Reguliariai investuoti po €50–€200 per mėnesį nėra taip paprasta, kaip turėtų būti. Lietuvoje netrūksta nei investavimo instrumentų, nei tarpininkų, tačiau visi jie turi trūkumų.

Tarp populiariausių instrumentų, skirtų investuoti nedidelėmis sumomis, yra investicinis gyvybės draudimas, Swedbank Robur fondai, II ir III pakopos pensijų fondai bei įvairūs brokeriai, per kuriuos galima įsigyti ETF fondų vienetų.

Tačiau investicinis gyvybės draudimas yra beveik visiška apgavystė, Swedbank Robur fondai nesugeba tinkamai sekti indeksų, II pakopą per daug kompromituoja politikai, o III pakopa neseniai neteko GPM lengvatos. Lieka paskutinis variantas – įvairūs brokeriai.

Tarp populiariausių brokerių Lietuvoje, per kuriuos galima pirkti, pavyzdžiui, viso pasaulio akcijų ETF, yra Interactive Brokers, Freedom24 ir Revolut.

Aš pats jau daugelį metų esu Interactive Brokers klientas – man tai geriausias pasirinkimas iš visų. Tačiau vidutiniam investuotojui („average Joe“) šis brokeris gali pasirodyti kiek per sudėtingas. Sąskaitos atidarymas ir naudojimasis platforma nėra labai intuityvus.

Tuo tarpu Freedom24 mielai ir lengvai priims jūsų pinigus, tačiau šis tarpininkas kelia įtarimų.

Revolut, savo ruožtu, giriasi turintis 100 000 klientų Lietuvoje – ir nenuostabu. Jų programėlė paprasta kaip du kart du, todėl net „below average Joe“ nesunkiai susigaudytų.

Tačiau yra ir problemų. Revolut dar neseniai buvo startuolis, be to, kyla klausimų dėl įkūrėjų ryšių su Rusija. Ar galima šiuo tarpininku pasitikėti? Ar Revolut tinkamas pasirinkimas periodiniam investavimui mažomis sumomis?

1. Kas yra Revolut

Revolut yra fintech’as, siekiantis sukurti super-apps’ą, apimantį visas įmanomas finansines paslaugas – mokėjimo korteles, paskolas, investavimą ir pan.

Tai vertingiausias Europoje startup’as, viena didžiausių privačių kompanijų pasaulyje. Revolut paskutiniu įverčiu vertinamas apie €43 mlrd., o 2023 m. įmonė gavo €2,1 mlrd. pajamų ir €503 mln. pelno.

Taigi, kalbant apie Revolut, tikrai šnekame ne apie vietinės rinkos žaidėją, bet mega Europinio lygio korporaciją, kuri bando tapti globaliu žaidėju finansų sektoriuje.

Revolut turi pilnos apimties bankinę licenciją Lietuvoje nuo 2021 m. ir ribotos apimties bankinę licenciją UK nuo 2024 m., kurią gavo po didelių vargų.

Revolut veiklą prižiūri Lietuvos bankas, Didžiosios Britanijos finansų priežiūros institucija Financial Conduct Authority (FCA) ir, Lietuvos banko prašymu, tiesiogiai – Europos Centrinis Bankas (ECB) per bendrą priežiūros mechanizmą (Single Supervisory Mechanism, SSM).

Pastarasis faktas reiškia, kad Revolut patenka tarp 114 sistemiškai svarbių euro zonos bankų. Tai reiškia, jog įmonės verslo tvarumą, kapitalo pakankamumą, likvidumą, testavimo rezultatus, vidinės kontrolės ir rizikos valdymo sistemas tikrina ir prižiūri ir pats ECB tiesiogiai.

Vis dėlto šio straipsnio tikslas nėra analizuoti Revolut bankininkystės ar mokėjimų paslaugas, o įvertinti galimybes investuoti per šią platformą.

Norint investuoti per Revolut, kiekvienas Lietuvoje gyvenantis asmuo tampa „UAB Revolut Securities Europe“ klientu.

Revolut Securities Europe yra Lietuvoje registruota ir Lietuvos banko prižiūrima finansų maklerio įmonė, turinti B kategorijos licenciją. Ji priklauso Revolut įmonių grupei ir per ją teikiamos investavimo paslaugos Europos ekonominėje erdvėje.

Tačiau Revolut Securities Europe veikia tik kaip tarpininkas tarp savo klientų ir tikrųjų vertybinių popierių prekybos paslaugų teikėjų. Šiuo požiūriu Revolut iš esmės skiriasi nuo investavimo per kokį Interactive Brokers ar Swedbank. Bet apie tai – vėliau.

Pradžiai – komplimentai: nes patogumo ir įkainių požiūriu Revolut tikrai yra puikus pasirinkimas reguliariam investavimui nedidelėmis sumomis.

2. Revolut – paprasta, pigu ir funkcionalu

Iš pirmo žvilgsnio Revolut yra tobulas įrankis investavimui.

