Prieš keletą dienų klausiau pokalbio su Profitus marketingo vadove Monika Lenčickaite, kuriame pašnekovė pasakojo apie savo investavimo į akcijas strategiją.

Pašnekovė prisipažįsta, investavime į akcijas save laikanti naujoke, užsimena, jog seniau jos investavimo strategija buvo pagalvoti, kuriam sektoriui ateityje seksis geriau, tuomet atsitiktinai atrinkdavo keletą to sektoriaus įmonių ir į jas investuodavo.

Viena iš tokių jos investicijų buvo skrydžių kompanijos, kuomet pagalvojo, jog po pandemijos šiam sektoriui turėtų sektis, bet pasirinko ir Kinijos skrydžių kompanijas, kurioms, kaip sakė pašnekovė, nepagalvojo, jog gali nepasisekti dėl įvestų sankcijų.

Investicija nenusisekė.

Dabar, sako Monika, jau pasimokius, kad spėlioti kuriam sektoriui seksis neverta, bet reikia tiesiog pasidomėti, pasiskaityti, dabar ji nusiperka kokį žurnalą skrendant į komandiruotę apie verslą ar ekonomiką ir taip bando sugalvotu, kur reikėtų investuoti.

Negalėjau nesišypsoti klausydamasis šios investavimo kelionės.

Visų pirma – tikrai nieko nekritikuoju, nes visi nuo kažko pradeda, Monika Lenčickaitė pokalbyje aiškiai įvardija, kad ji nėra patyrusi investuoja, dar tik mokosi.

Man ši istorija yra puiki iliustracija, jog net ir daug savo pagrindinėje veikloje pasiekę individai (Profitus marketingas vienas geriausių P2P rinkoje), gabūs ir protingi, mokydamiesi investuoti šoka ant tų pačių bazinių klaidų, apie kurias ir noriu papasakoti šioje rubrikoje “Investavimo psichologija”.

Viena iš pagrindinių klaidų – įsitikinimas, jog galvą pasukus, gerai pagalvojus, galima išmąstyti kuri turto klasė ar konkretus vertybinis popierius atneš geriausią grąžą.

Šis įrašas yra antrasis investavimo psichologijos tema, kuriais aš noriu atskleisti pagrindines priežastis, kodėl vidutinis investuoto rezultatas gerokai atsilieka nuo rinkų vidurkio.

Pirmajame įraše pasakojau apie tai, kad viena iš pagrindinių priežasčių, lemiančių prastą rezultatą, jog perkama ir parduodama vadovaujantis emocijomis, o ne faktais.

Sprendimas pirkti vertybinius popierius yra racionalus, jeigu vertė aukštesnė už kainą, bei sprendimas parduoti yra racionus, jeigu vertė yra žemesnė už kainą.

Tik viena smulki bėda, dauguma atveju paskaičiuoti vertę beveik neįmanoma, niekas, išskyrus retais atvejais kelis nepaprastai išskirtinius ir savo veiklai atsidavusius individus, nesugeba to padaryti.

Todėl realybėje sprendimus investuoti lemia ne informuota nuomonė, analize pagrįstas pasirinkimas, bet tai tėra nuotaikų ir emocijų lemtas spėliojimas.

1. Investavimas yra tiesiog per sunku

Neseniai rašiau įrašą apie lietuviškųjų profesionalių investuotojų pasiekimus, kaip šiems sekasi aplenkti akcijų rinkų vidurkį.

Iš lietuviškųjų fondų valdytojų, kurie savo nuomone dalijasi viešai, man įdomiausia paklausyti Luko ir Artūro, Synergy Fondų valdytojų, minčių.

Ironiškiausia, kad iš visų minėtame mano įraše aptartų fondų valdytojų, būtent Synergy Global Allocation Fund rezultatas buvo pats prasčiausias, vos 1,5% per metus siekianti grąža per daugiau kaip dešimtmetį.

Kodėl ?

Nes tarp išminties ir rezultatų rinkose yra beveik nulis koreliacijos (su nepaprastai retomis išmintis), jeigu tavo investavimo strategija yra numatyti, kurios turto klasės ir instrumentai brangs sparčiausiai (tarp išminties ir rezultatų koreliacija yra, jeigu išmintis pasireiškia vengimu aktyviai prekiauti).

