Remiantis justETF.com duomenimis, Europoje yra 1217 akcijų ETFs.

Pasirinkimo gausa gali apsukti galvą – kaip išsirinkti geriausią ir tinkamiausią iš jų? Sudariau geriausių ETF’ų, ar bent jau tų, kurie man labiausiai patinka, ir jų sekamų indeksų, sąrašą:

Geriausia fondą išrinkti ne visada paprasta. Viskas prasideda nuo investavimo strategijos pasirinkimo.

Mano galva, geriausias būdas investuoti į akcijas yra rinktis pasyvius, indeksą sekančius ETFs. O svarbiausia iš jų išsirinkti tokį, kuris nuo savo sekamo indekso atsilieka mažiausiai.

Tuomet lieka pasirinkti regioną, į kurio akcijas norima investuoti – viso pasaulio, JAV, Europos, emerging markets ar dar kažką.

Kurio regiono akcijas rinktis – klausimas, kuriuo aš irgi turiu nuomonę, bet šis straipsnis tiesiog ne apie tai. Nes mano nuomonė tėra nuomonė, o kito žmogaus vertinimas nebūtinai sutaps su mano.

Tačiau išrinkti objektyviai geriausią, arba bent jau vieną geriausių, kiekvieno regiono akcijų ETF’ą – yra įmanoma.

Pirmiausia papasakosiu, kokiais kriterijais vertinant aš lyginu skirtingus ETF tarpusavyje, o tuomet plačiau aptarsiu kiekvieno regiono geriausius fondus.

1. Koks ETF yra geriausias?

Kiekvienas ETF turi benchmark – indeksą, kurį fondas seka.

Kiekvieno ETF tikslas, jeigu tai pasyviai indeksą sekantis fondas, kuo mažiau atsilikti nuo savo benchmark. Skirtumas tarp fondo grąžos ir ir teorinio indekso, kurį fondas seka, rezultato vadinamas tracking difference.

Geriausias ETF bus tas, kuris tiksliausiai atkartoja savo sekamą indeksą, tai yra tas, kurio tracking difference yra mažiausias.

Yra įvairių indeksų (benchmark) skaičiavimo metodologijų. Dvi svarbiausios iš jų yra „net total return“ ir „gross total return“. Šiame įraše įvairių ETF rezultatus lyginsiu su jų sekamais „gross total return“ indeksais.

Jei smalsu, kuo ir kodėl skiriasi „net total return“ ir „gross total return“ indeksų reikmės, apie tai plačiau ir išsamiau rašiau įraše ETF apžvalga. Tiesa sakant, šis įrašas tėra minėto senesnio, 2022 m. publikuoto, įrašo atnaujinimas.

Visų šių smulkių niuansų, kaip skaičiuojamas tracking difference, suprasti nėra būtina. Svarbiausia žinoti, kad visi pasyvūs ETF turi tracking difference. Visi fondų rezultatai yra šiek tiek prastesni nei sekamo indekso, o geriausias ETF yra tas, kurio tracking difference yra mažiausias.

Visų pasyvių fondų rezultatai būna prastesni už sekamą indeksą dėl dviejų pagrindinių priežasčių:

1. Indeksų rezultatai skaičiuojami prieš įvairius valdymo mokesčius, o ETF rezultatai – jau po valdymo mokesčių.
2. Indeksai yra teorinis darinys, todėl nuo teoriškai gautų dividendų mokesčių nereikia mokėti. ETF dividendus gauna realiai, nuo kurių dažniausiai jau būna išskaičiuoti mokesčiai. Kai kuriais atvejais ETF dalį šių mokesčių susigrąžina, bet kitais atvejais – ne.

Yra dar ir trečioji priežastis, kodėl kai kurių fondų rezultatai prastesni, daugiau nuo sekamo indekso atsilieka – ETF komanda prastai dirba ir nesugeba gerai indekso atkartoto.

Galiausiai, nors šis atsilikimas, tracking difference, yra pats svarbiausias kriterijus renkantis pasyvų investicinį fondą, bet realybėje daugumos populiariausių ir didžiausių ETFs, sekančių tuos pačius indeksus, rezultatai yra labai panašūs arba beveik identiški. Todėl, neturint noro gilinti, paprastas ir praktiškas būdas pasirinkti geriausią ETF – pasirinkti didžiausią ir pigiausią.

