Kažkada parašiau kelis įrašus apie Finbee ir Paskolų Klubas platformas. Tais įrašais žiūrėjau, kiek galima uždribti Lietuviškose P2P tarpusavio skolinimo platformose.
Šiuo įrašu noriu detaliai panagrinėti kas Finbee yra. Pasižiūrėti, kokiomis veiklomis įmonė užsiima, kaip generuoja pelną, veiklos istoriją ir tęstinumo perspektyvas.
Kitaip tariant – praeiti įrašai buvo apie tai, kiek galima uždirbti. O šis – ar verta šios galimos grąžos vaikytis. Gal per daug rizikinga ?
Parašiau ilgą įrašą apie nekilnojamo turto kainų istoriją pasaulyje. Pats laikas pasižiūrėti, kiek trumpa Lietuvos patirtis panaši į ilgalaikes pasaulines tendencijas.
Jeigu istoriškai pasaulyje būsto kainos auga panašiu į infliaciją tempu, tai nereikia jokios gilios analizės, kad nuspėti, jog Lietuvoje realios NT kainos augo ženkliai sparčiau, nei kitų vartojimo prekių ir paslaugų kainos. O kaip su būsto nuomos pajamingumu ?
Štai, anot “INVL Asset Management” publikacijos, būstas nuomai buvo geriausia investicija:
Nekilnojamas turtas brango, brangsta ir brangs. Visi tą žino.
Grafike pateikiama Amsterdamo vieno iš centrinių kanalų nekilnojamo turto kainos istorija, apimantis beveik 400 metų vietos istorija. Kodėl grafikas nėra aukštyn kylanti kreivė ?
Na todėl, kad žiūriu į realių kainų, o ne nominalių kainų, istoriją. Prie šio grafiko dar sugrįšiu, bet akivaizdu, kad būta šimtmečių per kurios realios būsto kainos krito. Šimtmečių ! Amsterdame, centrinėje ir paklausioje miesto dalyje.
Yra keletas priežasčių, kodėl dauguma klaidingai supranta ilgalaikes nekilnojamo turto kainų raidos tendencijas. Visų pirma, pastaraisiais metais kainos keliavo į vieną, viršutinę, pusė, todėl recency bias veikia visu savo gražumu. Antra, Lietuvoje gyvenančių asmenų įsivaizdavimas apie NT kainų elgsena susiformavo per paskutinius trisdešimt metų, per kuriuos įvyko sėkminga šalies ekonomikos transformacija iš planinės į rinkos ekonomiką. Įsilieta į svarbiausias vakarų pasaulio institucijas ir sąjungas.
Žinoma, investicijos į nekilnojamą turtą – tai ne vienos kainos pokyčiai. Kita grąžos dedamoji – nuomos pajamos.
Kiek asmeninė Lietuvos gyventojų patirtis atspindi ilgalaikes nekilnojamo turto kainų tendencijas? Kokios grąžos galima tikėtis perkant ir nuomojant būstą ? Šį klausimą plačiai nagrinėsiu viso įrašo metu.
Seniai seniai buvo tokie laikai, kai obligacijos turėjo svarbią rolę portfelio konstravime. Šių vertybinių popierių pajamingumas buvo aukštas, o grąža net ir po infliacijos – teigiama. Dabar ši turto klasė virto pajuokos objektu.
Įdomumo dėlei pasižiūrėjau į Lietuvos vyriausybės obligacijų, kurių trukmė apie 10 metų, istorinį pajamingumą. Bei palyginau su infliacija šalyje (skaičiuojant pagal vidutinį metinį VKI) tomis datomis, kada obligacijos buvo platinamos.
Daug kartų esu girdėjęs teiginius, kad akcijos, kaip turto klasė, pakankamai gerai laikosi aukštos infliacijos periodais.
Argumentacija, pagrindžianti šį teiginį skamba maždaug taip: akcijos apsaugo nuo kainų lygio augimo šalyje, nes verslas gali kylančias kainas permesti ant vartotojų pečių, išsaugoti savo pelno maržas. O pelnas – ilgu laikotarpiu pagrindinis veiksnys, lemiantis įvairių aktyvų kainas.
2021 metai buvo pirmas laikotarpis po ilgo, laiko, kada infliacija sugrįžo į išsivysčiusio pasaulio ekonomikas. Per 2021 metus vartotojų kainų indeksas euro zonoje paaugo 5.3%, JAV paaugo 7%
Kaip sekėsi akcijoms ? Puikiai – S&P500 indeksas paaugo 28 proc. per metus, skaičiuojant JAV doleriais. FTSE Developed Europe indeksas apie 26 proc, skaičiuojant eurais.
Žinoma, šių metų pradžia akcijų rinkose visiškai kitokia. Minėti indeksai sėkmingai krenta kiekvieną mėnesį, o infliacija toliau šuoliuoja aukštyn.
Ar yra ryšis tarp šių dviejų kintamųjų ? Kaip sekasi akcijų rinkoms periodais, kada kainų lygis šalyje auga ? Tai klausimai, į kuriuos dabar pabandysiu rasti atsakymą.
Pasaulio akcijų indeksą sekantis iShares MSCI ACWI ETF šiuo metu kritęs apie 6% nuo piko, skaičiuojant eurais. Kaip ir visišką smulkmė, tikrai ne pirmas ir nepaskutinis toks kritimas indekso istorijoje.
