Individualaus investuotojo memuarai

Category: Akcijos

Dividendų miražas

Dividendai – religinė tema nemažai daliai asmenų.

Kartais keista, kokių nesąmonių šia tema žmonės prisigalvota.

Neseniai klausiau “Investavimo akademijos” laidą. Svečiai susirinko rimti – Nerijus Mačiulis, Tautvydas Mačiulaitis, Rena Saribekian ir vienas man nežinomas svečias.

Laidos viduryje man nežinomasis laidos svečias šauna: “Mano filosofija – aktyvai turi generuoti pinigų srautą. Kiek ten ta aktyvo vertė svyruoja nėra svarbu. Iš vertės prieaugio duonos nenusipirksi. Reiškia, reikia investuoti į dividendines akcijas.”

Niekas – ne blinkt, nė nebando prieštarauti. Priešingai, Nerijus Mačiulis pritaria, dabar geras laikas dividendinėms akcijoms. Tautvydas Mačiulaitis irgi palinksi šia tema.

Lietuvos investuotuoju švietimas at it’s best.

Kaip veikia vertės investavimas

Visiems žinomas faktas – pigios akcijos istoriškai lenkia brangias. Bet kodėl ?

O kaip su šalimis ? Ar turėčiau investuoti į Europos ir besivystančių rinkų akcijas todėl, kad šios yra pigios ?

Galbūt atvirkščiai. Į Europos akcijas investuoti neverta, nes čia muziejus, o ne ekonomika. Jokio augimo nerasta seniai.

JAV gi reikia vengti, brangu ten. Ar pirkti JAV, nes čia silicio slėnis, augimas ?

O ką daryt su Baltijos šakių akcijoms ?

Šį rudenį nemažai laiko skyriau panašiems klausimams. Dažnai minimos dvi priežastys, lemiančios šalies akcijų rinkos rezultatus.

a) Ekonomikos augimo tempai;

b) Akcijų rinkos vertės rodikliai.

Praeitas įrašas buvo skirtas (a) ekonomikos augimo temai.

Rašiau, jog ilguoju laikotarpiu aukštas ekonomikos augimo tempas nėra susijęs su aukšta akcijų rinkos grąža.

Laikas panagrinėti temą (b) akcijų rinkos vertės rodiklių įtaką rezultatams.

Money matters, growth does not

Kurios šalys praeityje buvo geresnė investicija ir kodėl ?

Mano akcijų portfelis sudarytas iš įvairius regionus sekančių ETFs.

Kurių šalių ar regionų akcijas įtraukti į savo portfelį – visada atviras klausimas. Viena paprasčiausių (ir teisingiausių) strategijų – pirkti pasaulio akcijų rinką sakantį indeksą.

Bet, galbūt, yra svarių argumentų įtraukti OMX Baltic akcijas arba padidinti besivystančių rinkų dalį ? Šios šalys vystosi sparčiau nei vakarų Europos ar JAV ekonomikos.

Neseniai parašiau trumpą įrašą, kuriame sakiau – šalies ekonomikos augimas nesvarbus akcijų rinkų rezultatams.

O kas rezultatams svarbu, kas lemia aukštą akcijų rinkų grąžą – liko nepaminėta. Tai bus šio įrašo tema.

Myth-busting. Kas (ne)lemia akcijų rinkų grąža ?

Finansų medijose visuomet gausu pranašų, prognozuojančių įvairius ekonominius rodiklius. Viso to, žinoma, netrūkstą ir šioje meškų rinkoje.

Įsijungęs TV ar mėgstamiausią YouTube kanalą investavimo tema pamatysi ratu susėdusius ekspertus, besidalinančius savo įžvalgomis, apie ekonomikos perspektyvas, recesiją, visa to reikšmę kompanijų pelnams.

Lyg tas svarbu.

Visa tai galima pavadinti terminu “Finiancial Pornography“. Betiksle informacija, nepadedančia priimti išmintingų ilgalaikę naudą teikiančių sprendimų.

Žiema, žiema, bėk iš kiemo

Pasibaigus GFC (global financial crisis) investuotojai gyveno šiltnamio sąlygomis. Aktyvai brango, spekuliacinis apetitas augo. Palūkanų normos mažėjo, visi džiaugėsi pelnais.

Šie metai rinkoms kaip niekada šalti.

Rinkos krenta nuo pat žiemos vidurio, ir net atėjusi vasara neatnešė paskutiniais metais įprasto staigaus atšokimo, buy the dip strategija nebeveikia. Kažkas keisto ?

Užaugo ištisa nauja investuotojų (tame tarpe ir aš) karta, kuriems tai nauja ir neįprasta. Neįprasta ne tik reikšmingi kritimai nuo piko, bet dar svarbiau, įsigalėjo pesimizmas ir nematyti jokių prošvaisčių horizonte.

Kaip sako James O’Shaughnessy, viena matyti nuodingos gyvatės nuotrauką, o kitą – sutikti ją tropikų miške. Tik antruoju atveju paaiškėja – bijai gyvačių ar ne.

5 dalis. OMX Baltic akcijų rolė portfelyje

Paskutiniai du dešimtmečiai nebuvo geras laikmetis investuoti į pasaulio akcijų indeksą žmogui, gyvenančiam Lietuvoje.