Tačiau, kalbant apie mažesnius ETFs, arba įvairius vietinės reikšmės fondus, tokius kaip Swedbank Robur, reikia būti itin atsargiems, nes pasikaito fondų, kurių tracking difference nusileidžia populiariesiems ETFs po 1-2% per metus.

Kiti svarbiausi kriterijai renkantis ETF

Nors tracking difference yra svarbiausias kriterijus renkantis ETF, jis nėra vienintelis. Štai dar keli svarbūs aspektai, kuriuos reikėtų apsvarstyti.

Fondo dydis

Pagrindinė nykščio taisyklė renkantis ETF – rinktis didžiausią fondą savo kategorijoje.

Kodėl? Nes dažniausiai geriausias ETF yra pats didžiausias. Taip yra todėl, kad didžiausi fondai, dėka masto ekonomijos, dauguma atveju yra pigiausi, todėl jų tracking difference yra mažiausias. Galiausiai, investuotojai nėra kvaili – konkurencinėje kovoje laimi ir didžiausiu tampa fondas, demonstruojantis geriausius indekso sekimo rezultatus.

Bet yra dar keletas priežasčių, kodėl svarbu rinktis didelius fondus.

Didžiausi ir populiariausi ETFs gyvuos jei ne amžinai, tai netoli to. Mažesni ir smulkūs fondai ateityje gali būti likviduoti. O kuo ETF didesnis ir populiaresnis, tuo mažesnis bid/ask spread biržoje.

Indekso atkartojimo metodologija

ETF indeksą gali atkartoti dviem būdais.

• Fizine replikacija (physical replication). Kai fondas perka visas arba beveik visas indeksą sudarančias akcijas.
• Sintetine replikacija (synthetic replication). Šiuo atveju fondas atkartoja indekso rezultatus naudodamas išvestines finansines priemones.

Įdomu tai, kad dažnai, dėl mokestinių priežasčių, sintetinės replikacijos fondų grąža per plauką aukštesnė. Bet fizinę replikaciją naudojantys fondai neturi counterparty risk, o sintetinę – turi.

Tai reiškia, kad jei ETF perka indeksą sudarančių kompanijų akcijas, o ne simuliuoja indekso rezultatus naudojantis išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, toks fondas negali patirti nuostolių dėl kažkokių finansų rinkos tarpininkų nemokumo problemų.

Pavyzdžiui, investuojant į išvestines finansines priemones, kurias išleido Deutshce Bank, šio banko bankroto atveju sintetinių ETFs investuotojai, kraštutiniais atvejais, gali patirti nuostolius.

Nors renkantis sintetinius ETFs counterparty riziką visgi nėra didelė, bet aš pats visada renkuosi tikrai physical replication ETFs.

Dividendų politika

Yra dviejų tipų ETFs – kurie gautus dividendus išmoka (distributing) arba tie, kurie gautus dividendus automatiškai reinvestuoja, dėl ko padidėja ETF vieneto kaina (accumulating).

Dažnas ETF turi kelias taip vadinamas share classes, t.y., dvi fondo versijas. Viena fondo versija moka dividendus (distributing), o kita ne (accumulating).

Svarbu suprasti, kad abiejų tipų ETFs grąža yra absoliučiai identiška. Jei distributing ETFo išmokamus dividendus investuosi, iš karto juos gavęs, abiem atvejais grąža bus lygiai ta pati.

Kurį fondą rinktis geriau – seniau priklausė priklausė nuo kiekvieno asmeninių aplinkybių.

Dažniausiai, kas kaupdavo ilgam laikotarpiui, tam naudingiau buvo rinktis accumulating fondus, nes tokiu atveju nereikėjo papildomų sandorių atlikti, kad gautus dividendus reinvestuoti.

Kas kiekvienais metais dalį portfelio pravalgydavo – nebuvo skirtumo.