Gaila, bet pasakyti kur geriausia investuoti, kas brangs sparčiausiai, beveik neįmanoma.

Tiesiog nėra jokio man žinomo būdo, kuriuo remiantis būtų galima numatyti, kurio instrumento grąža bus aukščiausia, jeigu šį instrumentą įsigysi ir laikysi ilgą laiką – akcijų ar obligacijų, P2P ar NT.

Jeigu akcijų – tai kurių akcijų ? Gal JAV ar Europos ? O gal Indijos, Kinijos, Taivano ar Turkijos.

Jeigu JAV akcijų, tai kokio tipo akcijų – vertės akcijų ar technologijų, o kurios konkrečios kompanijos ?

Galima surasti pakankamai sudėtingų įvairių investuotojų analizių (keletą iš jų ir šiame bloge), pagrindžiančių, kodėl vienas ar kitas pasirinktas instrumentas yra geresnis.

Bet visos tokios analizės ir tyrimai atsižvelgia tik į menką visų veiksnių, lemiančių rezultatą, kiekį, smulkų ir nebūtiniai esminį.

Gaila, bet realus pasaulis yra per daug komplikuotas, pasižymintis nelinijiniais ryšiais, nepasiduodantis analizėms ir absoliučiai nenuspėjamas.

Geriausias tam analogas yra drugelio efektas, mintis, jog drugelio suplazdenimas sparnais vienoje planetos pusėje gali sukelti uraganą kitoje pusėje.

Panašiai ir rinkose, gali iki raudonumo įrodinėti savo investavimo tiesas, kodėl vienas ar kitas pasirinkimas yra pats geriausias, bet realybė tokia, kad visų drugelio plazdėjimų tavo argumentacija vis tiek neapima.

O bet kas kas praleista (o praleista didžioji dalis informacijos), gali lemti absoliučiai skirtingą, nei tu tikiesi, rezultatą.

Įmanoma argumentai įrodyti, kurie sprendimai yra netinkami, bet niekada neįmanoma žinoti, kurio instrumento grąža bus aukščiausia.

Šis faktas, jog, dauguma atvejų žinoti kur geriausia investuoti yra neįmanoma, dažnai ignoruojamas.

Ši aplinkybė, jog ateitis yra nežinoma, esamu momentu sudėtingų procesų baigties neatspėsi, nėra būdinga vien tik investavimui.

Dauguma atvejų gyvenime sprendžiamos problemos yra tiesiog per sudėtingos, nenuspėjamos, todėl evoliucijos eigoje žmonės puikiai prie šių aplinkybių prisitaikė.

Žmogaus smegenys išmoko “išrasti” įvairius shortcuts, įvairius triukus, kaip elgtis net ir nežinant kuris pasirinkimas geriausias.

Kitu atveju asmenį, kuris nesugeba nuspręsti, ištiktų veiksmų paralyžius, kuomet tave puola tigras ar liūtas vietoje to, kad liptum į medį arba bėgtum pasislėpti, negalėdamas nuspręsti, kurį sprendimą priimti – būtum suvalgytas vietoje.

Šis skyrius apie įvairius triukus, kuriais remiantis žmonės sugeba priimti investicinius sprendimus, pasirinkti pirkti ar parduoti, kur investuoti, nors neturi pakankamai racionalaus pagrindo tokiems sprendimams priimti.

1.1 Pakeitimo efektas

Daniel Kahneman vienas iš mano investavimo psichologijos herojų, nes jo darbuose pilna neįkainojamos informacijos.

Vienas iš jo išpopuliarintų terminų, tai mechanizmas, kaip žmogus sugeba veikti situacijose, kuomet veiksmai priklauso nuo atsakymo į sudėtingą ir neatsakomą klausimą.

Šis principas pavadintas pakeitimo efektu (angl. substitution effect).

Remiantis šiuo principu, kuomet klausimas, į kurį bandoma rasti atsakymą, yra per daug sudėtingas – šis klausimas pakeičiamas kitu klausimu, lengvesniu.

Knygoje Thinking, Fast and Slow Daniel Kahneman mini pavyzdį, kaip vienas stambus institucinis investuotojas jam pasakojo, kodėl nusprendė investuoti šimtus milijonų į Ford kompaniją.

