indeksuoti visą rinką. Tačiau pilna tiek daug akivaizdžių scam projektų, kad ši strategija atkrenta.

Mano strategija šiuo scenarijaus atveju turėtų būti tokia: jeigu iš kripto kažkas išeis, ir kripto alokacija generuos teigiamą grąža investuotojams, siekti įvardinti galimas investuotinas sritis ir pasižiūrėti, kokie yra būdai nukreipti į jas kapitalą.

Antro scenarijau atveju investicijos į kripto aktyvus vidutiniam investuotojui generuos teigiamą (nebūtinai didesnę nei akcijų) grąžą vidutiniu laikotarpiu (5-20 metų). Istorija moko, kad net ir tokiu atveju laukia pasivažinėjimas stačiais linksmaisiais kalneliais. Šiuo metu yra daug susidomėjimo, hype ir investicijų į šį sektorių. Tikėtina per daug, ir trumpu laikotarpiu (1-5 metai) bus gausu korekcijų ir bankrotų.

Todėl, mano dabartinė nuomonė yra ta, kad iš kripto, kaip investicijos greičiausiai nieko neišeis. Bet palieku vietos ir alternatyviam scenarijui. Ketinu edukuoti save blockchain ir kripto aktyvų srityse. Turėti nedidelę alokaciją į tam tikras sritis, pažaisti ir susipažinti.

Jeigu ateityje nuspręsčiau, kad antrojo scenarijaus tikimybė didėja (Kripto tampa patrauklia investicija), būčiau pasiruošęs didinti savo alokacijos dalį. Ypač, jeigu sulaukčiau rimtos korekcijos, nurimtų hype ir atsirastų kripto aktyvų, kurie iš tikro generuoja pelną jų turėtojams, o ne pažadus.

Dabartinės investicinės galimybės kripto pasaulyje

Viso šito blogo įrašo tikslas yra apibrėžti kripto turto rūšis ir porūšius, kad ateityje remdamasis šia klasifikacija galėčiau nuspręsti, kurį skaitmeninį turtą, kaip investiciją, noriu panagrinėti atidžiau. Siekiant įgyvendinti šį tikslą sudariau krito aktyvų sąrašą.

Manau, kiekvienas iš šių punktų reikšmingai skiriasi vienas nuo kito. Žemiau pabandysiu apibrėžti skirtumas, esmė ir kylančias galimybes. Šio blogo įrašo tikslas yra sukurti klasifikaciją, o ne analizuoti kiekvieną skaitmeninio turto rūšį detaliai. Tam dar bus laiko ateityje.

1. Bitcoin

Bitcoin yra kategorija pati savaime. Niekas tiek daug dėmesio nepritraukė, kaip kripto milijonieriai pripirkę BTC ir lakstantys (gal jau nebe visi) su lambo. Noras greitai praturtėti visada buvo gajus, būdai tam pasiekti žmones masino visada. Galima rasti gausybę teorijų, svarstymų ir argumentų kodėl bitcoin yra svarbus. Bet manau, yra vienas ir vienintelis faktorius, kodėl žmonės BTC taip smarkiai domisi – kaina. Dauguma žmonių BTC perka dėl to, kad BTC kaina smarkiai kilo, o BTC kaina kyla dėl to, kad žmonės jį perka.  

Bet, tai nereiškia, kad BTC kaina kris iki nulio. George Soros išpopuliarino terminą reflexivity. BTC vertė priklauso nuo istorijų, kuriomis žmonės šį aktyvą apipina. Jeigu daug žmonių perka aktyvą todėl, kad jo kaina kilo ir tada įtiki, kad jis naudingas ir yra vertės saugojimo būdas kaip koks auksas, tada tas aktyvas gali tokiu, vertingu ir naudingu, tapti ir išlikti. Nes yra daug žmonių, kurie dabar jau mano, kad jis naudingas.

