Individualaus investuotojo memuarai

Author: Buliausanatomija Page 6 of 10

Investavimo psichologija (2 dalis): vertės žinoti neįmanoma

Prieš keletą dienų klausiau pokalbio su Profitus marketingo vadove Monika Lenčickaite, kuriame pašnekovė pasakojo apie savo investavimo į akcijas strategiją.

Pašnekovė prisipažįsta, investavime į akcijas save laikanti naujoke, užsimena, jog seniau jos investavimo strategija buvo pagalvoti, kuriam sektoriui ateityje seksis geriau, tuomet atsitiktinai atrinkdavo keletą to sektoriaus įmonių ir į jas investuodavo.

Viena iš tokių jos investicijų buvo skrydžių kompanijos, kuomet pagalvojo, jog po pandemijos šiam sektoriui turėtų sektis, bet pasirinko ir Kinijos skrydžių kompanijas, kurioms, kaip sakė pašnekovė, nepagalvojo, jog gali nepasisekti dėl įvestų sankcijų.

Investicija nenusisekė.

Dabar, sako Monika, jau pasimokius, kad spėlioti kuriam sektoriui seksis neverta, bet reikia tiesiog pasidomėti, pasiskaityti, dabar ji nusiperka kokį žurnalą skrendant į komandiruotę apie verslą ar ekonomiką ir taip bando sugalvotu, kur reikėtų investuoti.

Negalėjau nesišypsoti klausydamasis šios investavimo kelionės.

Investavimo psichologija (1 dalis): emocijos ir kitos bėdos

Dažnas investuotojas, net esantis savo investavimo kelionės pradžioje, jau turi kažkokį įsivaizdavimą, kiek istoriškai uždirba įvairios turto klasės.

Nepatyrusio investuotojo nuomone, vidutinę grąžą aplenkti nesunku. Pavyzdžiui, jeigu akcijos uždirba ~10% per metus, tai truputėlį darbo įdėjus gauti 12% sunku nebus.

Gi užtenka pirkti akcijas, kurios brangs labiau nei rinkos vidurkis !

Arba parduoti akcijas prieš ekonomikai panyrant į recesiją, kuomet kainos aukštos, o kritus – atpirkti dugne. Kas gali būti lengviau ?

Toks įsivaizdavimas visiškai neatitinka tikrovės.

Grafikas žemiau yra tikrovė, nemaloni realybė – investuotojai neuždirba rinkų vidurkio.

Blogiau, gerokai blogiau – vidutinio investuotojo rezultatas yra tragiškas, siekia vos 3,6% per metus 2002-2021 m. laikotarpiu ir gerokai atsilieka nuo visų įmanomų turto klasių vidurkio.

Lietuviškųjų “profesionalių” investuotojų rezultatai

Ilgiau skaitantys mano įrašus jau turėjo pastabėti, jog, kalbant apie akcijų turto klasė, aš esu didelis pasyvaus investavimo šalininkas ir menkai tikiu įvairių asmenų gebėjimais aplenkti rinkos vidurkį.

Šiuo metu rašau įrašą apie tai, kodėl individualūs investuotojai atsilieka nuo rinkos vidurkio. Berašant kilo mintis užmesti akį kaip sekasi Lietuvos profesionaliems investuotojams, valdantiems įvairius akcijų fondus.

Nusprendžiau patikrinti, ar įvairūs Lietuvoje valdomi akcijų investiciniai fondai lenkia rinkos vidurkį.

Gi įvairiose konferencijose Lietuvoje investavimo tema pagrindinis patarimas yra stock pickinti ir investuoti į aktyviai valdomus fondus, kurie stengiasi rinkos vidurkį aplenkti.

Matyt todėl, kad Lietuvos rinkoje veikiantiems profesionaliems investuotojams puikiai sekasi ?

Rašant šį įrašą iš pradžių juokiausi, nes negi gali įvairių fondų rezultatai būti tokie blogi…

Vėliau baisu darėsi, gi dalis apžvelgtų fondų yra III pakopos pensijų fondai !

Lietuvos akcijų fondų rezultatai pats geriausias įmanomas įrodymas, jog aktyvus investavimas neveikia, geriau rinktis pasyvų indeksą sekantį fondą.

2023-ieji: Buliaus metai

2022-ųjų spalva buvo raudona, tais metais krito visos rinkos, visos turto klasės, o saugios užuovėjos rasti buvo neįmanoma.

2023-ieji metai absoliučiai priešingi, viskas žaliavo.

Pagaliau buvo galima uždirbti, o daugiausia uždirbo tie – kurie rinkosi rizikingiausias turto klases.

Naujus metus rinkos dalyviai pasitinka optimistiškomis nuotaikomis, palūkanų normos siaubo nebevaro, infliacija – pamirštama tema.

Nors kažkokios didelės euforijos rinkose nėra, panašu, grįžtama į “business as usual” rėžimą.

Investavimas į NT: būstas nuomai

Rudenį nusprendžiau parašyti įrašų seriją, pavadinimu investavimo pagrindai, apie pagrindines turto klases ir investavimo procesą.

Kaip rašiau įvadiniame įraše, tik tos turto klasės tinkamos investavimui, kurių vertė laikui bėgant auga dėl fundamentalių ekonominių veiksnių.

Keletą tokių turto klasių jau apžvelgiau, tai akcijos, obligacijos ir P2P.