Programėlė super paprasta ir patogi – sąskaitą atidarant palaikys ir pavedžios už rankutės kur reikia ir kada reikia.

Akcijų ar ETF įsigijimas – labai lengvas, vos keli mygtukų paspaudimai. Kadangi investavimo priemonių pasirinkimas ribotas, susigaudyti čia lengviau nei brokeriuose, kurie siūlo plačias pasirinkimo galimybes.

Pavyzdžiui, įvedus norimo ETF pavadinimą (pvz., Vanguard FTSE All-World UCITS ETF), kartais galima pasirinkti vieną iš dviejų fondo versijų – accumulating arba distributing. Tada belieka paspausti vieną mygtuką – ir investicija atlikta. Nereikia rūpintis iš kurios biržos ir kuria valiuta denominuotus vertybinius popierius pirkti.

Investuojant mažomis sumomis itin patogu, kad minimalus sandoris – vos €1, o galima įsigyti ir dalines akcijas (fractional shares). Bent vienas sandoris per mėnesį yra nemokamas

Papildomų sandorių įkainiai priklauso nuo to, ką perkate, bei nuo jūsų turimo Revolut plano. Kalbant apie Europos ETF, sandorio kaina yra €1 arba 0,25 % nuo sandorio vertės.

Investuojant didesnėmis sumomis svarbu paminėti, kad nėra vertybinių popierių saugojimo mokesčio. Būtent šis mokestis ilgainiui gali tapti svarbesnis nei pirkimo ir pardavimo komisiniai.

Revolut turi ir kitų privalumų.

Pavyzdžiui, galimybę įdarbinti sąskaitoje laikomas lėšas per Instant Access Savings ar Flexible Cash Funds taupymo instrumentus. Pirmasis variantas yra analogiškas indėliui banke, o antruoju įsigyjami pinigų rinkos fondo vienetai.

Vis dėlto gilintis į visas šias smulkmenas nėra šio straipsnio tikslas. Mano tikslas – ne aprašyti programėlės funkcionalumą (kuris yra puikus ir pakankamas), ar kainodarą (kaštai tikrai maži), o įvertinti Revolut patikimumą.

3. Kas su Revolut blogai

Revolut nėra vien tik pliusai. Yra bent trys dideli minusai, dėl kurių renkantis Revolut investavimui derėtų stabtelti ir susimąstyti.

Vadovų ir darbuotojų sąsajos su Rusija

Revolut įkūrė Nikolay Storonsky ir Vlad Yatsenko. Nors abu įkūrėjai šiuo metu turi Didžiosios Britanijos pilietybę, bet Nikolay Storonsky gimė Rusijoje, o Vlad Yatsenko – Rytų Vokietijoje, ukrainiečių šeimoje.

2019 m. LRT Tyrimų skyrius publikavo straipsnį apie Nikolay Storonsky tėvą – aukštas pareigas Rusijos „Gazprom“ koncerne užimantį valdininką.

Tame pačiame ir kituose straipsniuose minimas ir šimtus milijonų dolerių į Revolut investavęs fondas „DST Global“, kuris, remiantis „Paradise Papers“ skandale nutekintais duomenimis bei „NY Times“ informacija, turėjo sąsajų su Rusijos valdžios kontroliuojamu banku „VTB” ir „Gazprom“ antrinėmis įmonėmis. Vis dėlto, „DST Global“ buvo investavęs ir į tokias įmones kaip „Facebook“ ar „Twitter“.

Revolut nuo pat veiklos pradžios turėjo darbuotojų Rusijoje arba kilusių iš ten, tačiau nėra konkrečios informacijos apie kokius nors Nikolay Storonsky ar kitų įmonės darbuotojų veiksmus, tiesiogiai naudingus Rusijai ar atstovaujančius šios šalies interesams.

Galiausiai, Revolut turi banko licenciją Lietuvoje, o visa ši informacija, tikėtina, turėjo būti vertinama Lietuvos specialiųjų tarnybų ir Lietuvos banko. Jei licencija išduota – galbūt viskas yra tvarkoje?

Po 2022 m. Rusijos invazijos į Ukrainą vienas iš Revolut įkūrėjų Nikolay Storonsky pasmerkė Rusijos invaziją, rinko paramą „Red Cross Ukraine” ir atsisakė Rusijos pilietybės. Antrasis įkūrėjas Vlad Yatsenko taip pat pasmerkė karą.

Revolut sustabdė mokėjimų paslaugas Rusijoje ir Baltarusijoje.

Todėl vertinant Revolut ryšius su Rusija, situacija nėra vien juoda ar balta. Nepanašu, kad čia veiktų kokia nors KGB irštva, tačiau rusiški ryšiai įvaizdžio tikrai neprideda.

Iš vienos pusės, faktai aiškūs – CEO yra „Gazprom“ direktoriaus sūnus, užaugęs rusiškoje kultūroje ir aplinkoje. Iš kitos pusės, įmonė oficialiai pasmerkė Rusijos agresiją, sustabdė mokėjimus ir remia paramos Ukrainai fondus. Tačiau realistiškai jie neturėjo kito pasirinkimo, jei nori tęsti veiklą Europoje – savininko kilmė yra red flag’as ir reikia nesusigadinti įvaizdžio dar labiau.

