Brokerio saugumas: Interactive Brokers vs Freedom24

Viena pirmų bėdų investuojant – tarpininko reikia, brokerio.

Vieni iš dažniausiai reklamuojamų brokerių Lietuvos yra du – Interactive Brokers arba Freedom24.

Interactive Brokers, patikimą ir pasaulyje gerbiamą brokerį, viešojoje erdvėje mini esami brokerio klientai, dažniausiai iš to negaunantys jokios asmeninės naudos.

Freedom24, Kazachstane įsikūrusį brokerį, dažniausiai reklamuoja buvę IGD konsultantai, atradę naują aukso nišą, kurie retai žiūri klientų interesų.

Metai ar du atgal, dar prieš Hindenburg Research publikaciją, pasidomėjau šiuo Freedom24, buvo smalsu kodėl jis taip reklamuojamas. Užteko 15 minučių, jog suprasčiau, kad gyvenime tokiam brokeriui savo turto nepatikėčiau.

Bet ir toliau nuolatos matydavau šio brokerio reklamas. Kodėl šis taip brukamas ? Atsakymą gavau po kurio laiko, kuomet pats jų pasiūlymo sulaukiau juos reklamuoti, už tai žadėjo iki $1 200 USD už kiekvieną nukreiptą klientą.

Tai ir yra vienintelė ir pagrindinė priežastis, kodėl šis neaiškus ir šešėliuose paskendęs brokeris Lietuvoje taip populiarinamas – nes vietinėms investavimo influenceriams puikiai už reklamą atsilygina.

Šiame straipsnyje trumpai papasakosiu, jog svarbiausias brokerio pasirinkimo kriterijus yra saugumas, palyginsiu šiuo aspektu Interactive Brokers ir Freedom24, bei kodėl pastarojo rinktis nederėtų.

Continue reading “Brokerio saugumas: Interactive Brokers vs Freedom24” →

2024Q1: Losing My Religion

Esu didžiulis akcijų fanas, bei pasyvaus “pirk ir laikyk” investavimo į akcijų rinką šalininkas.

Istoriškai akcijų turto klasės grąža pati aukščiausia, o geriausias būdas investuoti į akcijas – pirkti pasyvų fondą, sekantį viso pasaulio akcijų rinką.

Ironiška, kaip tokios investavimo filosofijos šalininkas, didelių nesąmonių portfelyje pridariau per paskutinį ketvirtį.

Apie šiuos pokyčius trumpai šiame įraše.

Continue reading “2024Q1: Losing My Religion” →

P2P: nemokios paskolos ir GPM

Iš esmės Lietuvos mokestinė sistema ganėtinai palanki investicinėms pajamoms, bet tam tikrų trūkumų yra.

Vienas iš jų – P2P gaunamų palūkanų negalima “sudengti” su P2P nuostolingomis paskolomis.

GPM reikia mokėti nuo visų uždirbtų palūkanų, net jeigu portfelyje yra paskolų, kurių niekada nebeatgausite, dėl to reikšmingą nuostolį patirsite.

Kitaip tariant, jeigu investuosi 10 000 EUR į P2P paskolas su 10% palūkanų norma, bei 4 000 EUR vertės paskolų taps nemokiomis, tai prieš mokesčius patirtas nuostolis sieks -3 400 EUR.

Nes 6 000 EUR paskolos uždirbs 600 EUR palūkanų, o likusi 4 000 EUR suma niekada negrįš.

Bet po mokesčių nuostolis bus dar didesnis, -3 490 EUR, nes metams pasibaigus ir užpildžius GPM deklaraciją nuo 600 EUR palūkanų reikės sumokėti 90 EUR siekiantį gyventojų pajamų mokestį.

Patiri nuostolį – bet mokesčius vis tiek reikia mokėti.

Situacija absurdiška, bet ar svarbi ?

Continue reading “P2P: nemokios paskolos ir GPM” →

Ar Baltijos šalių akcijos yra dirty cheap ?

Jau esu pora kart rašęs Baltijos šalių akcijų rinkų tema įrašuose OMX Baltic akcijų rolė portfelyje ir Baltijos akcijos.

Abiem atvejais neradau stiprių argumentų, kodėl Baltijos šalių akcijų rinką sudarančias kompanijas vertėtų įtraukti į savo portfelį.

Tačiau neseniai mano akį patraukė informacija, apie nepaprastai aukštą Baltijos šalių kompanijų dividendinį pajamingumą.

Savo LinkedIn paskyroje INVL fondų valdytojas Arvydas Jacikevičius dalinasi puikia informacija ir skaičiavimais Baltic stocks tema. Jo skaičiavimais Baltic akcijų dividendinis pajamingumas šiuo metu siekia net apie 6%.

Nors tikrai nesu “dividendinis investuotojas”, bei nėra nieko magiška su tais dividendais (plačiau mano nuomone šia tema skaityti Dividendų miražas), tačiau dividendinis pajamingumas yra vienas iš akcijų rinkos vertės matų.

