Pastaraisiais metais Baltijos šalių įmonės aktyviai skolinasi finansų rinkose, išleisdamos obligacijas.

Investavimas į šiuos skolos vertybinius popierius tapo lengvai prieinamas ir smulkiam mažmeniniam investuotojui, sukaupusiam 1 000 – 10 000 EUR kapitalą savo investicijoms į obligacijas.

Tačiau pirmieji žingsniai, siekiant įsigyti obligacijų, nėra tokie paprasti kaip perkant akcijas ar fondus. Šis įrašas yra trumpas pradžiamokslis nuo A iki Z, kaip įsigyti Baltijos regiono įmonių obligacijų.

1. Pirminė rinka

Šis įrašas antrasis Baltijos regiono įmonių obligacijų tema. Kaip rašiau „Įmonių obligacijų rinka Lietuvoje“, obligacijų galima įsigyti pirminėje rinkoje, pirminio platinimo metu, arba antrinėje rinkoje.

Aš manau, jog daugumoje atveju, bent jau vertinant dabartinę situaciją rinkoje, investuoti į obligacijas pirminio platinimo metu yra paprasčiau, o grąža aukštesnė.

Norėdamas įsigyti obligacijų tokiu būdu, aš pats naudojusi Šiaulių banko paslaugomis, nes būtent pasirinktus Šiaulių banką prieinamų obligacijų sąrašas ilgiausias, o įvairūs su investavimu susiję mokesčiai mažiausi.

1.1 Investavimas į obligacijas per Šiaulių banką

Pastaruoju metu beveik visos Lietuvoje ir Baltijos šalyse viešo platinimo būdu išleidžiamos obligacijos, prieinamos smulkiems investuotojams, lengvai pasiekiamos per Šiaulių banką, o dažnai būtent Šiaulių bankas obligacijų platinimą ir organizuoja.

Todėl šio tarpininko pasirinkimas dažnu atveju yra patogiausias, o kuomet platinimą organizuoja pats Šiaulių bankas – ir pigiausias.

Norint investuoti į Baltijos regiono įmonių obligacijas per Šiaulių banką (tikėtina, procesas bus panašus pasirinkus bet kurį kitą tarpininką), reikės atlikti šiuos žingsnius:

1. Tarpti Šiaulių banko klientu. Jei dar nesate Šiaulių banko klientas, pirmiausia reikės juo tapti. Praėjusiais metais pats šį žingsnį atlikau nesunkiai internetu – fiziškai vykti į banką nebereikia.
2. Atsidaryti investicinę sąskaitą. Vertybinius popierius galima laikyti tik investicinėje sąskaitoje, todėl antras žingsnis – sudaryti investicinių paslaugų teikimo sutartį ir atsidaryti investicinę sąskaitą.
3. Užpildyti finansinių priemonių priimtinumo vertinimo anketą. Bankas paprašys užpildyti šią anketą, kai bandysite pateikti pavedimą įsigyti obligacijų (žr. sekantį žingsnį). Jos tikslas – įvertinti, ar obligacijos jums tinkamas instrumentas, atsižvelgiant į jūsų turimas žinias ir patirtį.
4. Teikti pavedimą įsigyti platinimų obligacijų. Paskutinis žingsnis – pateikti bankui pavedimą įsigyti platinamas obligacijas.

Norint pateikti pavedimą obligacijų įsigyti, pirmiausia, žinoma, reikia žinoti, kad iš viso kažkokios obligacijos yra platinamos. Apie platinamas obligacijas informacijos galima gauti keliais būdais.

Užsisakius Šiaulių banko obligacijų naujienlaiškį gausite laišką apie kiekvieną Šiaulių banko platinamą obligacijų emisiją.

Kuomet platintojas nėra Šiaulių bankas, informaciją apie tokias emisijas galite rasti Nasdaq Baltic rinkos naujienose arba bendradarbiaudami su kitais obligacijų platintojais Lietuvoje (Orion Securities, Redgate Capital ir kt.).

Tuomet, kai jau žinoto ko norite, pateikti pavedimą Šiaulių bankui obligacijų įsigyti galima dviem būdais.

Pirmasis būdas (naujausias) – prisijungus prie Šiaulių banko investavimo platformos. Šioje, obligacijų skiltyje, nuo praėjusio mėnesio atsirado galimybė įsigyti šiuo metu platinamų obligacijų. Turiu pripažinti, šio būdo pats dar neišbandžiau, nes Šiaulių banko investavimo platforma man veikia prastai ir nuolat lūžta.