Tačiau nuo šių metų pradžios, įsigaliojus investicinės sąskaitos mechanizmui, gauti dividendai nėra atleidžiami nuo GPM mokesčio, bet laikomi įnašais į investicinę sąskaitą. Dėl šios įstatymo nuostatos accumulating fondai tampa geresniu pasirinkimu visiems, nebent esi visiškai tikras, kad gautus dividendus pravalgysi ar kitaip išleisti.

Į kokio dydžio kompanijas ETF investuoja

Kompanijos yra skirstomos į dideles (large), vidutines (medium) ir mažas (small). Kas yra didelė, vidutinė ar maža kompaniją, pagal įvairius kriterijus, sprendžia indeksus sudarančios organizacijos.

Tam tikri indeksai sudaryti tik iš didelių kompanijų. Pavyzdžiui, S&P 500, NASDAQ 100 ar EURO STOXX 50.

Dauguma indeksų apima dideles ir vidutinio dydžio įmones. Tarp populiariausių tokių yra MSCI World, FTSE All-World, MSCI Europe ir kiti.

Retas ETF, bet tokių yra, seka IMI indeksus (investable market index). Tokie indeksai sudaryti, o juos sekantys ETF investuoja, į visų dydžių tam tikro regiono kompanijų akcijas – large, medium ir small. Vienas iš populiarių tokių fondų yra emerging markets rinkų akcijas sekantis iShares Core MSCI Emerging markets IMI UCITS ETF.

Teoriškai, remiantis pasyvaus investavimo filosofija, reikėtų investuoti į visą akcijų rinką sekantį ETF, sudarytą iš visokių dydžių kompanijų. Taigi, teoriškai IMI indeksus sekantys fondai yra geriausi.

Praktiškai – būna visaip. Tam tikrais atvejais IMI indeksai, į kuriuos įtraukiamos ir mažos kapitalizacijos kompanijos, lenkia indeksus sudarytus iš didesnių įmonių akcijų, bet kartais – atsilieka.

Todėl kompanijų dydis, į kurias fondas investuoja, turbūt nėra pats svarbiausias faktorius. Tačiau jei už tą pačią kainą ir tokiomis pačiomis sąlygomis galima pasirinkti IMI indeksą sekantį ETF – aš taip ir daryčiau.

ETF valdymo mokesčiai

Vienas iš pačių pačių svarbiausių kriterijų, renkantis ETF, be jokios abejonės yra fondo valdymo mokesčiai – brangūs fondai automatiškai ir visada yra prastesni už pigius.

Bet kadangi šis kriterijus jau įtraukiamas į tracking difference rezultatą, t.y., kuo valdymo mokesčiai aukštesni, tuo tracking difference didesnis, tai renkantis fondus su mažiausiu tracking difference pigiausius ETFs pasirinksite automatiškai.

Praeities rezultatai neatspindi ateities rezultatų

Ironiška, bet praeities rezultatai – kokią grąžą ETF uždirbo investuotojams – nėra joks kriterijus renkantis fondą.

Frazė „past performance not indicative of future results” naudojama ne be reikalo, nes išties praeities grąža neturi nieko bendra su būsima grąža ateityje.

Pavyzdžiui, jei JAV akcijas sekantis fondas uždirbo 15% per paskutinius dešimt metų, o emerging markets šalių akcijų fondas – 5%, tai nereiškia, kad pirmas fondas yra geresnis. Tiesiog paskutiniai metai JAV akcijoms buvo palankūs, ir visi fondai, sekantys JAV akcijas, rodė gerus rezultatus.

Geriausias JAV fondas bus tas, kuris nuo savo sekamo JAV indekso mažiausiai. Tuo tarpu geriausias emerging markets fondas yra tas, kuris mažiausiai atsiliko nuo savo sekamo EM indekso.

Jei, kaip investuotojas, turi nuomonę, kad JAV akcijų grąža ir toliau bus aukštesnė, tuomet rinkis geriausiai JAV akcijas sekantį fondą. Bet reikalauti, kad emerging markets ETF pradėtų investuoti į JAV akcijas būtų kvaila, nes EM fondo darbas ir yra investuoti į emerging markets.

Panašiai, jei vieną tam tikrą emerging market indeksą sekančio fondo grąža atsilieka nuo kito fondo, kuris seka kitokį indeksą, tai savaime nieko nepasako apie tai, kuris fondas yra geresnis ar blogesnis.