Manau, dažnai finansų rinkose istorijos (kodėl aktyvas geras ar blogas) seka paskui kainos judesius, o ne atvirkščiai (kaina pagal istorijas). Pagrindinės istorijos, kodėl BTC yra vertinas, yra dvi. 
a) BTC yra kažkas panašaus į auksą, betikslę commodity. Vertė priklauso nuo minios (t.y. rinkos) psichologijos, o ne nuo kažkokios realios teikiamos naudos. 
b) Daug sapalionių apie tai, kad BTC yra valiuta. IMO valiuta negali būti aktyvas, kurio kaina kyla (ar kurio kainos kilimo tikimasi). Nes tokiu atveju elgesio motyvas yra neišleisti tokios “valiutos”, o ne ją kaupti.

Neturiu krištolinio rutulio ir nežinau, kuo baisis BTC kainos istorija. Daug institucinio kapitalo pasiruošusio įžengti į BTC rinką. Individualūs ir instituciniai investuotojai pasiruošę įtraukti 1-2% nuo savo investicinio portfelio į BTC. Todėl vidutiniu laikotarpiu tikrai yra priežasčių manyti, kad BTC niekur nedings. Bet gal visa tai jau įskaičiuota į kainą ?

Kol kas nematau būdo, kaip galėčiau įvertini BTC patrauklumą, kaip investiciją. Daug žmonių savo portfeliuose laiko auksą, svyravimams sumažinti ir diversifikacijai padidinti. Ar tai pakankami argumentai įtraukti BTC į savo portfelį, nesu tikras. Neabejoju, rasčiau daug nuomonių ir argumentų už ir prieš.

Tikrai žaviuosi asmenims, kurie sugebėjo laikyti BTC daug metų, nepaisant įstabaus kainos svyravimo. Matyt, tai tikrai religija. O kadangi kažkam tai pats svarbiausias dalykas pasaulyje, religinis įsitikinimas, BTC kaina niekada nekris iki nulio. Bet ar tie, kurie ridina BTC kainos banga yra genijai, ar kvailiai, – parodys istorija. Riba tarp šių dviejų vertinimų plona.

2. Programuojami Blockchains

Jei Bitcoin blockchain tikrai panašu į duomenų bazę, tai programuojami blockchain panašiau į globalų kompiuterį su duomenų baze. Tokiam kompiuteriui galima rašyti softą (smart contracts, išmanieji kontraktai). Šie išmanieji kontraktai gali išdarinėti keisčiausius dalykus, pavyzdžiui, sukurti šuns vardo tokeną, vertą 15 mlrd. dolerių.

Taigi, programuojamuose blockchains yra dviejų tipų žetonai. Native token, arba pagrindinis blockchain žetonas, be kurio tam tinkle nieko nepadarysi. Antras tipas – Išmaniųjų kontraktų sukurtu žetonai – apie juos sekanti, trečioji dalis. O ši – apie native tokens.

Panagrinėkim Ethereum tinklą. Šį išmanau geriausiai, nes didžioji informacijos dalis, kuri mane pasiekia yra būtent apie jį. Šio tinklo pagrindinis žetonas yra ETH. Kuo jis gali būti naudingas tinklo naudotojui ir investuotojui į tokį skaitmeninį aktyvą ?

