Esu rašęs įrašą P2P (3 dalis): Įspėjimas dėl NT platformų.

Jame įspėjau, kad NT sutelktinio finansavimo platformų (tokių kaip „Profitus”, „Estateguru” ir „Rontgen”) verslo modelis nėra tvarus.

Tikėtina, kad anksčiau ar vėliau pamatysime šio segmento platformų bankrotus, per kuriuos šių platformų projektuose dalyvavę investuotojai patirs reikšmingų nuostolių.

Šiame įraše panašiai noriu įspėti dėl bėdų, kurios gali kilti investuojant į tarpusavio skolinimo platformas (tokias kaip „Finbee“, „Paskolų klubas” ir „SAVY“), per kurias finansuojami vartojimo kreditai.

Tai nereiškia, kad siūlau nutraukti investicijas per jas (pats turiu portfelius visose trijose minėtose), tačiau derėtų suprasti prisiimamas rizikas.

O viena rizika beveik niekur neminima – šios platformos yra smarkiai prasiskolinusios įmonės (angl. highly leveraged).

Apie tai – plačiau šiame įraše.

1. Skolintis ir perskolinti: P2P veiklos modelio anatomija

Pagrindinė tarpusavio skolinimo platformų veikla yra … tarpusavio skolinimas! Siurprizo čia nėra.

Tarpusavio skolinimo platformos skelbia vartojimo paskolas savo platformoje, o šias paskolas finansuoja su platforma nesusiję asmenys.

Platforma už tai gauna vienkartinius ir mėnesinius tarpininkavimo mokesčius, pradelstų paskolų administravimo pajamas ir pan.

Tačiau yra dar viena veikla, kuria užsiima visos tarpusavio skolinimo platformos: skolintis tam, kad perskolintų!

„SAVY” 2025 m. išplatino 8 mln. eurų vertės 2,5 metų trukmės obligacijų emisiją, už kurią mokės 10-12% palūkanų!

Panašiai ne kartą skolinosi ir „NEO Finance“, valdanti „Paskolų klubo“ platformą: 2023 m. už savo obligacijas ji mokėjo 10% palūkanų.

Panašias palūkanas už obligacijas ir paskolas moka ir „Finbee“.

Moka daug – labai daug. Kodėl platformos skolinasi taip brangiai ir ką daro su gautais pinigais? Ogi investuoja į savo pačių administruojamas paskolas.

Bet kodėl? Mano skaičiavimu, investuojant į „SAVY“ paskolas vargiai uždirbsi daugiau nei tuos pačius 10–12%, kiek pačiai platformai kainuoja pasiskolinti. Kam tuomet platformai skolintis investicijoms, kurios neuždirba daugiau, nei kainuoja skola?

2. Kodėl?

Taigi – kodėl? Kodėl platformos taip daro? Kam skolintis už 10–12%, jei investuojant į savo administruojamas paskolas uždirbsi panašiai? Yra kelios priežastys.

Tradiciniai bankai skolinasi pigiai, bet trumpam laikui (iš indėlių ar tarpbankinėje rinkoje), o gautas lėšas perskolina ilgam ir brangiau (NT paskolos fiziniams asmenims, ilgalaikės verslo paskolos juridiniams asmenims).

Tarpusavio skolinimo platformos, priešingai, skolinasi brangiai trumpam arba vidutinės trukmės laikotarpiui, o lėšas perskolina dar ilgesniam laikui – ir vien iš palūkanų skirtumo neuždirba.

Kvailiai? Nebūtinai.

Jų uždarbis labiausiai priklauso nuo išduodamų paskolų apimties. Kuo daugiau paskolų platformoje finansuojama, tuo daugiau ji uždirba iš tarpininkavimo ir kitų mokesčių.

Investavimas į savo pačių paskolas leidžia didinti per platformą finansuotų paskolų sumą dėl kelių priežasčių. Kartais trūksta pinigų – nėra pakankamai norinčių (ar pakankamai pigiai) finansuoti. Be to, investuodamos pačios, platformos paskolas finansuoja greičiau, o tai padeda konkuruoti rinkoje. Juk vartojimo kreditų davėjų yra kelios dešimtys.