Pavyzdžiui, du populiarūs emerging markets ETFs yra iShares Core MSCI Emerging Markets IMI UCITS ETF ir Vanguard FTSE Emerging Markets UCITS ETF. Per pastaruosius trejus metus iShares fondas lenkia Vanguard fondą apie 2,5% per metus. Ar tai reiškia, kad iShares fondas yra geresnis?

Absoliučiai ne. iShares fondas seka MSCI Emerging Markets IMI indeksą, o Vanguard fondas seka FTSE Emerging indeksą. Pagal MSCI metodologiją Pietų Korėja priskiriama besivystančioms rinkoms, todėl nemaža dalis iShares fondo investicijų tenka Pietų Korėjos kompanijoms. Tuo tarpu FTSE metodologijoje Pietų Korėja yra laikoma išsivysčiusia šalimi, todėl Vanguard fondas į šios šalies akcijas neinvestuoja.

Fondų rezultatų skirtumai paaiškinami skirtinga ETF sudėtimi – jie investuoja į skirtingų šalių kompanijas ir kitokiais svoriais.

Kiekvienas investuotojas, žinoma, gali turėti nuomone, į kurio regiono akcijas investuoti, bet tokią nuomone turėti yra investuotojo darbas, o ne fondo.

Pagal rezultatas, kurio fondo istorinė grąža aukštesnė, galima lyginti tokius pačius arba labai panašius indeksus sekančius fondus, bet negalima pagal grąžą lyginti skirtingus indeksus sekančių fondų.

2. Sąrašas geriausių ETFs

Laikas pereiti prie sąrašo ETFs, kuriuos laikau geriausiais pasirinkimais investuoti į įvairių regionų akcijas. Dauguma atveju nurodau tik du fondus, tačiau tai nereiškia, kad konkurentų nėra.

Aš tiesiog nurodau tuos ETFs, kurie man patinka labiausiai, kuriuos suprantu geriausiai, bet dažnai rinkoje yra dar bent penki panašūs fondai, kurių rezultatai beveik identiški, o įvardinti objektyviai geriausią neįmanoma.

Pasaulio akcijų ETFs

Viena iš geriausių ir populiariausių investavimo į akcijas strategijų yra investuoti į vienintelį fondą – viso pasaulio akcijų rinką sekantį ETF.

Yra du tokie ETF: Vanguard FTSE All-World UCITS ETF ir iShares MSCI ACWI UCITS ETF. Pirmasis seka FTSE All-World indeksą, o antrasis MSCI ACWI indeksą. Abu jie fondai apima išsivysčiusių (developed) ir besivystančių (emerging) šalių akcijų rinkas. Besivystančių šalių akcijos šiuose fonduose sudaro apie 10%.

Štai šių fondų palyginimas:

Trumpai paaiškinsiu, kaip skaityti lentelę.

TER (total expense ratio) – tai bendrasis išlaidų koeficientas, arba kitaip tariant – metinis fondo valdymo mokestis.

Fund size – fondo dydis milijardais eurų.

Size – į kokio dydžio kompanijas fondas investuoja – dideles (L), vidutines (M) arba mažas (S). Kai kurie fondai investuoja į visų trijų dydžių kompanijas, kiti tik į didžiausias ar mažiausias.

N – skirtingų kompanijų, sudarančių fondą, pozicijų skaičius.

Launch date – metai, kada fondas startavo. Kai kurie fondai turi keletą share classes, čia nurodyta data yra seniausios share class starto data.

Dividend policy – dividendus išmokantis fondas (Dist.) arba dividendus reinvestuojantis fondas (Acc.).

Tracking difference – kiek fondas atsilieka nuo savo „gross total return benchmark” per paskutinius trejus metus (2022-2024 m. laikotarpis) ir dar trejus metus prieš tai (2019-2021 m. laikotarpis).

Grąža – ETF metinė grąža per paskutinius tris kalendorinius metus.

Lyginant Vanguard FTSE All-World UCITS ETF ir iShares MSCI ACWI UCITS ETF fondus, galima pastebėti, kad nors šie fondai sekasi skirtingus indeksus, bet jų pastarųjų trejų metų rezultatai identiški.