Ar šie veiksmai nuoširdus atsiribojimas nuo Rusijos, ar tiesiog viešųjų ryšių kompanija – aš negaliu pasakyti.

Revolut klientai smulkūs ir neišmanūs

Nors Revolut, motininė įmonė, yra masyvi ir didžiulė korporacija, aptarnaujanti 45 mln. klientų visame pasaulyje, turinti 7 500 darbuotojų ir taip toliau, bet šios korporacijos vertybinių popierių prekybos padalinys tėra smulkus nykštukas.

Viename pusės metų senumo interviu „UAB Revolut Securities Europe” vadovas Rolandas Juteika teigė, kad vidutinio kliento portfelio vertė tesiekia apie €2 000, o bendrai per Revolut klientai valdo tik apie €5 mlrd. turto.

Faktas, kad įmonės klientai yra smulkūs, pats savaime nėra blogas, tačiau tai reiškia, kad high net worth individuals ar hedge funds tikrai per Revolut vertybinių popierių neperka.

O būtent tokie stambūs investuotojai turi didžiausius finansinius ir žmogiškuosius resursus nuodugniai analizuoti tarpininko procesus, saugumą ir patikimumą.

Pavyzdžiui, koks Interactive Brokers yra prime brokeris, turtingiausių ne JAV reziduojančių žmonių pasirinkimas, smulkesnių hedge fondų mėgstamas tarpininkas.

Tai reiškia, kad Interactive Brokers saugumą ir patikimumą double checkina geriausi specialistai, o ne kokie nors anoniminiai blogeriai.

Dauguma Revolut klientų, priešingai, yra smulkūs investuotojai, kurie informacijos ieško forumuose, neturi nei pakankamų teisinių žinių sutarčių analizei, nei supratimo apie vertybinių popierių prekybos ir apskaitos subtilybes.

Tai, savaime suprantama, nereiškia, kad Revolut yra kokių nors paslėptų rizikų ar problemų. Viskas gali būti tvarkoje. Tiesiog mažiau ir ne tokios kvalifikuotos akys tikrina šio brokerio veiklos procesus ir dokumentus.

Pats Revolut nėra senas

Nors Revolut jau išaugo iki mega korporacijos, bet prieš penkerius metus tai vis dar buvo gana smulkus ir nuostolingas startuolis.

Palyginimui, Interactive Brokers sėkmingai veikia nuo 1977 m., o Swedbank reklamuojasi, kad jų veiklos pradžia siekia dar 1820 m.

Žinoma, įmonės senumas automatiškai nelemia patikimumo, tačiau staigi plėtra, kokią patyrė Revolut pastaraisiais metais, turi savų rizikų. Pavyzdžiui, gal tam tikri procesai nėra pilnai išbaigti, ar plėtra buvo pernelyg agresyvi, todėl – netvari.

Vertinant Revolut patikimumą tikrai yra prie ko prisikabinti. Nors Revolut programėlė tikrai puiki, bet tai tik fasadas. Laikas pažvelgti giliau – kas slepiasi kitoje jos pusėje.

4. Ar Revolut patikimas partneris

Kaip rašiau įraše Brokerio saugumas: Interactive Brokers vs Freedom24, pagrindinis kriterijus renkantis brokerį yra patikimumas, nes viską ką gauni mainais, kuomet brokeriui pervedi lėšas, tai pažadą – įrašą duomenų bazėje, jog tau priklauso pinigai ar vertybiniai popieriai (VP).

Laikas pažiūrėti, kas realiai nutinka pervedus pinigus į Revolut ir už juos įsigyjant VP. Kokie tarpininkai ir tarpininkų grandinės įsijungia?

Pinigai

Nors Revolut ir yra bankas, bet Revolut Securities Europe banku nėra. Norint investuoti per Revolut, pirma reikia pinigus iš Revolut banko pervesti į Revolut Securities Europe valdomas klientų pinigų sąskaitas.

Tai padaryti programėlėje labai paprasta – tereikia paspausti „Invest” ikoną ir pervesti pinigus į savo brokerage account. Svarbu suprasti, kad šiuo veiksmu pinigai iš Revolut banko sąskaitų išvedami kitur.

Remiantis Revolut Securities Europe vadovo Rolando Juteika investavimas.lt laidoje išsakytais teiginiais, visos klientų lėšos saugomos JPMorgan Chase Europos padalinio sąskaitose.

Šiuo klausimu, kur saugomi pinigai, kai išvedami iš Revolut banko, viskas atrodo puiku, nes JPMorgan Chase yra vienas didžiausių ir patikimiausių bankų pasaulyje. Taip pat svarbu pažymėti, kad ES reguliavimas reikalauja klientų lėšas laikyti atskirai nuo brokerio turto.

