Grąža iš tarpusavio skolinimo P2P platformų (2025 metais)

Vienas iš mano naudojamų investavimo instrumentų yra tarpusavio skolinimo platformos, tokios kaip Paskolų klubas, Finbee ir SAVY.

Renkantis šias platformas, kyla klausimas: kokios grąžos galima tikėtis investavus šiose platformose? Į kokius reitingus ir kurių platformų investuoti geriausia?

Į šiuos klausimus ne kartą esu bandęs atsakymus rasti. Paskutinį kartą įraše P2P (2 dalis): Tarpusavio skolinimas, kurį publikavau 2023 metų lapkritį.

Šiame įraše pasidalinsiu savo naujausiais skaičiavimais, kokios grąžos galima tikėtis investuojant į tarpusavio skolinimo platformas 2025 metais.

Continue reading “Grąža iš tarpusavio skolinimo P2P platformų (2025 metais)”

Kaip veikia tarpusavio skolinimas

Lietuvoje veikia trys tarpusavio skolinimo platformos: Finbee, SAVY ir Paskolų klubas. Per šias platformas galima investuoti į vartojimo kreditus – skolinti pinigus kitiems žmonėms.

Iš pirmo žvilgsnio viskas atrodo paprasta, tačiau iš tikrųjų tai gana sudėtingas investicinis instrumentas, kurio daugelis tarpusavio skolinimo platformomis besinaudojančių investuotojų pilnai nesupranta.

Visų pirma, vartojimo paskolos yra anuitetinės. Antra, jos dažnai defaultina (vėluoja daugiau nei 90 dienų), o kur dar ankščiau laiko grąžinamos paskolos.

Visos šios „judančios” detalės padaro šį instrumentą, investavimą į vartojimo paskolas per tarpusavio skolinimo platformas, gana sudėtingu.

Bet viena iš platformų – Finbee – leidžia parsisiųsti visą savo paskolų knygą ir detaliau išanalizuoti, kaip realiai veikia šis instrumentas.

Šiame įraše, remdamasis Finbee duomenimis, trumpai pristatysiu, kaip veikia investavimas per tarpusavio skolinimo platformas.

Įrašas skirtas ne papasakoti bendrai, kas tai yra per instrumentas (apie tai ne kartą esu rašęs kituose savo įrašuose), bet atskleisti tam tikras ir specifines šio instrumento subtilybes.

Continue reading “Kaip veikia tarpusavio skolinimas”

SAVY apžvalga

SAVY – nuo žodžio „saviems“ arba nuo angliško žodžio „išmaniems“ (angl. savvy). Tai pirmoji lietuviška P2P platforma, įkurta 2014 m., kuri neseniai atšventė savo veiklos dešimtmetį.

SAVY pagrindinė veikla yra tarpusavio skolinimas. Šiuo metu SAVY yra trečia pagal dydį tarpusavio skolinimo platforma Lietuvoje. Įmonė bandė save atrasti ir kitose srityse, pavyzdžiui, verslo kreditavimo, bet ne itin sėkmingai.

Nėra paslaptis, kad esu didelis tarpusavio skolinimo platformų gerbėjas. Nepaisant pastaruoju metu kitose platformose sumažėjusios grąžos iš šio instrumento, aš vis dar matau vietos tokioms investicijoms savo portfelyje.

Bet SAVY man visada buvo mažiausiai pažįstama iš visų tarpusavio skolinimo platformų. Kodėl? Dažnai tiesiog neįmanoma susigaudyti, kas ir kaip vyksta platformos viduje.

Šis įrašas – tai mano jau ne pirmas bandymas perprasti šios platformos veiklos niuansus.

Continue reading “SAVY apžvalga”

Sumažėjo grąža Finbee ir Paskolų Klube

Jau ne kartą esu pabrėžęs, kad esu didelis tarpusavio skolinimo platformų entuziastas, o investicijos per tokius operatorius kaip Paskolų Klubas ir Finbee tapo neatsiejama mano investicinio portfelio dalimi.

