Gyvename tikrai įdomiais laikais, o per paskutinius tris mėnesius įvykių netrūko pasaulyje ir Lietuvoje.

Ką tik praėjęs 2025 metų antrasis ketvirtis man įsiminė dviem temomis – JAV sukeltais prekybos karais (bei jų įtaka akcijų rinkoms) ir mokesčių reforma Lietuvoje.

Ketvirtis prasidėjo kai Balandžio mėnesio pirmosiomis dienomis Donaldas Trumpas paskelbė pasaulinį prekybos karą, o šis sprendimas sukėlė jau seniai nematytas turbulencijas rinkose.

Pasibaigė naujienomis Lietuvoje, kai šalį valdantys savi klounai nusprendė pašaudyti visiems į kojas ketvirčio paskutinėmis dienomis priimdami prasčiausiai apgalvotą mokesčių reformą.

Abi šias temas paliesiu įraše.

1. Akcijų rinkos

Nors per paskutinius tris mėnesius veiksmo netrūko įvairiose rinkose, man svarbiausia, kaip visada – kaip sekėsi akcijoms. Kitų rinkų (obligacijos, palūkanos, NT ir t.t.) šiame įraše neaptarinėsiu.

Net dviejų karų neužtenka, kad akcijos reikšmingai čiuožtų žemyn. Galbūt todėl, kad akcijos yra leading indicator, jau spėjo būsimas blogas naujienas pirmąjį ketvirtį į kainas įskaičiuoti?

Pasaulio akcijos, pirmą ketvirtį reikšmingai kritusios (-5,0%), antrą ketvirtį užbaigė nuosaikiu augimu – +2,5%. Per pirmus du ketvirčius bendras metinis rezultatas vis dar neigiamas – -2,6%.

Tai daugiausia lėmė prasti JAV akcijų rezultatai: S&P 500 indeksas pirmą ketvirtį smuko -8,1%, o antrą ketvirtį atsigavo tik nežymiai – +1,8% (visi rezultatai skaičiuoti eurais).

NASDAQ indeksas antrą ketvirtį augo stipriau – +8,1%, bet pirmą ketvirtį buvo kritęs dar labiau, tad bendras pusmečio rezultatas vis tiek neigiamas – -4,7%.

Europos akcijos kol kas rodo neblogus rezultatus: +6,0% pirmą ketvirtį ir +2,9% antrą. Bendra pusmečio grąža – +9,0%.

Besivystančių rinkų akcijoms sekasi šiek tiek prasčiau, bet rezultatas vis tiek teigiamas: -2,1% pirmą ketvirtį, +3,8% antrą, o bendras pusmečio rezultatas – +1,6%.

Na, o Baltijos akcijos – trolina visus. Užmiršta akcijų rinka ruskyno pašonėje bent dvigubai lenkia pagrindinius pasaulio indeksus. OMX Baltic 10 GI rezultatai: +12,5% pirmą ketvirtį, +3,5% antrą, o bendra pusmečio grąža – net +16,4%.

Nukrypimas apie Baltic akcijas: Kaip pats investuoju į savo pasidarytą OMX Baltic 10 indeksą, rašiau įraše „Kas naujo Baltic akcijose“, o atnaujinta indekso sudėtis ir svoriai nuo liepos 1d. atrodo taip:

Pingantis doleris tapo grąžos žudiku

Grįžtant nuo Baltic prie globalių rinkų temos – visų aukščiau nurodytų rinkų (JAV, Europos ir kitų) rezultatus skaičiuoju eurais. Tačiau daugeliui nėra paslaptis, kad šiemet akcijų rinkų grąža stipriai priklauso nuo atskaitos taško – t. y. nuo pasirinktos valiutos.

Mat euras dolerio atžvilgiu šiais metais jau pabrango net 13,9%!

Todėl žvelgiant iš JAV investuotojo perspektyvos, metinės akcijų grąžos atrodo kur kas geriau: S&P 500 indeksas nuo metų pradžios pakilo 5,7%, NASDAQ – 7,7%, o pasaulio akcijų indeksas – net 10,0%!

Bet grąža „valgoma” ne užsienio valiuta, bet – vietine. Todėl Europiečiams sekasi šiais metais prasčiau. Metų pradžioje publikavau įrašą pavadinimu „JAV doleris investuotojo draugas ar priešas?“.