Tačiau Vanguard fondas turi keletą nedidelių pranašumų: jis yra dvigubai didesnis (fondo dydis – 32,4 mlrd. EUR), todėl bid/ask spread turėti būti mažesnis. Šis fondas taip pat sudarytas iš dvigubai didesnio skaičiaus kompanijų (N = 3654).

2022-2024 m. abiejų fondų tracking difference identiški. Tik keista, kad 2019-2021 m. laikotarpiu iShares fondo tracking difference buvo ~0,2% prastesnis. Tai gana reikšmingas skirtumas.

Visos šios smulkmenos lemia, kad Vanguard FTSE All-World UCITS ETF yra pranašesnis už savo pagrindinį konkurentą iShares MSCI ACWI UCITS ETF.

Tačiau abu šie fondai yra nuostabūs.

Išsivysčiusių šalių (developed markets) akcijų ETFs

Skirtumas tarp pasaulio akcijų fondų ir išsivysčiusio šalių akcijų fondų (developed markets), tai kad pirmieji apima ir besivystančių šalių akcijų rinkas. O išsivysčiusių šalių ETFs į emerging markets regionų akcijas neinvestuoja.

Tarp tokių fondų dominuoja MSCI World indeksą sekantys ETFs. Dauguma jų panašūs kaip du vandens lašai, tačiau parinkau du, kurie man patiko labiausiai.

iShares Core MSCI World UCITS ETF yra vienas seniausių ir didžiausių išsivysčiusių šalių akcijų fondų, kurio valdomo turto vertė siekia net 95,5 mlrd. EUR. Fondo tracking difference per pastaruosius trejus metus buvo vos -0,43%.

SPRD MSCI World UCITS ETF yra įkurtas gana neseniai, 2019 metais, tačiau tai pats pigiausias MSCI World indeksą sekantis fondas, kurio TER yra vos 0,12%. Nenuostabu, kad šio fondo tracking difference yra mažiausias – fondas atsilieka nuo indekso tik -0,29% per metus.

Nepaisant gana trumpos istorijos, šis fondas jau valdo 10,6 mlrd. EUR aktyvų. Dėl mažų išlaidų ir gerų rezultatų, būtent SPDR MSCI World UCITS ETF laikau geriausiu šioje kategorijoje.

iShares MSCI World Small Cap UCITS ETF yra šiek tiek kitoks fondas. Pirmieji du fondai apima dideles ir vidutinio dydžio išsivysčiusių šalių kompanijas, o šis fondas investuoja išimtinai tik į mažos kapitalizacijos įmones.

Jei dėl kažkokių priežasčių manote, kad jūsų portfelyje trūksta išsivysčiusių šalių small-cap akcijų, šis fondas puikiai tiktų papildomai portfelio diversifikacijai.

Besivystančių šalių (emerging markets) akcijų ETFs

Tiems, kurie neturi emerging market alokacijos, arba nori didesnę dali portfelio investuoti į šio regiono įmones – pasirinkimo netrūksta. Europoje pasiekiami 84 skirtingi emerging markets regiono ETFs.

Išskyriau du, kurie man pasirodė įdomiausi.

iShares Core MSCI Emerging Markets IMI UCITS ETF pelnytai yra populiariausias besivystančių rinkų ETFs Europoje.

Tai vienintelis IMI besivystančių rinkų fondas, apimantis L+M+S dydžio kompanijas, fondą sudaro net 3223 skirtingos pozicijos.

Vanguard FTSE Emerging Markets UCITS ETF yra tik apie dešimtas pagal dydį emerging markets ETF, tačiau jis išsiskiria tuo, kad seka FTSE Emerging indeksą, kuriame nėra Pietų Korėjos kompanijų.

Visi kiti populiarūs emerging market ETFs seka MSCI besivystančių rinkų indeksus, o pagal MSCI klasifikaciją Pietų Korėja priskiriama prie besivystančių rinkų.

Kas lemia, jog FTSE Emerging indekse ir jame sekančiame Vanguard daug didesnis svoris skiriamas investicijoms į Kinijos kompanijas. Bei faktą, kad FTSE indeksas yra labiau grynas emerging markets indeksas.

