Lietuvos banko duomenimis, 2024 m. apie 1,4 mln. gyventojų dalyvavo II pensijų pakopos sistemoje, tačiau maždaug pusė šių asmenų kaupimą jau yra sustabdę.

Šiais metais priimtos II pensijų pakopos pataisos, kurios leis pinigus iš šio investicinio instrumento atsiimti.

Ar verta kaupimą stabdyti, nutraukti ir pinigus atsiimti?

Viešoje erdvėje pastebiu dvi stovyklas:

Pirmoji stovykla – profesionalūs investuotojai, pasisakantys už pasilikimą II pensijų pakopoje. Tačiau, kokia ironija, dauguma jų yra susiję asmenys, patys dirba bankuose ar pensijų fondų valdymo įmonėse. Todėl jų nuomone pasikliauti negalima.

Antroji stovykla – individualūs investuotojai, jau sukaupę nemažai žinių apie investavimą. Jie II pakopos sistemos negali pakęsti ir pasisako už kuo greitesnį pasitraukimą.

Kuri stovykla teisi?

Viena vertus, aš visiškai sutinku su antrąja stovykla – II pakopos pensijų fondų sistema yra vimdančiai neefektyvi ir problematiška.

Tačiau pasitraukimas – geriausias pasirinkimas tik pažengusiems investuotojams, kurie turi nemažą žinių bagažą apie investavimą. Be to, reikia turėti įrodytų gebėjimų kiekvieną mėnesį atsidėti dalį pajamų bei sugebėjimą santaupų neiššvaistyti dešimtmečiais.

Net ir tada, kai pasirodo naujas „iPhone“, norisi prabangių atostogų ar naujo automobilio.

Realybėje vidutinis Jonas – standartinis II pakopos dalyvis – tokių gebėjimų dažniausiai neturi. Vidutinis Jonas apie investavimą beveik nieko nenusimano, neturi pakankamai tvirtos valios savarankiškai valdyti finansus, nuosekliai taupyti ir nepaliesti santaupų.

Todėl II pakopa, nepaisant visų jos trūkumų, daugeliui vis dar išlieka geriausiu pasirinkimu.

1. Kas blogai su II pakopa?

Kodėl patyrę individualūs investuotojai šio instrumento nemėgsta? Atsakymas paprastas – kaip investicinis produktas II pensijų pakopa yra tragiškai prastas, komplikuotas ir neefektyvus.

II pakopos fondų rezultatai – tiesiog prasti

Pradedant nuo svarbiausio kriterijaus – investuotojams uždirbamos grąžos. II pakopos fondų rezultatai – švelniai tariant, apgailėtini.

Kaip kažkada rašiau, 2019–2023 m. vidutinis II pakopos fondas nuo MSCI ACWI indekso atsiliko net 3–4% per metus!

O gal pastarieji metai buvo geresni? Galbūt fondai „pasitempė”? Kur tau!

Remiantis Lietuvos banko ataskaita, per pastaruosius metus vidutinis II pakopos fondas atsiliko apie 2,1% per metus nuo savo sekamo indekso!

Vienu metu galvojau, kad bent jau Goindex valdomi akcijų fondai demonstruos geresnius rezultatus. Tačiau realybė tokia, kad per pastaruosius metus jų atsilikimas nuo sekamo indekso taip pat nemažas ir siekia net -1,24%.

Priverstinis anuitetas sulaukus pensinio amžiaus

Prasti rezultatai – ne vienintelis II pakopos fondų trūkumas.

Antrasis trūkumas – investuojamos lėšos yra „užrakinamos“ ne tik iki pensijos. Sulaukus garbaus amžiaus pinigų taip paprastai neatgausi.

Sulaukus pensinio amžiaus ir pareiškus norą atsiimti pinigus, esi priverstas pirkti anuitetą (nors yra tam tikrų niuansų ir išimčių, apie kurias jau rašiau anksčiau; taip pat naujos pataisos leidžia vieną kartą atsiimti iki 25% sukauptos sumos).

Anuitetą privalu pirkti iš Sodros valdomo Pensijų anuitetų fondo (PAF). Tai fondas, į kurį pervedamos II pakopos lėšos tų asmenų, kurie pareiškia norą gauti periodines išmokas. PAF investuoja šias gautas sumas, o mainais įsipareigoja anuitetų pirkėjams kas mėnesį mokėti periodines išmokas.

Šių išmokų dydis iš pradžių priklauso nuo asmeniškai II pakopos fonde sukauptos sumos, o jau įsigijus anuitetą – nuo PAF pasiekiamų rezultatų.

Kaip PAF sekasi valdyti savo klientų pinigus? Tragiškai!

PAF sudarytas iš kelių dalių – 1,68% likvidumo portfelio (skirtas apmokėti einamosioms išlaidoms), 24,9% garantinio portfelio (skirtas padengti vidutinio ir ilgesnio laikotarpio išmokoms) ir 73,42% augimo portfelio (lėšos, kurių nereikės išmokėti pensininkams ilgą laiką).

