Pasaulio akcijų indeksą sekantis iShares MSCI ACWI ETF šiuo metu kritęs apie 6% nuo piko, skaičiuojant eurais. Kaip ir visišką smulkmė, tikrai ne pirmas ir nepaskutinis toks kritimas indekso istorijoje.
Tačiau investuotojams gyvenantiems Lietuvoje reikia skaičiuoti ne nominalią indekso grąžą, o realią. Kas neįprasta, kad infliacijos dedamoji ženkliai mažina šią realią grąža, nes vasario mėnesio duomenimis, infliacija Lietuvoje didžiausia Europoje, ir lyginant su praėjusių metų vasariu, siekia 14.2%.
Šis akcijų rinkų kritimas, sutapęs su infliacijos šuoliu, ženkliai mažina lokalių, Lietuvoje gyvenančių, investuotojų portfelių perkamąją galią ir atneša nerimo svarstant apie ateities perspektyvas.
Ar dabartiniai kainų lygio ir finansų rinkų svyravimai yra eilinė turbulencija, netrūkus vėl grįšime prie all time highs ? Ar reikia pradėti skaityti knygas apie 1970-uosius ir stagfliacijos periodą ?
Ketinu parašyti kelis įrašus ir panagrinėti infliacijos įtaka įvairioms turto klasėms. Remdamasis ilgalaikę įvairių turto klasių istoriją. Šnekėsiu apie akcijas, obligacijas, žaliavas, p2p, nekilnojamąjį turtą ir gal dar ką nors.
Pabandysiu pažvelgti į šį klausimą Lietuvos investuotojo akimis. Investuotojo, kurio pragyvenimo lygis susijęs su lietuviška, lokalia infliacija, bet grąža uždirbama globalioje finansų rinkoje.
Asmeninė paties investavimo strategija yra tokia, kad retai atlieku staigius judesius portfelyje. Stengiuosi nesivaikyti dabartinių madų, neperdėti trumpalaikių baimių. Panic selling viduryje meškų rinkos, pirkimas aktyvų, kurie paskutiniu metu sparčiai augo (energetikos įmonių akcijos, žaliavų ETFs) nėra mano stilius.
Bet visada yra galimybė, kad esu turto alokacijoje padaręs klaidų. Galbūt mano portfelyje trūksta tam tikrų aktyvų, kurie apsaugotų būtent aukštos infliacijos periodais.
Šio įrašo tikslas patikrinti, ar nesu padaręs kokių nors klaidų konstruodamas savo investicinį portfelį, patyrinėti, kokių turto klasių galėčiau į jį įtraukti ateityje.
Infliacijos prognozės
Rašydamas šią įrašų seriją apie infliaciją, ketinu susilaikyti nuo vertinimu, kas infliacija sukelia ir jos prognozių ateityje.
Kas yra infliacija, jos priežastys ir ateities prognozė – svarbūs klausimai, bet bandyti rasti atsakymą į juos būtų didžiulis laiko švaistymas.
Mano žinios ir įsitikinimai apie infliaciją apsiriboja dviem prielaidomis: a) niekas nežino kas sukelia infliaciją; b) niekad negali prognozuoti, kokia infliacija bus.
Charles Goodhart, LSE profesorius ir buvęs Bank of England monetarinio komiteto narys ECB forume teigė: “the world at the moment is in a really a rather extraordinary state bacause we have no general thery of inlfation”.
As Goodhart explained, once upon time there were once two competing theories: the Friedmanite monetary theory that inflation was the result of too much money chasing too few goods and the Philips Curve theory that postulated a relationship between inflation and unemployment. Both theories have broken down empirically over the past three decades
We have no theory of inflation
Kaip kažkas juokavo mano mėgstamam “Odd lots podcast” – nuėjęs į biblioteką rasi pilną lentyną knygų, apie infliacija. Pusę jų bus apie tai, kaip veikia monetarinė politika. Kita pusė – apie tai, kodėl pirmosios knygos klysta. Jeigu nėra sutarimo tarp geriausiai šią sritį išmanančių asmenų, ko verta mano nuomonė infliacijos tema ?
O kaip vietiniams, Lietuvos ekonomistams, sekasi prognozuoti infliaciją ?
- 2020-08-25 Swedbank prognozuoja, kad 2021 ir 2022 metais infliacija bus 2,5 ir 2,8% procento pagal metinį vidutinį VKI).