Viena vertus, dėl šios priežasties (ir kitų, per daug techninių bei smulkių niuansų, susijusių su Kinijos akcijomis), man asmeniškai labiau patinka FTSE Emerging indeksas.

Kita vertus, dėl man nežinomų priežasčių, Vanguard fondo tracking difference yra -0,86% per metus, o iShares fondas indeksą seka kur kas geriau, atsilieka vos -0,43% per metus.

Dėl gerokai mažesnio tracking difference iShares fondą laikau geresniu pasirinkimu.

Tačiau, negaliu nepastebėti, kad jei Kinijos akcijoms ateinantis periodas būtų sėkmingas, o būtent šios šalies akcijos sparčiai brangų, Vanguard fondo rezultatai, dėl didesnio Kinijos svorio, būtų geresni.

JAV akcijų ETFs

Nepaisant didžiulio JAV akcijų populiarumo, šio regiono ETF pasirinkimas nėra pakankamas.

Yra ETF sekančių S&P 500 indeksą, S&P 500 equal-weight indeksą, NASDAQ 100 indeksą, JAV informacinių technologijų sektorių. Yra small-cap ETFs, yra dividendinių JAV akcijų ETFs.

Bet nėra elementaraus IMI JAV akcijų ETF. Tokio, kuris apimtų visų dydžių (L+M+S) kompanijas. Kodėl taip yra – man nesuvokiama.

Pavyzdžiui, vienas iš didžiausių pasaulio ETF – amerikietiškas Vanguard Total Stock Market ETF (kuris apima visų dydžių JAV kompanijas), tačiau šis fondas Europoje nėra prieinamas, o panašaus europinio fondo tiesiog nėra.

Todėl iš visų likusių JAV ETFs man logiškiausi pasirinkimai atrodo du iShares fondai.

iShares Core S&P 500 UCITS ETF yra didžiausias S&P 500 JAV akcijų rinką sekantis europinis ETF, kurio tracking difference vos -0,3% per metus.

iShares Nasdaq 100 UCITS ETF seka NASDAQ 100 indeksą, bet tracking difference dvigubai didesnis.

Abu fondai yra puikūs, o NASDAQ fondo aukštesnį tracking difference lemia šio fondo didesnis valdymo mokestis. Bet pigesnių NASDAQ fondų Europoje nėra.

Kadangi šio straipsnio tikslas nėra pateikti mano nuomonę apie JAV ar JAV technologijų kompanijas, savo nuomonę, kuris fondas geresnis pasirinkimas, pasiliksiu sau.

Pasaulio ex USA akcijų ETF

Ilgą laiką Europos rinkoje nebuvo jokio ETF, kuris sektų pasaulio be JAV akcijų rinkas.

Todėl jei turėjai požiūri, kad JAV akcijoms ateityje nesiseks, bet norėjai investuoti į likusio pasaulio akcijas, tokį požiūrį buvo nepaprastai sunku įgyvendinti praktikoje.

Laimei, praėjusiais metais buvo įsteigtas pirmasis toks fondas.

Xtrackers MSCI World ex USA ETF seka išsivysčiusių šalių, bet ne JAV, akcijų rinkas, t. y., MSCI World ex USA indeksą.

Gerai su šiuo fondu tai, kad šis nėra brangus, TER siekia 0,15%. O blogai tai – kad nedidelis. Fondo valdomo turto vertė vos 0,5 mlrd. EUR. Visgi, aktyvų vertė sparčiai auga.

Dar blogai tai, kad dėl fondo naujumo kol kas nėra duomenų, pagal kuriuos galėčiau tracking difference paskaičiuoti.

Svarbu pastebėti, kad fondas apima tik išsivysčiusių šalių rinkas, tad jei tikrai norima atkartoti viso pasaulio be JAV akcijų rinkas, dar kokį nors emerging markets fondą reikėtų papildomai į portfelį įtraukti.

Ir dar vienas trūkumas – tai tai, kad šį fondą valdo Xtrackers, kuris priklauso Deutsche Bank.