Antrasis būdas (senasis) – rašyti laišką adresu broker@sb.lt su prašymu įsigyti obligacijų. Su jumis susisieks banko makleris, prireikus primins užpildyti finansinių priemonių priimtinumo vertinimo anketą arba papildyti sąskaitą.

Štai ir viskas, bankas iš jūsų investicinės sąskaitos nurašys reikiamą sumą pinigų, o jūsų vardu bus registruoti vertybiniai popieriai, kuriuos matysite prisijungę prie Šiaulių banko investavimo platformos.

Mokesčiai ir įkainiai

Visada svarbu pasidomėti įvairiais su investavimu susijusiais mokesčiais, nes dažnai skirtumas tarp gero ir prasto investicinio instrumento yra įvairūs su investavimu susiję kaštai.

Šiaulių banke vertybinių popierių (investicinės) sąskaitos atidarymas yra nemokamas, tačiau tapus banko klientu jums bus sukurta ir paprasta, ne vertybinių popierių sąskaita, kuri, bent jau man, kainuoja 1,1 EUR per mėnesį – smulkmena.

Taip pat įsigijus vertybinių popierių teks mokėti jų saugojimo mokestį, kuris Lietuvos rinkos vertybiniams popieriams siekia 0,005% per mėnesį (0,06% per metus), minimalus mokestis – 0,5 EUR per mėnesį, kas taip pat yra nedidelės sąnaudos.

Galiausiai taikomas prekybos mokestis, kuris siekia 0,2% (min. 20 EUR) už kiekvieną sandorį skolos vertybiniais popieriais, kai prekiaujama Lietuvos, Latvijos ar Estijos emitentų obligacijomis (mokestis vienodas pirminėje ir antrinėje rinkoje).

Tačiau čia svarbu pastebėti, jog kuomet obligacijų platinimą organizuoja pats Šiaulių bankas, šis prekybos mokestis netaikomas ir tokiu atveju obligacijų įsigijimas nieko nekainuoja.

Tai ypač svarbu investuojant nedideles pinigų sumas, nes įsigyjant 1 vnt. obligacijų už 1 000 EUR nominalios vertės, 20 EUR sudaro jau net 2%, jokios logikos obligacijas tokiomis sąlygomis pirkti.

Atvejais kai obligacijų platinimą organizuoja ne Šiaulių bankas ir sandorio mokesčio išvengti nepavyksta, manau, kad kiekvienam sandoriui reikėtų skirti bent kokius 5 000 EUR, nes nuo šios sumos 20 EUR sudarytų jau tik 0,4%.

Investuojant dar didesnes sumas sandorio mokesčių įtaka galutinei grąžai nebėra esminė.

1.2 Investavimas per kitus tarpininkus

Jeigu nesate ir nenorite tapti Šiaulių banko klientu, obligacijų galima įsigyti ir per kitus Lietuvoje veikiančius tarpininkus, tačiau šių būdų asmeniškai nesu išbandęs.

Swedbank

Bent jau dalis platinimu obligacijų emisijų, ypač Lietuviškų, nesunkiai pasiekiamos per Swedbank internetinės bankininkystės platformą, skiltyje „Finansinių priemonių įvykiai, siūlymai“.

Šioje skiltyje galite pasirinkti norimą šiuo metu platinamą obligacijų emisiją ir investuoti į pasirinktas obligacijas (jeigu tik per Swedbank norima emisija iš vis prieinama).

Kadangi pats per Swedbank į Baltijos šalių įmonių obligacijas investuoti nepabandžiau, neseku, ar visos emisijos, apie kurių viešą platinimą skelbiama Nasdaq Baltic biržoje, tampa prieinamos ir Swedbank klientams per Swedbank internetinės bankininkystės platformą, abejočiau.

Taip pat investuoti per Swedbank mažiau patraukli opcija dėl aukštesnių prekybos komisinių mokesčių. Šis mokestis siekia 0,25% nuo sandorio vertės, bet minimum 30 EUR.

Pagrindinis skirtumas lyginant su Šiaulių banku, kadangi Swedbank pats obligacijų platinimų neorganizuoja, šio sandorio mokesčio niekada nepavyks išvengti.

Kalbant apie kitus mokesčius, Swedbank netaiko vertybinių popierių saugojimo mokesčio portfeliams, kurių vertė yra iki 30 000 EUR. Šią ribą viršijus, saugojimo mokestis siekia 0,008% per mėnesį, arba apie 0,10% per metus.

