Rudenį nusprendžiau parašyti įrašų seriją, pavadinimu investavimo pagrindai, apie pagrindines turto klases ir investavimo procesą.
Kaip rašiau įvadiniame įraše, tik tos turto klasės tinkamos investavimui, kurių vertė laikui bėgant auga dėl fundamentalių ekonominių veiksnių.
Keletą tokių turto klasių jau apžvelgiau, tai akcijos, obligacijos ir P2P.
Nekilnojamas turtas – paskutinė likusi nepaminėta investavimui tinkama turto klasė.
Kažkuria prasme investuoti į akcijas ar obligacijas lengviau nei į P2P.
Apie šias turto klases viskas jau pasakyti, pakanka naudotis kitų išmintimi, pačiam darbo neįdėti. Užtenka ilgam nusipirkti plačiai diversifikuotą akcijų indeksą ir galima pagrįstai tikėtis neblogo galutinio rezultato.
P2P turto klasė yra lokali, informacijos apie ją, bent jau kokybiškos ir atidžios, rasti sunku. Čia negali investuoti buy-and-hold stiliumi. Sukūręs autoinvestavimo skelbimus ir palikęs juos be priežiūros keleriems metams grįžus gali berasti bankrutavusią platformą.
Ši penkių dalių P2P turto klasės apžvalga buvo skirta visų pirma sau, jog man pačiam lengviau būtų spręsti, ką su savo lėšomis daryti, kur nukreipti investicijas.
Nes, spėju, ateityje bus ne viena ir ne dvi platformos, kurios užsilenks. Vargei tokiu atveju investuotojai liks nenukentėję.
To išvengti – mano pagrindinis tikslas investuojant į P2P platformas.
Šiuo paskutiniu įrašu apibendrinsiu savo iki šiol išsakytas mintis, įvardinsiu tas platformas, kurias laikau patikimiausiomis ir tinkamiausiomis investavimui, bei – kurių geriau vengti.
Sutelktinio finansavimo platformų įvairovė Lietuvoje didžiulė.
Pradedant niekuo neužtikrintomis verslo paskolomis, baigiant NT įkeitimu užtikrintomis NT projektų vystytojų paskolomis.
Yra ir nišinių platformų, pavyzdžiui, skirtų ūkininkų paskolų finansavimui.
Pasirinkti sunku.
Laimei – neverta visų platformų analizuoti detaliai, nes didelė dalis jų yra netinkamos investavimui. Užtenka įvardinti kelis akivaizdžius trūkumus ir mesti tokią platformą į netinkamų finansinių instrumentų šiukšliadėžę.
Čia nėra ta sritis, kur verta siekti maksimalios diversifikacijos, su mintimi, jog į kuo didesnį skaičių platformų investuosi, tuo labiau rizikas išskaidai.
Atvirkščiai – yra keletas rimtų žaidėjų rinkoje, kurių sukurti produktai yra tinkami investavimui. O dauguma kitų – tik bėdos ieškai ten pinigus dėdamas.
In 1998, financial journalist Jane Bryant Quinn published the seminal criticism of the swamp of modern financial reporting. She famously described its content as “financial pornography”: investment coverage that perpetuates the myths and false promises of stock picking, market timing, and asset allocation fairies – experts who supposedly able to supply profitable advice in these areas.
Šį šeštadienį apsilankiau Investuok žurnalo XVI Tradicinėje individualių investuotojų metinėje konferencijoje.
Seniai jau begirdėjau tiek makro prognozių ir stock picking rekomendacijų.
Kame bėda ? Nes visi tyrimai sako, jog šios yra absoliučiai bevertes. Bet tai netrukdė renginio pranešėjams su didžiuliu įsitikinimu pasakoti istorijas, prognozuoti kas bus ateityje ir kur verta investuoti.
Lietuvoje veikiantys P2P operatoriai klasifikuojami į tarpusavio skolinimo platformas ir sutelktinio finansavimo platformas.
Sutelktinio finansavimo platformų yra įvairių, bet populiariausios NT projektų finansavimo platformos.
Antroje dalyje apie P2P turto klasę apžvelgiau Lietuvoje veikiančias tarpusavio skolinimo platformas, trečioje dalyje ketinau aptarti visas šalyje veikiančias sutelktinio finansavimo platformas.
Bet pagalvojau, kad mano dėstomos mintys apie vieną iš sutelktinio finansavimo segmentą, platformas skirtas NT vystytojų veiklai finansuoti, nebus tinkamai suprastos.
Daugumos investuotojų nuomone – būtent šios NT platformos yra saugiausios, o mano nuomonė – absoliučiai priešinga.
Todėl visų Lietuvoje veikiančių sutelktinių platformų apžvalgą atidėjau kitam kartui, o šį įrašą nusprendžiau skirti vieno iš segmentų, NT platformų, kritikai.
Tarpusavio skolinimo platformos – mano mėgstamiausia P2P kategorija.