- 2020-12-15 Lietuvos bankas skelbia: “Infliacija artimiausiais metais neturėtų didėti – tiek šiemet, tiek kitąmet ji sudarys 1,1 proc”. Skaičiuojant pagal vidutinį metinį SVKI.
- 2021-06-14 Lietuvos bankas teigia: “Numatoma, kad infliacija Lietuvoje šiemet sudarys 2,2 proc. Prognozuojama, kad 2022 m. sudarys 2,1 proc.”. Skaičiuojant pagal vidutinį metinį SVKI.
- 2020-11-10 SEB bankas mažina infliacijos prognozę 2021 metams nuo 2,2% iki 2,0% (juokiausi balsu kai perskaičiau, matyt išėjus vienam tokiam vyriausiajam ekonomistui prognozės suprastėjo). 2022 metais prognozuoja 2,4% vidutinę metinę infliaciją pagal SVKI.
Kaip gi sekėsi mieliesiems prognozuotojams pataikyti ? VKI per 2021 metus Lietuvoje padidėjo 10,56%. Vidutinė metinė infliacija pagal SVKI buvo 4,68%.
P.S. Jeigu painu, kodėl šie dydžiai smarkiai skiriasi: Yra keletas kainų indeksų skaičiavimo metodologijų. VKI ir SVKI, kurios, turbūt, nežymiai skiriasi. Remiantis šiais indeksais galima skaičiuoti kiek kainų lygis padidėjo per mėnesi, lyginant su praeitu mėnesiu. Arba per metus, lyginant su praėjusių metų tuo pačiu mėnesiu. Vidutinė metinė infliacija ima VKI ir SVKI paskutinių dvylikos mėnesių vidurkį (todėl staigiai kylant kainų lygiui vidutinė metinės metinės infliacijos rodiklis kyla su tam tikru uždelsimu).
Nestumiu, ant lietuviškų institucijų, ar konkrečių ekonomistų. Jeigu nori būti ekonomistu, teks tokias prognozes teigti. Nes kas algą moką – tokią muziką užsako, reikalauja prognozes pateikti. Kam rūpi, jei jų tikslumas menkas.
Vakar žiniose girdėjau, kaip gerb. p. I. Šimonytė (čia nėra sarkazmo, sunkus laikotarpis premjerei pakliuvo) teigia, kad laukia patikslintų infliacijos prognozių, tada galvos, kokias čia prieš infliacines priemones taikyti. Tikiuosi tos prognozės bus tikslesnės, nei 2020 metų pabaigos SEB banko.
Bet gal yra geresnių prognozuotojų ? Juk tikrai galima rasti žmonių, kurių pasaulio vyriausybėm ir centriniam bankam ruošiant atsaką, į 2020 metais visus užklupusią pandemiją, prognozavo, kad mūsų laukia aukšta infliacija.
Bėda ta, kad didžioji dali tokių “ekonomistų” tą patį kartojo jau dešimtmečiais. Jie, taip vadinami inflationistas, infliaciją prognozuoja visur ir visada. Na, ir taip jau nutinka, kad ir sugedęs laikrodis būna teisus du kart per parą.
Lieku prie savo įsitikinimo, kad infliacijos atspėti neįmanoma, nes niekas tiksliai nežino, kas ją sukelia. Nėra gerų modelių infliacijos pokyčiams prognozuoti.
O kas jei viskas brangs
Ilgą laiką pasaulis gyveno žemos infliacijos aplinkoje. Bet staiga viskas pasikeitė. Paskutiniai metai ryškiu kainų augimu išsiskiria ne tik Lietuvoje, bet visame pasaulyje. Natūralu, kad kyla klausimas, o kas jeigu kainų augimas išliks aukštas ir ateityje ?
Kaip aprašiau pastraipa aukščiau – kaip bus, niekas nežino. Bet į visus galimus ateities scenarijus atsižvelgti reikia. Ypač, jeigu investicinės pajamos yra pragyvenimo šaltinis jau dabar.
Toks ir bus mano sekančių įrašų tikslas. Pasitikrinti, kiek investicinis portfelis atlaikytų aukštos infliacijos periodą. Patikrinti kas yra ir kas nėra “inflation-hedge“.