Jame įspėjau apie valiutų riziką investuojant į JAV doleriais denominuotus aktyvus – JAV akcijas ir obligacijas. Rašiau, kad tuo metu doleris buvo išskirtinai brangus, todėl investuojant doleriais buvo prisiimama asimetriška rizika – didesnė tikimybė, kad dėl valiutų svyravimų bus patirta nuostolių.

O kas toliau? Ar JAV doleris vis dar išlieka tokia pati rizika kaip metų pradžioje? Ar tai pakankama priežastis vengti JAV aktyvų?

Kas žino … Tačiau 13,9% pokytis per pusmetį tarp dviejų svarbiausių pasaulio valiutų verčių yra tikrai kosminis. Gal verta manyti, kad panašus valiutų šuolis artimiausiu metu nebeturėtų pasikartoti?

Nors, kita vertus, doleris vis dar išlieka gana brangus, o kapitalo srautai jau juda abiem kryptimis – ne tik į JAV, bet ir atgal į Europą. Todėl tikrai įmanoma, kad dolerio pigimo istorijoje šiais metais taškas dar nepadėtas.

Taigi – kaip bus ateityje – tikrai nežinau. Tačiau šiandien pirkti JAV doleriais denominuotus vertybinius popierius nebėra taip šlykštu, kaip buvo metų pradžioje. Bet – rizikos išlieka.

2. JAV akcijos

JAV akcijos – tema, kuriai šiame tinklalapyje esu išliejęs gerokai per daug elektroninio rašalo. Tie, kas skaito mano rašinėlius, žino, kad ilgą laiką esu skeptiškas JAV akcijų atžvilgiu.

Ypač skeptiškas buvau šių metų pradžioje.

Taip buvo todėl, kad tuo metu rinkose vyravo visiškai neadekvati euforija JAV akcijų atžvilgiu – visi ir jų močiutės žinojo, kad JAV akcijos yra „išskirtinės“, o lūkesčiai šių akcijų atžvilgiu buvo rekordiškai aukšti. Tuo tarpu aš turėjau priešingą nuomonę.

Tuomet prasidėjo pirmojo ketvirčio JAV akcijų ir dolerio išpardavimas. Po to sekė Trumpo paskelbtas ekonominis karas pasauliui ir dar didesnis JAV akcijų išsipardavimas.

Sentimentas rinkose apsivertė per naktį: JAV vertybiniai popieriai iš išskirtinių virto toksiškais – jų niekas nebenorėjo. JAV rinkos tuo metu prekiavosi kaip emerging market: vienu metu krito akcijų kainos, smuko dolerio vertė, o JAV obligacijų pajamingumai šoko aukštyn.

Prisipažinsiu – tuo metu per daug laiko praleidau naršydamas telefoną ir bandydamas suprasti, kas vyksta. Man tai buvo vienas iš tų neramesnių laikotarpių rinkose (nors didelės žalos mano portfeliui ir nepadarė).

Taip buvo todėl, kad buvo visiškai neaišku, kaip vertinti šią beprasidedančią krizę. Ar kaip dar vieną iš daugelio ir nereikšmingų, ar čia tikrai „this time is different”.

Viena vertus – akcijos visada atšoka. Pirkti reikia tada, kai kraujas gatvėse liejasi laisvai (truputį taip ir dariau). Kita vertus – akcijos visada atšoka tik tada, kai krizes sukelia sisteminiai disbalansai ekonomikoje ar finansų sektoriuje, o šios problemos laikui bėgant būna išsprendžiamos.

Bet ne kai paleidžiami šūviai sau į galvą.

Kai kuriuos finansų rinkų krachus istorijoje sukėlė sąmoningi destrukciniai žmonių veiksmai, o tokiais atvejais rinkos arba neatšoko ilgus dešimtmečius, arba nebeatšoko niekados.

Vienas tokių pavyzdžių galėtų būti didžioji depresija JAV, kada 1929 m. prasidėjus ekonominei krizei dėl klaidingų politikų sprendimų žlugo tūkstančiai bankų. Dar geresnis pavyzdys būtų karai, pirmas ar antras pasaulinis, kurie suniokojo įvairių šalių ekonomikas.

Abiem atvejais rinkos neatšoko keliolika metų, dar ilgiau arba niekada.

Kai 2025 m. balandžio 2 d. Donaldas Trumpas su žymiuoju tabloidu paskelbė tarifus kitoms šalims, tuo metu buvo visiškai neaišku – ar tai tik blefas, ar absurdiškas žaidimas su ugnimi, kuris gali fejerverkais paleisti pasaulio ekonomiką.