Kaip veikia vertybiniu popierių prekyba

Investavimo tikslas – ne laikyti pinigus JPMorgan sąskaitose, o už juos įsigyti vertybinius popierius. Kas realiai nutinka, kai paspaudžiamas mygtukas „Pirkti”?

Teorinis atvejis: tarpininkai ir jų rolės VP pirkimo procese

Kaip veikia VP pirkimas konkrečiai per Revolut – prie šio klausimo grįšiu netrukūs. Problema ta, kad VP pirkimas yra tikrai sudėtingas procesas, kuriame dalyvauja ilga tarpininkų grandinė.

Todėl pradžiai panagrinėsiu teorinį atvejį, kokie rinkos dalyviai įsijungia, kada brokerio klientas užsimano VP nusipirkti bendru atveju, nepriklausomai nuo pasirinkto brokerio. Gal tada ir man pačiam bus lengviau suprasti kas vyksta jau konkrečiai Revolut atveju.

Pabrėžiu: tikrai šios temos gerai neišmanau, todėl čia pateiktoje informacijoje gali būti klaidų.

VP pirkime pirmasis sandoryje dalyvaujantis tarpininkas yra brokeris (executing broker), per kurį klientas pateikia pavedimą, o antrasis – clearing broker, kuris sandorį realiai vykdo.

The executing broker acts as a middle man between the investor and the clearing broker, and the clearing broker acts as the middle man between the executing broker and the stock exchange.

Investopedia: Executing Broker: What it is, How it Works, FAQs

Kai kurie brokeriai (pvz., Revolut) yra smulkūs žaidėjai, kurie patys neturi tiesioginio priėjimo prie biržos ar infrastruktūros sandoriams atlikti. Tokiu atveju executing broker perduoda kliento pavedimą clearing brokeriui, kuris užtikrina, kad pirkėjas už sandorį atsiskaito, o pardavėjas perduoda įsigytus VP pirkėjui.

Didžiausi brokeriai, tokie kaip Interactive Brokers, abi šias funkcijas atlieka patys ir pavedimai nėra perduodami trečiosioms šalims.

Ir čia dar tik pati pradžia.

Pavedimui nukeliavus į biržą sumatchinamas pirkėjo ir pardavėjo pasiūlymai, vyksta sandoris. Bet sandoris dažniausiai nėra vykdomas tarp dviejų clearing brokerių (pardavėjo clearing broker ir pirkėjo clearing broker), įjungiamas dar vienas tarpininkas – clearing house.

Tai tam tikra organizacija, kurios nariais yra įvairūs jau minėti clearing brokers ir kiti rinkos dalyviai. Clearing house veikia kaip counterparty tarp dviejų clearing brokerių sandorio metu, tarp pirkėjo ir pardavėjo, ir yra abiejų jų sandorio šalis.

Tuomet clearing house informaciją apie sandorį siunčia centriniam depozitoriumui (CSD – Central Securities Depository). Depozitoriumas veikia kaip registrų centras – registruoja vertybinių popierių nuosavybę.

Kai kurie brokeriai (didžiausi, pvz., Interactive Brokers) yra self-clearing. Kas reiškia, kad brokeris pats „handles all aspects of the clearing and settlement process“. T.y., brokeris ar jo antrinės įmonės yra clearing house ir CSD nariai, patys valdo ir prižiūri VP atsiskaitymo bei registravimo procesus tiesiogiai.

Na, o naudojantis mažesniais brokeriais įsijungia visa tarpininkų grandinė, nes mažesni brokeriai nėra clearing house ar CSD nariai – šias institucijas jie pasiekia tik per kitus tarpininkus, o VP centriniuose depozitoriumuose saugomi tarpininkų pagalba ir/ar jų vardu.

Taigi, po mygtuku „Pirkti” slepiasi sudėtingi procesai ir tam tikrais atvejais ilgos tarpininkų grandinės. Bet VP pirkimo proceso esmė – tau priklausančių pinigų iškeitimas į tavo naudai, bet ne tavo vardu (beneficial owner), registruotus vertybinius popierius.

VP visada registruojami brokerio vardu!

Kaip rašiau Brokerio saugumas: Interactive Brokers vs Freedom24, visi brokeriai klientų vertybinius popierius registruoja savo vardu.

Centriniame registre (depozitoriume) bus nurodyta, kad šių VP savininkas yra pats brokeris arba jo pasirinktas tarpininkas, o už apskaitą, kurie VP priklauso kuriam konkrečiam fiziniam asmeniui, yra atsakingas pats brokeris.

Jums priklausančios finansinės priemonės saugomos maklerio bendroje sąskaitoje
(angl. omnibus account), t. y. sąskaitoje, atidarytoje „Revolut“ vardu, bet nurodant, kad
galutinis saugomų finansinių priemonių naudos gavėjas esate jūs. Teisėmis,
susijusiomis su jūsų finansinėmis priemonėmis, galėsite pasinaudoti tik per mus.

