Individualaus investuotojo memuarai

Author: Buliausanatomija Page 1 of 10

Baltijos akcijos ir II pakopa

Į Baltijos regiono įmonių akcijas pradėjau investuoti nuo 2024 m. balandžio.

Kaip rašiau įraše „Ar Baltijos šalių akcijos yra dirty cheap“, pagrindinė šio sprendimo priežastis buvo tai, kad Baltijos akcijos tuo metu ekstremaliai pigios.

Nuo tada iki dabar OMX Baltic 10 indeksas, kurį stengiuosi atkartoti investuodamas į Baltijos akcijas, pakilo 11,26%. Tai reiškia, kad uždirbau apie 7,7% metinę grąžą.

Kas laukia Baltijos akcijų artimiausiais metais? Kaip šią rinką paveiks II pakopos pensijų sistemos reforma?

Apie tai – šiame įraše.

Kas uždirbs iš AI?

Įdomu stebėti, kaip vystosi AI technologija, kur ši mus nuves.

ChatGPT išpopuliarėjo jau beveik prieš trejus metus, nuo to momento AI technologija turėjo milžinišką įtaką akcijų kainoms JAV ir pasaulyje.

Nepaprastai įdomu tai, kad AI technologiją vysto didžiąja dalimi rinkoje jau įsitvirtinę verslai: populiariosios Mag-7 ir kitos žymios JAV technologijų įmonės.

Šios mega korporacijos, veikiančios technologijų sektoriuje, dominuoja akcijų rinkose jau kokius penkiolika metų, būtent jų akcijų kainos augo sparčiausiai.

Tačiau tai nebuvo niekuo nepagrįstas „burbulas“, nes kartu su akcijų kainomis sparčiau nei kitų sektorių įmonių augo ir JAV technologijų įmonių pelnai.

Į sceną žengus AI, situacija pasikeitė.

Didžiosios JAV technologijų kompanijos, plėtojančios AI technologiją, patiria didžiulius kaštus investuodamos į šią naują sritį, bet iš to gauna mažai naudos.

AI technologija tiesiog nėra pelninga.

Ar tvarūs P2P platformų finansai

P2P – man patinka.

Tai lietuviška, smulki ir neefektyvi turto klasė, kurioje, turint žinių ir įdedant darbo, įmanoma aptikti įdomių investavimo galimybių.

Štai kaip atrodo mano asmeniniai rezultatai, investuojant į P2P turto klasę nuo 2020 m.:

Iš tiesų mano asmeniniai 2020–2024 metų rezultatai buvo apie pusę procento prastesni, o 2025 metų year-to-date – apie procentą geresnis, nei pavaizduota lentelėje (P2P tikslią grąžą nepaprastai sunku skaičiuoti). Apytiksliai iš P2P uždirbau ~10% metinių, įskaičiavus nemokių paskolų neigiamą įtaką.

Svarbus P2P pliusas – ši turto klasė puikiai diversifikuoja mano portfelį, daugiausiai sudarytą iš akcijų. Minusas – sunku į P2P investuoti.

Sunku todėl, kad tai komplikuotas instrumentas su gausybe paslėptų rizikų, kurių didžiausia ir grėsmingiausia – „užsirauti“ ant vienos iš P2P platformų bankroto. Apie tai plačiau rašiau įraše „P2P: Žaidžiame Minesweeper

Jei pataikysi investuoti į finansiškai silpną „platformą-miną“, jos bankrotas gali atnešti didžiulių nuostolių.

Todėl šiame įraše panagrinėsiu įvairių platformų finansinę būklę – kurios iš jų yra saugesnės, nes tai tvarūs verslai, o kurios vos laikosi.

Interactive brokers: po 13 metų

Investavimas dažniausiai prasideda nuo brokerio pasirinkimo. Ką rinktis? Dažnas siūlymas internetuose – Interactive Brokers.

Bet jei žinių daug neturi ir šį pavadinimą pirmą kartą girdi, pervesti santaupas nežinia kur ir kam – baugu.

Gal ko nors neišmanai? Ar praleidai? Dar sukčiams pinigus pervesi … nesinori apsigauti ir $$$ prarasti.

Aš pats esu Interactive Brokers klientas jau daugiau nei 13 metų. Pirmus pavedimus už 30 000 eurų šiam brokeriui atlikau 2012-ųjų pradžioje, o tų pačių metų pabaigoje ten jau laikiau vertybinių popierių už daugiau kaip 100 000 eurų.