Tačiau investuotojams gyvenantiems Lietuvoje reikia skaičiuoti ne nominalią indekso grąžą, o realią. Kas neįprasta, kad infliacijos dedamoji ženkliai mažina šią realią grąža, nes vasario mėnesio duomenimis, infliacija Lietuvoje didžiausia Europoje, ir lyginant su praėjusių metų vasariu, siekia 14.2%.
Šis akcijų rinkų kritimas, sutapęs su infliacijos šuoliu, ženkliai mažina lokalių, Lietuvoje gyvenančių, investuotojų portfelių perkamąją galią ir atneša nerimo svarstant apie ateities perspektyvas.
Ar dabartiniai kainų lygio ir finansų rinkų svyravimai yra eilinė turbulencija, netrūkus vėl grįšime prie all time highs ? Ar reikia pradėti skaityti knygas apie 1970-uosius ir stagfliacijos periodą ?
Šis, šeštasis įrašas, apie tarpusavio skolinimo platformas Paskolų Klubas ir Finbee – paskutinis. Šiais įrašais nagrinėjau, kokią grąžą galima uždirbti investuojant į tarpusavio skolinimo platformų administruojamus vartojimo kreditus.
Pirmame įraše žiūrėjau, kokios grąžos galima tikėtis Paskolų Klube, remiantis Paskolų Klubo nemokių paskolų prognozėmis. Lyginau rizikas kylančias investuojant į saugesnes A ir B reitingų paskolas ir rizikingesnes C ir C-. Pateikiau būsimos grąžos prognozes Paskolų Klube, pagal kurias A ir B reitingai yra geresnis pasirinkimas, jeigu nemokių paskolų administravimo sėkmė priklauso nuo išduodamų paskolų reitingo. C ir C- reitingai tampa įdomūs tik tada, jeigu jų nemokumo atveju, šios paskolos išieškomos panašiai sėkmingai, kaip ir A ir B reitingai.
Antrame įraše nagrinėjau Finbee paskolų portfelį. Skaičiavau metinius default rates, istorinę nemokių paskolų administravimo sėkmę, modeliavau tikėtiną ateities grąžą.
Trečioje dalyje lyginau Paskolų Klubo ir Finbee puslapiuose pateikiamą statistinę informaciją. Lyginau Paskolų Klubo ir Finbee šiuo metu administruojamo portfelio default dydžius ir būsimą grąžą.
Ketvirtoje dalyje apžvelgiau savo asmeninius portfelius abejose platformose. Paskolų Klube uždribau apie 9,5%, Finbee apie 10,5%.
Penktuoju įrašu dar kartą grįžau prie Finbee viso paskolų portfelio. Nes rašydamas antrąjį įrašą pamiršau patikrinti, kokią įtaką turi paskolos trukmės ilgis metiniams default rate. Išsiaiškinau, kad yra ryšys tarp to paties reitingo, bet skirtingų terminų paskolų. Kuo ilgesnis terminas – tuo didesni Finbee administruojamų paskolų metiniai default rate. Gaila, Paskolų Klubo panašių duomenų neturiu, ir negaliu žinoti ar taip pat yra ir šioje platformoje.
Na, o šis, paskutinis įrašas skirtas dar kartą apibendrinti rezultatus ir pasirinkti konkrečią investavimo strategiją abiejose platformose.
Jau kartą rašiau ilgą įrašą, apie Finbee viso paskolų portfelio analizę, bet kai ką praleidau. Supratau, kad vienas klausimas liko neiškeltas ir neatsakytas. O jis skamba taip – koks ryšys tarp paskolos termino ir default rate ?
Dažnai matome, jog to paties reitingo paskolos turi nuo 12 iki 84 mėnesių paskolos trukmę. Dažnai – už ilgesnio periodo paskolas galima gauti didesnes palūkanas. Ar tai reiškia, kad į tokias paskolas pelningiau investuoti ?
Klaidžiodamas po savo paskyrą Paskolų Klube galiu užtikti gausybę skirtingų rodiklių. Metinę palūkanų normą, XIRR, ROI, Grynoji portfelio vertė ir Grynojo portfelio ROI.
Pabandysiu trumpai aptarti šiuos rodiklius. Kai kurie jų – visai neblogi. Tačiau dalis – neturi didelės prasmės.
Šis įrašas yra trečiasis straipsnis, kuriuo stengiuosi įvertinti grąžą investuojant į tarpusavio skolinimo platformas.
Pirmame įraše nagrinėjau, kaip paskaičiuoti grąžą iš vartojimo paskolų, remiantis tam tikromis prielaidomis. Šį straipsnį rašiau remdamasis Paskolų klubo prielaidomis, naudojau jų prognozuojamus default rate ir recovery rate.
Antrame įraše nagrinėjau Finbee paskolų portfelį. Skaičiavau, kaip istoriškai sekėsi Finbee investuotojams. Pateikiau platformos istorinius default rates, paskolų išieškojimo rezultatus ir galimą grąžą.
Šiuo įrašu noriu palyginti Finbee ir Paskolų klubo platformas, remdamasis abiem aukščiau minėtomis analizėmis. Vertinsiu, kokią grąžą galima uždirbti investuojant į platformų administruojamus vartojimo kreditus.
Powered by WordPress & Theme by Anders Norén