1. ETH token reikia kaip užmokesčio už blockchain tinklo naudojimą. Tai kaip žaliava. Jeigu paklausa naudotis Ethereum tinklu auga, turėtų augti ir ETH kaina, šis žetonas kaip moneta žaidimų automatui. Norint kad tinklas atliktų kokius nors skaičiavimus reikia susimokėti, ETH valiuta.
2. ETH, kaip ir BTC, taip pat yra tikėjimu paremtas skaitmeninis turtas. Apart realios teikiamos naudos yra gausybė žmonių, kurie mano, kad ETH kaina kils, todėl taip gali nutikti. Terminas, kuris naudojamas šiai savybei – store of value. Nepatinka man šitas argumentas, bet dažnai girdimas, tai atkartoju ir aš.
3. ETH, tai nuosavybės teisė į Ethereum blockchain tinklą. Ethereum tinklas per paskutines septynias dienas sugeneravo 53 mln. JAV dolerių pajamų. Kaip minėta pirmame punkte, tai vartotojų mokami mokesčiai už tinklo naudojimą. Šiuo metu mokesčiai mokami mineriams, nes Ethereum vis dar naudoja Proof-of-work consensus mechanizmą. Kuomet Ethereum pereis prie Proof-of-Stake mechanizmo, šiuos mokesčius gaus taip vadinami stakers. Asmenys, kurie savo ETH žetonais garantuoja transakcijų autentiškumą. Priedo, ETH stakers gaus naujai išleidžiamus ETH žetonus. (galiu čia pridaryti klaidų šiais teiginiais, bet esmė maždaug tokia).

Bėda su Ethereum, kad baisiai lėtas tinklas, su ribotais skaičiavimo resursais. Todėl kaina už jo naudojimąsi kartais autonomiškai išauga. Ethereum turi savo plėtros strategiją, kaip padidinti TPS (transactions per second) paremtą roll-ups ir sharding. Plačiau šios temos nei mano kompetencija, nei šio blogo tikslas. Neseniai Ethereum sumanytojas Vitalik Buterin viską puikiai išdėstė Bankless podcast epizode.

Dėl ribotų Ethereum resursu susikūrė gyvas galas kilų programuojamų blockchains, vadinamų Ethereum killers. Vieni jų spartesni, beveik visi – mažiau decentralizuoti. Yra įvairių techninių skirtumų tarp jų, bet vienas panašumas – tikslas tapti nauju Ethereum. Ypač 2021 metai pasižymėjo tokių naujų blockchain native žetonų kainos augimu (SOL, DOT, ADA, Terra, AVAX).

Grįžtant prie investavimo. Ar tokių blockchain native tokens gali būti gera investicija ? Žinoma. Kaip minėta, skirtingai nei BTC, čia jau tikrai galima įžvelgti realios naudos. Kuriasi galybė naujų software kompanijų (apie jas plačiau žemiau), kurios savo namais pasirenka ne vertybinių popierių biržą, bet blockchain tinklą. Visiškai įmanoma, kad blockchain, kaip produktas ir technologija įsitvirtins.

Bet tai, kad tokie blockchain gali būti gera investicija, nereiškia, kad taip bus. Argumentus jau minėjau paragrafe apie galimus vertės pokyčius. Šie tinklai jau yra įvertinti astronominėmis vertėmis. Kita bėda, kad tarp tokių tinklų dabar itin arši konkurencija. Neaišku, kuris įsitvirtins, o kuris keliaus į istorijos šiukšlyną. O gal tas būsimasis karalius dar nėra sukurtas ?

Paskutinė problema, native token vertė ilguoju laikotarpiu priklauso nuo generuojamo pelno. O kas jeigu visas “veiksmas” persikels į roll-ups ir Layer 1 generuojami mokesčiai taps tokie maži (arba TPS išaugs taip smarkiai), kad jau ir dabartinės native token vertės smarkiai šias būsimąsias pajamas pervertina ?

Kad ir kaip ten bebūtų, investuoti į programuojamų blockchains tokens svarstytinas variantas. Į kokius ? Gal šioje vietoje pasinaudoti market-cap indeksavimu būtų įmanoma. Kokią portfelio dalį ? Čia jau kiekvienam asmeninis klausimas. Nulis investicijų į šią sritį vis dar puiki idėja.

3. Išmaniųjų kontraktų sukuriami žetonai

Kaip minėta aukščiau, yra dvi blockchain žetonų grupės. Apie native tokens jau pasisakiau. Dabar apie antrąją jų – išmaniųjų kontraktų leidžiamus tokenus.