Tačiau netrukus paaiškėjo – krentančios rinkos vis dar turi įtakos sprendimų priėmėjams JAV. Trumpas atsitraukė, o terminas TACO (Trump Always Chickens Out) tapo tokiu pat folkloru, kaip ir istorija apie Jungtinės Karalystės premjerę Liz Truss, kurios politinė karjera buvo trumpesnė nei salotos galiojimo laikas (tiems, kas nežino šios istorijos – apie tai tuoj plačiau).

O rinkos, supratusios, kad tarifų iš tikrųjų nebus, kad tai tėra vienas iš tų „this time is not different” atvejų, šovė aukštyn ir į dešinę. Ir štai – metų rezultatas jau nebeatrodo toks blogas.

Bet, kaip visada, svarbiausias klausimas – kas toliau?

JAV akcijų perspektyvos ir Dario Perkins

Taigi, kas ta Liz Truss ir ką ši politikė turi bendra su salota?

Liz Truss ir salota

Liz Truss – britų politikė, trumpiausiai ėjusi Jungtinės Karalystės ministrės pirmininkės pareigas per visą šalies istoriją. Jos vyriausybė išsilaikė tik 45 dienas.

Britų bulvarinis laikraštis Daily Star, jai pradėjus eiti pareigas, pradėjo tiesioginę transliaciją, kurioje rodė salotą ir Liz Truss nuotrauką bei uždavė klausimą: „Can Liz Truss outlast a lettuce?“

Ministrė pirmininkė atsistatydino anksčiau, nei salota nuvyto, o Daily Star paskelbė: „The lettuce wins!“. Bet ką visa tai turi bendro su JAV akcijomis? Ir su Dario Perkins?

Tiesiogiai – nieko. Bet pastaraisiais metais tarp JAV ir UK galima įžvelgti tam tikrų panašumų. O Dario Perkins – žymus britų ekonomistas, kurio mintys pastaruoju metu man daro šiokią tokią įtaką.

Kai Liz Truss tapo UK ministre pirmininke, ji priėmė eilę kvailų ekonomiškai neraštingų sprendimų, kurie sukėlė rinkų griūtį. Todėl ši senesnė UK istorija ganėtinai panaši į šių metų JAV rinkų krachą muitus pasauliui paskelbus.

Tuo metu, komentuodamas UK įvykius ir Liz Truss sprendimus, Dario Perkins pavartojo legendine tapusią fraze – „moron risk premium“.

Jo mintis buvo tokia: šalies, kurią valdo abejotinų gebėjimų politikai, vertybiniai popieriai turėtų būti prekiaujami su rizikos antkainiu – nes investuotojai turėtų būti kompensuoti už politinio nestabilumo riziką.

Todėl klausimas dėl JAV: ar šalies politinės sistemos nestabilumas ilgainiui lems mažesnius akcijų įverčius? Ar dėl to investuotojai bus linkę mokėti mažesnį multiple už šios šalies akcijas?

Laikas parodys.

Death by a thousand cuts

Kaip minėjau, pastaruoju metu man daro įtaką Dario Perkins mintys. Tačiau šis ekonomistas tikrai neprognozuoja kokio nors staigaus JAV ekonomikos ar akcijų rinkų kracho – priešingai.

Dario Perkins išskiria keletą labiausiai tikėtinų ateities scenarijų, kurių labiausiai tikėtiną vadina „muddle through“.

Šį „muddle through” scenarijų Perkins grindžia UK patirtimi po sprendimo pasitraukti iš Europos Sąjungos.

Kai UK paliko ES, neįvyko jokio staigaus ekonomikos ar rinkų kracho, tačiau šalies ekonomika paliko pamažu kapstytis pelkėje – stagnacijoje, prastai valdoma visokių nekompetentingų politikų (ko jau vien verta legendinė „salotos ir Liz Truss“ istorija).

Panašiai Dario Perkins siūlo žiūrėti ir į tolimesnes JAV ekonomikos perspektyvas.

Nebus nei staigaus augimo, nei dramatiško nuosmukio, bet bus makalavimas vietoje. JAV ekonomika augs lėčiau, nei galėjo, o be aiškaus plano priimami populistiniai (ar tiesiog kvaili) JAV administracijos sprendimai darys nuolatinę smulkią žalą.