Investuotojas apsilankęs automobilių parodoje ir apžiūrėjęs Ford automobilius buvo šiais sužavėtas. Kahneman žodžiais, investuotojas vieną klausimą, “Ar Ford kompanija yra gera investicija ?”, pakeitė kitu klausimu “Ar man patinka Ford automobiliai ?”.

I found it remarkable that he had apparently not considered the one question that an economist would call relevant: Is Ford stock currently underpriced?” Kahneman writes. “Instead, he had listened to his intuition; he liked the cars, he like the company, and he liked the idea of owning its stock. From what we know about the accuracy of stock picking, it is reasonable to believe that he did not know what he was doing.

Daniel Kahneman

Atsakyti į klausimą, ar Ford yra gera investicija, yra beveik neįmanoma, bet atsakyti į klausimą, ar man patinka Ford automobiliai, yra daug lengviau.

Pakeitimo efektas yra vienas iš pagrindinių mechanizmų, kuriais vadovaujantis žmonės priima investicinius sprendimus.

Kadangi atsakyti į klausimą, kuris pasirinkimas yra geresnis (kurių įmonių akcijos brangs sparčiausiai, P2P ar obligacijų grąža bus aukštesnė) daugumoje atvejų neįmanoma, tai žmonės, rinkdamiesi kur investuoti, atsako į kokį kitą klausimą.

Pavyzdžiui, straipsnio pradžioje minėta Profitus marketingo vadovė klausimą, kas yra gera investicija, pakeitė klausimu, kuriam sektoriui gali pasisekti.

Tuomet yra įmanoma sugalvoti, jog štai, aviacijos sektoriui tikrai gali pasisekti, nes po pandemijos jis gali atsigauti – į ten ir investavo.

Bet liko nepagalvota apie gausybę žinomų nežinomųjų – kokia įmonės akcijos kaina, kokia informacija į ją jau įskaičiuota, kaip keisis palūkanų normos lemiančios akcijų kainas, reikia atspėti ir bendrą ekonomikos raidą ir taip toliau ir taip toliau.

Liko nepagalvota apie gausybę nežinomų nežinomųjų – gal nauja pandemija ištiks, gal trečias pasaulinis karas, ekonomikos krachas arba naujas išradimas visiškai pakeisiantis aviacijos sektorių.

Visos žinomos ir nežinomos informacijos, kuri lems ar investicinis sprendimas geras, joks vienas individas aprėpti nesugeba, didelė dalis informacijos šiuo metu iš vis nėra žinoma.

1.2 Susikurk gerą istoriją

Naratyvo klaida (angl. narrative fallacy) vadinama kognityvinė klaida, žmonių polinkis konstruoti įtikinamas istorijas ar pasakojimus, nebūtinai atitinkančius faktus ar tikrovę, bet skambančius logiškai ir įtikinamai.

Kadangi pasaulis nepaprastai sudėtingas, dinamiškas ir nenuspėjamas, jame veikti ir priimti sprendimus sunku.

Siekiant šį uždavinį palengvinti žmogus turi įgimtą gebėjimą sudėtingus faktus ir tarpusavio ryšius dumbint down iki paprastos istorijos.

Kas neturi kokio keisto giminaičio, absoliučiai su šimtu procentu užtikrintumu įsitikinusio kokia nors sąmokslo teorija.

The confidence that individuals have in their beliefs depends mostly on the quality of the story they can tell about what they see, even if they see little.

Daniel Kahneman

Ar tai reiškia, jog individas racionaliai ir argumentuotai konstruoja tikrovę atitinkančius įsitikinimus ? Tikrai – ne.

Absoliutus įsitikinimas savo teisumu tiesiog reiškia, kad galvoje susikūrei nuoseklią istoriją, kuria tiki.

Panašiai ir rinkose, pilna investuotojų, šventai įtikėjusių kodėl verta dabar investuoti į technologijų kompanijų akcijas, arba atvirkščiai, į vertės akcijas, arba pirkti Baltijos šalių nuvertintas akcijas, o gal kripto ar NT.

Visi šie argumentai nėra pakankami, nes žinoti kas brangs smarkiausiai iš esmės neįmanoma, bet tai tiesiog atspindi, jog individai susigalvojo istoriją, kodėl vienas ar kitas pasirinkimas yra pats tinkamiausias.

Žmonės, kaip dažnai sakoma, yra story telling animal. Duok jiems du niekuo nesusijusius faktus ir iš jų sukurs kokią nors “racionalią” juos pagrindžiančią istoriją.

