Klaidžiodamas po savo paskyrą Paskolų Klube galiu užtikti gausybę skirtingų rodiklių. Metinę palūkanų normą, XIRR, ROI, Grynoji portfelio vertė ir Grynojo portfelio ROI.
Pabandysiu trumpai aptarti šiuos rodiklius. Kai kurie jų – visai neblogi. Tačiau dalis – neturi didelės prasmės.
Šis įrašas yra trečiasis straipsnis, kuriuo stengiuosi įvertinti grąžą investuojant į tarpusavio skolinimo platformas.
Pirmame įraše nagrinėjau, kaip paskaičiuoti grąžą iš vartojimo paskolų, remiantis tam tikromis prielaidomis. Šį straipsnį rašiau remdamasis Paskolų klubo prielaidomis, naudojau jų prognozuojamus default rate ir recovery rate.
Antrame įraše nagrinėjau Finbee paskolų portfelį. Skaičiavau, kaip istoriškai sekėsi Finbee investuotojams. Pateikiau platformos istorinius default rates, paskolų išieškojimo rezultatus ir galimą grąžą.
Šiuo įrašu noriu palyginti Finbee ir Paskolų klubo platformas, remdamasis abiem aukščiau minėtomis analizėmis. Vertinsiu, kokią grąžą galima uždirbti investuojant į platformų administruojamus vartojimo kreditus.
Ketinau parašyti tris straipsnius ir panagrinėti, kokios grąžos galima tikėtis investuojant į tarpusavio skolinimo platformų administruojamas paskolas. Jau matau, kad į tris įrašus netilpsiu, reikės ir ketvirto įrašo.
Primenu, pirmame straipsnyje apie vartojimo kreditus rašiau, kaip galima apskaičiuoti būsimą grąžą investuojant į vartojimo kreditus. Tokiems skaičiavimams atlikti reikia žinoti kelis kintamuosius: a) palūkanų normą; b) metinį default rate; c) recovery rate (kiek procentų paskolų bus sėkmingai išieškota, arba už kokį procentą nuo paskolos sumos platforma superka).
Antruoju straipsniu ketinau analizuoti Paskolų Klubo ir Finbee istorinius rezultatus, kurios platformos pateikia savo puslapiuose. Tačiau atidžiai peržvelgęs man viešai prieinamus duomenis, supratau, kad iš Paskolų klubo pateikiamų duomenų neįmanoma išskaičiuoti metinių default rates ir recovery rates.
Nusprendžiau, kad šis, antrasis straipsnis apie vartojimo kreditus tarpusavio skolinimo platformose, bus vien tik apie Finbee platformą.
Ketinu parašyti keletą įrašų, kuriuose nagrinėsiu tarpusavio skolinimo platformų grąžos ir kitus rodiklius. Pradžioje – teorinius, vėliau – statistinius.
Pirmame, šiame, įraše nagrinėsiu teorinius tarpusavio skolinimo platformų (TSP) grąžos rodiklius. Pateikti skaičiavimai tinka visoms tarpusavio skolino platformoms (Paskolų klubas, Finbee, Savy), tačiau remsiuosi Paskolų klubo duomenimis.
Antrame įraše nagrinėsiu Paskolų Klubo ir Finbee pateikiamus statistinius duomenis.
Trečioje dalyje nagrinėsiu savo asmeninių portfelių Paskolų Klube ir Finbee istorinius, bei galimus ateities, rezultatus.
Kadangi antra ir trečia dalis tėra planuojamos, planas gali keistis 🙂 Šiuo metu nesu tikras, koks ateities įrašų turinys. Tik apytikslį įsivaizdavimą, ką norėčiau panagrinėti.
Lietuviškos p2p platformos suteikia neblogų diversifikavimo galimybių vietiniams investuotojams. Kodėl vietiniams ? Todėl, kad užsienio investuotojai nieko apie jas nežino ir Rytų Europos žaidėjais nepasitiki. Pats pradėjau šia turto klase naudotis neseniai – 2019 metais. Per tą laiką artimiau susipažinau su keletu, mano galva, patikimiausių platformų. Heavyfinance mano akiratyje atsirado prieš gerus metus. Per šį laikotarpį rinkau viešai prieinamą informaciją, išbandžiau jų platformą, investavau į keletą dešimčių paskolų.
Šis įrašas, tai Heavyfinance analizė asmeniniais tikslais, siekiant įvertinti tolimesnes galimybes naudotis šia platforma, jos patikimumą ir perspektyvas. Kaip sakoma, rašau tam, kad suprasčiau ką galvoju pasirinkta tema😉Tai nėra reklama, šiame įraše nėra jokių referral links, nesu susijęs su UAB Heavyfinance.
Powered by WordPress & Theme by Anders Norén