Revolut „Paslaugų, finansinių priemonių ir rizikų aprašas“

Kitaip tariant, nors įsigyti VP yra tavo nuosavybė, bet niekas apie tai nežino, tik tu ir tavo brokeris. Depozitoriumas žino, kad tai nėra brokerio turtas, kad tai brokerio klientų turtas, bet neturi jokio supratimo kas yra šie klientai, ar net jų skaičiaus.

Nes visų brokerio klientų VP saugomi bendrai, sumesti į krūvą, vienoje vertybinių popierių sąskaitoje. Ši praktika vadinama „in the street name” arba „omnibus account“.

Taip bus nepriklausomai nuo to, kurį tarpininką investavimui pasirinksite – Revolut, Interactive Brokers, Swedbank ar SEB bankus.

Apibendrinant, vertybinių popierių pirkimo procesas yra itin sudėtingas, kuriame gali dalyvauti daugybė tarpininkų.

Brokerio klientui paspaudus mygtuką „Pirkti“, jis įgyja teisę į vertybinius popierius, tačiau ne tiesioginę jų nuosavybę, nes VP visada registruojami brokerio ar jo pasirinktų tarpininkų vardu.

Iš individualaus investuotojo perspektyvos visas jo įgyjamas turtas tėra įrašas brokerio administruojamoje duomenų bazėje. Realybėje nei ta kompanija, kurios akcijas perki, apie tave ką nors žino, nei depozitoriumas, kuriame įsigytos kompanijos akcijos yra saugomos.

Ar dėl to verta panikuoti? Tikrai ne.

Sistema taip veikia jau daugelį metų ir beveik niekada jokių bėdų nepasitaiko. Svarbiausia – pasirinkti patikimą brokerį, kuris užtikrina saugią ir patikimą VP pirkimo ir saugojimo infrastruktūrą per savo įmones arba bendradarbiaujant su kitais respektabiliais rinkos dalyviais.

Pasirinkus patikimą brokerį galima ramiai miegoti – vertybiniai popieriai niekur nepradings.

Tai ar Revolut patikimas?

Kas realiai slepiasi po Revolut „Buy” mygtuku

Apsiginklavęs visa šia teorine informacija apie VP pirkimo ir saugojimo procesus, išsakyta aukščiau, pabandysiu panagrinėti, kaip tai veikia konkrečiai Revolut atveju.

Kaip minėta, pirmas žingsnis investuojant per Revolut – pinigų pervedimas iš Revolut į Revolut Securities Europe administruojamas sąskaitas, kurios atidarytos JPMorgan banke. Iš šių sąskaitų bus apmokama už VP įsigijimus.

Pervedus pinigus į brokerage account, kas nurinka toliau paspaudus mygtuką „Pirkti“?

Revolut tikrai nėra clearing broker ir neturi tiesioginio priėjimo prie jokios biržos. Kur keliauja pirkimo pavedimas ir per kokius tarpininkus jis eina, priklauso nuo to, kokios jurisdikcijos VP perkate.

Pavedimai, susiję su JAV vertybiniais popieriais, keliauja per DriveWealth LLC, o Europos VP pavedimus vykdo kitas tarpininkas – Upvest Securities GmbH.

Perkant vertybiniu popierius registruotus Europoje

Kadangi mane labiausiai domina europinių ETF įsigijimas per Revolut, tai pradžiai – apie tai. Nusprendus įsigyti europinių VP, pavedimas perduodamas Revolut tarpininkui Upvest.

Upvest yra 2017 Berlyne įkurtas fintech startuolis, kurio veiklą man sunku suprasti. Bet, panašu, šis savo klientams, visokiems neo bankams (Revolut, N26 ir kitiems) teikia paslaugą, leidžiančią paprastai ir lengvai integruoti investicinius produktus į savo platformas.

Tai nėra kažkoks smulkus noname startuotis – priešingai, jis atrodo pakankamai solidžiai. 2023 m. paskelbė apie partnerystę su BlackRock ir €30 mln. finansavimo roundą, 2024 m. pritraukė €100 mln. finansavimą roundą. Taigi, panašu, kad Europos fintech rinkoje šis žaidėjas yra big deal.

Bet aš absoliučiai negaliu pasakyti kaip Upvest veikia, nes randu tik senoką informaciją (2022 m.), kad teikdamas įvairias paslaugas savo klientams bendradarbiauja su BNP Paribas (BNP Paribas – vienas didžiausių Europos bankų) „for custody and settlement services“.

BNP Paribas Securities Services will provide Upvest with a custody account from which Upvest’s client positions can be booked with Central Securities Depositories (CSDs).

Upvest selects BNP Paribas Securities Services for custody and settlement services

Taip pat, jau minėtame interviu su Rolandas Juteika, jis teigė, kad Upvest turi prieigą prie Tradegate Exchange ir siunčia pavedimus į šią biržą.

Aš pilnai nesuprantu, kaip veikia Tradegate Exchange ir kodėl šioje biržoje galima įsigyti, pavyzdžiui, UK kompanijos AstraZeneca akcijų, nors šiomis prekiaujama tik trejose biržose – London, Stockholm and Nasdaq.