Pavyzdžiui, akcinė kompanija Coinbase gali parašyti smart contract, tam tikrą programą Ethereum ar kitame blockchain tinkle. Ši programa jos savininkui (žmogui ar organizacijai turinčiai tam tikrą private key), šiuo atveju AB Coinbase, leidžia kurti USDC žetonus. Coinbase teigia, kad tokių USDC tokenų sukurs tokį pat kiekį, kiek realių USD dolerių yra atidėta į banko sąskaitą. Tuomet likę blockchain dalyviai, žmonės ir įmonės, gali nusipirkti šių tokenų iš Coinbase.

Manau, tokio pobūdžio tokens galima skirstyti į kelias grupes.
a) Tokens, kurie suteikia nuosavybės teisę į tam tikrą išmanųjį kontraktą. Čia lyg programinį kodą paverti į akcinę bendrovę.
b) Utility tokens (lietuviškai – naudos žetonai ?). Kai kurie tokens yra šių dviejų rūšių kombinacija.
c) Stablecoins

a) Nuosavybės teisės žetonai

Man tai įdomiausia sritis. Galimai – tai naujo tipo software kompanijos. Pirkdamas jų žetonus aš lyg ir tampu akcininku, galiu dalyvauti įmonės valdyme ir pretenduoti į uždirbtą pelną. Jeigu nutiktų, kad ateityje atsirastų vis daugiau kompanijų, kurių veiklos modelis toks, noriu būti pasiruošęs į jas investuoti.

Didelė dalis brangiausių pagal kapitalizaciją žetonų yra būtent tokie (Uniswap, AAVE, COMP). Svarbu suprasti, kad dažnai už šių aplikacijų “stovi” realios kompanijos, kurios veiklos pradžioje buvo pritraukę VC finansavimą, turi įvairius teisinius susitarimus su pradiniais investuotojais. Tos kompanijos turi registracijos adresą, jurisdikciją ir vadovybę. Koks yra santykis tarp token holders ir šių kompanijų akcininkų paini ir sudėtinga tema. 

Dalis aplikacijų valdomi taip vadinamų DAO (decentralized autonamous organizations) ir yra iš tikrųjų decentralizuoti. Tarp tokių, ir tokiais norinčių būti, galima įvardinti Maker Dao, ShushiSwap, Curve ir kiti.

b) Utility tokens

Kai kurios aplikacijos naudoja įvairius žetonus, kaip kažkokią vidinę valiutą, atsiskaitymo priemonę. Pavyzdžiui, Chainlink ar Axies infinities. Tokie žetonai nesuteikia teisių kompanijos valdymą, bet gali tiekti kitokios naudos.

c) Stablecoins

Kripto valiutos prastos valiutos, nes dėl nuolatinių kainų svyravimų neįmanoma žinoti, kokia bus jų vertė (perkamoji galia) net ir netolimoje ateityje. Todėl išrasti stablecoins – tokenai, turintys stabilią vertę, dažniausiai susiejami su JAV doleriu. Plačiau apie juos ateityje planuoju parašyti atskirą įrašą.

Šiuo metu paminėsiu, kad jų yra gyva galybė. Centralizuotų institucijų leidžiami stablecoins (USDC, USDT, GUSD, Paxo USD). Decentralizuoti stablecoins, iš kurių man geriausiai pažįstamas DAI. Keisčiausi iš jų algoritminiai, jokiu ar dalinai jokiu turtu nepadengti žetonai, kuriuos rinka vis tiek vertina vienu doleriu.

Tokenomics

Kripto pasaulis keista vieta. Kažkas sugalvoja šuniuko tokeną ir jo kapitalizacija pasieka milijardus (nors naudos – nulis). Kai kurie token teikia naudą vartotojams (tarkim Ethereum Name Service), bet negeneruoja jokių pinigų srautų žetonų savininkams. O jų vertė milijardinė. Kodėl ?

