Lietuvoje veikia trys tarpusavio skolinimo platformos: Finbee, SAVY ir Paskolų klubas. Per šias platformas galima investuoti į vartojimo kreditus – skolinti pinigus kitiems žmonėms.

Iš pirmo žvilgsnio viskas atrodo paprasta, tačiau iš tikrųjų tai gana sudėtingas investicinis instrumentas, kurio daugelis tarpusavio skolinimo platformomis besinaudojančių investuotojų pilnai nesupranta.

Visų pirma, vartojimo paskolos yra anuitetinės. Antra, jos dažnai defaultina (vėluoja daugiau nei 90 dienų), o kur dar ankščiau laiko grąžinamos paskolos.

Visos šios „judančios” detalės padaro šį instrumentą, investavimą į vartojimo paskolas per tarpusavio skolinimo platformas, gana sudėtingu.

Bet viena iš platformų – Finbee – leidžia parsisiųsti visą savo paskolų knygą ir detaliau išanalizuoti, kaip realiai veikia šis instrumentas.

Šiame įraše, remdamasis Finbee duomenimis, trumpai pristatysiu, kaip veikia investavimas per tarpusavio skolinimo platformas.

Įrašas skirtas ne papasakoti bendrai, kas tai yra per instrumentas (apie tai ne kartą esu rašęs kituose savo įrašuose), bet atskleisti tam tikras ir specifines šio instrumento subtilybes.

SAVY – nuo žodžio „saviems“ arba nuo angliško žodžio „išmaniems“ (angl. savvy). Tai pirmoji lietuviška P2P platforma, įkurta 2014 m., kuri neseniai atšventė savo veiklos dešimtmetį.

SAVY pagrindinė veikla yra tarpusavio skolinimas. Šiuo metu SAVY yra trečia pagal dydį tarpusavio skolinimo platforma Lietuvoje. Įmonė bandė save atrasti ir kitose srityse, pavyzdžiui, verslo kreditavimo, bet ne itin sėkmingai.

Nėra paslaptis, kad esu didelis tarpusavio skolinimo platformų gerbėjas. Nepaisant pastaruoju metu kitose platformose sumažėjusios grąžos iš šio instrumento, aš vis dar matau vietos tokioms investicijoms savo portfelyje.

Bet SAVY man visada buvo mažiausiai pažįstama iš visų tarpusavio skolinimo platformų. Kodėl? Dažnai tiesiog neįmanoma susigaudyti, kas ir kaip vyksta platformos viduje.

Šis įrašas – tai mano jau ne pirmas bandymas perprasti šios platformos veiklos niuansus.

Jau ne kartą esu pabrėžęs, kad esu didelis tarpusavio skolinimo platformų entuziastas, o investicijos per tokius operatorius kaip Paskolų Klubas ir Finbee tapo neatsiejama mano investicinio portfelio dalimi.

Tačiau esu taip pat minėjęs, jog P2P investicijos nėra tinkamos „buy-and-hold“ investavimo stiliui, kai galima tiesiog sukonfigūruoti automatinio investavimo skelbimus ir pamiršti apie šių priežiūrą.

Šiandien, atsižvelgiant į dabartines rinkos sąlygas, manau, atėjo laikas rimtai apsvarstyti, ar tarpusavio skolinimo platformos vis dar išlieka patraukliu investiciniu instrumentu.

P2P nėra ta turto klasė, kurioje derėtų investuoti visiškai pasyviai.

Žiūrėk, vienas P2P operatorius naujo tipo paskolas pradėjo dalinti, kitas 50 EUR mokestį įveda, ar paskolų, į kurias investuoji automatu, palūkanų normos pakito.

Blogiausia, jei platformos bankroto rizika išauga, tuomet reikia spėt pabėgt.

Čia visiškai užsimiršti ir kaip akcijose, “pirkti ir laikyti”, nebūtinai geriausia strategija. Todėl visą laiką viena akim, kartais dviem, seku P2P rinką.

Šis įrašas tai paskutinio pusmečio P2P rinkoje apibendrinimas iš asmeninės perspektyvos.

Kitaip tariant, šnekėsiu tik apie tuos rinkos žaidėjus ir jų siūlomus produktus, kurių paslaugomis naudojuosi, arba kažkada naudojausi ir dabar pasitraukinėju.