ChatGPT apie Tradegate Exchange sako, kad tai nėra įprasta birža. Čia nėra kitoms biržoms įprasto order book’o, o likvidumą užtikrina market makeris. Tačiau ši birža priklauso Deutsche Börse grupei – vienam didžiausių Europos rinkos operatorių, kuris taip pat valdo Frankfurt Stock Exchange ir siūlo daugybę su VP saugojimu bei prekyba susijusių paslaugų. Tai matyt – viskas OK.

Sudėjus visą informaciją, mano supratimas apie tai, kaip per Revolut perkami europiniai VP (remiuosi tiek faktais, tiek prielaidomis) yra toks:

1. Revolut veikia kaip executing broker – pats neturintis infrastruktūros klientų pavedimams vykdyti, šias paslaugias teikia per tarpininkus.
2. Europinių VP pavedimai perduodami Upvest, kuris veikia kaip clearing broker ir yra Tradegate Exchange biržos narys. Visi europinių VP pavedimai nukreipiami į šią biržą.
3. Upvest bendradarbiauja su BNP Paribas – vienu didžiausių Europos bankų, kuris veikia kaip VP saugotojas ir užtikrina VP atsiskaitymo bei registravimo procesus.
4. Lieka neaišku, kieno vardu Europos centriniuose depozitoriumuose bus registruoti VP, įsigyti per Revolut. Galimi keli variantai:
   • (a) visi Revolut klientų VP laikomi bendroje omnibus sąskaitoje ir registruojami „UAB Revolut Securities Europe“ vardu,
   • (b) VP registruojami Upvest vardu,
   • (c) VP registruojami BNP Paribas vardu, arba dar kokio kito tarpininko vardu.

O kaip vyksta JAV akcijų įsigijimas per Revolut?

Perkant vertybinius popierius registruotus JAV

Perkant JAV registruotus vertybinius popierius Revolut perduoda pavedimą vykdyti kitam savo pasirinktam tarpininkui – „DriveWealth LLC“, kuris, kaip suprantu, toliau atlieka clearing brokerio funkcijas.

DriveWealth – tai dar vienas fintech‘as, šį kartą jau veikiantis JAV rinkoje, 2021 m. D roundo metu įvertintas $2,85 mlrd. JAV dolerių.

DriveWealth lyg ir yra NASDAQ ir NYSE biržų narys per savo antrines ar susijusias įmones. Taip pat randu skurdžią informaciją, kad DriveWealth yra self-clearing brokeris ir DTC depozitoriumo narys, nors tam tikrais atvejais VP perkami per partnerius clearing-brokers:

The Company is a self-clearing DTC Member but also clears its business on an omnibus basis with other clearing brokers including RBC Capital Markets, LLC, Wedbush Securities, Inc., ABN AMRO Clearing USA, LLC (the “Clearing Brokers”).

DRIVEWEALTH, LLC

Taigi, nors man nėra visiškai aišku, kaip viskas vyksta per Revolut perkant JAV registruotus VP, pirkimo procesas, mano supratimu, yra panašus į šį:

1. Revolut veikia kaip executing broker, perduodantis pavedimus savo partneriui DriveWealth, kuris atlieka clearing-broker funkcijas ir pavedimus nukreipia į biržą tiesiogiai (arba veikia kaip market makeris ir parduoda iš savo book’o).
2. DriveWealth, galimai, yra self-clearing brokeris, todėl tarpininkų grandinė, perkant JAV registruotus VP, nėra ilga.
3. VP registruojami DTC depozitoriume (pagrindiniame JAV depozitoriume) arba: (a) DriveWealth vardu, arba (b) Revolut vardu. Nežinau, kuris variantas teisingas.

Tai koks mano vertinimas – ar Revolut patikimas, ar ne?

Kuo aš neabejoju, kad skaitant paskutinį skyrių dauguma nieko nesuprato. Aš irgi ne tiek daug supratau, ką ten parašiau, todėl toliau mano išsakytą vertinimą reikėtų priimti su trupinėliu druskos.

Tai geras Revolut ar blogas? Saugu per jį investuoti ar ne? Viskas priklauso nuo to, su kuo palyginsi.

Pats naudojuosi Interactive Brokers. Mano nuomone – tai aukso standartas tarp brokerių, prieinamų Lietuvoje, kalbant apie patikimumą. Šio brokerio vertybinių popierių pirkimo ir registravimo procesuose dalyvauja mažiausiai tarpininkų, dažniausiai viskas vyksta įmonės viduje arba antrinių įmonių pagalba, o visa įmonės sukurta infrastruktūra išbandyta per įvairias gilias krizes bei smulkesnius rinkos sukrėtimus.

Tuo tarpu Revolut atveju vertybinių popierių pirkimo proceso patikimumas priklauso nuo įvairių tarpininkų gebėjimų, o ne pačios Revolut įmonės vidinių procesų saugumo.

Dėl šios priežasties Revolut patikimumą vertinti labai sudėtinga – sistema komplikuota, dalyvauja daug skirtingų tarpininkų, o aš pats neturiu pakankamai žinių, kad galėčiau visas galimas rizikas įžvelgti ir įvertinti.

