Individualaus investuotojo memuarai

Category: p2p Page 1 of 4

Įspėjimas dėl tarpusavio skolinimo platformų

Esu rašęs įrašą P2P (3 dalis): Įspėjimas dėl NT platformų.

Jame įspėjau, kad NT sutelktinio finansavimo platformų (tokių kaip „Profitus”, „Estateguru” ir „Rontgen”) verslo modelis nėra tvarus.

Tikėtina, kad anksčiau ar vėliau pamatysime šio segmento platformų bankrotus, per kuriuos šių platformų projektuose dalyvavę investuotojai patirs reikšmingų nuostolių.

Šiame įraše panašiai noriu įspėti dėl bėdų, kurios gali kilti investuojant į tarpusavio skolinimo platformas (tokias kaip „Finbee“, „Paskolų klubas” ir „SAVY“), per kurias finansuojami vartojimo kreditai.

Tai nereiškia, kad siūlau nutraukti investicijas per jas (pats turiu portfelius visose trijose minėtose), tačiau derėtų suprasti prisiimamas rizikas.

O viena rizika beveik niekur neminima – šios platformos yra smarkiai prasiskolinusios įmonės (angl. highly leveraged).

Apie tai – plačiau šiame įraše.

Paskolų klubas, Finbee ir SAVY palyginimas su ChatGPT

Lietuvoje veikia trys tarpusavio skolinimo (P2P) platformos: Paskolų klubas, Finbee ir SAVY.

Kurioje platformoje grąža yra didžiausia – dažniausiai pasakyti neįmanoma, nes visos trys ją skaičiuoja skirtingai.

Pabandžiau rasti atsakymą šį klausimą su ChatGPT pagalba.

Šiame įraše pristatysiu metodą, tam tikras instrukcijas, kaip dirbinio intelekto pagalba savo uždarbį tarpusavio skolinimo platformose gali paskaičiuoti kiekvienas.

Pristatysiu ir savo asmeninius rezultatus.

P2P – stabilumo ieškantiems

Kai akcijų rinkos šiais metais darda amerikietiškais kalneliais, daugeliui investuotojų jau sukasi galva.

Tačiau Lietuvoje turime puikią alternatyvią turto klasę, kuri leidžia ne tik išvengti nuolatinių akcijų kainų svyravimų, bet ir uždirbti solidžią grąžą – tai P2P.

Nenorėčiau sudaryti klaidingo įspūdžio, kad ši turto klasė visiškai nerizikinga – čia taip pat slypi nemažai rizikų. Tačiau jos kitokios ir dažniausiai nepasireiškia tuo pat metu, kai akcijų rinkas krečia drebulys.

Tokiais metais kaip šie, kai finansų rinkos purtosi, tačiau Lietuvos ekonomika (bent kol kas) atrodo palyginti stabili, P2P gali į portfeliui atnešti ramybės ir stabilumo.

Šiame įraše trumpai apžvelgsiu, kiek man pavyko uždirbti iš savo P2P investicijų per pirmąjį šių metų ketvirtį.

Grąža iš tarpusavio skolinimo P2P platformų (2025 metais)

Vienas iš mano naudojamų investavimo instrumentų yra tarpusavio skolinimo platformos, tokios kaip Paskolų klubas, Finbee ir SAVY.

Renkantis šias platformas, kyla klausimas: kokios grąžos galima tikėtis investavus šiose platformose? Į kokius reitingus ir kurių platformų investuoti geriausia?

Į šiuos klausimus ne kartą esu bandęs atsakymus rasti. Paskutinį kartą įraše P2P (2 dalis): Tarpusavio skolinimas, kurį publikavau 2023 metų lapkritį.

Šiame įraše pasidalinsiu savo naujausiais skaičiavimais, kokios grąžos galima tikėtis investuojant į tarpusavio skolinimo platformas 2025 metais.

Kaip veikia tarpusavio skolinimas

Lietuvoje veikia trys tarpusavio skolinimo platformos: Finbee, SAVY ir Paskolų klubas. Per šias platformas galima investuoti į vartojimo kreditus – skolinti pinigus kitiems žmonėms.

Iš pirmo žvilgsnio viskas atrodo paprasta, tačiau iš tikrųjų tai gana sudėtingas investicinis instrumentas, kurio daugelis tarpusavio skolinimo platformomis besinaudojančių investuotojų pilnai nesupranta.

Visų pirma, vartojimo paskolos yra anuitetinės. Antra, jos dažnai defaultina (vėluoja daugiau nei 90 dienų), o kur dar ankščiau laiko grąžinamos paskolos.

Visos šios „judančios” detalės padaro šį instrumentą, investavimą į vartojimo paskolas per tarpusavio skolinimo platformas, gana sudėtingu.

Bet viena iš platformų – Finbee – leidžia parsisiųsti visą savo paskolų knygą ir detaliau išanalizuoti, kaip realiai veikia šis instrumentas.

Šiame įraše, remdamasis Finbee duomenimis, trumpai pristatysiu, kaip veikia investavimas per tarpusavio skolinimo platformas.

Įrašas skirtas ne papasakoti bendrai, kas tai yra per instrumentas (apie tai ne kartą esu rašęs kituose savo įrašuose), bet atskleisti tam tikras ir specifines šio instrumento subtilybes.