Šis didžiausias Vokietijos bankas buvo įsivėlęs į gausybę skandalų, todėl ši institucija nėra ta, kurios paslaugomis ar produktais norėčiau naudotis.

Kita vertus, galbūt Deutsche Bank skandalai ir problemos jau praeityje ir bankas reformavosi. Galiausiai, ETF struktūra yra pakankamai saugi, apsauganti investuotojus nuo fondo valdytojo nemokumo ar kitų nederamų veiksmų.

Bet svarbiausia tai, rinkoje šiuo metu nėra tiesioginio konkurento šiam konkrečiam ETF, todėl šis fondas, tam tikrais atvejais, gali būti puikus pasirinkimas.

Europos akcijų ETFs

Europos akcijų ETFs netrūksta, tačiau man labiausiai patinka du iš jų.

iShares Core MSCI Europe UCITS ETF yra didžiausias Europos akcijas sekantis fondas.

Vanguard FTSE Developed Europe UCITS ETF, nors tik apie 10-tas pagal dydį Europos akcijų ETF, man irgi patinka, nes iš esmės man patinka Vanguard fondai.

O didelių skirdimų tarp šių fondų nėra. Be to – yra ir kitų pasirinkimų.

Pavyzdžiui, vienas didžiausių Europos akcijų ETF yra Amundi Stoxx Europe 600 UCITS ETF, kurio TER vos 0,07%. Tačiau negaliu rasti šio fondo sekamo indekso gross returns, todėl negaliu palyginti tracking difference rezultatų.

3. Grąžos matematika

Vidutinis geras pasyvus ETF atsilieka nuo sekamo indekso apie 0,3-0,5% per metus. Paieškojus, rinkoje galima rasti prastų ETFs, arba vietinėje Lietuvos rinkoje platinamų investicinių fondų, kurie nuo sekamų indeksų atsilieka 1-2% per metus.

Kam nors gali atrodyti, kad toks skirtumas nėra svarbus – procentas vienas ar kitas, kiek gi tai reikšminga. Bet tai nepaprastai svarbu.

Šiandieną investavus €10 000, jei metinė grąža 7,5%, po 20 metų investicijų vertė siektų €42 472, prieaugis (skirtumas tarp investuotos ir galutinės sumos) sudarytų €32 478.

Investavus €10 000 su 6% metine grąža, po 20 metų investicijų vertė siektų €38 697, o prieaugis sudarytų €22 071. Antru atveju uždirbta pinigų suma yra pusantro karto mažesnė.

Jei sumos atrodo vis tiek per mažos, padidinkite pradinę investicinę sumą vienu nuliu ir štai jau šnekame apie rimtus pinigus.

Per pastaruosius 125 metų viso pasaulio akcijų indeksas uždirbo apie 8% grąžą, prieš mokesčius ir kitokias išlaidas.

Todėl 7,5% rezultatas atspindėtų logišką lūkestį, kokios grąžos galima tikėtis investuojant į pasaulio akcijas per fondą, kurio tracking difference 0,5%.

Tuo tarpu 6% būtų galima tikėtis investuojant į tokį pasaulio akcijų fondą su 2% tracking difference.

Tikiuosi, šis skaičiai atskleidžia mano minties esmę – kad investuojant svarbu pasirinkti tinkamus instrumentus – pigius ir gerai sekančius indeksą.

---

Įspėjimas:

Šiame įraše pateikiama informacija nėra ir neturėtų būti suprantama kaip investavimo rekomendacija. Straipsnyje pateikiama informacija yra bendro informacinio pobūdžio ir neturėtų būti naudojama investavimo sprendimams priimti.

Pateikiama informacija yra asmeninė autoriaus nuomonė, tai nėra skatinimas įsigyti minimas finansines priemones.

Autorius nėra kvalifikuotas investavimo konsultantas ir neturi licencijos teikti investavimo rekomendacijoms.

Autorius gali būti asmeniškai investavęs į straipsnyje minimas finansines priemones.

Pateikiama informacija yra nekomercinio pobūdžio. Tinklapio autorius neturi jokių sąsajų su finansinių priemonių leidėjais, negauna jokių reklamos ar partnerystės (angl. affiliate) pajamų.

Plačiau skaityti: Informacijos atskleidimas