Pavyzdžiui, jei platforma, turinti vos 100 tūkst. eurų nuosavo kapitalo, pasiskolina 900 tūkst. eurų už 10% metinių palūkanų ir visą 1 mln. eurų investuoja į paskolas (portfelį įkeisdama kaip užstatą), kurios duoda 9% metinę grąžą, palūkanų sąnaudos sudarys 90 tūkst. eurų, o pajamos iš investicijų į paskolas – taip pat 90 tūkst. eurų.

Tačiau jei platforma nuo išduotų paskolų gauna, tarkime, 8% komisinių pajamų, tai nuo finansuotų 1 mln. eurų ji uždirbs 80 tūkst. eurų.

80 tūkst. eurų uždarbis nuo 100 tūkst. eurų nuosavo kapitalo – tikrai neblogas dealas, ar ne?

3. Pelningi verslai su silpnais balansais

Šis trumpas, išgalvotas skaitinis pavyzdys gerai iliustruoja tarpusavio skolinimo platformų veiklos esmę.

Tai tikrai pelningi verslai (bent jau pastaruosius kelerius metus). Štai kaip atrodo 2024 m. kiekvienos platformos pardavimo pajamos ir buhalterinis grynasis pelnas:

„Finbee“ – pajamos €4,07 mln., pelnas €0,41 mln. „Paskolų klubas“ – pajamos €6,07 mln., pelnas €0,49 mln. „SAVY“ – pajamos €4,30 mln., pelnas €0,12 mln.

Tačiau šis pelningumas slepia vieną nemalonų faktą – silpnus įmonių balansus.

Iš pirmo žvilgsnio situacija neatrodo prasta: žiūrint į nuosavo kapitalo eilutes viskas lyg ir tvarkoje. Platformos turi daug arba labai daug nuosavo kapitalo.

Bet nemažą turto dalį sudaro dukterinių įmonių akcijos, nematerialusis turtas (investicijos į programinę įrangą), materialusis turtas (kuris visas įmonių likvidavimo atveju būtų beveik bevertis), prekės ženklo vertė ir panašios nesąmonės.

Pabandžiau įvertinti, kiek realaus turto ir realių įsipareigojimų turi kiekviena platforma (vertinimas labai apytikris).

Prie realaus turto priskyriau valdomų paskolų portfelį, paskolas susijusioms šalims, gautinus komisinius, pinigus sąskaitose ir pan.
Prie įsipareigojimų – išleistas obligacijas, prisiimtas skolas ir paskolas, mokėtinas palūkanas, įsiskolinimus tiekėjams, darbuotojams ir pan.

Ką gi toks mano vertinimas atskleidžia? Ogi tai, kad realiai kiekviena įmonė turi turto maždaug tiek, kiek ir įsipareigojimų – t. y. yra stipriai įsiskolinusi.

O buhalterinis nuosavo kapitalo rodiklis yra labiau butaforinis, nei realiai atspindintis įmonių finansinį atsparumą.

4. Skolų nesuvaldymo rizika

Šis didelis kiekvienos platformos įsiskolinimas kelia įvairių rizikų.

Likvidumo rizika

Visų pirma – nesuderinta įsipareigojimų ir investicijų trukmė. T. y. įmonės skolinasi trumpesniam laikotarpiui, nei investuoja.
Todėl platformų prisiimtas paskolas ir išleistas obligacijas reikia nuolat refinansuoti. Jei ekonominės aplinkybės šalyje susiklostytų taip, kad refinansuoti nepavyktų, įmonės bankrutuotų.

Yra posakis: liquidity kills you quickly. Net jei įmonė yra iš esmės moki, turi pakankamai turto (paskolų portfelis ilgainiui generuoja pakankamai pajamų atsiskaityti su kreditoriais), tačiau kai prireikia, šio turto neįmanoma greitai paversti pinigais – įmonė bankrutuoja, jei kreditoriams skolas reikia gražinti čia ir dabar.