2,3% reali grąža per 22 metus. Nevisiškai tie skaičiai kuriuos reklamuoja II ir III pakopos pensijų fondai ar IGD atstovai, siekiantys parduoti savo finansinius instrumentus.

Bet tokia realybė, kai investuojama į globalias akcijas, o gyvenama gimtojoje šalyje.

2 dalis. Infliacija aukštyn, akcijos žemyn

Daug kartų esu girdėjęs teiginius, kad akcijos, kaip turto klasė, pakankamai gerai laikosi aukštos infliacijos periodais.

Argumentacija, pagrindžianti šį teiginį skamba maždaug taip: akcijos apsaugo nuo kainų lygio augimo šalyje, nes verslas gali kylančias kainas permesti ant vartotojų pečių, išsaugoti savo pelno maržas. O pelnas – ilgu laikotarpiu pagrindinis veiksnys, lemiantis įvairių aktyvų kainas.

2021 metai buvo pirmas laikotarpis po ilgo, laiko, kada infliacija sugrįžo į išsivysčiusio pasaulio ekonomikas. Per 2021 metus vartotojų kainų indeksas euro zonoje paaugo 5.3%, JAV paaugo 7%

Kaip sekėsi akcijoms ? Puikiai – S&P500 indeksas paaugo 28 proc. per metus, skaičiuojant JAV doleriais. FTSE Developed Europe indeksas apie 26 proc, skaičiuojant eurais.

Žinoma, šių metų pradžia akcijų rinkose visiškai kitokia. Minėti indeksai sėkmingai krenta kiekvieną mėnesį, o infliacija toliau šuoliuoja aukštyn.

Ar yra ryšis tarp šių dviejų kintamųjų ? Kaip sekasi akcijų rinkoms periodais, kada kainų lygis šalyje auga ? Tai klausimai, į kuriuos dabar pabandysiu rasti atsakymą.

ETF apžvalga

Dabar yra prikurta tiek daug skirtingų ETFs, kad kartais tikrai sunku juos palyginti ir išrinkti geriausią. Gerai, kad Europos finansų rinkų prievaizdai didžiąja dalimi išsprendė šią bėdą smulkiems investuotojams, uždrausdami visus JAV ETFs.

Man labiausia patinkantis būdas lyginti ETFs yra šis.

Kiekvieno ETF tikslas, jeigu tai pasyvų indeksą sekantis fondas, kuo mažiau atsilikti nuo indekso. Taigi, padaryti taip, kad tracking difference, būtų kuo mažesnis. Tracking difference – skirtumas tarp ETF pasiektos grąžos ir teorinio ETF sekamo indekso grąžos.

Yra mažas, bet labai svarbus, paslėptas reikalas. Visi ETF valdytojai pateikia savo metinius rezultatus, kokį indeksą jų ETF seka (benchmark), ir to sekamo indekso metinius rezultatus. Kartais ETF teikėjai netgi aplenkia savo sekamus indeksus ! Kodėl ?

Vertės investavimo vargai

Paskutiniu įrašu pasakiau tokius teiginius:

Žvelgiant į didžiausias šių laikų kompanijas – Apple, Microsoft, Amazon ir t.t. Tai dominuojančios, monopolinių galių turinčios kompanijos, generuojančios bile kokio dydžio pelnus. Sakyčiau, menkai pražasčių teigti, kad tai kompanijos, pervertintos dėl per didelio investuotojų susidomėjimo. Menkai tikėtina, kad rinka reikšmingai jas mis-pricina

Istoriškai nėra priežasčių leidžiančių teigti, kad sektorius, užimantis dominuojančią dalį akcijų rinkoje yra prastesnė investicija, nei kitos kompanijos. Su salyga, kad investuotojų lūkesčiai atspindi realybe ir kompanijų generuojamus pelnus. Manau, dabartinis JAV technologijų sektoriaus dominavimas yra pelnytas, nes šios kompanijos generuoja pasakiškus pelnus akcininkams. Sunku būtų pagrįsti sprendimą vengti tokių kompanijų akcijų, bet lygiai taip pat – investuoti tik į jas.

Kad nėra priežasčių nukrypti nuo market-cap svorių pasaulio indekse dėl tokių baimių kaip aukšta JAV akcijų kaina, besivystančių rinkų underperformance, technologijų sektoriaus kompanijų dydžio

Yucks.. kokių nesamonių prirašiau … Visų pirma, tikrai per stipriai pasisakiau, kad nėra priežasčių teigti, jog akcijų rinkos yra pervertintos. 

Istorijos pamokos

Paskutinius dešimt metų JAV akcijos, ir ypač US large-cap growth technologijų akcijos, buvo the only game in town. QQQ dešimtmečio metinė grąža 22.59%, SPY 16.3%, VEA 8.25%, Emerging Markets 5.1%. Šis didžiulis JAV rinkos dominavimas paskatino mane prisiminti istorinius JAV, Developed Markets ir Emerging Markets rezultatus. Labai dažnai investuotojai, įvairaus plauko konsultantai ir kiti besidomintys akcijų rinkomis naudoja vienos šalies, JAV, istorinius akcijų rezultatai. Kas būtų, jeigu lūkesčius formuotų ne sėkmingiausia pasaulio rinka ir jos istorinė grąža, bet pasaulio akcijų grąžos vidurkis ? Įtraukiant per revoliucijas ir karus žlugusias akcijų rinkas.

Page 4 of 4

Powered by WordPress & Theme by Anders Norén