O 6% dividendinis pajamingumas moderniais laikai reiškia vieną – akcijų rinka yra dirty cheap.

Man natūraliai pasidarė smalsu, kas nutiko nuo to laiko, kai šią rinką apžvelgiau paskutinį kartą, 2022 metų lapkritį.

Galbūt dabar jau yra logikos Baltijos šalių akcijoms vietos portfelyje paieškoti ?

Continue reading “Ar Baltijos šalių akcijos yra dirty cheap ?” →

Kaip investuoti neprofesionalui ?

Neseniai mačiau spaudoje straipsnių ciklą „Investuoti paprasta su Jekaterina ir Rena“.

Kaip suprantu, pagrindinė šio projekto mintis buvo parodyti auditorijai, jog investuoti yra paprasta.

Žinoma, investuoti šiais laikais tikrai nėra sudėtinga, paspaudi pora mygtukų ir štai – investavai.

Tačiau kur investuoti, kokia strategija vadovautis, kokius instrumentus įsigyti – nepaprastai sudėtingas klausimas, nes kuo giliau į mišką, tuo daugiau medžių – galimybės beribės.

Todėl kuomet aš išgirstu teiginius, jog investuoti yra paprasta, man kyla klausimas, kodėl tuomet man investuoti taip sunku ? 🙂

Iš esmės yra trys būdai investuoti, čia turiu omenyje ne tik mygtukų spaudinėjimo procesą, bet patį pasirinkimą, kur investuoti:

(1) Atiduoti pinigus valdyti kitiems, profesionalams, kurie investuos ir viską padarys už tave;

(2) Pačiam tapti profesionalu, suprasti viską nuo A iki Z;

(3) Vadovautis kitų žmonių patarimais.

Deja, bet tik pirmasis būdas investuoti yra paprastas, antrasis sudėtingiausias, o trečiasis, vadovautis kitų patarimais – gali būti lengvas, bet dažnai baigiasi tragiškai, nes pasirenkami netinkami patarimai.

Šis straipsnis apie tai, kaip investuoti, kuomet pirmieji du būdai nėra tinkamas pasirinkimas (kodėl – plačiau tekste), bei tenka investuoti vadovaujantis ekspertų, arba tų, kurie tokiais apsimeta, rekomendacijomis.

Nors nesu investavimo profesionalas ar ekspertas, bet esu begalę investavimo rekomendacijų išbandęs pats praktikoje, todėl esu netinkamų investavimo patarimų ekspertas 😉

Continue reading “Kaip investuoti neprofesionalui ?” →

Rontgen apžvalga

Nors Lietuvoje P2P platformų netrūksta, bet gerų ir patikimų – nėra jau tiek ir daug.

Galėčiau suskaičiuoti platformas, kuriomis pats asmeniškai pasitikiu, ant vienos rankos pirštų, bei keli pirštai liktų atsargai.

Mano vertinimus galima rasti įraše P2P (5 dalis): Geriausios platformos investavimui.

Esu ypač atsargus su sutelktinio finansavimo platformomis.

Užsienyje ne viena tokia bankrutavus, o Lietuvoje veikiančios nesusitvarko su nemokiomis paskolomis (Nordstreet, Estateguru, HeavyFinance). Kas bus su tokiomis platformomis toliau ?

Rontgen platforma, veikianti NT sutelktinio finansavimo sektoriuje, tuo tarpu, išsiskiria solidžiais rezultatais ir projektais, bei nepaprastai maža nemokių paskolų dalimi.

Visgi, mano skeptiška nuomonė sutelktinio finansavimo NT platformų atžvilgiu nėra paslaptis, kaip rašiau P2P (3 dalis): Įspėjimas dėl NT platformų.

Tai nėra veiklos segmentas, kuris man tinka, patinka ir kuriuo pasitikiu. NT platformas aš laikau įgimtai nestabiliomis, kurių ilgalaikis veiklos tęstinumas man kelia nepaprastai daug klaustukų.

Ar gali būti Rontgen išimtis iš taisyklės ?

Continue reading “Rontgen apžvalga” →

Investicinių portfelių pavyzdžiai

Į portfelio formavimą aš žiūriu kaip į keleto žingsnių procesą:

(i) Pirmiausia – pasirenkamos investavimui tinkamos turto klasės, (ii) tuomet įvertinama galima šių turto klasių grąža ir rizika, (iii) stengiantis rizikas diversifikuoti suformuojamas investicinis portfelis.

Pirmas žingsnis yra ganėtinai lengvatas, bet antrasis – sunkiai įgyvendinamas praktikoje, todėl, kuomet nukeliauji iki trečiojo žingsnio – jau sunku susigaudyti kuo užsiimi.

Štai kodėl pilna įvairiausių skirtingų portfelio sudarymo strategijų.