Seniau ekonomikos mokslas tikėjo, tiksliau darė prielaidą, kad žmonės yra racionalūs ir optimaliai siekia savo tikslų.

Tuomet atėjo elgesio ekonomikos (behaviour economics) era, bei pasipylė įrodymai, lyg iš gausybės rago, jog žmonės absoliučiai nėra racionalūs daugybėje savo sprendimų.

Žmonės naudoja įvairius sprendimų priėmimo supaprastinimo mechanizmus, iš kurių vienas yra susikurti nuoseklią istoriją, vardan galėtų veikti sudėtingame pasaulyje.

1.3 What You See Is All There Is

Apie kitą mąstymo klaidą, susijusia su faktu, jog visos reikalingos informacijos žinoti neįmanoma, jau esu rašęs.

Tai vadinamoji WYSIATI (What You See Is All There Is) mąstymo klaida.

Šiuo terminu pabrėžiama mąstymo klaida, jog žmonės nekvestionuoja, ar jų turima informacija yra pakankama sprendimams priimti, ar jų turimi įsitikinimai pagrįsti.

Žmonių mąstymas pasižymi tendencingumu automatiškai ir greitai iš turimų galvoje faktų ir jų nuotrupų padaryti tvirtas išvadas.

Jeigu dalis svarbios informacijos individui nėra žinoma, šis faktas ignoruojamas, sprendimas vis tiek priimamas (arba nuomonė suformuojama), o blogiausia – individo subjektyvus įsitikinimas savo teisumu menkai koreliuoja su informacijos, naudotos sprendimui priimti, išsamumu ir patikimumu.

What You See is All There Is (WYSIATI) is a cognitive bias described by Daniel Kahneman in Thinking, Fast and Slow. WYSIATI says that when presented with evidence, especially those that confirm your mental model, you do not question what evidence might be missing.

“What You See Is All There Is” Bias

Dar kartą grįžtant prie straipsnio pradžioje minėto pokalbio su Monika Lenčickaite, kuri kažkuriuo metu buvo pasirinkusi investuoti į aviacijos sektorių, nes šiam ateityje gali sektis.

Tai puikius WYSIATI klaidos pavyzdys, nes dėka aiškaus neseniai įvykusios pandemijos pėdsako (su pandemija susijusi informacija vis dar vaizdžiai išlikusi galvoje), nesunku apie šią nelaimę ir jos padarinius pagalvoti, apie jos įtaką aviacijos sektoriui, kaip galėtų aviacijos sektorius atsigauti po nelaimės.

Bet nežinoma, nėra matoma ir lieka neapgalvota daugybę kitos svarbios informacijos, lemiančios ar investuoti į aviacijos sektorių yra gera mintis.

1.4 Inkaravimas

Nepaprastai svarbus faktorius, lemiantis kur pasirenkama investuoti, yra inkaravimas (angl. anchoring effect).

Jeigu aš paprašyčiau salės susirinkusių žmonių spėti, kiek Afrikos tautų yra Jungtinių Tautų Organizacijos nariai, gaučiau tam tikrą atsakymą.

Bet jeigu prieš salėje susirinkusiems asmenims spėjant visiems matant pasukčiau ruletės ratą, bei kauliukas sustotų ties skaičiumi 10, atsakymas būtų gerokai artimesnis šiam skaičiui, nei jei kauliukas sustotų ties skaičiumi 65.

Akivaizdu, kad ruletės parinktas skaičius nieko neturi bendra su teisingu atsakymu, tačiau bet koks garsiai įvardintas skaičius žmogaus spėjimui turi įtakos, spėjimas būna artimesnis įvardintam skaičiui.

When we make an estimate, we can end up using irrelevant information as our ‘anchor.’ We then adjust from there, often failing to make sufficient updates.

Mental Model: Anchoring

Profesionalūs pardavėjai puikiai žino šį triuką, štai kodėl paklausus kainos turguje babytės, NT brokerio ar mašinos pardavėjo, visada pirma bus pasakyta gerokai per didelė kaina, nes profesionalus pardavėjas žino, kad žmogus prisiriš prie garsiai išsakytos kainos, ir ja remdamasis toliau darys sprendimus, džiaugsis -20% nuolaidą gavęs.