Esu skaitęs komentarų po kai kuriais savo įrašais, kad privatiems bankininkystės klientams vertybinių popierių saugojimas nieko nekainuoja. Tačiau norint tapti privačios bankininkystės klientu reikia turėti 200–300 tūkst. EUR vertės portfelį.

SEB

Dalį obligacijų galima įsigyti ir SEB banko internetinės bankininkystės platformoje, “Skolos VP” skiltyje pasirinkus “Bendrovių skolos VP”, bet ir šios opcijos nesu asmeniškai išbandęs.

Visų pirmą, pasirinkimas gerokai skurdesnis nei per Šiaulių banką. Antra – keista ta SEB platforma, nes visos obligacijų emisijos, kuriomis prekiaujama antrinėje rinkoje ir kurios šiuo metu platinamos, yra pateikiamos netvarkingame, ilgame sąraše.

Tačiau kažkokių galimybių platinamų obligacijų per SEB banką tikrai pasitaiko. Pavyzdžiui, neseniai mačiau, jog buvo galimybė įsigyti tuo metu platintų UAB 15min ir SUTNTIB AB Tewox obligacijų.

Tačiau šiuo metu vykdome viešame LHV subordinuotų obligacijų siūlyme, matau, jog galima sudalyvauti per Šiaulių ir Swedbank bankus, bet SEB platformoje prieinamų obligacijų sąraše šių LHV obligacijų nėra.

Ir šiaip, net atmetus Šiaulių banką, lyginant SEB ir Swed bankus obligacijų pirkimui, tai Swedbank platforma man palieka išbaigtos ir patogesnės platformos įspūdį.

Visgi SEB turi vieną konkurencinį pranašumą prieš Swedbank – prekybos sandoriai Nasdaq Baltijos šalių biržoje kainuoja vos 0,25%, min. 2 EUR (obligacijas perkant per SEB platformą internetu). Todėl, norint nupirkti kokį 1 vnt. obligacijų už 1 000 EUR, tai kainuotų tik 2,5 EUR.

VP saugojimo mokestis siekia 0,007% per mėnesį, arba 0,08% per metus.

Sakyčiau, jog norint investuoti į Baltijos šalių obligacijas, jeigu investicinis portfelis nesiekia 100 000 EUR, geriausia rinktis Šiaulių banką, nes daugeliu atvejų nereikės mokėti komisinio mokesčio už vertybinių popierių įsigijimą, o platinamų emisijų pasirinkimas yra didžiausias.

SEB bankas taip pat nėra prastas pasirinkimas, jei jau turite ten sąskaitą, nes komisiniai yra nedideli, tačiau, spėju, pasiekiamų obligacijų sąrašas yra trumpesnis.

Swedbank galėtų būti geriausias pasirinkimas turintiems didesnius portfelius, kai atsiranda galimybė pasinaudoti privačios bankininkystės paslauga.

Neabejoju, kad yra ir kitų tarpininkų, per kuriuos galima įsigyti obligacijų pirminėje rinkoje, tačiau čia mano žinios baigiasi.

2. Obligacijų įsigijimas antrinėje rinkoje

Kaip rašiau praeitame įraše, pirminė rinka nėra vienintelė vieta, kurioje galima įsigyti obligacijų, nes šių galima nusipirkti ir Nasdaq Baltic biržos antrinėje rinkoje.

Nasdaq Baltic ir First North biržų antrinėje rinkoje prekiaujama į šių biržų sąrašus įtrauktomis obligacijomis, o biržos svetainėje galima rasti emisijų prekybos statistiką ir kotiruotes su 15 minučių vėlavimu.

Norint pateikti pavedimą įsigyti obligacijų Nasdaq Baltic biržoje, reikės susisiekti su makleriu, nes internetu pavedimo pateikti galimybės nėra. Priklausomai nuo pasirinkto tarpininko, susisiekti su makleriu gali būti sunku arba lengva.

Pavyzdžiui, norint įsigyti obligacijų per Šiaulių banką, užtenka parašyti banko makleriui laišką. Reikės nurodyti, kokių ir kiek obligacijų norite įsigyti, taip pat „švarią“ kainą, už kurią norite įvykdyti sandorį.

Būtina pažymėti, kad reikėtų pasirinkti ribinį pavedimo tipą (limit order), nes pateikus pavedimą rinkos kainomis (market order), dėl rinkos nelikvidumo sandoris gali būti įvykdytas jums visiškai nepalankia kaina.