Prieš pradėdamas tyrinėti praeities turto klasių ir kainų pokyčių duomenis noriu atkreipti dėmesį į du dalykus, kodėl istorinių duomenų nauda ribota.
Ekonomika – ne fizika
Istorinių duomenų nauda ribota. Ekonomika – ne fizika. Fizikoje įmanoma išvesti kokia nors formulę, tarkim, kūno judėjimo trajektorijai skaičiuoti, tada atlikti tūkstantį metimų ir įsitikinti, kad išvesta formulė yra teisinga. Tuomet galime būti tikri, kad ir ateities stebėjimai sutarps su praeities. Nes fizikoje fundamentalūs dėsniai nekinta. Nėra taip, kad mestas akmuo vieną dieną skrenda aukštyn, o kitą žemyn.
Ekonomikoje viskas kitaip. Jeigu istorija sako, kad auksas apsaugo nuo infliacijos praeityje, tai dar nereiškia, kad apsaugos ir ateityje. Valiutos nebėra susietos su auksu, aukso vaidmuo ekonomikoje fundamentaliai pakito. Tas pats su kitomis turto klasėmis. Akcijų ar nekilnojamo turto grąža gali būti aukšta vienu infliaciniu periodu, bet patirti nuosmukį kitu.
Lietuva nėra pasaulis
Dauguma istorinių duomenų yra apie pasaulio, dažniausiai JAV, turto klasių realius kainų pokyčius. Jeigu pasiseka – pavyksta rasti ir nominalius turto klasių pokyčius. Bet jie nėra aktualūs investuotojui Lietuvoje. Koks skirtumas, jeigu nominali akcijų rinkų grąža yra apie 10%, vidutinė infliacija JAV 3% ir istorinė reali grąža JAV duomenimis yra 7%. Šie duomenys nieko nepasako apie tai, kaip sekėsi investuotojui Lietuvoje, kurio pragyvenimo lygį lemia lietuviška infliacija bei valiutų kursų pokyčiai tarp JAV dolerio ir euro.
Pabandysiu įvertinti apžvelgti ne tik įvairių turto klasių pokyčius, bet ir panagrinėti įvairius istorinius duomenis apie tam tikrų turto klasių realią grąžą skirtingose šalyse. Ketinu pateikti duomenis, kaip istoriškai sekėsi lietuviškam investuotojui globaliose rinkose, bet patiriančiam lietuvišką infliaciją.
Kokias turto klasės ketinu nagrinėti
Man patinka rašyti kelis blogo įrašus iš eilės viena tema. Esu taip daręs apie kripto investicijas1,2,3 , tarpusavio skolinimo platformos1,2,3,4,5,6.
Šis įrašas – ne išimtis. Tai pirmas iš keletas įrašų, kuriuo pradedu mąstyti šia tema. Dabartinis planas toks, kad ši įrašų serija apims tokias turto klases:
- Akcijos;
- Obligacijos;
- Nekilojamas turtas;
- p2p;
- Žaliavos, auksas, kripto;
- Kolekcionavimas ir kitos smulkios turto klasės
Tikėtina, kad rašant pirminis planas gali keistis. Kai kurioms turto klasėms skirsiu po atskirą įrašą (akcijas, nekilnojamas turtas, žaliavos). Apie kitas – p2p, kripto, duomenų mažai, nieko protinga neturiu ką pasakyti, todėl ir įrašai bus trumpesni.
Infliacijos serija. Turinys.
Pradeda įrašų serija vienu metu patalpindamas šį įrašą ir dar vieną, apie infliacijos įtaką akcijų rinkoms. Kuomet parašysiu ir likusius postus, turinį atnaujinsiu.
- 1 dalis. Šis, įžanginis, įrašas.
- 2 dalis. Infliacija aukštyn, akcijos žemyn
- 3 dalis. Obligacijos, indėliai, p2p ir 14% infliacija
- 4 dalis. NT nuoma. Inflation adjusted grąža, ilgalaikė perspektyva ir Trumpa Lietuvos nekilnojamo turto rinkos istorija
- 5 dalis. OMX Baltic akcijų rolė portfelyje
Pateikiama informacija nėra rekomendacija pirkti ar parduotu konkrečias finansines priemones. Skaitytojai asmeniškai patys atsako už savo sprendimus. Plačiau: Informacijos atskleidimas.