Mokumo rizika

Yra rizika, kad pasiskolintos lėšos bus investuotos nuostolingai arba kad pajamos iš suformuotų paskolų portfelių nepadengs skolos kainos. Kadangi įmonės yra stipriai įsiskolinusios (angl. highly leveraged), nuostoliai gali greitai išaugti ir viršyti turimą kapitalą.

Įsivaizduokime: turėdami 100 tūkst. eurų nuosavo kapitalo pasiskolinate 900 tūkst. eurų ir visą turimą 1 mln. eurų investuojate į kokias paskolas. Kas gi bloga gali nutikti tokiu atveju, jei perskolintų paskolų grąžinimai pradės vėluoti arba grąža bus mažesnė, nei tikėtasi?

Didelės fantazijos nereikia.

5. P2P siūlo aukštą uždarbį, bet su didele rizika

Yra dėsnis finansų pasaulyje – norint daug uždirbti, tenka prisiimti didelę riziką.

Esu didelis tarpusavio skolinimo platformų gerbėjas – man šis instrumentas patinka. Manau, čia galima uždirbti apie 10% per metus.

Tačiau nereikia apsigauti.

Iš pirmo žvilgsnio šis instrumentas gali pasirodyti „apgaulingai stabilus“, „saugus“ (juk tokių svyravimų kaip akcijose nebūna), bet taip nėra. Iš tiesų tai rizikingas instrumentas: lėšos užrakinamos ilgam, o investicijos bus sėkmingos tik tuo atveju, jei pačios platformos (tarpininkai) sėkmingai veiks ir gyvuos ilgai.

Nors tarpusavio skolinimo platformos yra pelningi verslai, dėl didelio finansinio sverto jos yra gana rizikingos. Pora audrų Lietuvos ekonomikoje, didesnis nemokių paskolų mastas vartojimo kreditų rinkoje, problemos refinansuojant obligacijas ir paskolas – ir štai, visai netyčia, kuri platformėlė ir užsilenkti gali.

Tokiu atveju – all bets are off. Kaip rašiau įraše P2P (1 dalis): Žaidžiame Minesweeper, investuojant į P2P turto klasę būtina vengti nemokių platformų, kitaip investicijos greitai virstų nuostoliais.

Linkiu to išvengti.

Artimiausiu metu ketinu parašyti dar vieną įrašą, kuriame palyginsiu įvairių P2P platformų finansinę būklę.

Tarp pagrindinių kriterijų, padedančių atskirti investavimui tinkamas nuo netinkamų platformų – pelningumas ir balanso stiprumas.

Šiame įraše pabandžiau paaiškinti, kodėl mano vertinimu stiprus balansas yra nepaprastai svarbus kriterijus renkantis platformą.

Vėlgi, tai nereiškia, kad tarpusavio skolinimo platformos yra netinkamos investavimui. Aš gi pats ten investuoju – ir nemažai.

Tiesiog vienos iš jų yra tinkamesnės ir saugesnės už kitas. Apie tai – plačiau kitą kartą.

---

Įspėjimas:

Šiame įraše pateikiama informacija nėra ir neturėtų būti suprantama kaip investavimo rekomendacija. Straipsnyje pateikiama informacija yra bendro informacinio pobūdžio ir neturėtų būti naudojama investavimo sprendimams priimti.

Pateikiama informacija yra asmeninė autoriaus nuomonė, tai nėra skatinimas įsigyti minimas finansines priemones.

Autorius nėra kvalifikuotas investavimo konsultantas ir neturi licencijos teikti investavimo rekomendacijoms.

Autorius gali būti asmeniškai investavęs į straipsnyje minimas finansines priemones.

Pateikiama informacija yra nekomercinio pobūdžio. Tinklapio autorius neturi jokių sąsajų su finansinių priemonių leidėjais, negauna jokių reklamos ar partnerystės (angl. affiliate) pajamų.

Plačiau skaityti: Informacijos atskleidimas