Kaip vertinti kurio nors žetono vertę, jeigu per naktį gali atsirasti jo fork, kopija (pavyzdys – SushiSwap istorija)? Kodėl kai kurie token per naktį iš niekur pritraukia milžiniškas sumas, kurias vartotojai “užrakina” aplikacijoje, mainais į dalijamus žetonus (token rewards). Ir staiga tokie naujai sukurti smart contracts tampa milijardiniu turtu. Nors dar vakar neegzistavo. Nustatyti kurie žetonai turi ilgalaikę vertę, jei išvis ją turi, tam tikrai atvejais ganėtinai sunku.

Čia kyla klausimas, kaip ir ar įmanoma į tokią turto klasę investuoti ? Jeigu į blockchain native žetonus visai logiška investuoti kaip į pasyvų ETF pagal market-cap, tai į išmaniųjų kontraktų kuriamus žetonus – tikrai ne. Bent jau aš tokios metodologijos neįsivaizduoju. Kaip iš gausybės šioje dalyje minėtų žetonų išsirinkti tuos, kurie turi galimybę išlikti – klausimas, kurį kelsiu ateityje. Vienas iš būdų galėtų būti nagrinėtų aplikacijų generuojamas pajamas. Kitas – vartotojų skaičių. Trečias – dar kitokius rodiklius.

4. DeFi

Šio įrašo metu, Defi “užrakinta” 231 mlrd. JAV dolerių. DeFi išsipūtė ir tapo sunkiai vienam žmogus aprėpiama sritimis. Ateityje tam tikrai bus skirtas atskiras įrašas. O dabar – trumpai.

DeFi terminu vadinami išmanieji kontraktai, leidžiantys skolintis arba paskolinti įvairius žetonus. Taip pat smart contracts, leidžiantys keisti vienus žetonus (swap) į kitus. Trečia sritis – staking.

Decentralizuotos žetonų keityklos

Vienas būdas iškeisti savo turimas pinigines lėšas (kripto pasaulyje taip nemėgstamus fiat pinigus) yra pasinaudoti centralizuotų keityklų paslaugomis. Tai Coinbase, Binance ar Crypto.com. Šis kelias yra beveik neišvengiamas, norint gauti kokių nors skaitmeninių žetonų (nebent susitikti su kitu žmogumi tiesiogiai, arba tapti mineriu). Reikia taip vadinamo “fiat on-ramp“, būdo, kaip gauti žetonų blockchain tinkle už dolerius iš banko sąskaitos, tarkim, Swedbank. Nes blockchain ir Swedbank tarpusavyje niekaip nebendrauja.

Kai šis tikslas pasiektas, ir naujai iškeptas būsimasis kripto milijonierius jau turi pirmus savo žetonus kokiame nors blockchain tinkle, tada galima šios žetonus keisti į kitus to paties blockchain tinklo žetonus, naudojantis DEX – decentralized exchange.

DEX tai tiesiog programinis kodas, leidžiantis tokius mainus, pakeisti vienus žetonus į kitus. Kad tokie mainai būtų galimi, reikalingi Liquidity provider. Liquidity provideriai savo noru padeda jau turimus tokenus į kokį nors bendrą token pool, tarkim ETH/USDC. Tokiu būdu kiti blockchain dalyviai, naudodamiesi DEX, kurio kontraktuose “užrakinta” kokios nors token poros, gali pakeisti vienus žetonus į kitus. Už tai keitėjai sumoka nedidelį mokestį (tarkim 0.3% nuo transakcijos), šis mokestis keliauja Liquidity provideriams, kaip užmokestis už jų suteiktas paslaugas.

Ši tema plati ir sudėtinga, bet esmei aprašyti užteks ir tiek informacijos. DEX suteikia galimybę uždirbi daugiau žetonų, turimus žetonus užrakinant išmaniajame kontrakte ir leidžiant kitiems vartotojams jais prekiauti, už tai gaunant mokestį.