Šis inkaravimo efektas nepaprastai svarbus investavime ir pasireiškia daugybe formų.

Visų pirma, sprendžiant kur investuoti visi mėgsta inkaruotis prie paskutinių periodų turto klasės ar akcijos rezultato – jeigu kažkas performino gerai, daroma prielaida, kad taip bus ir toliau.

Antra, sprendžiant kiek kuris nors aktyvas yra vertas, kaip atskaitos taškas yra pasirenkama dabartinė kaina ir ši adjustinama remiantis argumentais ir įsitikinimais.

Bet ta dabartinė kaina gali būti visiškai klaidinga, kuomet žmonės adjustina šią kainą, gautas rezultatas vis tiek lieka per daug arti pirminės reikšmės.

Puikus to pavyzdys kiekvienais metais metų gale daromos rinkų prognozės.

Štai S&P 500 indeksas baigė 2023 metus su reikšme 4769, analitikų prognozių vidurkis 2024 metams yra 5068, arba ~6% aukštesnis.

Kaip gaunamasis šis skaičius ? Imama 4769 metų reikšmė, kaip inkaras ir nuo šio rodmens atsispiriama.

Niekas nepradeda savo analizės nuo balto lapo, nieks nuo nulio neskaičiuoja, kokia turėtų būti rinką sekančio indekso vertė.

Trečia, inkaravimas lemia ir pasirenkamus instrumentus ir pozicijas, iš kurių formuojamas portfelis.

Kažkada vienu ar kitų būdu buvo priimtas pirmas sprendimas, tuomet antras, vėliau trečias.

Darydami naujus sprendimus, ką pirkti ir parduoti, šie nauji pirkiniai reikšmingai įtakojami jau turimų pozicijų.

Retas investuotojas, jeigu pradėtų investuoti iš naujo, nuo balto lapo, pirktų lygiai tokias pozicijas, kaip dabar turi.

2. “Galvojimą” perduoti kitiems

Norint pirkti ar parduoti finansinius instrumentus racionaliai, reikėtų žinoti, ar kaina, mokama už pirkinį, atitinka vertę.

Pirmoje šio įrašo dalyje argumentavau, jog dauguma atveju investuotojai nesugebėdami atsakyti į klausumą, kokia yra tikroji vertė, daro įvairias klaidas – atsako į kitą (panašų) klausimą, remiantis ribota, neapkankama informacija ir argumentais, ignoruodami, kas nežinoma.

Arba susikuria galvoje gerą istoriją, šia įtiki ir ramiai toliau planuoja savo pirkinius.

Vienaip ar kitaip, žmogus sugeba savo jėgomis priimti sprendimą, kur investuoti, net jeigu tam nepakanka racionalių argumentų.

Yra dar viena klaidų grupė, kuomet sprendimas, kur investuoti, priimamas ne savo jėgomis, bet perduodamas kitiems asmenims ar jų grupėms.

Tikintis, jog kiti individai yra geresni, labiau kvalifikuoti ir racionalesnis, bei viliantis, jog vadovaujantis kitų nuomone pavyks išspręsti tuos sudėtingus uždavinius, kuriems sprendimo nesugebi rasti pats.

Apie tai – šiame skyriuje

2.1 Pasitikėjimas ekspertais

Dažnas būdas, kaip žmonės priima investavimo sprendimus – tai klauso ekspertų nuomonės ir patarimų.

Jeigu pats esi nevykėlis, nesugebi rasti gerų investicijų, tai ne bėda – netrūksta mokamų ir nemokamų patarimų, įvairių naujienlaiškių ar investavimo guru socialiniuose tinkluose, kurie tau paaiškins, kur reikėtų investuoti.

Klaida, kurią daro individas šiuo atveju, manyti, jog kiti sugebės tai, ko nesugebi pats.

Autoriteto suvedžioti

Didelė bėda, jog investuotojai linkę pasitikėti užtikrintai skambančiais ekspertais ir jų patarimais.

Authority bias is the tendency of investors to give more weight and influence to the opinions of people in authority, believing them more likely to be correct.

Prisimenu kažkada apsilankiau Investuok žurnalo XVI Tradicinėje individualių investuotojų metinėje konferencijoje, kurioje kelias valandas ant scenos lipo nauji ir nauji ekspertai, su didžiuliu įsitikinimu skleidė, kas yra ir kas nėra gera investicija.