Šiame straipsnyje pasidalinsiu savo patirtimi: kaip man sekėsi per 13 metų naudotis šio brokerio paslaugomis, kodėl tada jį pasirinkau ir kodėl rinkčiausi jį dar kartą.

Įspėjimas dėl tarpusavio skolinimo platformų

Esu rašęs įrašą P2P (3 dalis): Įspėjimas dėl NT platformų.

Jame įspėjau, kad NT sutelktinio finansavimo platformų (tokių kaip „Profitus”, „Estateguru” ir „Rontgen”) verslo modelis nėra tvarus.

Tikėtina, kad anksčiau ar vėliau pamatysime šio segmento platformų bankrotus, per kuriuos šių platformų projektuose dalyvavę investuotojai patirs reikšmingų nuostolių.

Šiame įraše panašiai noriu įspėti dėl bėdų, kurios gali kilti investuojant į tarpusavio skolinimo platformas (tokias kaip „Finbee“, „Paskolų klubas” ir „SAVY“), per kurias finansuojami vartojimo kreditai.

Tai nereiškia, kad siūlau nutraukti investicijas per jas (pats turiu portfelius visose trijose minėtose), tačiau derėtų suprasti prisiimamas rizikas.

O viena rizika beveik niekur neminima – šios platformos yra smarkiai prasiskolinusios įmonės (angl. highly leveraged).

Apie tai – plačiau šiame įraše.

Mano 2 centai apie II pakopą

Lietuvos banko duomenimis, 2024 m. apie 1,4 mln. gyventojų dalyvavo II pensijų pakopos sistemoje, tačiau maždaug pusė šių asmenų kaupimą jau yra sustabdę.

Šiais metais priimtos II pensijų pakopos pataisos, kurios leis pinigus iš šio investicinio instrumento atsiimti.

Ar verta kaupimą stabdyti, nutraukti ir pinigus atsiimti?

Viešoje erdvėje pastebiu dvi stovyklas:

Pirmoji stovykla – profesionalūs investuotojai, pasisakantys už pasilikimą II pensijų pakopoje. Tačiau, kokia ironija, dauguma jų yra susiję asmenys, patys dirba bankuose ar pensijų fondų valdymo įmonėse. Todėl jų nuomone pasikliauti negalima.

Antroji stovykla – individualūs investuotojai, jau sukaupę nemažai žinių apie investavimą. Jie II pakopos sistemos negali pakęsti ir pasisako už kuo greitesnį pasitraukimą.

Kuri stovykla teisi?

Viena vertus, aš visiškai sutinku su antrąja stovykla – II pakopos pensijų fondų sistema yra vimdančiai neefektyvi ir problematiška.

Tačiau pasitraukimas – geriausias pasirinkimas tik pažengusiems investuotojams, kurie turi nemažą žinių bagažą apie investavimą. Be to, reikia turėti įrodytų gebėjimų kiekvieną mėnesį atsidėti dalį pajamų bei sugebėjimą santaupų neiššvaistyti dešimtmečiais.

Net ir tada, kai pasirodo naujas „iPhone“, norisi prabangių atostogų ar naujo automobilio.

Realybėje vidutinis Jonas – standartinis II pakopos dalyvis – tokių gebėjimų dažniausiai neturi. Vidutinis Jonas apie investavimą beveik nieko nenusimano, neturi pakankamai tvirtos valios savarankiškai valdyti finansus, nuosekliai taupyti ir nepaliesti santaupų.

Todėl II pakopa, nepaisant visų jos trūkumų, daugeliui vis dar išlieka geriausiu pasirinkimu.

2025 Q2: prekybos karas ir mokesčiai

Gyvename tikrai įdomiais laikais, o per paskutinius tris mėnesius įvykių netrūko pasaulyje ir Lietuvoje.

Ką tik praėjęs 2025 metų antrasis ketvirtis man įsiminė dviem temomis – JAV sukeltais prekybos karais (bei jų įtaka akcijų rinkoms) ir mokesčių reforma Lietuvoje.

Ketvirtis prasidėjo kai Balandžio mėnesio pirmosiomis dienomis Donaldas Trumpas paskelbė pasaulinį prekybos karą, o šis sprendimas sukėlė jau seniai nematytas turbulencijas rinkose.