Borrowling and Lending

Vieni seniausių DeFi aplikacijų COMP ir AAVE (ar kiti į juos panašūs) suteikia galimybę paskolinti savo turimus tokens (dažnai tai USD stablecoins) ir gauti už tai palūkanas. Tuo tarpu kiti rinkos dalyviai gali užstatyti tokius žetonus tokius turi jie, ETH ar WBTC, (panašiai kaip bankui gali įkeisti akcijas ir jų nuosavybės teisės neprarasdamas paimti paskolą) ir pasiskolinti stablecoins. Arba atvirkščiai. Ką įkeisti ir ką skolintis – čia jau fantazijos klausimas.

Smagus faktas, kad dažnai abi sandorio pusės (tie kas skolinasi ir tie kam skolina) gauna aplikacijos žetonų, kaip paskatą naudotis tuo išmaniuoju kontraktu. Šio įrašo rašymo metu paskolinus AAVE USDC gaučiau 3.22% palūkanų ir dar 0.53% priedą, kuris būtų išmokama AAVE tokenais. Keistas tas krito pasaulis. Čia tas pats, kas Swedbank dalintų savo akcijas už tai, kad padedu ten indėlį.

Platesnė šio klausimo analizė, kas ir kodėl skolinasi – ateities analizės reikalas. Tema tikrai smagi.

Staking

Dauguma modernių blockchains veikia Proof of Stake principu (išskyrus Bitcoin ir Ethereum, bet pastarasis jau ruošiasi migruoti į Proof-of-stake). Kas tai yra googlinkite patys. Bet investiciniu požiūriu tai reiškia, kad galima stakinti tų blockchain native tokens ir tokiu būdų uždirbti dar daugiau tų pačių tokens. Tam tiesa sakant nereikia ir DeFi. Tačiau norint tai atlikti pačiam dažnai susiduriama su įvairiais techniniais (reikalingas nuolatinis interneto ryšys ir kompiuterinė įranga) ir žinių reikalavimais (aš to tikrai pats nesugebėčiau padaryti). Todėl yra aplikacijos palengvinančios paprastų mirtingųjų kančias. Tarkim Lido ar Rocket Pool. Nesu per daug domėjęsis ir išbandęs šio būdo, tad plačiau nekomentuosiu.

Defi baisi sunki ir sudėtinga tema. Kaip veikia vienas konkretus išmanusis kontraktas suprasti sudėtinga, o jie dažnai persipynę tarpusavyje. DeFi dažnai naudojamas terminas “money legos“. Mintis ta, kad pavyzdžiui, galima būti liquidity provideriu komiam Curve ir už tai uždirbti CRV tokens. Curve jam patikėtas lėšas perskolina AAVE. Bet galima naudotis Yearn, kad investuoti į Curve, nes CRV tokenai teikia įvairios naudos, kurios pagalba galima grąža padidinti…. Tada investuoji lėšas į Yearn, kuris investuoja į Curve, kuris investuoja į AAVE. Ilga istorija kitam kartui.

Vienas paskutinis DeFi bruožas, kurį būtina paminėti, yra šis. Skolindamas lėšas kokiam nors smart contract nesuteiki įgaliojimo jokiai centralizuotai įstaigai valdyti tavo turtui. Turtas valdomas programinio kodo – jeigu jame nėra klaidų, viskas bus taip, kaip užprogramuota. Nereikia pasitikėti banku, kredito įstaiga ar skolininko sąžiningumu ir mokumu.

DeFi tikrai galima vertinti kaip investiciją. Manau, kad tam tikri DeFi elementai jau ir šiuo metu yra ganėtinai saugūs ir patikrinti. Tarkim, perversi fiat lėšas į Coinbase, nusipirkti USDP. Gautus žetonus pervesti į Metamask wallet ir paskolinti per AAVE ar COMP. Vienas nedidelis kabliukas – grąža tokiu atveju siekia panašiai šiek, kiek indėlis lietuviškoje kredito unijoje.