Tačiau esu taip pat minėjęs, jog P2P investicijos nėra tinkamos „buy-and-hold“ investavimo stiliui, kai galima tiesiog sukonfigūruoti automatinio investavimo skelbimus ir pamiršti apie šių priežiūrą.

Šiandien, atsižvelgiant į dabartines rinkos sąlygas, manau, atėjo laikas rimtai apsvarstyti, ar tarpusavio skolinimo platformos vis dar išlieka patraukliu investiciniu instrumentu.

Continue reading “Sumažėjo grąža Finbee ir Paskolų Klube”

P2P rinkos naujienos

P2P nėra ta turto klasė, kurioje derėtų investuoti visiškai pasyviai.

Žiūrėk, vienas P2P operatorius naujo tipo paskolas pradėjo dalinti, kitas 50 EUR mokestį įveda, ar paskolų, į kurias investuoji automatu, palūkanų normos pakito.

Blogiausia, jei platformos bankroto rizika išauga, tuomet reikia spėt pabėgt.

Čia visiškai užsimiršti ir kaip akcijose, “pirkti ir laikyti”, nebūtinai geriausia strategija. Todėl visą laiką viena akim, kartais dviem, seku P2P rinką.

Šis įrašas tai paskutinio pusmečio P2P rinkoje apibendrinimas iš asmeninės perspektyvos.

Kitaip tariant, šnekėsiu tik apie tuos rinkos žaidėjus ir jų siūlomus produktus, kurių paslaugomis naudojuosi, arba kažkada naudojausi ir dabar pasitraukinėju.

Continue reading “P2P rinkos naujienos”

Pinigų gremlinai

Vasara investicijomis domiuosi mažai, dar mažiau laiko skiriu šiam puslapiui prižiūrėti, bet viena tema paskutiniu metu mane šiek tiek erzina.

Norėjau pasinaudoti tam tikrais Lietuviškai instrumentais, bet niekaip nepavyksta uždirbti tiek, kiek norėtųsi.

Lietuvoje galima rasti nemažai sutelktinio finansavimo platformų, kurios žada neblogą grąžą.

Arba pilna platinamų obligacijų emisijų.

Pavyzdžiui, pažvejojus galima rasti neblogų pasiūlymų investuoti Rontgen platformoje už 8-10%, pora įdomių pasiūlymų mačiau naujoje BeMyBond platformoje.

O kur dar lyg iš gausybės rago pasipylusios obligacijų emisijos, žadančios 8-10%.

Tačiau paskaičiavus kiek realybėje uždirbsiu (arba uždirbau), pasirinkdamas šiuos instrumentus – neretai nusiviliu, nes dažnu atveju galutinis rezultatas bus gerokai kuklesnis.

Nes pinigus valgo vienas toks didžiulis gremlinas – laikas.

Continue reading “Pinigų gremlinai”

P2P: nemokios paskolos ir GPM

Iš esmės Lietuvos mokestinė sistema ganėtinai palanki investicinėms pajamoms, bet tam tikrų trūkumų yra.

Vienas iš jų – P2P gaunamų palūkanų negalima “sudengti” su P2P nuostolingomis paskolomis.

GPM reikia mokėti nuo visų uždirbtų palūkanų, net jeigu portfelyje yra paskolų, kurių niekada nebeatgausite, dėl to reikšmingą nuostolį patirsite.

Kitaip tariant, jeigu investuosi 10 000 EUR į P2P paskolas su 10% palūkanų norma, bei 4 000 EUR vertės paskolų taps nemokiomis, tai prieš mokesčius patirtas nuostolis sieks -3 400 EUR.

Nes 6 000 EUR paskolos uždirbs 600 EUR palūkanų, o likusi 4 000 EUR suma niekada negrįš.

Bet po mokesčių nuostolis bus dar didesnis, -3 490 EUR, nes metams pasibaigus ir užpildžius GPM deklaraciją nuo 600 EUR palūkanų reikės sumokėti 90 EUR siekiantį gyventojų pajamų mokestį.

Patiri nuostolį – bet mokesčius vis tiek reikia mokėti.

Situacija absurdiška, bet ar svarbi ?