SAVY apžvalga

SAVY – nuo žodžio „saviems“ arba nuo angliško žodžio „išmaniems“ (angl. savvy). Tai pirmoji lietuviška P2P platforma, įkurta 2014 m., kuri neseniai atšventė savo veiklos dešimtmetį.

SAVY pagrindinė veikla yra tarpusavio skolinimas. Šiuo metu SAVY yra trečia pagal dydį tarpusavio skolinimo platforma Lietuvoje. Įmonė bandė save atrasti ir kitose srityse, pavyzdžiui, verslo kreditavimo, bet ne itin sėkmingai.

Nėra paslaptis, kad esu didelis tarpusavio skolinimo platformų gerbėjas. Nepaisant pastaruoju metu kitose platformose sumažėjusios grąžos iš šio instrumento, aš vis dar matau vietos tokioms investicijoms savo portfelyje.

Bet SAVY man visada buvo mažiausiai pažįstama iš visų tarpusavio skolinimo platformų. Kodėl? Dažnai tiesiog neįmanoma susigaudyti, kas ir kaip vyksta platformos viduje.

Šis įrašas – tai mano jau ne pirmas bandymas perprasti šios platformos veiklos niuansus.

Sumažėjo grąža Finbee ir Paskolų Klube

Jau ne kartą esu pabrėžęs, kad esu didelis tarpusavio skolinimo platformų entuziastas, o investicijos per tokius operatorius kaip Paskolų Klubas ir Finbee tapo neatsiejama mano investicinio portfelio dalimi.

Tačiau esu taip pat minėjęs, jog P2P investicijos nėra tinkamos „buy-and-hold“ investavimo stiliui, kai galima tiesiog sukonfigūruoti automatinio investavimo skelbimus ir pamiršti apie šių priežiūrą.

Šiandien, atsižvelgiant į dabartines rinkos sąlygas, manau, atėjo laikas rimtai apsvarstyti, ar tarpusavio skolinimo platformos vis dar išlieka patraukliu investiciniu instrumentu.

P2P rinkos naujienos

P2P nėra ta turto klasė, kurioje derėtų investuoti visiškai pasyviai.

Žiūrėk, vienas P2P operatorius naujo tipo paskolas pradėjo dalinti, kitas 50 EUR mokestį įveda, ar paskolų, į kurias investuoji automatu, palūkanų normos pakito.

Blogiausia, jei platformos bankroto rizika išauga, tuomet reikia spėt pabėgt.

Čia visiškai užsimiršti ir kaip akcijose, “pirkti ir laikyti”, nebūtinai geriausia strategija. Todėl visą laiką viena akim, kartais dviem, seku P2P rinką.

Šis įrašas tai paskutinio pusmečio P2P rinkoje apibendrinimas iš asmeninės perspektyvos.

Kitaip tariant, šnekėsiu tik apie tuos rinkos žaidėjus ir jų siūlomus produktus, kurių paslaugomis naudojuosi, arba kažkada naudojausi ir dabar pasitraukinėju.

Pinigų gremlinai

Vasara investicijomis domiuosi mažai, dar mažiau laiko skiriu šiam puslapiui prižiūrėti, bet viena tema paskutiniu metu mane šiek tiek erzina.

Norėjau pasinaudoti tam tikrais Lietuviškai instrumentais, bet niekaip nepavyksta uždirbti tiek, kiek norėtųsi.

Lietuvoje galima rasti nemažai sutelktinio finansavimo platformų, kurios žada neblogą grąžą.

Arba pilna platinamų obligacijų emisijų.

Pavyzdžiui, pažvejojus galima rasti neblogų pasiūlymų investuoti Rontgen platformoje už 8-10%, pora įdomių pasiūlymų mačiau naujoje BeMyBond platformoje.

O kur dar lyg iš gausybės rago pasipylusios obligacijų emisijos, žadančios 8-10%.

Tačiau paskaičiavus kiek realybėje uždirbsiu (arba uždirbau), pasirinkdamas šiuos instrumentus – neretai nusiviliu, nes dažnu atveju galutinis rezultatas bus gerokai kuklesnis.

Nes pinigus valgo vienas toks didžiulis gremlinas – laikas.

P2P: nemokios paskolos ir GPM

Iš esmės Lietuvos mokestinė sistema ganėtinai palanki investicinėms pajamoms, bet tam tikrų trūkumų yra.

Vienas iš jų – P2P gaunamų palūkanų negalima “sudengti” su P2P nuostolingomis paskolomis.

GPM reikia mokėti nuo visų uždirbtų palūkanų, net jeigu portfelyje yra paskolų, kurių niekada nebeatgausite, dėl to reikšmingą nuostolį patirsite.

Kitaip tariant, jeigu investuosi 10 000 EUR į P2P paskolas su 10% palūkanų norma, bei 4 000 EUR vertės paskolų taps nemokiomis, tai prieš mokesčius patirtas nuostolis sieks -3 400 EUR.

Nes 6 000 EUR paskolos uždirbs 600 EUR palūkanų, o likusi 4 000 EUR suma niekada negrįš.

Bet po mokesčių nuostolis bus dar didesnis, -3 490 EUR, nes metams pasibaigus ir užpildžius GPM deklaraciją nuo 600 EUR palūkanų reikės sumokėti 90 EUR siekiantį gyventojų pajamų mokestį.

Patiri nuostolį – bet mokesčius vis tiek reikia mokėti.

Situacija absurdiška, bet ar svarbi ?

Page 1 of 4

Powered by WordPress & Theme by Anders Norén