Visi šie, atskirai paėmus nedideli, bet kartu – gausūs kvaili sprendimai (death by a thousand cuts) neigiamai paveiks investuotojų pasitikėjimą, įmonių pelnus ir bendrą ekonomikos augimą.

Nors JAV ekonomika ir akcijų rinkos, kurios buvo išskirtinės pastaruosius penkiolika metų, galbūt ir liks tarp lyderių, bet nebebus tokios išskirtinės. Europoje ir kituose regionuose ekonomikos ir akcijų rinkų rezultatai gali būti panašūs arba net geresni.

Toks scenarijus man atrodo irgi labiausiai tikėtinas. Ir, neabejotinai, jis reikštų neigiamą poveikį JAV akcijų kainoms – arba bent jau reikš mažesnį JAV dominavimą nei pastaraisiais metais.

Bet kas žino, kaip bus iš tikrųjų. Ne visiems prognozuotojams sekasi atspėti ateitį.

JAV akcijos ir Buliaus anatomija prognozės

Nėra paslaptis, kad nesu didelis JAV akcijų fanas.

2024 metų pirmoje pusėje pardaviau dalį turėtų JAV akcijų, o dar nemažą dalį – šių metų pradžioje, dar iki rinkoms pradedant kristi.

Mano spėjimas buvo (ir vis dar yra) toks: nuo 2024 metų pradžios artimiausių penkerių metų JAV akcijų rezultatas nebus įspūdingas. Spėju, kad šios akcijos neaplenks pasaulio (be JAV) akcijų indekso ir neuždirbs ~10% metinių.

Vienu metu, prasidėjus antrajam metų ketvirčiui, atrodė, kad tikrai pataikiau su šiuo spėjimu – tuo metu JAV akcijos buvo smarkiai kritusios. Bet rinkos ėmė ir greitai atšoko, įspirdamos mano prognozavimo gebėjimams į užpakalį.

Šiuo metu, skaičiuojant nuo 2024 m. pradžios, JAV akcijos yra uždirbusios apie ~15% metinių – kas, akivaizdu, neatitinka mano prognozės 🙂 Bet man dar liko 3,5 metų, kad būčiau teisus 🙂

Nors aš vis dar matau reikšmingą tikimybę, jog jei JAV akcijų rinkose vyraus kelerių metų trukmės sideways market periodas, galutinis 5 metų rezultatas nuo 2024 m. pradžios galėtų būti kokie 5–6% metinių – scenarijus, kuris visiškai atitiktų mano prognozę.

Visgi, prognozuojant svarbu atsižvelgti ne tik į tai, kas atsitinka, bet ir į tai, kas neatsitinka.

Nutiko tai, ko aš tikrai nesitikėjau – kai JAV akcijos nebeturėjo jokių kortų, kai visi pradėjo šnekėti apie šių rinkų pervertinimą ir JAV exceptionalism pabaigą, rinkos ėmė ir atšoko neįtikėtinu greičiu.

Toks rinkų elgesys nėra suderinamas su mano teoriją, kad sekantys metai bus JAV akcijoms prasti. Todėl šis rinkų elgesys verčia ir mano iš naujo apsvarstyti, kiek mano nuomonėje apie JAV akcijų epochos pabaigą yra teisybės.

Šiuo metu savo nuomonės dar nekeičiu – aš vis dar tikiuosi, kad sekantys keleri metais JAV akcijoms bus nesėkmingi.

Visgi, jei nutintų taip, kad antrasis metų pusmeti JAV akcijoms būtų sėkmingas, šios uždirbtų 10% arba aukštesnę grąžą skaičiuojant eurais, tektų konstatuoti savo beveik neišvengiamą prognozavimo klaidą.

Bet jei JAV akcijų rinkos antrąjį pusmetį irgi murkdytųsi pelkėje, rinkų augimo periodus keistų nuosmukio, galutinis šių metų rezultatas būtų apie nulį ar net neigiamas – tai atitiktų Dario Perkins „muddle through” scenarijų.

Tokiu atveju mano spėjimas apie prastą JAV akcijų penkmetį vis dar turėtų nemažai šansų pasitvirtinti. Taigi – ateinantis pusmetis bus ypač svarbus įrodant (ar paneigiant) mano gebėjimus spėti ateitį savo krištoliniu rutuliu 😉

3. Beraščių mokesčių reforma Lietuvoje

Kita nesusijusi svarbi ketvirčio naujiena – mokesčių reforma Lietuvoje. Kuri man priminė kažkada girdėtą linksmą istoriją.