Šiaulių banke komisiniai šiuo atveju būtų 0,2% (min. 20 EUR) už kiekvieną sandorį.

Teoriškai šią paslaugą, pirkti obligacijas antrinėje rinkoje, gali atlikti bet kurio tarpininko makleriai, tačiau nežinau, kiek SEB, Swedbank ir kitų bankų makleriai dirba su smulkių klientų pavedimais, nes pats nesu bandęs per juos ką nors įsigyti antrinėje rinkoje..

Galiausiai, daugeliu atvejų obligacijų įsigijimas pirminio platinimo metu yra pelningesnis sprendimas bet kuriuo atveju, nes antrinėje rinkoje bid/ask spread didoki, o nemaža dalis obligacijų, bent jau šiandieninėmis rinkos sąlygomis, prekiaujamos su antkainiu (premium).

Taip pat įsigyjant obligacijas pirminėje rinkoje siūlomą grąžą paskaičiuoti gerokai lengviau, tuo tarpu perkant obligacijas antrinėje rinkoje reikia mokėti įvertinti, kokią grąžą gausite, nes grąža dažnu atveju nebus lygi obligacijos kuponui.

Kai obligacijos prekiaujamos žemiau nominalios vertės, grąža bus didesnė nei kuponas, o kai obligacijos kaina yra aukštesnė už nominalią vertę – mažesnė.

Vertėtų paskaitinėti emisijos prospektą, pasirinkta emisija gali turėti call option ir būti išpirkta ankščiau laiko.

Įsigyjant obligacijas žemiau nominalios vertės gali tekti mokėti GPM ne tik už gautas palūkanas, bet ir už kapitalo prieaugio pajamas (nors VMI pozicija šiuo klausimu, atrodo, keitėsi, todėl nesu tikras). Tačiau artimu metu investicinės sąskaitos mechanizmas šią problemą turėtų išspręsti.

Galiausiai, jei emisija prekiaujama gerokai žemiau obligacijos nominalios vertės, ir šis kainų skirtumas nėra lemtas palūkanų normų pokyčių, vertėtų savęs paklausti, o kodėl obligacija parduodama taip pigiai. Galbūt rinkoje yra prastų naujienų apie emitento finansinę situaciją ir į kainą įskaičiuota padidėjusi emitento nemokumo tikimybė?

Taigi, įsigyti obligacijų antrinėje rinkoje įmanoma, bet gerokai sudėtingiau, ypač dėl to, jog bus sunkiau suprasti ar kaina, už kurią perkate, yra tinkama.

O dažnu atveju siūloma grąža antinėje rinkoje bus prastesnė nei pirminio platinimo metu.

3. Nematomi kaštai

Tačiau obligacijų įsigijimas pirminio platinimo metu irgi turi paslėptų kaštų, dėl kurių, įvertinus visas sąnaudas, retu atveju pavyks uždirbti kupono dydžio grąžą. Šia tema jau rašiau įraše Pinigų gremlinai.

Pirmoji problema – pinigai, kurie stovi ir nieko nedaro, nieko ir neuždirba. Todėl, jei šiuo metu turite 10 000 EUR ar 100 000 EUR, kuriuos norite investuoti į obligacijas pirminėje rinkoje, ilgai užtruks, kol rasite patikimą obligacijų emisiją ir kol praeis emisijos subscription period, settlement ir t.t.

O visos prastovos daug kainuos, nes pinigai stovės be darbo dažnu atveju bent jau pusę mėnesio, kartais ir kelis mėnesius.

Žinoma, šią bėdą išsprendžia obligacijų pirkimas antrinėje rinkoje, nes pinigai šiuo atveju būtų įdarbinti iš karto. Tačiau, kaip minėta, antrinėje rinkoje siūlomas pajamingumas dažnu atveju mažesnis nei kupono norma pirminio platinimo metu. Taigi pinigus įdarbinti tokiu būdu greičiau, bet už mažesnę grąžą.

Antroji problema – niekada negali būti tikras, jog pateikęs pasiūlymą įsigyti tam tikrą obligacijų kiekį pirminio platinimo metu, norimą kiekį gausi, nes dauguma emisijų (bent jau tų, kurios man atrodo įdomesnės) yra oversubscribed.

Tačiau pinigus į savo investicinę sąskaitą paskutinėmis platinimo dienomis pervesti reikės, lėšos bus kurį laiką rezervuotos, o ar gausi obligacijų ar ne, paaiškėja tik platinimo terminui pasibaigus.