Pasibaigė naujienomis Lietuvoje, kai šalį valdantys savi klounai nusprendė pašaudyti visiems į kojas ketvirčio paskutinėmis dienomis priimdami prasčiausiai apgalvotą mokesčių reformą.

Abi šias temas paliesiu įraše.

Dividendiniai investuotojai nevalgo nemokamų pietų

Dividendinis investavimas yra populiari, bet kontraversiška strategija.

Viena vertus, su dividendiniu investavimu viskas yra gerai. Tai tikrai nėra prasčiausia įmanoma strategija pasaulyje, o laikantis jos ilgą laiką galima pasiekti puikių rezultatų.

Kita vertus, tarp geriausių investuotojų pasaulyje nėra nė vieno, kuris taikytų dividendinio investavimo strategiją. Pastebima net atvirkštinė taisyklė – kuo daugiau apie investavimą išmanai, tuo mažesnė tikimybė, kad pasirinksi dividendų strategiją.

Bet dividendinio investavimo temą mėgsta įvairūs influenceriai, gaunantys komisinių atkatą už reklamuojamus produktus – nes šią strategiją lengva „parduoti“.

Dividendinį investavimą taip pat mėgsta ir smulkūs mažmeniniai investuotojai. Taip yra todėl, kad dividendai sukuria saugumo, patikimumo, stabilumo ir racionalaus investavimo iliuziją.

Kad dividendinis investavimas tėra miražas, rašiau viename savo įrašų, pavadintame Dividendų miražas, kuriame argumentavau, kad dividendinės kompanijos nėra geresnės.

Šiame įraše argumentuosiu, kad pasirinkti dividendinio investavimo strategiją yra klaida. Dividendinio investavimo strategija pažeidžia vieną iš pagrindinių investavimo taisyklių – diversifikaciją. Kam apsiriboti vien tik dividendus mokančiomis kompanijomis?

Dividendiniai investuotojai dažnai uždirba tiek pat (ar net mažiau) nei tie, kurie savo portfelį diversifikuoja plačiau. Tačiau, priešingai nei dažnai tikima, apsiribojus vien dividendinėmis investicijomis rizika išauga, o ne sumažėja.

Paskolų klubas, Finbee ir SAVY palyginimas su ChatGPT

Lietuvoje veikia trys tarpusavio skolinimo (P2P) platformos: Paskolų klubas, Finbee ir SAVY.

Kurioje platformoje grąža yra didžiausia – dažniausiai pasakyti neįmanoma, nes visos trys ją skaičiuoja skirtingai.

Pabandžiau rasti atsakymą šį klausimą su ChatGPT pagalba.

Šiame įraše pristatysiu metodą, tam tikras instrukcijas, kaip dirbinio intelekto pagalba savo uždarbį tarpusavio skolinimo platformose gali paskaičiuoti kiekvienas.

Pristatysiu ir savo asmeninius rezultatus.

VWCE strategijos trūkumai

Yra toks nepaprastai bjaurus dėsningumas finansų rinkose.

Instrumentai ir investavimo strategijos, kurios tampa populiariausiomis, galiausiai investuotojus nuvilia, ir viskas baigiasi fejerverkais.

Puikus to pavyzdys tarp institucinių investuotojų 1980–1987 m. buvusi populiari „portfolio insurance“ strategija, kurios esmė buvo automatiškai pardavinėti akcijas rinkoms krentant, remiantis tam tikrais matematiniais modeliais.

Dėl masinio šios strategijos taikymo 1987 m. spalio 19 d. įvyko didžiausias vienos dienos kritimas JAV rinkų istorijoje – „Black Monday“, kai JAV indeksai nukrito daugiau nei 20%, o dalis šią strategiją taikiusių investuotojų patyrė net 30% nuostolį per dieną.

Strategija, kuri teoriškai turėjo apsaugoti nuo nuostolių, praktikoje atnešė milžiniškus nuostolius visiems. Kodėl? Nes taip elgėsi visi, ir dar tuo pačiu metu.

Šiais laikais ši strategija jau išnykusi, nes akivaizdžiai nepasiteisino, tačiau dabar yra kitų visų investuotojų pamėgtų strategijų.

Didžiausias paskutinių dviejų dešimtmečių trendas pasyvus investavimas, kai investuojama į fondą, kuris pasyviai seka tam tikro sektoriaus, šalies, regiono ar viso pasaulio akcijų rinkų vidurkį.

Page 1 of 10

Powered by WordPress & Theme by Anders Norén