Kai vienoje JAV laidoje radijo laidoje buvo kalbintas dabartinis JAV prezidentas Donaldas Trumpas su vaikais – Ivanka ir Donaldu jaunesniuoju.

Radijo laidos vedėjas paprašė jų visų išspręsti paprastą matematinį uždavinį – kiek yra 17 x 6. Bet nei vienas iš Trumpų dinastijos atstovų šio intelektinio iššūkio įveikti nesugebėjo.

Man būtų smalsu pasižiūrėti, kaip šį intelektinį iššūkį įveiktų Gintautas Paluckas, Saulius Skvernelis, Remigijus Žemaitaitis ar Rimantas Šadžius. Jaučiu, kad rezultatas nebūtų įspūdingesnis nei už Atlanto pademonstruoti intelektiniai sugebėjimai.

Nes dabartiniai Lietuvos valdantieji su priimta mokesčių reforma pramušė teisėkūros nekompetencijos dugną, o ši reforma man primena šį memą.

Mintis ta, kad gyventojų pajamų apmokestinimo pakeitimai Estijoje ir Latvijoje, regis, atnešė daugiau žalos nei naudos, bet lietuviški populistai vis tiek būtinai nori išbandyti tą patį.

Aš net nežinau, ar dabartinę valdančiąją daugumą reikėtų vadinti populistais, ar kokiu kitu būdvardžiu juos apdovanoti. Gal tiesiog pasiskolinti žodį „moron“ iš Liz Truss istorijos?

Nes kalbant apie mokesčių reformą – tai sprendimai, kurie neturi jokio palaikymo nei liaudies tarpe, nei tarp ekspertų. Sunku suprasti, kokiais kriterijais remiantis ir ką apskritai siekta pasiekti šiais mokestiniais pakeitimais.

Juk dalis jų, kaip NT mokestis ar GPM pokyčiai, gal net nebūtinai padidins į biudžetą surenkamų pajamų sumą. Tai kam visa tai? Nepanašu, kad kas nors būtų apskritai kėlęs šiuos klausimus. Kažkoks absurdas.

Turbūt skamba kaip piktas pasisakymas žmogaus, kuriam valdžia pakėlė mokesčius? Bet – ne. Peržvelgiau pakeitimus: man jie nieko blogo nežada. Kaip, tikėtina, ir daugumai kitų investuotojų.

• Pajamoms, gautoms per investicinę sąskaitą ir viršijančioms įnašus, bus taikomas 15% tarifas.
• Daugiau nei 5 metus išlaikytoms akcijoms, laikomoms ne investicinėje sąskaitoje, taip pat bus taikomas 15% tarifas.
• Dividendams bus taikomas 15% tarifas.
• Kitoms pajamoms, neviršijančioms 12 VDU per metus, bus taikomas 15% tarifas

Viską susumavus – skųstis tikrai neturiu kuo. Daugumą investicijų pakišiu po investicinę sąskaitą, kažkiek pajamų gausiu dividendų forma, nuo kurių sumokėsiu 15%. Kitoms pajamoms (obligacijų palūkanoms ir pan.) turėtų pakakti „iki 12 VDU“ ribos, su tuo pačiu 15% tarifu.

Geriausia tai, kad dėka investicinės sąskaitos mechanizmo, man dar daugelį metų nereikės jokių GPM mokesčių mokėti nuo didžiosios dalies investicinių pajamų – iki kol nusiėmimai viršys įnašus.

Tik viena problema – po šių ir praėjusių metų mokestinių pakeitimų investicinių pajamų deklaravimas taps nemenka rakštimi investuotojams.

Sunku bus ne tik pačią deklaraciją užpildyti, bet ir tinkamai apskaičiuoti mokėtinus mokesčius.. Taip pat apsispręsti, kurioms investicijoms kokį apmokestinimo rėžimą pasirinkti.

Pavyzdžiui, šiuo metu aš jau turiu apie ~10 skirtingų investicinių sąskaitų, tarp kurių kiekvieną mėnesį vyksta keliolika pavedimų – kaip nei vieno nepražiopsoti, kaip viską apskaityti, kaip reikės praktiškai deklaruoti? Jau galva neišneša.

Tuomet teks (ar jau teko) priimti sprendimus: kurias investicijas „pakišti“ po investicinės sąskaitos režimu, o kurias palikti – norint pasinaudoti likusiomis 500 eurų lengvatomis, ar nauja lengvata, kai išlaikius akcijas ilgiau nei 5 metus taikomas tas pats 15% tarifas.