Norisi daugiau egzotiškos ir veiksmo ? Prašau. Panagrinėkite Serenity Fund savatines ataskaitas inspiracijai:

Curve ibEUR-sEUR metinis APY siekia 53.6% ! Aišku, kad suprasti kas po šiuo terminu slepiasi, reikia suprasti kaip veikia Curve, Yearn, Contex ir Syntetix aplikacijos. Suprasti jų veikloje paslėptas rizikas ir išsiaiškinti, į ką čia realiai investuojame. Darbo užteks keliems mėnesiams.

5. Centralized Finance

Yra kompanijų, kurios priima kripto depozitus, panašiai kaip bankai valiutos depozitus, ir moka už juos palūkanas. Tarp tokiu kompanijų galiu paminėti BlockFi, Celsius ar Binance.

Plačiau esu sau nagrinėjęs BlockFi ir ši kompanija man paliko gerą įspūdį. BlockFi šiuo metu moka 4.5% palūkanų už BTC depozitus, 5% už ETH, 9% už stablecoins. Jų verslo esmė yra pasiskolinti kripto turtą iš klientų ir jį perskolinti brangiau kitiems rinkos dalyviams. 

Centralized Finance (CeFi) ir DeFi rizikos smarkiai skiriasi. DeFi atveju pagrindinė rizika yra programinio kodo rizika. CeFi atveju – counterparty risk. Jeigu BlockFi ar kitas panašus rinkos žaidėjas bankrutuotų, jų klientai prarastų visas savo lėšas, klientų turtas nėra draustas ir/ar atskirtas nuo įmonės lėšų. 

Kaip minėta, DeFi atveju įsipareigojimų vykdymą užtikrina programinis kodas. Skolinant CeFi, manais į savo lėšas, gauni IOU (I owe you), skolos raštelį, kažkokios kompanijos pažadą šias lėšas grąžinti su palūkanomis. Bet nuo to momento, kuomet tokenai pervedami CeFi kompanijai – tu nebesi tokenų sąvininkas. Viskas kas tau priklauso – juridinio asmens skola, įsipareigojimas tau.

6. NFTs

Prisipažinsiu, ši tema manęs nedomina. Niekada nebuvau kolekcionierius, neperku brangių daiktų kaip statuso simbolio. NFT rinka tampa viena svarbiausių rinkų visame blockchain pasaulyje. Neabejoju, kad yra susikrovusių čia turtus, bet domėtis šia rinka kaip investicija, kol kas, neturiu noro.

Suprantu, kad yra žmonių, kuriems socialinis statusas virtualioje erdvėje svarbus ir už išskirtinius virtualius daiktus jie pasiryžę susimokėti. Suprantu, kad NFT gali tapti priemonę menininkams ir atlikėjams pritraukti lėšas tiesiogiai iš fanų. Žaidimų kūrėjams – kurti naujo tipo žaidimus. Atsiranda galimybė kurti socialines grupes ir bendradarbiavimo formas, kuriose dalyvauti galėtų tik NFT turėtojai. Gal bus sukurta daugybę kitų NFT tokenų panaudojimo būdų, apie kuriuos dabar nė pagalvosiu. Kai tai nutiks, tada ir domėsiuosi.

Kas toliau ?

Būtų idealu, jei šioje dalyje galėčiau apibendrinti ir papasakoti, kaip iš minėtų aktyvų sudėlioti investicinį kripto krepšelį. Bet tokiam apibendrinimui gerokai per anksti. Tekste minėjau, kad mano dabartinis tikslas yra susipažinti su turto klase, pažaisti ir eksperimentuoti.

Ateityje ketinu grįžti ir detaliau panagrinėti minėtus aktyvus. Panagrinėti tokius klausimus, kaip tokenomics, veiksnius lemiančius žetonų kainas. Plačiau susipažinti su DeFi teikiamomis galimybėmis (o tam visų pirma reikia gerai išmanyti stablecoins).

Svarbiausia – šioje srityje laikas mano sąjungininkas, o ne priešas. Nėra jokio reikalo skubėti ir sumesti sunkiai sukauptą kapitalą į pirmą pasiteikusį tokeną. Noras greitai uždirbti yra geriausias vargo draugas.