Kadangi niekas nežino kur investuoti geriausia, nei kur grąža didžiausia, nei rizika mažiausia, dauguma atvejų portfelio formavimas labiau primena ne mokslą, bet meną, kuomet svarbiausia, jog galutinė keverzonė nediorgintų kiekvieną kartą portfelio ataskaitą akimis permetus.

Šiame įraše apžvelgsiu keletą populiariausių Lietuvoje ir pasaulyje portfelio sudarymo strategijų.

Continue reading “Investicinių portfelių pavyzdžiai” →

Kaip sudaryti savo investicinį portfelį

Dažnas skirtumas tarp individualių ir profesionalių investuotojų, tai jog individualių asmenų portfeliuose vyrauja chaosas.

Blaškomasi tarp dividendinių ar technologijų kompanijų akcijų, užsiperkama kas tuo metu ant bangos, ar šiaip skamba viliojančiai – čia šiek tiek P2P ar aukso, o gal net žaliavų, kitą mėnesį, nuotaikai pasikeitus, pozicijos irgi kinta.

Plano, strategijos ir logikos nebuvimas lemia dažną aktyvią prekybą, elgesio klaidas, emocijas kuomet rinkos svyruoja, bei jokio aiškumo galvoje – ką, kur ir kodėl darau.

Šiame įraše aš pabandysiu papasakoti, kaip aš įsivaizduoju portfelio formavimą, šio proceso logiką ir žingsnius.

Į portfelio sudarymą aš žiūriu kaip į kelerių žingsnių procesą:

(i) Pasirenkamos investavimui tinkamos turto klasės, (ii) įvertinama galima grąža ir rizika, (iii) atsižvelgiant į kiekvieno asmenines savybes ir poreikius sudaromas diversifikuotas (arba ne) portfelis.

Continue reading “Kaip sudaryti savo investicinį portfelį” →

Pensijų sistema Lietuvoje (2 dalis): II ir III pakopa vs ETF

Dažnai sakoma, jog vienas geriausių investicinių instrumentų, asmeniui taupančiam pensijai ar šiaip ilgam laikui, yra visą pasaulio akcijų rinką sekantis pigus ir pasyvus fondas.

Aš esu didelis tokio investavimo fanas, bei šį savo požiūrį esu plačiai pristatęs senesniuose įrašuose (Investavimo į akcijas pradžiamokslis 1 dalis ir 2 dalis).

Tačiau dažnai investuotojai Lietuvoje viliojami taupyti ateičiai, ypač pensiniam amžiui, pasinaudojant kitais instrumentais – tokiais kaip pensijų sistemos II ar III pakopos.

Jau ne kartą rašiau tokie lietuviški instrumentai (II pakopos pensijų fondų rezultatai; Lietuviškųjų “profesionalių” investuotojų rezultatai), žvelgiant į jų pasiektus istorinius rezultatus, ženkliai atsilieka nuo viso pasaulio akcijų rinką sekančio pigaus ETF.

Tačiau investavimas į ETF neturi mokestinių lengvatų, o II ir III pakopos fondai, tuo tarpu, plačiai įvairiomis lengvatomis apdovanoti.

Tačiau II ir III pakopų fondai turi ne tik vieną bėda, tai jog jų rezultatai ženkliai prastesni nei rinkos vidurkis – pirkdamas šiuos instrumentus gauni visą puokštę rizikų, kurių neturi ETF.

Apie šias rizikas plačiai rašiau pirmoje dalyje apie pensijų sistemą Lietuvoje.

Atsižvelgiant į visą šią informaciją, mokestines lengvatas, kurios daro II ir III pakopos instrumentus patrauklesniais, bei rizikas, kurios šiuos instrumentus neigiamai įtakoja, ką geriau rinktis asmeniui, norinčiam ilgam laikui investuoti į akcijų rinką ?

Viso pasaulio akcijų rinką sekantį ETF ar maksimalios rizikos į akcijas investuojančius II ir III pakopos pensijų fondus ?

Continue reading “Pensijų sistema Lietuvoje (2 dalis): II ir III pakopa vs ETF” →

Pensijų sistema Lietuvoje (1 dalis): II ir III pakopa

Lietuvoje gausu įvairių instrumentų skirtų taupymui sulaukus pensinio amžiaus.

Viskas prasideda su I pakopa – Sodros mokama pensija, tuomet yra galimybė (kartais priverstinai) kaupti II pakopoje, kam pasirinkimo trūksta – gali rinktis dar ir III pakopą.

Blogiausia šios sistemos dalis, jog norint nuodugniai šias pakopas suprasti, net velnias išsisuktų koją.

Neabejoju, nė 1% būsimų pensininkų nesupranta nei kaip veikia šie instrumentai, nei kokios grąžos tikėtis.

Continue reading “Pensijų sistema Lietuvoje (1 dalis): II ir III pakopa” →