Individualaus investuotojo memuarai

Category: Psichologija

Kaip pradėti investuoti, kai metų daugiau nei išminties

Lietuva tampa vis turtingesne šalimi, ir nemažai žmonių antroje gyvenimo pusėje susiduria su netikėta problema – santaupomis.

Pavykus sukaupti keliasdešimt ar net kelis šimtus tūkstančių eurų, dažnai pritrūksta žinių, ką su tais pinigais daryti.

Dažnu atveju tai pinigai, kurių nereikės penkerius metus ar dar ilgiau, taupomi neapibrėžtai ateičiai, „juodai dienai“ ar panašiai.

Su tokia problema susidurs ir dalis iš II pakopos pasitraukusių asmenų. Visgi šis įrašas nėra jiems skirtas (nors gali būti naudingas), nes tokių asmenų tikslas turėtų būti tolimesnis nuolatinis kaupimas (dollar-cost averaging investing).

Šis įrašas skirtas 40-60 metų asmenims, kurių kišenes „degina“ nemaža sutaupyta pinigų suma (lump-sum investing), bet trūksta žinių ir patirties investavime. Jis skirtas tiems, kurie svarsto, ką daryti su santaupomis ir nuo ko pradėti investuoti.

Investicinių portfelių pavyzdžiai

Į portfelio formavimą aš žiūriu kaip į keleto žingsnių procesą:

(i) Pirmiausia – pasirenkamos investavimui tinkamos turto klasės, (ii) tuomet įvertinama galima šių turto klasių grąža ir rizika, (iii) stengiantis rizikas diversifikuoti suformuojamas investicinis portfelis.

Pirmas žingsnis yra ganėtinai lengvatas, bet antrasis – sunkiai įgyvendinamas praktikoje, todėl, kuomet nukeliauji iki trečiojo žingsnio – jau sunku susigaudyti kuo užsiimi.

Štai kodėl pilna įvairiausių skirtingų portfelio sudarymo strategijų.

Kadangi niekas nežino kur investuoti geriausia, nei kur grąža didžiausia, nei rizika mažiausia, dauguma atvejų portfelio formavimas labiau primena ne mokslą, bet meną, kuomet svarbiausia, jog galutinė keverzonė nediorgintų kiekvieną kartą portfelio ataskaitą akimis permetus.

Šiame įraše apžvelgsiu keletą populiariausių Lietuvoje ir pasaulyje portfelio sudarymo strategijų.

Investavimo psichologija (2 dalis): vertės žinoti neįmanoma

Prieš keletą dienų klausiau pokalbio su Profitus marketingo vadove Monika Lenčickaite, kuriame pašnekovė pasakojo apie savo investavimo į akcijas strategiją.

Pašnekovė prisipažįsta, investavime į akcijas save laikanti naujoke, užsimena, jog seniau jos investavimo strategija buvo pagalvoti, kuriam sektoriui ateityje seksis geriau, tuomet atsitiktinai atrinkdavo keletą to sektoriaus įmonių ir į jas investuodavo.

Viena iš tokių jos investicijų buvo skrydžių kompanijos, kuomet pagalvojo, jog po pandemijos šiam sektoriui turėtų sektis, bet pasirinko ir Kinijos skrydžių kompanijas, kurioms, kaip sakė pašnekovė, nepagalvojo, jog gali nepasisekti dėl įvestų sankcijų.

Investicija nenusisekė.

Dabar, sako Monika, jau pasimokius, kad spėlioti kuriam sektoriui seksis neverta, bet reikia tiesiog pasidomėti, pasiskaityti, dabar ji nusiperka kokį žurnalą skrendant į komandiruotę apie verslą ar ekonomiką ir taip bando sugalvotu, kur reikėtų investuoti.

Negalėjau nesišypsoti klausydamasis šios investavimo kelionės.

Investavimo psichologija (1 dalis): emocijos ir kitos bėdos

Dažnas investuotojas, net esantis savo investavimo kelionės pradžioje, jau turi kažkokį įsivaizdavimą, kiek istoriškai uždirba įvairios turto klasės.

Nepatyrusio investuotojo nuomone, vidutinę grąžą aplenkti nesunku. Pavyzdžiui, jeigu akcijos uždirba ~10% per metus, tai truputėlį darbo įdėjus gauti 12% sunku nebus.

Gi užtenka pirkti akcijas, kurios brangs labiau nei rinkos vidurkis !

Arba parduoti akcijas prieš ekonomikai panyrant į recesiją, kuomet kainos aukštos, o kritus – atpirkti dugne. Kas gali būti lengviau ?

Toks įsivaizdavimas visiškai neatitinka tikrovės.

Grafikas žemiau yra tikrovė, nemaloni realybė – investuotojai neuždirba rinkų vidurkio.

Blogiau, gerokai blogiau – vidutinio investuotojo rezultatas yra tragiškas, siekia vos 3,6% per metus 2002-2021 m. laikotarpiu ir gerokai atsilieka nuo visų įmanomų turto klasių vidurkio.

Powered by WordPress & Theme by Anders Norén