Likvidumo ir garantinio portfelio dalys nėra orientuotos į grąžos siekimą – likvidumo portfelis laikomas cashe, o garantinis portfelis investuojamas į ganėtinai saugias obligacijas.

PAF yra „labai ambicingas fondas“ (čia ironija) – pavyzdžiui, deklaruojama, kad iš garantinio portfelio siekiama uždirbti 0% grąžą (realybėje uždirbama apie 3%), bei tokį rezultatą laiko patenkinamu.

O kaip augimo portfelio dalis? Ši investuojama į rizikingesnius aktyvus – daugiausia įvairius akcijų fondus. Tačiau grąža ir čia nežiba…

PAF yra aktyviai valdomas fondas, kuris underperformina savo indeksus (jau nekalbant apie kokį viso pasaulio akcijų ETF’ą) kiekvienais metais visus metus iš eilės!

Štai per 2024 m. fondo uždarbis siekia 18,74%, tačiau nuo savo palyginamojo indekso, kurio rezultatas 23,14%, atsiliko net -4,36%. Atsilikimas dar didesnis, jei lygintume su pasaulio akcijų fondu. Pavyzdžiui, VWCE grąža per 2024 m. siekia 24,65%.

Kodėl PAF sekasi taip prastai? Sunku pasakyti. Viena vertus, fondas laikosi ESG mandato. Kita vertus, jame yra mažiau JAV akcijų nei jų benchmarke, o būtent JAV akcijos pastaraisiais metais pasiekė aukščiausius rezultatus.

Tačiau PAF atsilieka nuo savo indekso ir tais laikotarpiais, kai JAV akcijoms nesisekė, tokiais kaip 2022-ieji metai ir šie metai. Taip sakant, lietus ar giedra – PAF underperformina visada!

Absoliuti nekompetencija. Ir, keisčiausia, niekas apie tai viešai nekalba.

Taigi, II pensijų pakopa – absurdiškai komplikuotas ir neefektyvus investavimo instrumentas.

Iš pradžių iki pensinio amžiaus pinigai klimpsta į neefektyviai valdomus II pakopos fondus, o vėliau – jau pensijos sulaukusių asmenų lėšas švaisto PAF.

O kur dar kol kas šiame įraše nepaminėtas politinės rizikos argumentas – juk neįmanoma žinoti, kaip ši sistema keisis ateityje (bet šia tema esu rašęs kitame savo įraše).

Atrodytų, sprendimas aiškus – pasitraukti? Nebūtinai.

2. Kodėl pasitraukti nebūtinai yra geriausias sprendimas

Faktas, kad II pakopa trūkumų turi, bet kas jų neturi? Dauguma II pakopos dalyvių irgi nėra be ydų.

Vidutinis investuotojas nuo rinkos vidurkio atsilieka ne mažiau nei II pakopos pensijų fondų valdytojai. Perėmęs investicijas į savo rankas, negali būti tikras, kad pats sugebėsi pasiekti aukštesnę grąžą.

Ir tai nėra vienintelė problema. Yra dar trys svarios priežastys, kodėl vidutiniam Jonui derėtų tris kartus pagalvoti, prieš stabdant kaupimą II pakopoje.

Pirma. Kokia dalis iš dabartinių 1,4 mln. II pakopos dalyvių iš tikrųjų patys reguliariai atsidėtų bent po 30, 50 ar 100 eurų senatvei?

Abejoju, ar didelė. O II pensijų pakopa priverčia taupyti automatiškai.

Antra. Kokia dalis iš tų žmonių, kurie visgi sugebėtų kas mėnesį atsidėti dalį algos, turi praktinių žinių ir gebėjimų tinkamai investuoti savo smulkias kasmėnesines sumas?

Ar tokių žmonių bus bent 100 tūkstančių? Ir kiek iš jų pasieks geresnių rezultatų nei II pakopos fondai? Dar mažiau.

Trečia. Iš tų mažiau nei 100 tūkstančių (skaičius, žinoma, laužtas iš piršto), kokia dalis pinigus sugebės išsaugoti iki pensinio amžiaus?

Juk visiems norisi geresnio būsto, vaikus į gyvenimą išleisti, prabangaus automobilio ar tiesesnių dantų. Visada lengva pateisinti, kodėl konkretus pirkinys šiandien yra svarbesnis nei būsimi poreikiai ateityje.

Surasti jėgų ilgus metų neliesti pinigų, kurie „guli po ranka“, reikalauja neįtikėtinos valios pastangų. Daugumai – tai neįgyvendinama užduotis. Dauguma vaikų neišlaiko „The Marshmallow Test“, dauguma suaugusiųjų su panašiais iššūkiais realiame gyvenime irgi nesusitvarko.