Vienintelė bėda – “profesionaliųjų” investuotojų rezultatai, švelniai tariant, neblizga. Profesionalai, lygiai kaip ir mėgėjai, atsilieka nuo akcijų rinkų vidurkio, nesugeba atspėti ir nuspėti, kur geriau investuoti.

Yra sričių, kur ekspertais vertėtų pasitikėti, kur specialisto nuomonė yra pagrįsta faktais ir įrodymais.

Tačiau investavimas nėra viena iš tokių sričių, nes čia, kur geriau investuoti, nežino niekas – tai tiesiog per daug sudėtingas klausimas, į kurį niekas nežino atsakymo.

Tačiau viena iš mąstymo klaidu yra ta, jog žmonės nesugeba skirti situacijų, kur vertėtų ekspertu pasitikėti, o kur ne.

Tai pat, labiausiai pasitikima tais ekspertais, kurie skamba užtikrintai, bei tvirtai tiki savo nuomone.

Psychologist have repeatedly found that people prefer those who sound confident and are even willing to pay more for confident (but inaccurate) advisors

The Little Book of Behavioral Investing by James Montier

Bet ekonomikoje ir investavime užtikrintas dėl ateities, savo spėjimų ir jų pasekmių, negali būti niekas.

Visgi, populiariausi būtent tie investavimo ir ekonomikos influenceriai, kurie neužsikirsdami ir neabejodami savo teisumu užtikrintai argumentuoja.

Panašiai kaip atėjus į gydytojo kabinetą žmogus nebūtų patenkintas, jeigu gydytojas sakytų “gal tau odos vėžys, o gal šiaip odą išbėrė, iš kur aš galiu žinoti”.

Taip ir dauguma ieškančių investavimo patarimo, užduotimi klausima, kas brangs labiausiai, nėra patenkinti gavę vienintelį teisingą eksperto atsakymą – “I don’t know“.

Buvo kažkada atlikta tokia studija, kuomet dviejų grupių, psichologijos studentų ir profesionalių fondų valdytojų, buvo paprašyta atsakyti į du klausimus: (a) kurios įmonės akcijos kaina, iš dviejų pasirinkimo variantų, ateinantį mėnesį augs sparčiausiai; (b) subjektyviai įsivertinti savo nuomonės tvirtumą.

Pasirinkdami, kuriai iš dviejų akcijų seksis geriau, studentai buvo įsitikinę savo teisumu 59% (kad jų nuomone 59% tikimybė, jog pasirinktai akcijai seksis geriau), profesionalieji fondų valdytojai buvo įsitikinę savo teisumu 65%.

Ironiška, kad abiem grupėms spėlioti sekėsi blogiau, nei jei spręstum atsitiktinai, mesdamas monetą. Studentai, kurios akcijos kaina kils labiau atspėjo 49% laiko, profesionalai – 40%.

Dvigubai ironiška, kad kuomet profesionalai buvo 100% įsitikinę, jog jų pasirinktai įmonei seksis artimiausią mėnesį geriau, realybėje tokia pasirinkta įmonė vos 12% laiko outperformino nepasirinktą akciją.

Viskas ką noriu šiuo skyriumi pasakyti, tai jog nėra absoliučiai jokių įrodymų ir priežasčių, kodėl vertėtų pasitikėti “ekspertais”, kuomet šie įvardija, kuris pasirinkimas yra geresnė investicija.

Tačiau žmonės taip daro nuolatos, savo sprendimus, kur investuoti, perduoda “profesionalams”, manydami, jog šie žino geriau, kas brangs.

2.2 Grupinis mąstymas

Paskutinis būdas, apie kurį noriu parašyti, kuriuo remiantis investuotojai bando atsakyti į neatsakomą klausimą, kur geriau investuoti, yra grupinis mąstymas.

Šia tema jau esu rašęs įraše Investavimo į akcijas pradžiamokslis (1 dalis).

Investuotojai bandydami suprasti, kur geriau investuoti, mėgsta pasitikėti minios nuomone.

Vienas žymiausių psichologų, tyrinėjančių minios įtaką individo sprendimams, buvo Solomon Asch.

Pavyzdžiui, jis sugalvojo eksperimentą, sudaryti 8 žmonių grupę ir paprašyti grupės dalyvių įvertinti, kuri iš dešinėje nupieštų linijų atitinka kairėje nupieštą liniją.