Jeigu obligacijų negavai – rezervuotas lėšas atgausi, pinigų neprarasi. Bet pinigai stovės be darbo ir juos grauš laikas, bei vėl reikės naujų opcijų ieškoti, kur gražintas lėšas dabar investuoti.

Skaičiau komentarus, jog dalinai šią bėdą, kai kurių emisijų atveju, galima spręsti investuojant į įmonių obligacijas naudojantis privačios bankininkystės paslaugomis, pavyzdžiui per Swedbank.

Kadangi stambieji bankai turi glaudžius ryšius su obligacijų platintojais vietinėje rinkoje, bankų klientai dažnu atveju (bet ne visada) gauna pirmenybę oversubscribed emisijose, kurių paklausa viršija pasiūlą.

Turbūt tokia ir yra realybė investuojant į vietinių įmonių obligacijas.

Įmanoma pakankamai efektyviai investuoti po 1 000 EUR į kiekvieną dominančią emisiją per Šiaulių banką, kai pats bankas organizuoja obligacijų platinimą ir nėra komisinio mokesčio už obligacijų įsigijimą.

Tokiu atveju, pinigus pervedant paskutinėmis platinimo dienomis, pinigai nestovės be darbo, o kiek man teko susidurti, net jeigu emisija yra oversubscribed, po tą varganą 1 000 EUR alokacijos duos visiems.

Tačiau kadangi dauguma emisijų tokios … meh … abejotinų ir pusiau gyvų įmonių, vargti ir skaityti dokumentaciją dėl 1 000 EUR investicijos, siekiant patikimesnes įmones atsirinkti, nėra daug logikos, o norint investuoti 1 000 – 10 000 EUR sumas į kiekvieną emisiją, per Šiaulių banką, jau nebegali būti tikras, kiek iš paprašytų obligacijų realiai iš viso gausi.

Todėl šiame investuojamų sumų intervale, kai norima investuoti keliasdešimt tūkstančių eurų, sunku sprendime obligacijų įsigyti daug logikos įžvelgti, nes prastovos ir kiti kaštai gerokai sumažins siūlomą grąžą, net ir nesusidūrus su įmonių nemokumo atvejais.

Norint investuoti didesnes sumas, kelis šimtus tūkstančių eurų, atsiranda galimybė tapti privačios bankininkystės klientu Swedbank ar kitoje institucijoje.

Tokiu atveju, pasitarus su banko darbuotojais, tikėtina, iš anksto žinosite, kuriose emisijose pavyks investuoti norimą sumą, taip lėšas būtų galima investuoti pakankamai efektyviai.

Bet šiuo atveju didžiausia problema jau būtų visiškai kita – siūlomas grąžos ir rizikos santykis.

Iš esmės man kyla abejonių, ar Baltijos šalių įmonių obligacijų siūloma grąža yra pakankama, kad būtų verta šiai turto klasei skirti didesnes pinigų sumas, nes patikimesnių įmonių obligacijų siūloma grąža nėra didelė, o pasirenkant rizikingesnes emisijas tenka prisiimti nemenką kredito riziką, jog emitentas susidurs su mokumo problemomis.

Kol kas, iš pirmo žvilgsnio, nemanau, jog rizikos ir grąžos santykis šioje turto klasėje patenkinamas, pats čia investuoju tik pasižaidimui skirtas smulkias sumas.

Galbūt, prie šio klausimo dar grįšiu ateityje.

Įspėjimas:

Šiame įraše pateikiama informacija nėra ir neturėtų būti suprantama kaip investavimo rekomendacija. Straipsnyje pateikiama informacija yra bendro informacinio pobūdžio ir neturėtų būti naudojama investavimo sprendimams priimti.

Pateikiama informacija yra asmeninė autoriaus nuomonė, tai nėra skatinimas įsigyti minimas finansines priemones.

Autorius nėra kvalifikuotas investavimo konsultantas ir neturi licencijos teikti investavimo rekomendacijoms.

Autorius gali būti asmeniškai investavęs į straipsnyje minimas finansines priemones.

Pateikiama informacija yra nekomercinio pobūdžio. Tinklapio autorius neturi jokių sąsajų su finansinių priemonių leidėjais, negauna jokių reklamos ar partnerystės (angl. affiliate) pajamų.

Plačiau skaityti: Informacijos atskleidimas