Gera žinia ta, kad Revolut pasirinkti partneriai, mano paviršutinišku vertinimu, atrodo solidūs ir rimti rinkos dalyviai.

Taigi, iš vienos pusės, su Revolut viskas atrodo neblogai: tai patikimose jurisdikcijose reguliuojamas brokeris , bendradarbiaujantis su kitais patikimose jurisdikcijose veikiančiais tarpininkais. Tačiau vertybinių popierių saugojimo grandinė yra sudėtingesnė nei, pavyzdžiui, pasirinkus Interactive Brokers. Todėl ar aš pats kada nors perkelčiau savo pagrindinį investicinį portfelį į Revolut? Tikrai ne.

Bet ar Revolut yra toks nesaugus, kad jame laikyti 10-20 tūkst. eurų vertės portfelį būtų labai rizikinga? Mano nuomone – nieko pernelyg blogo su tuo Revolut nėra. Gal pats kada čia antrinį portfelį sukursiu, kad pasinaudočiau GPM lengvata, o pagrindinį „pakišiu” po investicinės sąskaitos mechanizmu ir paliksiu Interactive Brokers.

Taigi mano verdiktas toks: Revolut yra good enough investuojant mažesnes sumas, kai portfelis nėra didelis. Tačiau stambesniems investuotojams egzistuoja patikimesnės alternatyvos, tokios kaip Interactive Brokers ar net Swedbank.

Dar šiek tiek patikimumo Revolut prideda tai, kad investicijoms iki 22 tūkst. eurų galioja draudimas. Visgi nežinau, ar šiuo draudimu reikėtų per daug pasikliauti.

5. Revolut investicijų draudimas

Kaip minėta, Revolut yra bankas, o Revolut Securities Europe – maklerio įmonė. Abi šios bendrovės Lietuvoje yra apdraustos per valstybinę įmonę „Indėlių ir investicijų draudimas“, tačiau draudimo sąlygos skiriasi.

Revolut banko sąskaitose laikomos lėšos (indėliai) yra draudžiamos per „Indėlių draudimo fondą“ iki 100 000 eurų – taip pat, kaip ir visuose kituose Lietuvos bankuose ar kredito unijose.

Tuo tarpu pinigai ir vertybiniai popieriai, laikomi Revolut Securities Europe maklerio sąskaitose, yra draudžiami per „Įsipareigojimų investuotojams draudimo fondą“ iki 22 000 eurų. Šiuo atveju draudimo objektas – investuotojo turimi vertybiniai popieriai ir piniginės lėšos.

Svarbu suprasti, kas ir kada draudžiama.

Per Revolut Securities Europe įsigyti VP, nors ir nėra registruojami tiesiogiai klientų vardu, yra atskirti nuo įmonės turto. Jei Revolut ar su ja susijusios įmonės bankrutuotų, investuotojai nuostolių teoriškai nepatirtų, nes jų VP būtų tiesiog perduoti saugoti kitam brokeriui. Tokiu atveju draudimo net neprireiktų.

Tačiau investicijų draudimas suteikia saugumo dviem atvejais:

1. Jei Revolut tyčia ar apgaulės būdu „pradangintų“ klientų vertybinius popierius ar pinigus.
2. Jei dėl klaidų ar netinkamai vykdomų procedūrų paaiškėtų, kad klientų VP kažkur prapuolė.

Tokiais atvejais, jei praktiškai kažkur ir kažkodėl pradingtų VP, nors teoriškai taip niekada neturėtų nutikti, draudimas kompensuotų nuostolius iki 22 000 eurų vienam investuotojui.

Ar tokia rizika reali?

Sunku tiksliai įvertinti, bet manau, kad tikimybė nėra didelė. Bet ką gali žinoti – Revolut yra palyginti jauna įmonė – startuolis, kas ten žino, kas vyksta įmonės viduje, ar jų procesai veikia nepriekaištingai.

Nors „Įsipareigojimų investuotojams draudimo fondas“ teoriškai suteikia papildomo saugumo, yra vienas „kabliukas“. Remiantis šio fondo 2024 m. I pusmečio ataskaita, fondo turtas siekia vos 3,2 mln. eurų 🙂

Ko vertas šis draudimas, užtikrintas €3,2 mln. fondu, jei Revolut klientai turi daugiau nei €5 mlrd. turto? Beja, toks pats investicijų draudimas galioja ir investicijoms per kokį SEB ar Swedbank.

Ar iš draudimo būtų naudos priklausytų nuo to, kas būtų tais atvejais, kai įvykus draudiminiam įvykiui fondo lėšų kompensacijoms nepakanka.

Pabandžiau pasigilinti ir į šį klausimą.

Kaip minėta, LR valstybinės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“ valdo kelis fondus. Didžiausias iš jų – „Indėlių draudimo fondas“, skirtas bankų ir unijų indėliams drausti.