Visos šios priežastys lemia, kad daugumai II pakopos dalyvių teisingesnis sprendimas yra kaupimo II pakopoje nenutraukti.

Nepaisant visų II pakopos trūkumų, tikėtina, jog naudojantis šiuo taupymo instrumentu senatvėje bus galima džiaugtis aukštesnėmis mėnesinėmis pajamomis nei alternatyviu scenarijumi.

3. Plačiau skaityti

Šį įrašą supaprastinau iki vienos paprastos minties – daugumai žmonių likti II pakopoje yra geresnis sprendimas nei pasitraukti.

Tačiau kartu praleidau gausybę svarbių niuansų ir smulkmenų, dėl kurių konkrečiam asmeniui, o ne vidutiniam Jonui, gali būti logiškiau pasitraukti iš II pakopos.

Apie visus šiuos niuansus, apie II pakopą išsamiau, esu rašęs kituose savo įrašuose:

1. Įraše „II pakopos pensijų fondų rezultatai” lyginau įvairių fondų pasiektus rezultatus – šie nespindi.
2. Įraše „Pensijų sistema Lietuvoje (1 dalis): II ir III pakopa” aiškinausi, kas apskritai yra II pakopa. Argumentavau, kad tai tėra eilinis investavimo instrumentas, niekuo nesiskiriantis nuo kitų (pvz., ETF vienetų įsigijimo per kokį nors brokerį). Todėl logiška manyti, jog ateityje II pakopos ir kitų investicijų instrumentų teisinis reguliavimas gali dar labiau supanašėti.
3. Įraše „Pensijų sistema Lietuvoje (2 dalis): II ir III pakopa vs ETF” lyginau, kuris investicinis instrumentas – II pakopa ar ETF – gali uždirbti daugiau. Mano išvada buvo tokia: II pakopa labiau „apsimoka“ mažas pajamas gaunantiems asmenims, o ETF yra geresnis pasirinkimas uždirbantiems vidutines ir aukštas pajamas.

Tiems, kas nori pasigilinti išsamiau, siūlau paskaityti šiuos senesnius mano įrašus. Gali būti, kad tavo asmeninėje situacijoje pasitraukti vis dėlto yra geresnis sprendimas.

Ketinau išsamiau parašyti ir konkrečiai apie šiais metais priimtas II pakopos įstatymų pataisas, bet pastebėjau, jog „Šeši Nuliai“ jau parengė puikią apžvalgą šia tema.

„Šeši Nuliai” straipsniai „II pensijų pakopos pokyčiai. Kas keičiasi ir ką planuoju daryti?” ir „II pakopos pokyčiai (2 dalis) – skaičiavimai ir palyginimas su ETF investavimu” puikūs, išsamūs ir verti dėmesio, todėl rašyti lygiai tą patį, lygiai ta pačia tema, nematau prasmės.

Norėčiau atkreipti dėmesį tik į vieną akivaizdų faktą: „Šeši Nuliai“ nusprendė pasitraukti iš II pakopos, tačiau jis nėra geras vidutinio II pakopos dalyvio atspindys (autorius ir pats tai pabrėžia savo įrašuose). Kitaip tariant – „Šeši Nuliai” nėra vidutinis Jonas.

„Šeši Nuliai” tinklalapio autorius turi savo puikų asmeninį track record’ą, kuriuo remiantis jis gali būti tikras, kad: (a) turi gebėjimą kas mėnesį atsidėti tam tikrą sumą pinigų, (b) šias sumas sėkmingai investuoti, (c) ir valią neiššvaistyti sukaupto turto.

Dauguma iš 1,4 mln. II pakopos dalyvių visų šių trijų (būtinų!) žingsnių tiesiog nesugebėtų įgyvendinti. Jau nekalbant apie tai, kad vidutinis Jonas niekada neturės šimtatūkstantinių sumų siekiančio investicinio portfelio – nei II pakopoje, nei bet kur kitur.

Todėl daugumai II pakopos instrumentas išlieka geriausiu taupymo senatvei pasirinkimu.

Įspėjimas:

Šiame įraše pateikiama informacija nėra ir neturėtų būti suprantama kaip investavimo rekomendacija. Straipsnyje pateikiama informacija yra bendro informacinio pobūdžio ir neturėtų būti naudojama investavimo sprendimams priimti.

Pateikiama informacija yra asmeninė autoriaus nuomonė, tai nėra skatinimas įsigyti minimas finansines priemones.

Autorius nėra kvalifikuotas investavimo konsultantas ir neturi licencijos teikti investavimo rekomendacijoms.

Autorius gali būti asmeniškai investavęs į straipsnyje minimas finansines priemones.

Pateikiama informacija yra nekomercinio pobūdžio. Tinklapio autorius neturi jokių sąsajų su finansinių priemonių leidėjais, negauna jokių reklamos ar partnerystės (angl. affiliate) pajamų.

Plačiau skaityti: Informacijos atskleidimas