Kas gali būti lengviau, nei įvertinti žvilgsniu linijos ilgį ? Paprasta, akivaizdu, kad teisingas atsakymas yra C.

Tik viena bėda, grupę sudarė septyni aktoriai ir vienas tikras eksperimento dalyvis. Kuomet grupė (aktoriai) sakydavo, kad teisingas atsakymas yra A ar B, tikrasis eksperimento dalyvis pasimesdavo, pradėdavo abejoti savo nuomone ir, dažnai, sutikdavo su kitų rinkos dalyvių nuomonę.

Panašiai ir rinkose žmonės nuolatos yra minios nuomonės suklaidinami, kokia yra tikroji vienos ar kitos investicijos tikroji vertė.

Kadangi investuotojai klausosi tų pačių informacijos šaltinių, dažnai mokėsi tuose pačiose universitetuose, pagal panašias programas, tiki panašiomis istorijomis, turi panašią patartį.

Todėl ir jų investavimo sprendimai, padrąsinti vieni kitų, sutampa, vieni kitus kaip kokios avelės įtikina, koks pasirinkimas yra geriausias.

Vienas iš tokių pavyzdžių galbūt galėtų būti ir tas pats Baltic Horizon Fund, kuomet menkai edukuoti investuotojai galėjo turėti keletą klaidingų įsitikinimų. Jog: (a) dividendus mokanti kompanija (arba fondas) yra geresnė investicija ir (b) NT yra stabilu. Todėl investuoti į tokį fondą yra saugus pasirinkimas.

Kuomet rinkoje yra pakankamai panašiai mąstančių individų, rinka tampa nebe išmintingu sprendimų priėmimo mechanizmu, bet akla avelių banda, sukelianti kainų euforiškus burbulus ir gilius dugnus.

Tai yra akmenėlis ir į pasyvaus investavimo daržą, jog galimai, rinka tam tikrais atvejais nėra racionali ir rinkdamasis investuoti į kokį pasyvų rinką sekantį ETFą gali užtaikyti ant pervertintos rinkos.

Galbūt tam tikrais retais atvejais išmintingas ir patyręs investuotojas turėtų būti atsargesnis, bei rinktis susilaikyti nuo investicijų į tam tikrus per daug brangius ar populiarius aktyvus.

Tačiau ar rinka teisi ar klysta sužinosi tik po laiko. O tie kas bando taip spėlioti, kaip taisyklė, gerokai atsilieka nuo “neracionalių” rinkų vidurkio.

3. Pabaigai

Straipsnio tikslas buvo atskleisti mąstymo mechanizmus, kuriais vadovaujantis individai sugeba priimti investavimo sprendimus, nors beveik visada neturi pakankamai gebėjimų ir informacijos tokius sprendimus atlikti.

Ne kartą teigiau, jog žinoti, kokia yra tikroji vertė, didesnė ar mažesnė nei mokama kaina, bei kurios turto klasės brangs labiausiai – tiesiog neįmanoma.

Vardan išvengti sprendimų paralyžiau evoliucijos eigoje žmonės išmoko įvairius triukus, kaip greitai ir dažnu atveju efektyviai priimti sprendimus.

Tačiau šie sprendimų mechanizmai, puikiai veikiantys įvairiose gyvenimiškose situacijose, visiškai netinka investavimo veikloje.

---

Įspėjimas:

Šiame įraše pateikiama informacija nėra ir neturėtų būti suprantama kaip investavimo rekomendacija. Straipsnyje pateikiama informacija yra bendro informacinio pobūdžio ir neturėtų būti naudojama investavimo sprendimams priimti.

Pateikiama informacija yra asmeninė autoriaus nuomonė, tai nėra skatinimas įsigyti minimas finansines priemones.

Autorius nėra kvalifikuotas investavimo konsultantas ir neturi licencijos teikti investavimo rekomendacijoms.

Autorius gali būti asmeniškai investavęs į straipsnyje minimas finansines priemones.

Pateikiama informacija yra nekomercinio pobūdžio. Tinklapio autorius neturi jokių sąsajų su finansinių priemonių leidėjais, negauna jokių reklamos ar partnerystės (angl. affiliate) pajamų.

Plačiau skaityti: Informacijos atskleidimas.