Kai 2011 m. bankrutavo Snoras, indėlių draudimo fonde esančių lėšų nuostoliams kompensuoti nepakako. Tuomet Finansų ministerija paskolino fondui milijardines sumas – 4,053 mlrd. litų.

Bet „Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatyme” šie du skirtingi fondai („Indėlių draudimo fondas“, draudžiantis indėlius, ir „Įsipareigojimų investuotojams draudimo fondas“, draudžiantis investicijas) reglamentuoti skirtingai. Indėlių draudimo fondui įstatyme numatomos kur kas didesnės galimybės fondą papildyti, kai pinigų fonde nepakanka.

Tuo tarpu apie „Įsipareigojimų investuotojams draudimo fondą“, kas būtų, jei lėšų nepakanka, įstatyme parašyta tik tiek:

7. Kai įsipareigojimų investuotojams draudimo išmokoms mokėti Įsipareigojimų investuotojams draudimo fonde trūksta pinigų, draudimo įmonė turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka pasiskolinti.

Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymas

Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatyme nurodyta, kad trūkstant lėšų „Įsipareigojimų investuotojams draudimo fonde“, draudimo įmonė turi teisę pasiskolinti lėšas teisės aktų nustatyta tvarka. Tačiau „turėti teisę“ nereiškia „turėti pareigą“. Bent jau mano mėgėjišku įstatymo skaitymo supratimu, nėra jokios garantijos, kad fondas privalėtų ar galėtų pasiskolinti lėšų, jei jų pritrūktų.

Bet aš tikrai ne teisininkas, tai ką aš išmanau 😉

Revolut investicijų draudimo klausimu mano vertinimas toks: gerai kad šis yra, tai geriau nei nieko. Bet per daug šiuo draudimu pasitikėti nederėtų ir tai nėra esminis kriterijus renkantis brokerį.

6. Reziumė

Revolut sukūrė puikų ir patogų įrankį, leidžiantį investuoti nedidelėmis sumomis į įvairias akcijas ar ETF’us. Tačiau kyla klausimas – ar Revolut yra patikimas tarpininkas?

Mano patariamas yra toks – pasižiūrėti kiek nulių puošia sąskaitą. Jei turimų ar planuojamų per kelerius metus investuoti vertybinių popierių vertė neviršija poros dešimčių tūkstančių eurų, Revolut yra good enough.

Kelios dešimtys tūkstančių eurų nėra jau tokia didžiulė suma, dėl kurios būtinas aukščiausius saugumo kriterijus atitinkantis tarpininkas. Svarbiau pasirinkti tą, kurio paslaugomis naudotis paprastą, o siūlomi instrumentai tenkina.

Revolut atitinka abu šiuos kriterijus.

Tačiau tiems, kurių portfeliai didesni, jau atsargumas gėdos nedaro ir vertėtų patikimesnes alternatyvas apsvarstyti.

Pavyzdžiui, Interactive Brokers, arba Swedbank.

Bet Swedbank tik tuo atveju, jei portfelio dydis leidžia pasinaudoti privačios bankininkystės paslauga, kada nebetaikomas VP saugojimo mokestis.

Dar vienas svarbus aspektas.

Net jei investuojama nedidelėmis sumomis, tarkime, po 100 eurų per mėnesį, laikui bėgant portfelio vertė gali viršyti keliasdešimt tūkstančių eurų. Kas tuomet?

Ateityje apie Revolut tikriausiai bus daugiau informacijos, gal Revolut patikimumas tenkins ir toliau ir nieko keisti nereikės.

Bet jei kada noras kiltų nuo Revolut pereiti prie kito brokerio, gera žinia ta, kad neseniai Revolut paskelbė leidžiantis perkelti turimus VP į kitą brokerį. Tiesa, kol kas, kiek suprantu, ši galimybė taikoma tik JAV akcijoms, bet ne Europoje registruotiems VP.

Todėl, jei investuojate į europietiškus ETF, verta apgalvoti, gal Revolut sąskaitą „pakišti“ po investicinės sąskaitos mechanizmu. Taip ateityje, nusprendus perkelti turtą kitur, būtų galima išvengti mokestinių pasekmių.

---

Įspėjimas:

Šiame įraše pateikiama informacija nėra ir neturėtų būti suprantama kaip investavimo rekomendacija. Straipsnyje pateikiama informacija yra bendro informacinio pobūdžio ir neturėtų būti naudojama investavimo sprendimams priimti.

Pateikiama informacija yra asmeninė autoriaus nuomonė, tai nėra skatinimas įsigyti minimas finansines priemones.

Autorius nėra kvalifikuotas investavimo konsultantas ir neturi licencijos teikti investavimo rekomendacijoms.

Autorius gali būti asmeniškai investavęs į straipsnyje minimas finansines priemones.

Pateikiama informacija yra nekomercinio pobūdžio. Tinklapio autorius neturi jokių sąsajų su finansinių priemonių leidėjais, negauna jokių reklamos ar partnerystės (angl. affiliate) pajamų.

Plačiau skaityti: Informacijos atskleidimas