Šias platformas pažįstu geriausiai, pasitikiu labiausiai, investuoju seniausiai. Būtent tarpusavio skolinimo platformas aš laikau stipriausia P2P sub-klase.
Šiuo metu Lietuvoje aktyviai veikia trys tarpusavio skolinimo platformų operatoriai (TSPO) – tai Paskolų Klubas, Finbee ir Savy.
Šiame straipsnyje pabandysiu įvertinti šių platformų rizikas, bei apskaičiuoti tikėtiną grąžą. Sekančiu įrašu kalbėsiu apie sutelktinio finansavimo rinką Lietuvoje.
Seniai seniai Minesweeper buvo populiarus žaidimas asmeniniuose kompiuteriuose, kurio tikslas buvo atspėti, kuriame langelyje minos paslėptos.
Paspaudus netinkamą langelį, su paslėpta mina, žaidėjas susprogdavo ir žaidimą tekdavo pradėti iš naujo, taip nutikdavo dažnai.
Investavimas į P2P turto klasę man primena šį žaidimą. Yra keletas puikių platformų, bet bandant šiuos perliukus surasti reikia minų laukus pereiti.
Iš vienos pusės, turint supratimą ar gerą patarimą, tai vienas iš įdomiausių investicinių pasirinkimų Lietuvoje. Bet kaip tų minų laukų išvengti ?
Obligacijos – viena pagrindinių turto klasių pasaulyje. Šis įrašas antrasis obligacijų tema.
Pirmojoje dalyje rašiau apie tai, kas yra obligacijos. O šio įrašo tikslas atsakyti į klausimą – what the hell do you need them for ? Gal iš viso nereikia ?
Yra dvi priežastys, kodėl investuojama į obligacijas, ir abi jos nesuderinamos.
Pirma, obligacijos yra saugi turto klasė.
Investuojant į obligacijas, nes šios yra saugios, siekiama ne aukštos grąžos, bet kuo labiau sumažinti portfelio vertės svyravimus.
Šiuo atveju dažniausiai šnekama apie patikimų valstybių vyriausybių obligacijas, kurios, sakoma, yra risk-free, neturi tikimybės tapti nemokiomis.
Antra, investuojama į obligacijas norint uždirbti aukštą grąžą.
Antruoju atveju, stengiantis uždirbti, dažniausiai šnekama apie įmonių obligacijas, kurių pajamingumas, bet ir rizika, aukštesnis, nes įmonės gali bankrutuoti.
Ši, antroji priežastis, visiškai nesiderina su pirmąja.
Du metai atgal apie obligacijas niekas nė girdėti nenorėjo, nes šių vertybinių popierių pajamingumas ilgą laiką buvo žemiau plintuso.
Bet laikai keičiasi, štai Lietuvos vyriausybės dešimties metų trukmės obligacijų pajamingumas yra apie 4,5%.
Spaudoje gausu pranešimų apie lietuviškų įmonių platinamas obligacijų emisijas, kurių pajamingumas siekia 10% ir daugiau.
Pagaliau ši turto klasė vėl tampa įdomi daugeliui. Man irgi.
Obligacijos ir akcijos yra dvi didžiausios turto klasės pasaulyje. Apie akcijas buvo du paskutiniai mano įrašai, laikas pašnekėti apie obligacijas.
Pagrindinis obligacijų skirtumas nuo akcijų – ribotas upside. Sakoma, kad į akcijas investuoja optimistai, į obligacijas – pesimistai.
Investuojant į akcijas sėkmingi tie, kas ras įmonių turinčių augimo potencialą, kompanijų, kurių ateities šviesi. Investuojant į obligacijas sekasi tiems, kurie akcentuoja worst case scenario ir sugeba blogiausio išvengti, kitaip tariant, paranojiška ir atsargi asmenybė – būtinas charakterio bruožas sėkmingai veikti šioje rinkoje 🙂
Ketinu parašyti keletą įrašų apie investavimo pagrindus, pagrindines turto klases, portfelio sudarymą.
Investavimo pagrindai – pirmasis šios serijos įrašas, apie tai, kas yra ir kas nėra investavimas.
Šis įrašas – antrasis apie akcijų turto klasę.
Akcijos – turto klasė pasižyminti stilių ir strategijų įvairove. Ilgą laiką akcijose dominavo keli investavimo stiliai – spekuliuoti kainų pokyčiais, prognozuoti makro rodiklius, ir svarbiausia, fundamentalia analize paremtas investavimas į akcijų rinkas.
Visi šie stiliai turi kai ką bendrą – tai aktyvus investavimas, kuomet individas savo išmone (dažniau kvailumu) bando pasirinkti tas akcijas, kurioms ateityje seksis geriausiai.
Investavimo į akcijas pradžiamokslis (1 dalis) buvo skirtas įtikinti, jog aktyvus investavimas į akcijas nėra tinkamas pasirinkimas.
Jau senokai pasaulyje vyksta pasyvaus investavimo revoliucija.
Powered by WordPress & Theme by Anders Norén