Nekilnojamas turtas – paskutinė likusi nepaminėta investavimui tinkama turto klasė.

P2P (5 dalis): Geriausios platformos investavimui

Kažkuria prasme investuoti į akcijas ar obligacijas lengviau nei į P2P.

Apie šias turto klases viskas jau pasakyti, pakanka naudotis kitų išmintimi, pačiam darbo neįdėti. Užtenka ilgam nusipirkti plačiai diversifikuotą akcijų indeksą ir galima pagrįstai tikėtis neblogo galutinio rezultato.

P2P turto klasė yra lokali, informacijos apie ją, bent jau kokybiškos ir atidžios, rasti sunku. Čia negali investuoti buy-and-hold stiliumi. Sukūręs autoinvestavimo skelbimus ir palikęs juos be priežiūros keleriems metams grįžus gali berasti bankrutavusią platformą.

Ši penkių dalių P2P turto klasės apžvalga buvo skirta visų pirma sau, jog man pačiam lengviau būtų spręsti, ką su savo lėšomis daryti, kur nukreipti investicijas.

Nes, spėju, ateityje bus ne viena ir ne dvi platformos, kurios užsilenks. Vargei tokiu atveju investuotojai liks nenukentėję.

To išvengti – mano pagrindinis tikslas investuojant į P2P platformas.

Šiuo paskutiniu įrašu apibendrinsiu savo iki šiol išsakytas mintis, įvardinsiu tas platformas, kurias laikau patikimiausiomis ir tinkamiausiomis investavimui, bei – kurių geriau vengti.

P2P (4 dalis): Sutelktinis finansavimas

Sutelktinio finansavimo platformų įvairovė Lietuvoje didžiulė.

Pradedant niekuo neužtikrintomis verslo paskolomis, baigiant NT įkeitimu užtikrintomis NT projektų vystytojų paskolomis.

Yra ir nišinių platformų, pavyzdžiui, skirtų ūkininkų paskolų finansavimui.

Pasirinkti sunku.

Laimei – neverta visų platformų analizuoti detaliai, nes didelė dalis jų yra netinkamos investavimui. Užtenka įvardinti kelis akivaizdžius trūkumus ir mesti tokią platformą į netinkamų finansinių instrumentų šiukšliadėžę.

Čia nėra ta sritis, kur verta siekti maksimalios diversifikacijos, su mintimi, jog į kuo didesnį skaičių platformų investuosi, tuo labiau rizikas išskaidai.

Atvirkščiai – yra keletas rimtų žaidėjų rinkoje, kurių sukurti produktai yra tinkami investavimui. O dauguma kitų – tik bėdos ieškai ten pinigus dėdamas.

Finansinės pornografijos konferencija

In 1998, financial journalist Jane Bryant Quinn published the seminal criticism of the swamp of modern financial reporting. She famously described its content as “financial pornography”: investment coverage that perpetuates the myths and false promises of stock picking, market timing, and asset allocation fairies – experts who supposedly able to supply profitable advice in these areas.

Šį šeštadienį apsilankiau Investuok žurnalo XVI Tradicinėje individualių investuotojų metinėje konferencijoje.

Seniai jau begirdėjau tiek makro prognozių ir stock picking rekomendacijų.

Kame bėda ? Nes visi tyrimai sako, jog šios yra absoliučiai bevertes. Bet tai netrukdė renginio pranešėjams su didžiuliu įsitikinimu pasakoti istorijas, prognozuoti kas bus ateityje ir kur verta investuoti.

P2P (3 dalis): Įspėjimas dėl NT platformų

Lietuvoje veikiantys P2P operatoriai klasifikuojami į tarpusavio skolinimo platformas ir sutelktinio finansavimo platformas.

Sutelktinio finansavimo platformų yra įvairių, bet populiariausios NT projektų finansavimo platformos.

Antroje dalyje apie P2P turto klasę apžvelgiau Lietuvoje veikiančias tarpusavio skolinimo platformas, trečioje dalyje ketinau aptarti visas šalyje veikiančias sutelktinio finansavimo platformas.

Bet pagalvojau, kad mano dėstomos mintys apie vieną iš sutelktinio finansavimo segmentą, platformas skirtas NT vystytojų veiklai finansuoti, nebus tinkamai suprastos.

Daugumos investuotojų nuomone – būtent šios NT platformos yra saugiausios, o mano nuomonė – absoliučiai priešinga.

Todėl visų Lietuvoje veikiančių sutelktinių platformų apžvalgą atidėjau kitam kartui, o šį įrašą nusprendžiau skirti vieno iš segmentų, NT platformų, kritikai.

P2P (2 dalis): Tarpusavio skolinimas

Tarpusavio skolinimo platformos – mano mėgstamiausia P2P kategorija.

Šias platformas pažįstu geriausiai, pasitikiu labiausiai, investuoju seniausiai. Būtent tarpusavio skolinimo platformas aš laikau stipriausia P2P sub-klase.

Šiuo metu Lietuvoje aktyviai veikia trys tarpusavio skolinimo platformų operatoriai (TSPO) – tai Paskolų Klubas, Finbee ir Savy.

Šiame straipsnyje pabandysiu įvertinti šių platformų rizikas, bei apskaičiuoti tikėtiną grąžą. Sekančiu įrašu kalbėsiu apie sutelktinio finansavimo rinką Lietuvoje.

Page 6 of 10

Powered by WordPress & Theme by Anders Norén