Ir taip jau komplikuota mokestinė sistema dar labiau supainiota… Bet taip ir nutinka, kai mokestinius pakeitimus priima beraščiai.

3. Mano portfelis

Antrąjį šių metų ketvirtį, skirtingai nei pirmąjį, mano portfelyje neįvyko reikšmingų pokyčių.

Kai metų pradžioje, per pirmąjį ketvirtį, pardaviau JAV akcijas (dar prieš rinkų smukimą), atsilaisvinusias lėšas skyriau papildomoms investicijoms į P2P.

O antrąjį ketvirtį, kai rinkos krito, bandžiau elgtis atvirkščiai – sustabdžiau P2P reinvestavimus, o iš P2P grįžtančias lėšas nukreipiau atgal į akcijas (pirkau Europos ir besivystančių rinkų akcijas).

Tačiau pastarųjų metų korekcijos rinkose būna tokios staigios, kad sunku jomis pasinaudoti, o P2P – ne ta turto klasė, iš kurios lėšos grįžta labai greitai.

Todėl nors šiek tiek atpigusių akcijų ir pavyko įsigyti, sumos buvo gana nedidelės – mažesnės, nei norėjosi. Kai rinkos greitai atšoko, nusprendžiau naujų akcijų nebeprisipirkti ir vėl pratęsiau P2P reinvestavimą.

Gal kita korekcija bus ilgesnė? 🙂

Galiausiai, neturiu jokios motyvacijos būtinai perkelti lėšas iš P2P atgal į akcijas – bent jau kol P2P leidžia uždirbti ~10% metinių. Ši turto klasė puikiai diversifikuoja akcijų riziką.

Arba kol akcijos kada nors smuks tiek, kad jų papigiai neįsigyti būtų nuodėmė.

Šiuo metu dėka plačios diversifikacijos esu nepaprastai patenkintas savo investiciniu portfeliu. Turiu visko – bet nieko neturiu tiek daug, kad tai keltų sisteminę riziką.

Mano portfelio pagrindą sudaro išsivysčiusių šalių (be JAV) akcijos – 30,4%. Tokios akcijos istoriškai generuoja aukštą grąžą, bet nėra kažkokiame pike ar euforijoje, dėl ko išaugtų reikšmingo nuosmukio periodo tikimybė.

Vis dar turiu ir JAV akcijų – 13,7%, nors šiomis per daug ir netikiu. Bet jei klystu – puiku, uždirbsiu. Jei esu teisus ir JAV nesiseks – portfeliui tai nebus katastrofa, kaip būtų, jei viską laikyčiau VWCE ar panašiame fonde.

Taip pat turiu besivystančių rinkų akcijų (14,2%), kurios visada gali netikėtai iššauti, šiek tiek egzotikos – REITs (3,1%) ir Baltijos regiono akcijų (3,3%).

Ir, žinoma, reikšminga dalis portfelio tenka P2P (26,6%) – tai stabilumo šaltinis, kai viskas aplink svyruoja. Be to, iš P2P grįžtančias lėšas lengva ir patogu nukreipti vartojimui, tam nereikia nuolat akcijų pardavinėti.

Kaip ir sakiau – portfelis puikiai diversifikuotas. Ir kol Trumpas apsiramino sagoje „Kaip sugriauti pasaulio ekonomiką“ – galiu miegoti ramiai.

---

Įspėjimas:

Šiame įraše pateikiama informacija nėra ir neturėtų būti suprantama kaip investavimo rekomendacija. Straipsnyje pateikiama informacija yra bendro informacinio pobūdžio ir neturėtų būti naudojama investavimo sprendimams priimti.

Pateikiama informacija yra asmeninė autoriaus nuomonė, tai nėra skatinimas įsigyti minimas finansines priemones.

Autorius nėra kvalifikuotas investavimo konsultantas ir neturi licencijos teikti investavimo rekomendacijoms.

Autorius gali būti asmeniškai investavęs į straipsnyje minimas finansines priemones.

Pateikiama informacija yra nekomercinio pobūdžio. Tinklapio autorius neturi jokių sąsajų su finansinių priemonių leidėjais, negauna jokių reklamos ar partnerystės (angl. affiliate) pajamų.

Plačiau skaityti: Informacijos atskleidimas