Continue reading “P2P: nemokios paskolos ir GPM”

Rontgen apžvalga

Nors Lietuvoje P2P platformų netrūksta, bet gerų ir patikimų – nėra jau tiek ir daug.

Galėčiau suskaičiuoti platformas, kuriomis pats asmeniškai pasitikiu, ant vienos rankos pirštų, bei keli pirštai liktų atsargai.

Mano vertinimus galima rasti įraše P2P (5 dalis): Geriausios platformos investavimui.

Esu ypač atsargus su sutelktinio finansavimo platformomis.

Užsienyje ne viena tokia bankrutavus, o Lietuvoje veikiančios nesusitvarko su nemokiomis paskolomis (Nordstreet, Estateguru, HeavyFinance). Kas bus su tokiomis platformomis toliau ?

Rontgen platforma, veikianti NT sutelktinio finansavimo sektoriuje, tuo tarpu, išsiskiria solidžiais rezultatais ir projektais, bei nepaprastai maža nemokių paskolų dalimi.

Visgi, mano skeptiška nuomonė sutelktinio finansavimo NT platformų atžvilgiu nėra paslaptis, kaip rašiau P2P (3 dalis): Įspėjimas dėl NT platformų.

Tai nėra veiklos segmentas, kuris man tinka, patinka ir kuriuo pasitikiu. NT platformas aš laikau įgimtai nestabiliomis, kurių ilgalaikis veiklos tęstinumas man kelia nepaprastai daug klaustukų.

Ar gali būti Rontgen išimtis iš taisyklės ?

Continue reading “Rontgen apžvalga”

Investicinių portfelių pavyzdžiai

Į portfelio formavimą aš žiūriu kaip į keleto žingsnių procesą:

(i) Pirmiausia – pasirenkamos investavimui tinkamos turto klasės, (ii) tuomet įvertinama galima šių turto klasių grąža ir rizika, (iii) stengiantis rizikas diversifikuoti suformuojamas investicinis portfelis.

Pirmas žingsnis yra ganėtinai lengvatas, bet antrasis – sunkiai įgyvendinamas praktikoje, todėl, kuomet nukeliauji iki trečiojo žingsnio – jau sunku susigaudyti kuo užsiimi.

Štai kodėl pilna įvairiausių skirtingų portfelio sudarymo strategijų.

Kadangi niekas nežino kur investuoti geriausia, nei kur grąža didžiausia, nei rizika mažiausia, dauguma atvejų portfelio formavimas labiau primena ne mokslą, bet meną, kuomet svarbiausia, jog galutinė keverzonė nediorgintų kiekvieną kartą portfelio ataskaitą akimis permetus.

Šiame įraše apžvelgsiu keletą populiariausių Lietuvoje ir pasaulyje portfelio sudarymo strategijų.

Continue reading “Investicinių portfelių pavyzdžiai”

Kaip sudaryti savo investicinį portfelį

Dažnas skirtumas tarp individualių ir profesionalių investuotojų, tai jog individualių asmenų portfeliuose vyrauja chaosas.

Blaškomasi tarp dividendinių ar technologijų kompanijų akcijų, užsiperkama kas tuo metu ant bangos, ar šiaip skamba viliojančiai – čia šiek tiek P2P ar aukso, o gal net žaliavų, kitą mėnesį, nuotaikai pasikeitus, pozicijos irgi kinta.

Plano, strategijos ir logikos nebuvimas lemia dažną aktyvią prekybą, elgesio klaidas, emocijas kuomet rinkos svyruoja, bei jokio aiškumo galvoje – ką, kur ir kodėl darau.

Šiame įraše aš pabandysiu papasakoti, kaip aš įsivaizduoju portfelio formavimą, šio proceso logiką ir žingsnius.

Į portfelio sudarymą aš žiūriu kaip į kelerių žingsnių procesą:

(i) Pasirenkamos investavimui tinkamos turto klasės, (ii) įvertinama galima grąža ir rizika, (iii) atsižvelgiant į kiekvieno asmenines savybes ir poreikius sudaromas diversifikuotas (arba ne) portfelis.

Continue reading “Kaip sudaryti savo investicinį portfelį”